Byla Ik-1553-561/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Sandrai Junaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (I t., 62-72 b.l.) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo:

51) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 31N-P-1118-1720 „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 31N-P-1118-1720);

62) įpareigoti Ministeriją išnagrinėti 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 22 d. priimto sprendimo Nr. BR96-(10.51)-10404 dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ (toliau – ir 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundas) ir priimti sprendimą;

73) įpareigoti Ministeriją nurodyti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) peradministruoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir 2007-2013 metų Programa) pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 m. laikotarpiu, ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems Kaimo 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programoje (toliau – ir 2004-2006 metų Programa);

84) įpareigoti Agentūrą administruoti pateiktus 2009 m. birželio 3 d. kasmetinį prašymą ir 2009 m. spalio 29 d. mokėjimo prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą bei išmokėti 55 902,74 Lt kompensacinę išmoką, pervedant ją į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą.

9Pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. liepos 22 d. Agentūra priėmė sprendimą Nr. BR6-(10.51)-10404 (toliau – ir 2009 m. liepos 22 d. sprendimas), kuriame nurodė, jog atsisako administruoti pareiškėjo 2009 m. birželio 3 d. pateiktą kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 patvirtintų 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių (toliau – ir 2004-2006 metų Taisyklės) 8.2 punktu paramos gavėjas, dalyvaudamas Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, norėdamas padidinti įgyvendinamų programų skaičių arba plotą, pateikia naują paraišką ir prašymą dėl ploto didinimo, jei didina plotą daugiau kaip 2 ha. Naujai pateikta paraiška keičia prieš tai prieš tai pateiktą paraišką, pridedant pradinėje paraiškoje nurodytus plotus, o pradinis įsipareigojimas keičiamas nauju. Kartu su nauja paraiška paramos gavėjas pateikia visus su paraiška privalomus pateikti dokumentus. Pagal Agentūros nuomonę, išdėstytą 2009 m. liepos 22 d. sprendime, pareiškėjas 2007 metais padidino įsipareigojimų plotą daugiau kaip 2 ha, todėl 2007 m. gegužės 16 d. pateikė paraišką (toliau – ir 2007 metų Paraiška) pagal 2007-2013 metų Programą. Pareiškėjo manymu, Agentūra nepagrįstai rėmėsi 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punktu, neteisingai nurodė, jog 2007 metais pareiškėjas padidino įsipareigotą plotą daugiau nei 2 ha, todėl pateikė 2007 metų Paraišką pagal 2007-2013 metų Programą ir jo 2009 m. birželio 3 d. pateiktas kasmetinis prašymas nebus administruojamas. Nesutikdamas su Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimu pateikė 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą Ministerijai, kuri 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr.39N-P-904-1339 skundo nagrinėjimą sustabdė, motyvuodama tuo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas jo (A. P.) skundas dėl Agentūros 2009 m. kovo 17 d.sprendimo Nr.BR6-(10.51)-3718 ir žemės ūkio ministro įsakymo Nr.470 nuostatų taikymo. 2010 m. lapkričio 25 d. Ministerija dėl 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 31N-P-1118-1720 – nusprendė skundą palikti nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010.

10Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis 2006 m. birželio 14 d. pateikė Agentūrai paraišką paramai pagal 2004-2006 m. Programą (toliau – ir 2006 metų Paraiška). Šioje paraiškoje buvo nurodyti du žemės sklypai (laukas A, bloko Nr.( - ), kurio plotas 32,46 ha; laukas B, bloko Nr.(duomenys neskelbtini), kurio plotas 6,46 ha, iš viso 38,92 ha) dėl kurių prisiimti įsipareigojimai 5 metus vykdyti nustatytus reikalavimus. 2004-2006 m. Paraiškos VI skyriuje nurodyta, kad 2004-2006 m. Programos įgyvendinimo pradžia – 2006 m. birželio 14 d., įgyvendinimo pabaiga - 2010 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis 2004-2006 metų Taisyklių 16.3.4 papunkčiu, pareiškėjas pateikė Agentūrai 2009 m. birželio 3 d. kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą, o 2009 m. spalio 29 d., vadovaudamasis tų pačių Taisyklių 16.3.5 punktu, mokėjimo prašymą, ekologinio ūkio sertifikato kopiją ir ataskaitą apie realizuotą produkciją. Pareiškėjo teigimu, pagal šiuos prašymus Agentūra už įsipareigojimų įvykdymą dalyvaujant 2004-2006 m. Programoje 2009 metais, vadovaudamasi 2004-2006 metų Taisyklių 12, 13.3.1 punktais, privalo išmokėti 55 902,74 Lt (32,46 ha ir 6,46 ha sklypuose buvo auginami javai: 1436,36 Lt x32,46 ha = 46624,25 Lt;1436,36 Lt x 6,46 ha = 9278,89 Lt).

11Pareiškėjo nuomone, Agentūra nepagrįstai vadovaujasi 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punktu, nes ši teisės norma 2007 metais negalėjo būti taikoma. 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punkto galiojimą reikia vertinti atsižvelgiant į kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus bei Europos Sąjungos teisės aktus. 2004-2006 metų Taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus paramos administravimo ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo 2004–2006 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-76A (toliau ir - 2004-2006 m. įgyvendinimo taisyklės) 4 punktu bei siekiant pasirengti praktiniam Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano, kurio pagrindinėms nuostatoms pritarta Vyriausybės 2003 m. spalio 22 d. nutarimu, įgyvendinimui. 2004-2006 m. įgyvendinimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad jos parengtos įgyvendinant 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 „Dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramos kaimo plėtrai“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 1257/1999) nuostatas. Reglamento Nr. 1257/1999 42 straipsnyje nurodyta, kad kaimo plėtros planai išvardytoms valstybėms, tarp jų Lietuvai, apima trejų metų laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d., t.y. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. planas patvirtintas 2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimu Nr.2004 LT 06 G DO 001 apima laikotarpį iki 2006 m. gruodžio 31 d. Reglamento Nr. 1257/1999 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad parama skiriama ūkininkams, kurie ne mažiau kaip 5 metams prisiima agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus. Analogiška nuostata įtvirtinta 2004-2006 m. Taisyklių 5.1 punkte. 2004-2006 m. įgyvendinimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad paraiškų pateikimo terminai nustatomi žemės ūkio ministro įsakymu, skelbiamu „Valstybės žiniose“. Paraiškos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. Programą pateikimo paskutinis terminas buvo 2006 m. rugsėjo 29 d. 2007 metais paraiškos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. planą buvo renkamos tik pagal vieną priemonę – žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku. Tą patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymas Nr.3D-42 „Dėl paraiškų pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku“ surinkimo 2007 metais“. Vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu pareiškėjas teigė, kad 2007 metais taikyti 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punktą nebuvo teisinio pagrindo, kadangi šis punktas gali būti taikomas tik tada, kai žemės ūkio ministras priima įsakymą, kuriuo nustato konkrečiu terminu apibrėžtą laikotarpį, kada galima pateikti naujas paraiškas pagal minėtų Taisyklių reikalavimus. 2007 metais naujos paraiškos pagal 2004-2006 metų Programą nebuvo renkamos, todėl Agentūros išvada, esą 2007 metais pareiškėjas padidino įsipareigotą pagal 2004-2006 metų Programą plotą, yra nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, padidinti įsipareigotą pagal 2004-2006 metų Programą plotą buvo galima tik tokiu atveju, jeigu nauja paraiška būtų pateikiama žemės ūkio ministro įsakymu paskelbus paraiškų priėmimą į 2004-2006 metų Programą.

122005 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr.1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKT) paramos kaimo plėtrai (toliau - ir Reglamentas Nr.1698/2005), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos Reglamentu Nr.2012/2006, kurio 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad EŽŪFKT valstybėse narėse veikia per kaimo plėtros programas. Šios programos įgyvendina kaimo plėtros strategiją, naudodamos priemones, suskirstytas pagal IV antraštinėje dalyje apibrėžtas kryptis, kurioms bus prašoma EŽŪFKT paramos. Kiekviena kaimo plėtros programa apima laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Reglamentu Nr.1698/2005 parengta Lietuvos kaimo plėtros programa buvo patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr.C(2007)2076. 2007-2013 m. Programoje buvo numatytos 4 kryptys, viena iš jų – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“. Šioje kryptyje buvo numatytos 9 priemonės. 1–oji priemonė - „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, kurioje yra 4 programos, tarp jų – agrarinės aplinkosaugos programa „Ekologinis ūkininkavimas“. Nors Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa Europos Komisijos sprendimu buvo patvirtinta 2007 m. spalio 19 d., tačiau jau 2007 m. vasario 22 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-84 „Dėl paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones surinkimo 2007 metais grafiko tvirtinimo“ buvo nustatyta, kad paraiškos pagal 2007-2013 metų Programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ 2007 metais bus renkamos nuo balandžio 11 d. iki birželio 15 d. ir pavesta Agentūrai skelbti kvietimus teikti paraiškas. Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės (toliau – ir 2007-2013 metų administravimo Taisyklės), kurių 1 punkte nurodytam, kad jos nustato 2007-2013 metų Programos bendrąsias administravimo taisykles. Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir 2007-2013 metų Taisyklės) detalizavo paraiškų padavimą pagal 2007-2013 metų Programą. 2007-2013 metų Taisyklių nuostatos taikomos pareiškėjams, pirmą kartą teikiantiems paraišką arba prisiimantiems naujus įsipareigojimus pagal 2007-2013 metų Programos priemones. Remdamasis šiais argumentais pareiškėjas teigė, kad 2007 m. sausio 1 d. prasidėjus naujo programavimo laikotarpiui, 2007-2013 metų Programos įgyvendinimui ir administravimui yra priimami nauji teisės aktai, kurie reglamentuoja įsipareigojimų prisiėmimą tik pagal 2007-2013 metų Programos reikalavimus. Kadangi Reglamento Nr. 1257/1999 42 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvai Kaimo plėtros planas apima trejų metų laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d., o įsipareigojimai pagal 2004-2006 m. Programą prisiimami 5 metų laikotarpiui, mano, kad šie įsipareigojimai yra tęsiami ir naujuoju programavimo laikotarpiu, prasidėjusiu 2007 m. sausio 1 d. Pareiškėjo nuomone, esminę reikšmę nustatant aplinkybę, ar 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punktas galėjo būti taikomas 2007 metais pateikiant paraišką pagal 2007-2013 metų Programą, turi 2006 m. rugsėjo 5 d. Europos Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1320/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1320/2006), nustatančio perėjimo prie Reglamente Nr.1698/2005 numatytos paramos kaimo plėtrai taisykles, nuostatos. Lietuva nepasinaudojo Reglamento Nr. 1320/2006 11 straipsnyje numatyta teise ir savo teisės aktuose nenumatė galimybės leisti paramos gavėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal 2004-2006 metų Programą, pakeisti šiuos įsipareigojimus nauju įsipareigojimu nuo penkerių iki septynerių metų pagal 2007-2013 metų Programą. Pareiškėjo manymu, 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punktas 2007 metais negalėjo būti taikomas, kadangi iki 2006 m. gruodžio 31 d. prisiimti įsipareigojimai turėjo būti tik pabaigti vykdyti iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, bet ne keičiami. Pareiškėjo ir valstybės prisiimti įsipareigojimai penkerių metų laikotarpiui (iki 2010 m. gruodžio 31 d.) pagal 2006 metų Paraišką 2007 metais negalėjo būti nutraukti ir pakeisti kitais įsipareigojimais tik dėl tos priežasties, kad jis nusprendė dalyvauti naujojo programavimo laikotarpio naujoje 2007-2013 metų Programoje su kitais žemės sklypais, nesusijusiais su 2004-2006 metų Programa ir joje prisiimtais įsipareigojimais. 2004-2006 metų Programa ir 2007-2013 metų Programa skiriasi įsipareigojimų apimtimi, reikalavimais, kompensacinių išmokų dydžiais, kurie 2007-2013 metų Programoje beveik du kartus mažesni negu 2004-2006 metų Programoje, todėl nutraukus prisiimtus įsipareigojimus nepagrįstai sumažinamos kompensacinės išmokos, pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Dėl to per 4 metus, t. y. nuo to laiko, kai atsakovai neteisėtai nutraukė valstybės prisiimtus įsipareigojimus, dėl sumažintų kompensacinių išmokų pareiškėjas patyrė 161 343,60 Lt turtinę žalą. Agentūra, teikdama netinkamas konsultacijas kokias paraiškas reikia pateikti 2007 metais, kai 2004-2006 metų Programos dalyvis norėjo pateikti paraišką dalyvauti 2007-2013 metų Programoje, veikė neteisėtai. Agentūros darbuotojai neinformavo, jog bus nutraukti įsipareigojimai, prisiimti pagal 2004-2006 metų Programos reikalavimus. Dėl to pareiškėjas, konsultuojamas Agentūros darbuotojų ir žinodamas, jog kompensacinės išmokos už prisiimtus tęstinius įsipareigojimus pagal 2004-2006 metų Programą yra numatytos 2007-2013 metų Programoje, kad 2007-2013 metų Taisyklių 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal 2004-2006 metų Programą galioja 2004-2006 metų Taisyklių nuostatos, kad 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punktas 2007 metais negali būti taikomas, nes žemės ūkio ministras nepaskelbė paraiškų pagal 2004-2006 metų Programą surinkimo termino, pateikė 2007 metų Paraišką, kurioje nurodė visus sklypus, dalyvaujančius Ekologinio ūkininkavimo programoje tiek pagal 2004-2006 metų Programą, tiek ir pagal 2007-2013 metų Programą. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamo Ministerijos Sprendimo argumentais, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl 2009 m. rugpjūčio 4 d. skunde nurodytų aplinkybių, nes 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 buvo priimta nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo Agentūrai atlikti jai pavestus veiksmus vykdant Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 3D-470, t. y. buvo sprendžiamas klausimas, ar reikalinga pateikti papildomus dokumentus už 2007 ir 2008 metus. Skundas Ministerijai buvo pateiktas dėl Agentūros atsisakymo administruoti 2009 m. birželio 3 d. kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą.

13Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime į skundą (I t., 77-78 l.) ir atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas 2006 m.birželio 14 d. pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą. Pareiškėjo 2006 metų Paraiška ir mokėjimo prašymas už 2006 metus buvo įvertinti vadovaujantis 2004-2006 metų Taisyklėmis ir atsižvelgiant į šių Taisyklių 8.2 punktą. Pareiškėjas 2007 metų Paraiškoje padidino žemės plotą daugiau kaip 2 ha, todėl 2007 m. gegužės 16 d. pateikė naują paraišką pagal 2007-2013 metų Programą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateiktas 2009 m. birželio 3 d. kasmetinis prašymas už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą nebuvo administruojamas, apie tai pareiškėjas informuotas 2009 m. liepos 22 d. raštu Nr.BR6- (10.51)-10404. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 konstatavo, kad A. P., didindamas ekologinio ūkininkavimo plotus daugiau nei 2 ha bei 2007 m. gegužės 16 d. Agentūrai pateikdamas naują paraišką, įsipareigojimų pagal 2004-2006 metų Programą nebetęsė. Remdamasis šiais argumentais, atsakovas teigė, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai neadministravo pateikto pareiškėjo kasmetinio prašymo už 2009 metus.

15Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

16Atsiliepime (III t., 1-5 b.l.) ir atstovas teismo posėdyje teigė, kad Ministerijos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 31N-P-1118-1720 dėl pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo yra pagrįstas ir teisėtas. Susipažinus su pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundu dėl Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimo Nr.BR6- (10.51)-10404 buvo nustatyta kad pareiškėjas 2009 m. balandžio 15 d. skundu dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m.plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr.I-1625-189/2009), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 4 dalimi, 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 39N-P-904-1339 pareiškėjo skundo nagrinėjimas Ministerijoje buvo sustabdytas kol teismas išnagrinės skundą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2009/01-4R-247 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiajam teismui priėmus minėtoje byloje sprendimą, Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad dėl pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skunde nurodytų aplinkybių yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010, bei įvertinusi tai, jog naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimą, pareiškėjas nepateikė, nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad A. P. 2010 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Agentūros 2010 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. BR6-(10.51)-4239 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šiame skunde pareiškėjas dar kartą nurodė aplinkybes, kuriomis rėmėsi Ministerijai 2009 m. rugpjūčio 4 d. skunde. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-708-473/2011). Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją nurodyti Agentūrai peradministruoti pagal 2007-2013 metų Programą pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 metų laikotarpiu ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems 2004-2006 metų Programoje, yra nepagrįstas ir negali būti nagrinėjamas, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato pareigą pareiškėjui savo skunde atitinkamai formuluoti reikalavimus, o šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas yra abstraktus, be to, tenkinus tokį reikalavimą, teismas įpareigotų Ministeriją priimti norminį administracinį aktą.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19Teismas išanalizavo pateiktus į bylą įrodymus ir nustatė, kad A. P. 2006 m. birželio 14 d. pateikė paraišką paramai pagal 2004-2006 m. Programą (I t., 110-116 b.l.). Paraiškoje nurodyta, kad agrarinės aplinkosaugos veiksmai bus atliekami 38,92 ha plote 2 sklypuose: lauke A (plotas 32,46 ha) ir lauke B (plotas 6,46 ha). 2006 m. pareiškėjui buvo skirta 55 902,74 Lt parama (I t., 117 l.). 2007 m. gegužės 16 d. A. P. pateikė paraišką paramai ir kompensacinėms išmokoms pagal 2007-2013 m. Programą (I t., 134-139 b.l.). Pagal „Agrarinės aplinkosaugos“ Ekologinio ūkininkavimo programą pradinis plotas šioje Paraiškoje buvo padidintas daugiau nei 2 ha. 2009 m.vasario 23 d. A. P. kreipėsi į Agentūrą su prašymu nustatyti terminą pateikti reikalingus dokumentus pagal 2008 m. rugpjūčio žemės ūkio ministro įsakymą Nr.3D-470 (II t., 78-79 b.l.). Agentūra 2009 m. kovo 17 d. sprendimu Nr.BR6-(10.51)-3718 A. P. prašymo netenkino nurodydama, kad patvirtinus 2007 m. Paraišką, jis dalyvauja tik 2007-2013 m. Programoje ir jam nebereikia kasmet teikti dokumentų pagal 2004-2006 m. Programą (II t., 76-77 l.). Šį Agentūros sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą (adm. byla Nr.I-1625-789/2009, I t., 2-6,172-177 b.l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi (adm. byla Nr.A442-1469/2010) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas „ 2007 metais padidino įsipareigotą plotą daugiau kaip 2 ha, todėl jo pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir jie buvo pakeisti įsipareigojimais pagal pareiškėjo naują (2007 m. gegužės 16 d.) paraišką. Vadinasi, šiuo atveju negali būti laikoma, kad pareiškėjas tęsė pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimtus įsipareigojimus. <...>. Išvada, kad pareiškėjas tęsė pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimtus įsipareigojimus ir kad dėl to jam gali būti taikomas žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 3D-470, galėtų būti padaryta, jeigu pareiškėjo nauja (2007 m. gegužės 16 d.) paraiška būtų buvusi pripažinta netinkama ir tokiu būdu nebūtų kilusios žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 patvirtintų Kaimo plėtros 2004 - 2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių 8.2 punkte numatytos pasekmės dėl ankstesnių įsipareigojimų pakeitimo naujais. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo nauja (2007 m. gegužės 16 d.) paraiška buvo pripažinta tinkama ir ankstesni įsipareigojimai buvo pakeisti naujais.“.

20Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 3 d. pateikė Agentūrai kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą (III t., 13-17 b.l.). Agentūra 2009 m. liepos 22 d. sprendimu atsisakė administruoti pateiktą prašymą, nurodydama, kad A. P. 2007 m. padidino plotą daugiau kaip 2 ha ir 2007 m. gegužės 16 d. pateikė naują paraišką (III t., 10-11 b.l.). Šį Agentūros sprendimą pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 8 d. apskundė Ministerijai (III t., 6-9 b.l.), kuri 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu skundo nagrinėjimą sustabdė kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr.I-1625-789/2009). Pareiškėjas Ministerijos sprendimą dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Ministerija 2010 m. lapkričio 25 d. dėl pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo priėmė sprendimą Nr.31N-P-1118-1720, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, atsisakė nagrinėti skundą motyvuodama tuo, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje (adm. byla Nr.A442-1469/2010), o naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimą, pareiškėjas nepateikė.

21Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Ministerijos Sprendimą Nr. 31N-P-1118-1720 nurodė ne tik tai, kad Ministerija nepagrįstai pritaikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir kad turėjo išnagrinėti jo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą bei priimti dėl jo sprendimą, tačiau iš esmės ginčijo Agentūros atsisakymą administruoti 2009 m. birželio 3 d. pateiktą kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde formuluoja reikalavimus įpareigoti Ministeriją nurodyti Agentūrai peradministruoti pagal 2007-2013 metų Programą pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 metų laikotarpiu, ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems 2004-2006 metų Programoje, bei įpareigoti Agentūrą administruoti jo 2009 m. birželio 3 d. pateiktą kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą ir išmokėti 55 902,74 Lt kompensacinę išmoką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinamas ne tik Ministerijos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 31N-P-1118-1720 teisėtumas ir pagrįstumas, bet ir Agentūros veiksmai dėl atsisakymo administruoti pareiškėjo 2009 m. birželio 3 d. pateiktą kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą.

22Teismas konstatavo, kad byloje sutrinkta įrodymų analizė rodo, jog pareiškėjas skunde dar kartą nurodė aplinkybes, kuriomis rėmėsi ne tik 2009 m. rugpjūčio 4 d. Ministerijai pateiktame skunde, bet ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotame skunde dėl Agentūros 2010 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. BR6-(10.51)-4239 panaikinimo, kuriame, be kita ko, taip pat prašė įpareigoti Ministeriją nustatyti tvarką, leidžiančią Agentūrai peradministruoti pagal 2007-2013 metų Programą pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 metų laikotarpiu, ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems 2004-2006 metų Programoje, t. y. iš esmės kėlė analogišką reikalavimą, kaip ir šioje byloje (3-asis skundo reikalavimas). Be minėto 2010 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduoto skundo, su skundu, kuriame prašė panaikinti Agentūros 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. BR6-(10.51)-8193 ir įpareigoti Agentūrą administruoti pateiktą 2010 m. spalio 27 d. mokėjimo prašymą už 2010 metus pagal 2004-2006 metų Programą bei išmokėti 55 902,74 Lt kompensacinę išmoką, skundo reikalavimus grįsdamas iš esmės analogiškais kaip ir šioje byloje argumentais, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi ir 2010 m. gruodžio 22 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad administracinė byla Nr. I-708-473/2011 pagal A. P. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotą skundą yra išnagrinėta, 2011 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas. Administracinėje byloje Nr. I-1612-629/2011 pagal Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. gruodžio 22 d. teisme gautą A. P. skundą su iš esmės analogiškais kaip ir šioje byloje argumentais, 2011 m. kovo 24 d. taip pat priimtas sprendimas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Abu nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai (Nr. I-708-473/2011 ir Nr. I-1612-629/2011) yra apskųsti apeliacinės instancijos teismui.

23Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis grindžia Sprendimo Nr. 31N-P-1118-1720 nepagrįstumą ir neteisėtumą, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, konstatavo, jog, „<...> pareiškėjui 2007 metais padidinus įsipareigotą plotą daugiau kaip 2 ha, jo pagal pradinę 2006 m. birželio 14 d. pateiktą paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir buvo pakeisti įsipareigojimais pagal pareiškėjo naują 2007 m. gegužės 16 d. pateiktą paraišką, todėl negali būti laikoma, kad pareiškėjas tęsė pagal pradinę 2004-2006 metų Paraišką prisiimtus įsipareigojimus.“ . Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Remdamasis šia įstatymo norma teismas konstatavo, kad aplinkybės dėl to, ar pagrįstai Agentūra nustatė, jog 2007 m. nutrūko pareiškėjo pagal 2006 metų Paraišką prisiimti įsipareigojimai, taip pat ar pagrįstai vadovavosi 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punktu ir nesivadovavo Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 3D-470 nuostatomis, neįrodinėjamos šioje nagrinėjamoje byloje, nes jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A442-1469/2010) nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2007 metų Paraiška pakeitė ankstesnę 2006 metų Paraišką, ir pradiniai pareiškėjo įsipareigojimai pakeisti naujais, todėl pareiškėjas dalyvauja 2007-2013 metų Programoje ir nebedalyvauja 2004-2006 metų Programoje. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių naujų argumentų dėl Agentūros ir Ministerijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Ministerijos įpareigojimo nurodyti Agentūrai peradministruoti pagal 2007-2013 metų Programą pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 metų laikotarpiu, ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems 2004-2006 metų plano priemonės Programoje, taip pat dėl Agentūros įpareigojimo administruoti pateiktus 2009 m. birželio 3 d. kasmetinį prašymą ir 2009 m. spalio 29 d. mokėjimo prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą bei išmokėti 55 902,74 Lt kompensacinę išmoką.

24Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 31N-P-1118-1720 teismas nustatė, kad šiuo Sprendimu pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą buvo atsisakyta nagrinėti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata. Ši įstatymo norma nustato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo Ministerijai argumentai ir faktiniai duomenys jau buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A442-1469/2010), todėl konstatavo, jog Ministerijos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 31N-P-1118-1720 priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

25III.

26Pareiškėjas A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (III t., b. l. 102-108) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

27Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi aplinkybėmis ir argumentais, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

281. Teismo sprendime padarytos išvados yra nepagrįstos, neteisėtos, nes priimtos pažeidžiant pagrindinius teisės principus, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Teismas neįsigilino į bylos esmę, bylos aplinkybes tyrė neobjektyviai ir nevisapusiškai, tuo pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus.

292. Teismas nenagrinėjo ir netaikė Europos Sąjungos teisės aktų normų, nors ginčo esmė – valstybės įsipareigojimų, prisiimtų pagal Europos Sąjungos teisės aktų normas, neteisėtas nutraukimas dėl kurio pareiškėjui atsirado didelė turtinė žala. Apelianto teigimu, būtent Europos Sąjungos teisės aktai jam užtikrina teisę reikalauti iš Agentūros vykdyti įsipareigojimą mokėti nustatyto dydžio kompensacinę išmoką. Teisės aktai nenumato valstybės teisės vienašališkai nutraukti prisiimtą įsipareigojimą.

303. Teismo išvada, kad pareiškėjas 2007 metais nutraukė prisiimtus pagal 2004-2006 m. Paraišką įsipareigojimus, neatitinka faktinių aplinkybių bei teisės aktais pagrįstų pareiškėjo argumentų. Apeliantas akcentuoja, kad 2009 m. jis įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2004-2006 m. Programą. 2004-2006 metų Taisyklių 23 punktas nustato, kad pareiškėjas, norintis atsisakyti vykdyti įsipareigojimus, pateikia prašymą Agentūrai. Tokio prašymo pareiškėjas Agentūrai neteikė. Agentūra ir pirmosios instancijos teismas, neturėdami tokį jo atsisakymą patvirtinančio rašytinio dokumento, padarė nepagrįstas išvadas, esą jis savo valia nutraukė prisiimtus įsipareigojimus. Apelianto teigimu, 2007 metais jis nenutraukė prisiimtų įsipareigojimų pagal 2006 metų Paraišką.

314. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad jis 2007 metais padidino daugiau kaip 2 ha pagal 2006 m. Paraišką įsipareigotą plotą, todėl prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir buvo pakeisti įsipareigojimais pagal 2007-2013 m. Programą. Apeliantas akcentuoja, kad 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punkte nurodyto prašymo dėl ploto didinimo jis nerašė. 2007 metais naujos paraiškos pagal 2004-2006 metų Programą nebuvo renkamos, todėl taip pat nepagrįsta teismo išvada, esą jis 2007 metais padidino įsipareigotą pagal 2004-2006 metų Programą plotą. Teismo išvada, kad 2007 metais buvo galima padidinti 2004-2006 m. Programos plotą, prieštarauja Reglamento Nr. 1257/1999 42 straipsniui pagal kurį Kaimo plėtros planai atitinkamoms valstybėms, tarp jų Lietuvai, apima 3 metų laikotarpį (nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.). Po 2006 m. gruodžio 31 d. buvo vienintelė galimybė tęsti prisiimtus įsipareigojimus, numatyta Reglamento Nr. 1320/2006 11 straipsnyje. Lietuva Reglamento Nr. 1320/2006 11 straipsnyje numatyta teise nepasinaudojo ir teisės aktuose nenumatė galimybės leisti paramos gavėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal 2004-2006 metų Programą, pakeisti šiuos įsipareigojimus nauju įsipareigojimu nuo 5 iki 7 metų pagal Reglamentą Nr. 1698/2005 (2007-2013 m. Programa). Todėl apeliantas mano, kad 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punktas 2007 metais negalėjo būti taikomas, nes iki 2006 m. gruodžio 31 d. prisiimti įsipareigojimai turėjo būti baigti vykdyti iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, bet ne keičiami juos padidinant. Apeliantas nurodo, 2007-2013 metų Paraiškos pateikimas savaime įsipareigojimų nenutraukia. Agentūra nėra pateikusi savo sprendimo dėl 2007 m. gegužės 16 d. pateiktos 2007-2013 metų Paraiškos, todėl neaišku, koks sprendimas yra priimtas, ar jis iš viso priimtas. Apeliantas mano, kad Agentūra 2007 metais netinkamai pasirengė 2007-2013 metų Programos įgyvendinimui, neužtikrino 2004-2006 metų Programoje dalyvaujančių pareiškėjų teisių ir interesų. Nebuvo nurodyta, kodėl buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai gauti tokio dydžio kompensacines išmokas, kurios buvo numatytos paduodant 2004-2006 metų Paraišką. Agentūra pažeidė teisinio tikrumo principą, nes 2007 metais neužtikrino, jog 2004-2006 metų Programoje dalyvaujantys pareiškėjai būtų aiškiai ir suprantamai informuoti apie paraiškų padavimo į 2007-2013 metų Programą teisines ir finansines pasekmes. Apelianto teigimu, jis galėjo pagrįstai tikėtis, jog už plotus, dėl kurių įsipareigojimai nustatyti pagal 2004-2006 metų Programos reikalavimus, bus mokamos kompensacinės išmokos, numatytos 2004-2006 metų Taisyklių 13 punkte.

325. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl Ministerijos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą, nepagrįstai nurodė, esą klausimai, kurie iškelti šiame skunde, išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A442-1469/2010. Šioje administracinėje byloje teismas nagrinėjo 2009 m. balandžio 15 d. skundą dėl Agentūros įpareigojimo atlikti jai pavestus veiksmus vykdant Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 3D-470, t.y. buvo sprendžiama, ar reikia pateikti papildomus dokumentus už 2007 ir 2008 metus, o 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundas Ministerijai yra dėl Agentūros atsisakymo administruoti 2009 m. birželio 3 d. kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negalėjo nagrinėti klausimo, kurio dar nebuvo pareiškėjui paduodant 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą.

33Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 127-128) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas.

34Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas 2007 metais didino plotą daugiau kaip 2 ha, todėl 2007 m. gegužės 16 d. pateikė naują 2007 metų Paraišką, kuri pakeitė ankstesnę 2006 metų Paraišką, o pareiškėjo prisiimti įsipareigojimai pagal 2006 metų Paraišką pakeisti naujais įsipareigojimais. Pareiškėjo pateiktas 2009 m. birželio 3 d. kasmetinis prašymas už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą nebuvo administruojamas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010.

35Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 130-133) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, dėl pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skunde nurodytų aplinkybių yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinis skundas netenkinamas.

39Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje apskundė teismui Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr.31N-P-1118-1720, kurio atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo, pateikto dėl Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimo Nr.BR6-(10.51)-10404. Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimus dėl įpareigojimų Ministerijai ir Agentūrai nustatymo, kad būtų administruojami pareiškėjo 2009 m. birželio 3 d. kasmetinis prašymas ir 2009 m. spalio 29 d. prašymas dėl išmokos už 2009 metus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą ir jam būtų išmokėta 55902,74 Lt kompensacinė išmoka.

