Byla 2A-1053-605/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. F. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-892-652/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui E. F. dėl žalos atlyginimo.

2 Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas prašė teismo (b.l.2) priteisti iš atsakovo 3308 Lt dėl gamtai padarytos žalos.

5Ieškovas nurodė, jog atsakovas 2007-12-05 apie 15 val. buvo sulaikytas, kai Nemuno upėje žvejojo Mėgėjiškos žūklės taisyklių draudžiamu užkabinamuoju – pakertamu būdu. Neteisėtu būdu žvejodamas atsakovas buvo sugavęs 8 kuojas, 23 žiobrius, 12 karšių. Atsakovas savo veiksmais pažeidė žūklės taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-337 4.6, 12.2 ir 20 punktus. Šiuo pažeidimu atsakovas padarė žalą gamtai, kuri paskaičiuota vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-31 nutarimu Nr.360 „Dėl juridinių ir fizinių asmenų padarytos žalos ir nuostolių, sunaikinus ar sugavus žuvis (jų ikrus) ir kitus vandens gyvūnus, skaičiavimo“, Aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr.D1-720 „Dėl juridinių ir fizinių asmenų padarytos žalos ir nuostolių, sunaikinus ar sugavus žuvis (jų ikrus) ir kitus vandens gyvūnus, skaičiavimo indeksuotų įkainių 2008 m. patvirtinimo“. Padarytos 3308 Lt žalos atsakovas neatlygino.

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu (b.l.56-59) ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3308 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimą; sprendimo vykdymą dėl 3308 Lt išieškojimo teismas išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmą mėnesį mokėti ieškovui 275,63 Lt žalos atlyginimą, kitus vienuolika mėnesių – po 275,67 Lt. Priteisė iš atsakovo 3,30 Lt valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 99 Lt žyminio mokesčio.

7Teismas sprendime nurodė, jog 2007-12-11 buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. GI-305, kuriuo atsakovui paskirta administracinė nuobauda – 450 Lt bauda pagal LR ATPK 87 str. 3 d., Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-14 nutartimi buvo pakeistas, ir E. F., atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo šeimos padėtį, skirta bauda sumažinta iki 200 Lt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-09 nutartimi atsakovo skundas dėl 2008-02-14 nutarties atmestas. Teismas padarė išvadą, jog įrodyta, kad atsakovas žvejojo draudžiamu būdu, pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimus ir tokiu būdu padarė LR ATPK 87 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atsakovui draudžiamu būdu gaudant žuvis, žuvų ištekliams padaryta žala įvertinta 3308 Lt teisingai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 360 „Dėl juridinių ar fizinių asmenų padarytos žalos ir nuostolių, sunaikinus ar sugavus žuvis (jų ikrus) ir kitus vandens gyvūnus, skaičiavimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-01-03 įsakymu Nr. D1-2 patvirtintais „Juridinių ar fizinių asmenų padarytos žalos, neteisėtai sunaikinus ar neteisėtai sugavus žuvis ir kitus vandens gyvūnus, skaičiavimo indeksuotais įkainiais 2007 metams“. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. ir 6.263 str. 2 d., kuris reiškia, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Žalą padariusio fizinio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant atlygintinos žalos dydį, o nepakankamai gera finansinė būklė negali būti pagrindu žymiai mažinti atlygintinos žalos dydį ir tokiu būdu siekti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Žalos gamtai atsiradimą sąlygojo neteisėta atsakovo veika, todėl teismas padarė išvadą, kad visiško žalos atlyginimo principo išimties taikymas šioje byloje neturi pagrindo. Teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus apie jo gaunamas pajamas ir teikiamą išlaikymą nepilnametėms dukroms, ir sprendimo įvykdymą dalyje dėl 3308 Lt žalos atlyginimo išdėstė dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmą mėnesį mokėti ieškovui 275,63 Lt, kitus mėnesius – po 275,67 Lt.

8Apeliaciniu skundu atsakovas (b.l.67) prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-892-652/2009 ir sumažinti priteistą žalos atlyginimo sumą.

9Apeliantas nurodo, jog su teismo sprendimu iš esmės sutinka, tik nesutinka su skirta žalos atlyginimo suma, kuri apeliantui yra nepakeliamai didelė. Apelianto materialinė padėtis yra labai sunki, kadangi 2009-04-09 yra atleistas iš AB „Alita“ dėl bendrovės ekonominių sunkumų ir restruktūrizacijos. Šiuo metu atsakovas yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje. Moka alimentus dviem nepilnametėm dukrom. Yra silpnos sveikatos, tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje prarado sveikatą ir yra pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu. Šiuo metu jokių pajamų neturi.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.75) ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, išnagrinėjo ieškinio pareiškimą nepažeidęs materialinių ir procesinių teisės normų, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13Byloje nustatyta, kad atsakovas 2007-12-05 apie 15 val. buvo sulaikytas, kai Nemuno upėje neteisėtu būdu žvejojo Mėgėjiškos žūklės taisyklių draudžiamu užkabinamuoju – pakertamu būdu, ir buvo sugavęs 8 kuojas, 23 žiobrius, 12 karšių (b.l.3-4). 2007-12-11 buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. GI-305, kuriuo atsakovui paskirta administracinė nuobauda – 450 Lt bauda pagal LR ATPK 87 str. 3 d.; meškerė, ritė, valas, švinas, kabliukai buvo konfiskuoti. Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-14 nutartimi (b.l.8) buvo pakeistas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-12-11 nutarimas ir skirta administracinė bauda sumažinta iki 200 Lt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-09 nutartimi (b.l.9-10) atsakovo skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-14 nutarties buvo atmestas. Turtinių nuostolių atlyginimo klausimas administracine tvarka neišspręstas.

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsirasti civilinei atsakomybei būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.) ir žala (CK 6.249 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaltė, priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra nustatytas įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje atsakovas nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 87 str. 3 d. (CPK 182 str. 2 p.), todėl šioje civilinėje byloje jos neįrodinėtinos, o spręstinas tik žalos dydžio klausimas.

15Nustatant dėl atsakovo veiksmų (neteisėtos žvejybos) atsiradusią žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Mėgėjiškos žūklės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr.D1-337, Vyriausybės 1999-03-31 nutarimu Nr.360 „Dėl juridinių ir fizinių asmenų padarytos žalos ir nuostolių, sunaikinus ar sugavus žuvis (jų ikrus) ir kitus vandens gyvūnus, skaičiavimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-01-03 įsakymu Nr. D1-2 patvirtintais „Juridinių ar fizinių asmenų padarytos žalos, neteisėtai sunaikinus ar neteisėtai sugavus žuvis ir kitus vandens gyvūnus, skaičiavimo indeksuotais įkainiais 2007 metams“. Nustačius, kad atsakovas neteisėtai žvejojo ir padarė žalą, pagrįstai buvo paskaičiuoti nuostoliai gamtai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žalos dydis paskaičiuotas tinkamai, taip kaip numatyta aukščiau išdėstytuose aktuose.

16Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis su teismo sprendimu iš esmės sutinka, tačiau nesutinka su jam priteista žalos atlyginimo suma, kadangi ta suma jam yra nepakeliamai didelė, bylos nagrinėjimui reikšmės neturi. Apelianto pateikti įrodymai iš tiesų patvirtina, kad jo materialinė padėtis yra sunki, tačiau įstatymas nenumato jokių lengvatų priteisiant padarytą žalą. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Apeliacinį skundą atmesti.

21Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai