Byla A-756-1047-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovams Renaldui Viščiniui, Aušrai Vaivadienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. visuomeninio maitinimo įmonės ,,Laima“ skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. Tl-79 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“. Pareiškėjas nurodė, kad jam Druskininkų savivaldybės mero 1998 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 370 buvo išduota licencija Nr. 50 nuo 1998 m. liepos 1 d. verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais jam priklausančioje kavinėje, esančioje Draugystės g. 2, Druskininkuose. Tačiau Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. Tl-79 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“, kuriuo nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais kavinėje laiką, leidžiant prekiauti alkoholiu tik nuo 10 iki 24 valandos. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punkto nuostatą, išduota licencija galioja neterminuotai, o ją sustabdyti ar apriboti galima tik šiose taisyklėse nustatytais atvejais. Kadangi licencijoje buvo numatyta, kad prekiauti gėrimais galima visą parą, o jis tinkamai įgyvendino savo, kaip licencijos turėtojo, teises bei pareigas, sąžiningai laikėsi prekybą alkoholio produktais reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, licencija buvo apribota nepagrįstai. Be to, skundžiamame sprendime nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje esančių ugdymo įstaigų vadovų pateiktus suderinimus bei į Druskininkų policijos komisariato siūlymus, tačiau jokie konkretūs suderinimai jam pateikti nebuvo. Atsakovas be pagrindo rėmėsi 2007 m. sausio 12 d. ir 2007 m. kovo 19 d. Druskininkų policijos komisariato raštais, kadangi juose nurodytos ne iki galo ištirtos aplinkybės ir visiškai nepagrįstos prielaidos. Minėtuose raštuose nurodyti teiginiai, esą gyventojai yra pateikę telefoninių skundų dėl viešos tvarkos pažeidimo, yra nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas akcentavo, kad jis negali būti atsakingas už visiškai su juo nesusijusių asmenų veiksmus, kurie galimai trikdė viešąją tvarką ar rimtį tol, kol tarp šių asmenų priešingų teisei veiksmų ir jo veiklos nėra nustatytas konkretus priežastinis ryšys bei pateikti tai patvirtinantys įrodymai ar faktai. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo privalo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame turi būti nurodyti protokolą surašę bei administracinį teisės pažeidimą padarę asmenys, bei kita reikšminga informacija. Be to, kaip nurodyta Taisyklių 21.3 punkte, pagrįstais laikomi tik tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos. Pažymėjo, kad dėl minėtų telefoninių nusiskundimų jokia administracinė procedūra ar konkretūs tiriamieji veiksmai nustatyta tvarka nebuvo atlikti ir jokie konkretūs asmenys už viešosios tvarkos pažeidimus nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ar paskirtos administracinės nuobaudos. Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. rašte Nr. 70-S-424 teikiami siūlymai yra nemotyvuoti ir neargumentuoti. Minėtame rašte konkrečiai nurodomas tik prekybos tabako gaminiais pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda kavinės barmenei. Tačiau prekyba tabako gaminiais ir prekyba alkoholiniais gėrimais nėra susijusi, t. y. šias veiklas reguliuoja skirtingi teisės aktai, joms reikia gauti atskiras licencijas, taigi tai yra dvi viena nuo kitos nepriklausančios veiklos rūšys. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Be to, sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, taigi buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimas.

6Atsakovas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu nesustabdė ir nepanaikino pareiškėjo licencijos verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais, o, atsižvelgus į Druskininkų policijos komisariato pasiūlymus, ribojo laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Druskininkų policijos komisariatas 2007 m. sausio 12 d. raštu ir pakartotinai 2007 m. kovo 19 d. informavo Druskininkų savivaldybę apie prekybos ir viešojo maitinimo įmonių vykdytus patikrinimus, užfiksuotus pažeidimus bei gautus gyventojų telefoninius pranešimus dėl viešosios rimties ir tvarkos pažeidimų, dažniausiai vykdomų tamsiu paros metu ir neblaivių asmenų. Pažymėjo, kad šiais raštais Druskininkų policijos komisariatas siūlė riboti pareiškėjui prekybos alkoholiniais gaminiais prekybos laiką. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgęs į siūlymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostata, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nusprendė riboti laiką, kuriuo pareiškėjui leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Pažymėjo, kad 2007 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. Tl-79 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“ 1 punkto nuostatos („atsižvelgiant į Savivaldybės teritorijoje esančių ugdymo įstaigų vadovų pateiktus suderinimus, drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais įmonėms, esančioms mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančių ugdymo įstaigų“) pareiškėjui netaikomos ir derinimas nereikalingas. Teigė, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata yra imperatyvi ir minėtame įstatyme nenustatoma kokius papildomus veiksmus turėtų atlikti savivaldybių tarybos, gavusios policijos komisariatų pasiūlymus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo atitinkamoms įmonėms.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

9Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skundu prašo panaikinti visą Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimą, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad juo išspręsti ne tik pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo, bet ir kiti klausimai, susiję su prekyba alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, todėl byloje sprendė ginčą tik dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T1-79 2.1 punkto, t. y. tos ginčijamo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui apribotos prekybos alkoholiniais gėrimais teisės, pagrįstumo bei teisėtumo. Įvertinęs Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, teismas nurodė, kad savivaldybės taryba, prieš priimdama sprendimą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais, privalo įvertinti pateikto siūlymo pagrįstumą. Pažymėjo, kad byloje esantys Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. bei 2007 kovo 19 d. siūlymai Druskininkų miesto savivaldybės tarybai grindžiami gyventojų telefoninių pranešimų analize dėl viešosios tvarkos ir rimties pažeidimų, kurie dažniausiai įvykdomi prie pareiškėjo kavinės tamsiu paros metu. Teismas, įvertinęs Taisyklių 21.3 punktą, kad pagrįstais laikytini tik tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus, padarė išvadą, jog vien tik gyventojų telefoniniai skambučiai apie galimus viešosios tvarkos bei rimties pažeidimus nelaikytini pagrįstais skundais Taisyklių 21.3 punkto prasme. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyviais laikytinų įrodymų, patvirtinančių, jog prie pareiškėjo kavinės buvo įvykdyti bei fiksuoti viešosios rimties ir tvarkos administracinės teisės pažeidimai, bei tai jog, galimi pažeidimai susiję su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismas pažymėjo, kad tos Druskininkų policijos komisariato 2007 m sausio 12 d. pranešime nurodytos aplinkybės, jog kavinės barmenė pardavė nepilnamečiui asmeniui cigarečių pakelį, nesusijusios su prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimu. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad jokiais byloje esančiais įrodymais nepatvirtinta tai, jog pareiškėjas savo veikloje būtų pažeidęs Taisyklėse numatytus reikalavimus bei tai, jog gyventojų nusiskundimai dėl viešosios rimties ir tvarkos pažeidimų yra pagrįsti ir susiję su pareiškėjo veikla. Įvertinęs atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie posėdį, kuriame priimtas skundžiamas sprendimas, o tuo pačiu nesuteikta galimybė pasisakyti ją liečiančiu klausimu, teismas padarė išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos ir pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai turėjo ir galėjo būti įvertinti iki skundžiamo Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T1-79 2.1 punktas, kuriuo pareiškėjui apribota prekyba alkoholiniais gėrimais, nepagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nustatančias sprendimų priėmimo tvarką, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

10III.

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde išdėstė šiuos argumentus:

121. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jokiais byloje esančiais įrodymais nepatvirtinta tai, jog pareiškėjas savo veikloje būtų pažeidęs Taisyklėse numatytus reikalavimus, bei tai, kad gyventojų nusiskundimai dėl viešosios rimties ir tvarkos yra pagrįsti ir susiję su pareiškėjo veikla.

132. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl savivaldybių tarybų teisės riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais (18 str. 9 d.) bei šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas.

143. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu įvertinti, ar pasirinkta kontrolės priemonė nesukelia neproporcingai neigiamų pasekmių vartotojams ir skaidriai konkurencijai rinkoje ir ar padeda pasiekti įvardintus tikslus – pareiškėjai, atsižvelgiant į pranešimus dėl įvykdytų pažeidimų, pritaikyta švelniausia priemonė.

154. Teismas netinkamai įvertino Druskininkų policijos komisariato raštus, pripažindamas siūlymą dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo netinkamu ir nepagrįstu.

165. Teismas privalėjo įvertinti, ar pareiškėjui apribojant laiką prekiauti alkoholiu, buvo laikytasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 9 straipsnio reikalavimų ir neviršyti įgaliojimai. Atsižvelgus į gyventojų siūlymus bei Druskininkų policijos komisariato siūlymus, buvo būtina imtis veiksmų taikyti proporcingus apribojimus pareiškėjai.

176. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė buvo viešai paskelbta Druskininkų krašto savaitraštyje bei apie svarstomą klausimą informuotas pareiškėjo atstovas. Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamentas priimant sprendimą pažeistas nebuvo, todėl sprendimas negali būti naikinamas dėl procedūrinių pažeidimų.

18Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

191. Lietuvos Respublikos alkoholio įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų sankcijos pažeidėjams turi būti taikomos ne formaliai, o tik esant realiam pažeidimui ir teisiniam pagrindui. Teismas teisingai nustatė, kad į bylą nebuvo pateikti konkretūs įrodymai, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kurių pagrindu būtų galima taikyti atitinkamas sankcijas – riboti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką.