40Atsižvelgdama į pareiškėjo nagrinėjamoje byloje iškelto administracinio ginčo ribas, teisėjų kolegija pirmiausia patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nusprendė, kad atsakovas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 31N-P-1118-1720 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą, pagrįstumą ir teisėtumą. Nustačius priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas ir konstatavus, kad yra pagrindas įpareigoti Ministeriją nagrinėti pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą, turėtų būti sprendžiama, ar teismas gali pasisakyti dėl pareiškėjo patikslinto skundo baigiamojoje dalyje (II t., 71 l.) išdėstytų 3-ojo ir 4-ojo reikalavimų kol Ministerija neišnagrinėjo pareiškėjo skundo.

41Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis nustato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

42Taigi nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr.31N-P-1118-1720, pagrįstai taikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį. Šiuo sprendimu atsakovas nusprendė pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo nenagrinėti motyvuodama tuo, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A442-1469/2010, o naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimą Nr.BR6-(10.51)-10404, pareiškėjas nepateikė. Sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde.

43Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundu Ministerijai prašė panaikinti Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimą Nr.BR6-(10.51)-10404 ir įpareigoti Agentūrą administruoti pareiškėjo 2009 m. birželio 3 d. kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą. Iš Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimo Nr.BR6-(10.51)-10404 turinio matyti, kad šiuo sprendimu Agentūra, vadovaudamasi 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punktu, informavo pareiškėją apie tai, jog jo pateiktas 2009 m. birželio 3 d. kasmetinis prašymas už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą nebus administruojamas, kadangi A. P. 2007 m. padidino plotą daugiau kaip 2 ha ir 2007 m. gegužės 16 d. pateikė naują paraišką, kuri keičia prieš tai pateiktą paraišką, o pradinis įsipareigojimas keičiamas nauju. 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą pareiškėjas grindė argumentais, kad 2007 metais jis nusprendė plėsti ekologinį ūkininkavimą ir padidinti plotus daugiau kaip 2 ha, tačiau iš teisinio reglamentavimo (Taisyklių 8.2 p.) nebuvo aišku kaip elgtis dėl paraiškos pateikimo, kai asmuo, dalyvauja Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, nes 2007 metais paraiškos buvo renkamos tik pagal vieną 2004-2006 m. Plano priemonę – žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 22 įsakymu Nr.3D-84 buvo nustatytas paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ rinkimo 2007 metais terminas (nuo birželio 11 d. iki birželio 15 d.). Pareiškėjas skunde teigė, kad asmuo, dalyvaujantis Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programoje ir 2007 metais didinantis plotą daugiau kaip 2 ha, neturėjo teisinio pagrindo teikti paraišką ir reikalingus dokumentus pagal 2004-2006 m. Taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas skunde aiškino, kad dėl jo išvardytų priežasčių jis pateikė 2007 m. gegužės 16 d. paraišką pagal 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, kurioje nurodė visus plotus, kurie dalyvauja Ekologinio ūkininkavimo programoje. Be to, pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą grindė argumentu, kad Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr.3D-470 suteikia jam galimybę pateikti dokumentus ir administruoti pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programos reikalavimus 2006 metais pateiktoje pradinėje paraiškoje nurodytus plotus. Pareiškėjas prie 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo Ministerijai, be kita ko, pridėjo savo 2009 m. balandžio 15 d. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui kopiją ir nurodė, kad šiuo skundu jis apskundė teismui Agentūros 2009 m. kovo 17 d. sprendimą Nr.BR6-(10-51)-3718, kurio Agentūra atsakė į pareiškėjo 2009 m. vasario 23 d. prašymą informuoti jį vadovaujantis Įsakymu Nr.3D-470 apie dokumentų pateikimo terminą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad jis nuo 2006 metų Paraiškos pateikimo laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, todėl mano, kad Agentūrai nėra kliūčių laikytis įsipareigojimų ir administruoti 2006 metų Paraiškoje nurodytus plotus pagal 2004-2006 metų Programą. Pareiškė nuomonę, kad Agentūra neteisingai aiškina 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punktą.

44Iš pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo Ministerijai turinio matyti, kad nors pareiškėjas skundą pateikė dėl Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimo Nr.BR6-(10.51)-10404, kuriuo jam atsakyta kodėl nebus administruojamas 2009 m. birželio 3 d. kasmetinis prašymas už 2009 metus pagal 2004-2006 metų Programą, tačiau 2009 m. rugpjūčio 4 d. skunde iškėlė platesnės apimties klausimą, t.y. kad jam pateikus 2007 m. gegužės 16 d. paraišką pagal 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“, Agentūra nuo 2007 metų nepagrįstai nutraukė kompensacines išmokas pagal 2004-2006 metų Programą pagal pareiškėjo pirminę (2006 m. birželio 14 d. ) paraišką.

45Pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo Ministerijai priede – pareiškėjo 2009 m. balandžio 15 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikti reikalavimai panaikinti Agentūros 2009 m. kovo 17 d. sprendimą Nr.BR6-(10-51)-3718 ir įpareigoti Agentūrą vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.3D-470 nustatyti terminą pateikti pagal pradinę paraišką kasmet reikalingus pateikti dokumentus. Skundą teismui pareiškėjas grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir iš esmės tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti 2009 m. rugpjūčio 4 d. skunde Ministerijai, išskyrus aplinkybę, kuri atsižvelgiant į skundo teismui surašymo datą (2009 m. balandžio 15 d.) negalėjo būti nurodyta, t.y., kad Agentūra 2009 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr.BR6-(10.51)-10404. Skunde teismui, kaip ir skunde Ministerijai, pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2006 metų dėl 38,92 ha (32,46 ha laiko A ir 6,46 ha lauko B) jis vykdė įsipareigojimus pagal 2004-2006 metu Programą, o Agentūra, remdamasi jo 2007 m.. Paraiška, nuo 2007 metų nepagrįstai jį laiko paramos pagal 2007-2013 m. Programą gavėju dėl visų plotų. Pareiškėjo reikalavimas dėl Agentūros įpareigojimo remiantis 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.3D-470 nustatyti terminą pateikti pagal pradinę paraišką kasmet reikalingus pateikti dokumentus, t. y. nukreiptas dėl ginčo laikotarpio į ateitį. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atižvelgdamas į pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo turinį, taip pat į prie šio skundo pridėto 2009 m.balandžio 15 d. skundo teismui turinį, taikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr.39N-P-904-1339 sustabdė pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo nagrinėjimą kol teismas išnagrinės pareiškėjo skundą. Sprendimą dėl pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo Ministerija priėmė 2010 m. lapkričio 25 d., t.y. įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimams, priimtiems dėl pareiškėjo 2009 m. balandžio 15 d. skundo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1625-789/2009, kuriuo pareiškėjo 2009 m. balandžio 15 d. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 15 d. (ABTĮ 96 str.2 d.) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi (adm. byla Nr.A442 -1469/2010) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą.

46Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr.31N-P-1118-1720 panaikinimo, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje (adm. byla Nr.A442 -1469/2010) išdėstytus argumentus, kuriais remdamasis teismas išsprendė pareiškėjo 2009 m. balandžio 15 d. skundą, kadangi šis skundas buvo vienas iš pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo Ministerijai pagrindimo motyvų ir dėl to Ministerija stabdė skundo nagrinėjimą kol teismas išnagrinės bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje (adm. byla Nr. A442-1469/2010) nurodyta, kad teismas sprendė, ar pareiškėjui gali būti taikomas 2008 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio ministro įsakymas Nr.3D-470. Taigi teismas šioje nutartyje dėl Įsakymo Nr.3D-470 taikymo pareiškėjui pasisakė tame kontekste, kad atsižvelgiant į pareiškėjo 2009 m. balandžio 15 d. skunde nurodytas aplinkybes (2006 m. birželio 14 d. paraiškos pateikimą pagal 2004-2006 m. Programą; 2007 m. gegužės 16 d. paraiškos pateikimą pagal 2007-2013 m. Programą), šis Įsakymas pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas ne kuriais nors konkrečiais metais, o netaikytinas apskritai, nes pareiškėjui pateikus naują (2007 m. gegužės 16 d.) paraišką pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir buvo pakeisti naujais įsipareigojimais. Šioje nutartyje teismas pasisakė ir dėl 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punkto, t.y., kad šio punkto nuostatos reiškia, jog didinant įsipareigotą plotą pagal 2004-2006 m. Plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ plotą daugiau kaip 2 ha, įsipareigojimai pagal pradinę paraišką nebetęsiami ir jie yra pakeičiami įsipareigojimais pagal naują paraišką. Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje (adm. byla Nr. A442-1469/2010) pasisakyta, kad pareiškėjui pateikus 2007 m. gegužės 16 d. paraišką ir prisiėmė naujus įsipareigojimus, negali būti laikoma, jog pareiškėjas tęsia įsipareigojimus pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką, taip pat pasisakyta dėl 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punkto bei Įsakymo Nr.3D-470 taikymo, t.y. visais esminiais klausimais, kuriuos pareiškėjas kėlė savo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skunde Ministerijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Ministerija 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu pagrįstai nusprendė nenagrinėti šio pareiškėjo skundo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu. Apeliantas teisingai nurodo, kad jam paduodant 2009 m. balandžio 15 d. skundą teismui dar nebuvo priimtas jo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skunde Ministerijai apskųstas Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi kad vien tai, jog pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą Ministerijai pateikė dėl Agentūros 2009 m. liepos 22 d. sprendimo nelaikytina nauja faktine aplinkybe Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, nes šis pareiškėjo skundas atsakovui ir 2009 m. balandžio 15 d. skundas teismui yra pagrįsti tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tomis pačiomis teisės aktų normomis ir keliamas tas pats esminis klausimas, kad pareiškėjui pateikus 2007 m. Paraišką, Agentūra nuo 2007 metų nepagrįstai laiko pareiškėją dalyvaujančiu 2007-2013 metų Programoje ir dėl tų laukų (iš viso 32,46 ha) dėl kurių jis prisiėmė įsipareigojimus pagal pirminę (2006 m. birželio 14 d. ) paraišką pagal 2004-2006 metų Programą.

47ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pirmosios instancijos teismas remdamasi šia įstatymo norma į administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 nustatytas faktines aplinkybes atsižvelgė pagrįstai (ABTĮ 58 str.2 d.).

48Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja savo prisiimtų įsipareigojimų pagal pirminę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką pagal 2004-2006 m. Programą tęstinumą, tame tarpe ir 2009 metais, t.y. po to, kai pateikė 2007 m.gegužės 16 d. paraišką dėl dalyvavimo 2007-2013 m. Programoje. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs eilę procesinių sprendimų administracinėse bylose pagal pareiškėjo A. P. skundus Agentūrai, susijusius su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjas pateikė pirminį (2006 m. birželio 14 d.) prašymą dalyvauti 2004-2006 m. Programoje dėl 38,92 ha (32,46 ha laukas A ir 6,46 ha laukas B), o vėliau (2007 m.gegužės 16 d.) pateikė paraišką dėl dalyvavimo 2007-2013 m. Programoje, padidindamas plotą daugiau kaip 2 ha ir įtraukdamas į šią paraišką tą patį plotą (laukus A ir B), kuriuos buvo nurodęs pirminėje (2006 m. birželio 14 d.) paraiškoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje (adm. byla Nr. A442-1469/2010) ir 2001 m. kovo 25 d. nutartyje Nr.P143-79/2011, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 atnaujinimo, taip pat 2001 m. lapkričio 14 d. nutartyje Nr.A662-3365/2011, 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje Nr.A492-2760/2011 yra nustatęs, kad pareiškėjui 2007 m. padidinus įsipareigotą plotą daugiau kaip 2 ha, jo pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir buvo prisiimti nauji pagal kitą (2007 m.gegužės 16 d.) paraišką. Administracinėje byloje Nr.A662- 3365/2010 buvo nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl Agentūros įpareigojimo išmokėti pareiškėjui kompensacines išmokas už 2008 metus, administracinėje byloje Nr.A492-2760/2011 už 2010 metus pagal 2004-2006 metų Programą. Nagrinėjamoje byloje Agentūrai pareikštas reikalavimas dėl kompensacinės išmokos už 2009 metus yra kildinamas iš tų pačių faktinių aplinkybių. Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje negali būti iš naujo nustatinėjamas ir įrodinėjamas minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktas, kad pareiškėjas 2007 m. pateikdamas 2007 m. gegužės 16 d. paraišką pagal 2007-2013 m. Programą, savo pradinius įsipareigojimus pakeitė naujais. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Minėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktas yra reikšmingas nagrinėjamoje byloje sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl Agentūros įpareigojimo administruoti pareiškėjo 2009 m. birželio 3 d. kasmetinį prašymą ir 2009 m. spalio 29 d. mokėjimo prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą. Naujų aplinkybių, kurios būtų išskirtinės ir reikšmingos tik dėl pareiškėjo dalyvavimo atitinkamoje Lietuvos kaimo plėtros Programoje 2009 metais, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nenurodė. Apelianto paaiškinimai, kad Agentūros darbuotojai jį suklaidino, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėtina tai, kad vien Paraiškos pagal 2007-2013 m. programą pavadinimas ir forma (patvirtintos formos blankas), kurią 2007 m. gegužės 16 d. užpildė pareiškėjas, akivaizdžiai skiriasi nuo 2006 m. birželio 14 d. pareiškėjo užpildytos paraiškos. Dokumento, kurį 2007 m. gegužės 16 d. užpildė pareiškėjas, pirmajame lape paryškintai įrašyta, kad ši paraiška yra dėl dalyvavimo 2007-2013 m. Programoje. 2007 m. gegužės 16 d paraiškos priedas yra įsipareigojimai, kuriuos pareiškėjas taip pat pasirašė. Iš šių įsipareigojimų turinio taip pat matyti, kad jie yra skirti 2007-2013 m. Programos dalyviui.