202. Atsakomybė negali kilti, jei tarp asmenų, kurie galimai trikdė viešąją tvarką ar rimtį, priešingų teisei veiksmų ir įmonės veiklos nėra nustatytas priežastinis ryšys ir nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

213. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad apie savivaldybės tarybos posėdį buvo tinkamai pranešta, apeliacinės instancijos teismui pridėti dokumentai negali būti vertinami kaip tinkamą informavimą pagrindžiantys įrodymai.

22IV.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas Druskininkų miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimas priimtas atsižvelgus į Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. ir 2007 m. kovo 19 d. siūlymus riboti pareiškėjo įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. bei 2007 m. kovo 19 d. siūlymų Druskininkų miesto savivaldybės tarybai turinio matyti, kad jie grindžiami gyventojų telefoninių pranešimų analize dėl viešosios tvarkos ir rimties pažeidimų. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia savivaldybių taryboms teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę bei policijos komisariatų pasiūlymus. Skundžiamas sprendimas priimtas policijos komisariato siūlymo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjo įmonei pagrindu. Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. ir 2007 m. kovo 19 d. raštuose nurodoma, kad išvada apie viešosios tvarkos pažeidimus greta pareiškėjo įmonės, padaryta remiantis gyventojų telefoninių pranešimų analize. Šiuose raštuose nėra duomenų, kaip telefonu gauta informacija yra susijusi su pažeidėjo vykdoma veikla, nenurodyta, ar telefonu gauti pranešimai pasitvirtino ir ar tokie viešosios tvarkos pažeidimai sietini su pareiškėjo vykdoma alkoholinių gėrimų prekyba ir šios prekybos taisyklių nesilaikymu.

25Teismas konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimamiems sprendimams taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Druskininkų savivaldybės taryba savo veikloje turi vadovautis minėto įstatymo nustatytais viešojo administravimo principais, tame tarpe ir objektyvumo, reiškiančio, kad sprendimo priėmimas ir kiti viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Teismo manymu, pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai sprendime nurodė, kad skundžiamas aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjo įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių reikalavimus. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, nesant konkrečių faktų apie padarytus pažeidimus, nenustačius priežastinio ryšio tarp galimai padarytų viešosios tvarkos pažeidimų šalia pareiškėjo įmonės ir pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais.

26Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, jis turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Druskininkų savivaldybės sprendimas šių Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinka, todėl pagrįstai buvo panaikintas.

27V.

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi, tenkindamas atsakovo prašymą, atnaujino procesą byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu – dėl padaryto esminio materialinės teisės normų, įtvirtintų Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį.

29Kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą, padarė išvadą, kad teismas nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A63-977/2008 vertino, jog prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pagrindu galimas tik nustačius pareiškėjo padarytus prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus arba kitus teisės pažeidimus, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su įmonės vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Tačiau tokia pozicija kelia abejonių. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Iš lingvistinės šios teisės normos konstrukcijos ir turinio matyti, kad ši teisės norma expressis verbis nenustato atitinkamų teisės pažeidimų nustatymo, kaip būtinos prielaidos prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimui. Tokia išvada, teisėjų kolegijos manymu, neseka ir iš teleologinio, istorinio, sisteminio bei loginio teisės aiškinimo. Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Galimybė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką šį tikslą neabejotinai atitinka. Šio tikslo įgyvendinimas ir realus užtikrinimas, teisėjų kolegijos nuomone, nereikalauja prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo besąlygiškai susieti tik su padarytais teisės pažeidimais. Alkoholio kontrolės įstatymo papildymo 18 straipsnio 9 dalimi svarstymo Lietuvos Respublikos Seime metu buvo reiškiamos abejonės dėl to, kad pagal siūlomą teisės normos formuluotę savivaldybių tarybų teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nebus susieta su objektyviais kriterijais, tame tarpe ir, pavyzdžiui, padarytais teisės pažeidimais (Seimo Ekonomikos komiteto (pagrindinio komiteto) išvadą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio papildymo ir 34 straipsnio 3 bei 11 dalies pakeitimo įstatymo projektui (XP-891) (2006 m. rugsėjo 13 d. Nr. 30; http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=282587). Tačiau tokiems priekaištams pagrindiniame įstatymo projektą svarsčiusiame Ekonomikos komitete nebuvo pritarta. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė siūlytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį jos iš esmės nepakeitęs, lyginant su Ekonomikos komitete svarstytu projektu, tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, netiesiogiai patvirtindamas, kad teisės pažeidimų padarymas nėra būtina prielaida Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinai savivaldybių tarybų teisei realizuoti. Vertinant sistemiškai, pastebėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis yra trečiojo Alkoholio kontrolės įstatymo skyriaus „Alkoholio prieinamumo ribojimas“ trečiojo skirsnio „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais valstybinis reglamentavimas“ 18 straipsnyje, pavadintame „Prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarka“. Atsakomybės už teisės pažeidimus reglamentavimui šiame įstatyme skirtas atskiras VI skyrius „Atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarka ir bylų nagrinėjimo procesas“. Taigi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sprendžiant pagal jos vietą nagrinėjamame teisės akte, visų pirma yra skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, o ne nustatyti teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, kurią taikant, be jokios abejonės, turėtų būti nustatyta atitinkamo teisės pažeidimo sudėtis. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje vardijamos aplinkybės, į kurias atsižvelgdama savivaldybės taryba priima sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, nėra kumuliatyvios, t.y. savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, gali atsižvelgti ir tik į vieną iš nurodytų aplinkybių. Apskritai pastebėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis neįtvirtina jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą), kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra iš esmės vardijami tik atitinkamos informacijos, kuri turėtų tapti pagrindu sprendimui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti, šaltiniai, t.y. tam tikrų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Taigi vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies turinį, taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtą šios teisės normos tikslą, yra pagrindo manyti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis savivaldybių taryboms suteikia plačią diskrecijos teisę. Pagal gramatinę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies konstrukciją sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo jos gali priimti atsižvelgdamos vien tik į prekybos vietą. Tai savo ruožtu lemia, kad teisminė tokios diskrecijos teisės realizavimo kontrolė taip pat yra specifinė ir ribota. Būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Žinoma, tai nereiškia, kad paminėta diskrecijos teisė yra absoliuti. Įgyvendinant diskrecijos teisę inter alia turi būti laikomasi pagrindinių viešojo administravimo principų (pavyzdžiui, objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir kt.), administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais. Tačiau imperatyvus teisės riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką susiejimas tik su teisės pažeidimų ir priežastinio ryšio tarp šių teisės pažeidimų ir prekybos alkoholiniais gėrimais tam tikroje vietoje nustatymu, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų anksčiau pateikto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies lingvistinio, teleologinio, istorinio ir sisteminio aiškinimo, o įstatymų leidėjo savivaldybių taryboms suteiktą diskrecijos teisę nepagrįstai suvaržytų.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31VI.

32Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, pareiškėjas A. V. visuomeninio maitinimo įmonė ,,Laima“ raštu pateikė teismui atsisakymą nuo skundo, nurodydamas, kad atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai 2008 m. birželio 28 d. sprendimu pripažinus netekusiu galios ginčijamą Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T1-79, išsisprendė tarp šalių buvęs ginčas, todėl administracinės bylos nagrinėjimas nebetikslingas. Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas pateikė ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-196 kopiją. Atsakovo atstovai neprieštaravo, kad jų apeliacinis skundas nebebūtų nagrinėjamas, pareiškėjui atsisakius skundo.

33Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ši pareiškėjo teisė – atsiimti skundą, apima ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos metu (2008 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-729/2008).

34Tad nesant teisinių kliūčių atsisakyti tenkinti šį pareiškėjo prašymą, byla nutraukiama, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis naikinami ( ABTĮ 101 str. 3 p., 140 str. 1 d. 5 p.).

35Ši teisinė aplinkybė taip pat sąlygoja, kad nutraukus bylą nebelieka ir paties objekto (bylos) dėl kurio buvo pradėtas procesas apeliacinės instancijos teisme, dėl ko toks procesas taip pat yra nebegalimas ir todėl nutrauktinas.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti, o bylą pagal pareiškėjo A. V. visuomeninio maitinimo įmonės ,,Laima“ skundą nutraukti.

38Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija ... 4. I.... 5. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo... 6. Atsakovas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad skundžiamu... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skundu prašo panaikinti visą... 10. III.... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 12. 1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jokiais byloje esančiais įrodymais... 13. 2. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės... 14. 3. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu įvertinti, ar pasirinkta kontrolės... 15. 4. Teismas netinkamai įvertino Druskininkų policijos komisariato raštus,... 16. 5. Teismas privalėjo įvertinti, ar pareiškėjui apribojant laiką prekiauti... 17. 6. Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė buvo viešai... 18. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą... 19. 1. Lietuvos Respublikos alkoholio įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų... 20. 2. Atsakomybė negali kilti, jei tarp asmenų, kurie galimai trikdė viešąją... 21. 3. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad apie... 22. IV.... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi... 24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas Druskininkų miesto... 25. Teismas konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės taryba yra viešojo... 26. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas negali... 27. V.... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi,... 29. Kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą, padarė... 30. Teisėjų kolegija... 31. VI.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, pareiškėjas 33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje... 34. Tad nesant teisinių kliūčių atsisakyti tenkinti šį pareiškėjo... 35. Ši teisinė aplinkybė taip pat sąlygoja, kad nutraukus bylą nebelieka ir... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir... 38. Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės... 39. Nutartis neskundžiama....