49Pareiškėjo nagrinėjamoje byloje iškeltais teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais dėl 2004-2006 metų Taisyklių 8.2 punkto, Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr.3D-470, taip pat Reglamento Nr. 1302/2006 yra pasisakyta pirmiau minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Dėl Įsakymo Nr.3D-470 taikymo pasisakyta LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje Nr. A442-1469/2011 ir 2011 m. kovo 25 d. nutartyje Nr.P143-79/2011. Dėl 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punkto išaiškinta, kad šios normos nuostatos reiškia tai, jog didinant įsipareigotą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ plotą daugiau kaip 2 ha, įsipareigojimai pagal pirminę paraišką nebetęsiami ir jie yra pakeičiami įsipareigojimais pagal naują paraišką (LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. A442-1469/2010, 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis Nr.A492-2760/2011). Dėl Reglamento 1320/2006, nustatančio perėjimo nuo vieno programavimo laikotarpio (2004-2006 m.) prie kito programavimo laikotarpio (2007-2013 m.) taisyklių, 11 punkto „Tęstiniai įsipareigojimai“, kuriame numatyta, kad pagal 2004-2006 m. priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ išmokos toliau bus mokamos pagal prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjo reikalavimai pakeisti naujais, išaiškinta, kad pareiškėjo įsipareigojimus pakeitus naujais neliko pagrindo mokėti išmokas remiantis anksčiau prisiimtais (2006 m.) įsipareigojimais. Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių 2004 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 3D-482 8.2 punkto nuostata, apibrėžianti asmenų pasitraukimo iš programos sąlygas, nėra netaikytina kaip prieštaraujanti minėtam Reglamentui, nes nesudaro kliūčių asmenims, tęsiantiems įsipareigojimus pagal 2004-2006 m. programą, gauti išmokas ( LVAT 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr.A662-3365/2011, 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis Nr.A492-2760/2011).

50Vertinant nagrinėjamai bylai aktualius teisės taikymo klausimus būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus. Minėtose administracinėse bylose faktinės aplinkybės yra visiškai analogiškos kaip ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

51Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus. Ši įstatymo norma nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

52Įstatymas nustato, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo 2010 m. gruodžio 16 d. skundą, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti (I t., 59-60 b.l.), t.y. padėjo pareiškėjui pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Vykdydamas šią nutartį pareiškėjas pateikė patikslintą skundą su priedais (rašytiniais įrodymais). 2011 m. sausio 14 d. teismo raštuose, kuriais pareiškėjo patikslintas skundas išsiųstas atsakovams, nustatytas terminas pateikti visą su pareiškėjo iškeltu ginču susijusią medžiagą (II t., 75-76 b.l.). Atsakovai kartu su atsiliepimais į skundą pateikė rašytinius įrodymus. Įstatymų leidėjo suteikta administraciniam teismui teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.). Pažymėtina ir tai, kad renkant įrodymus, be kita ko, turi būti paisoma įrodymų sąsajumo reikalavimų. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas konkrečias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo reikalauti naujų įrodymų. Bylos medžiaga nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nesilaikydamas ABTĮ 81 straipsnio ar kitų procesinės teisės normų reikalavimų.

53ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šis įstatymo reikalavimas, taip pat reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m.lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). 2011 m. birželio 9 d. d. sprendimu pirmosios instancijos teismas išsprendė visus pareiškėjo patikslinto skundo baigiamojoje dalyje išdėstytus pagrindinius reikalavimus, kurie turėjo būti išspręsti taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio nuostatas.

54Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

56pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

57Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (I t.,... 5. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir... 6. 2) įpareigoti Ministeriją išnagrinėti 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundą... 7. 3) įpareigoti Ministeriją nurodyti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie... 8. 4) įpareigoti Agentūrą administruoti pateiktus 2009 m. birželio 3 d.... 9. Pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. liepos 22 d. Agentūra priėmė... 10. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis 2006 m. birželio 14 d. pateikė... 11. Pareiškėjo nuomone, Agentūra nepagrįstai vadovaujasi 2004-2006 metų... 12. 2005 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr.1698/2005 dėl... 13. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 14. Atsiliepime į skundą (I t., 77-78 l.) ir atstovai teismo posėdyje... 15. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pareiškėjo skundą... 16. Atsiliepime (III t., 1-5 b.l.) ir atstovas teismo posėdyje teigė, kad... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu... 19. Teismas išanalizavo pateiktus į bylą įrodymus ir nustatė, kad A. P. 2006... 20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 3 d. pateikė Agentūrai... 21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Ministerijos... 22. Teismas konstatavo, kad byloje sutrinkta įrodymų analizė rodo, jog... 23. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis grindžia Sprendimo Nr.... 24. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2010 m. lapkričio 25 d.... 25. III.... 26. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (III t., b.... 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi aplinkybėmis ir argumentais, kurias... 28. 1. Teismo sprendime padarytos išvados yra nepagrįstos, neteisėtos, nes... 29. 2. Teismas nenagrinėjo ir netaikė Europos Sąjungos teisės aktų normų,... 30. 3. Teismo išvada, kad pareiškėjas 2007 metais nutraukė prisiimtus pagal... 31. 4. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad jis 2007 metais padidino... 32. 5. Teismas, spręsdamas reikalavimą dėl Ministerijos įpareigojimo... 33. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 34. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie... 35. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 39. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje apskundė teismui Žemės ūkio... 40. Atsižvelgdama į pareiškėjo nagrinėjamoje byloje iškelto administracinio... 41. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis nustato, kad skundas... 42. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas, priimdamas... 43. Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundu Ministerijai prašė panaikinti... 44. Iš pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo Ministerijai turinio matyti,... 45. Pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 4 d. skundo Ministerijai priede –... 46. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimą... 47. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu... 48. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja savo prisiimtų... 49. Pareiškėjo nagrinėjamoje byloje iškeltais teisės normų aiškinimo ir... 50. Vertinant nagrinėjamai bylai aktualius teisės taikymo klausimus būtina... 51. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) neturi pagrindo sutikti su apeliacinio... 52. Įstatymas nustato, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek... 53. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta... 54. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 56. pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.... 57. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą... 58. Nutartis neskundžiama....