Byla I-1486-243/2007
Dėl darbo užmokesčio priteisimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jonikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. R., S. K., J. T. prašymus atsakovui Palangos miesto policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjai G. R., S. K., J. T. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo Palangos miesto policijos komisariato darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jiems išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį, pareiškėjų teigimu, atsakovas turėjo apskaičiuoti ir išmokėti nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. Prašomą priteisti nesumokėto darbo užmokesčio konkretų dydį pareiškėjai nenurodo, nes, jų manymu, nesumokėto darbo užmokesčio dydį apskaičiuoti ir duomenis teismui pateikti turi atsakovas.

4Pareiškėjai prašyme nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatė 450 Lt minimaliąją mėnesinę algą, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams nustatė 430 Lt minimaliąją mėnesinę algą. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimaliosios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimaliosios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Pareiškėjų manymu, tokiu nevienodu teisiniu reguliavimu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl tai vertintina kaip konstitucinio teisėtų lūkesčių principo pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai.

5Atsakovas Palangos miesto policijos komisariatas su prašymu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą nurodo, kad pareiškėjams taikytas minimaliosios mėnesinės algos reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, todėl atlyginimas buvo mokamas vadovaujantis įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatomis (b.l. 30).

6Atsakovas teismui nepateikė pažymos apie pareiškėjams ginčo laikotarpiu susidariusį atlyginimo skirtumą, imant pagrindu minimaliąją mėnesinę algą nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. - 450 Lt, nuo 2004 m. gegužės 1 d. - 500 Lt, nuo 2005 m. liepos 1 d. - 550 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. - 600 Lt.

7Teismas konstatuoja:

8Pareiškėjai, dirbantys valstybės tarnyboje – Palangos miesto policijos komisariate, kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371) ir vėlesniais Vyriausybės nutarimais, nuo 2003-09-01 apskaičiuojant darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimaliosios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimalioji mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

9Valstybės tarnautojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Iki 2006 m. rugpjūčio 8 d. pareigūnų pareiginės algos dydis buvo skaičiuojamas taikant Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio koeficientus, atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Vyriausybės patvirtintos MMA. Nuo 2003-09-01 buvo pradėtas taikyti nevienodas MMA dydis skirtingoms darbuotojų kategorijoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatyta, kad skaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų darbo užmokestį turi būti taikomas 430 Lt MMA dydis, o skaičiuojant darbuotojų, dirbančių įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitų asmenų darbo užmokestį – 450 Lt MMA dydis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-02 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatyta nuo 2004-05-01 valstybės tarnautojams taikyti 430 Lt MMA, o kitiems darbuotojams – 500 Lt MMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatyta nuo 2005-07-01 valstybės tarnautojams taikyti 430 Lt MMA, o kitiems darbuotojams – 550 Lt MMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo nustatyta nuo 2006-07-01 valstybės tarnautojams – 430 Lt MMA, o kitiems darbuotojams - 600 Lt MMA. Ginčo laikotarpiu valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų minimaliosios mėnesinės algos dydis nekito.

10Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007-03-20 nutarimu byloje Nr. 32/06-49/06-57-06-58/06-59/06-60/06-61/06-62/06-65/06-66/06-67/06 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų (2005-04-04, 2006-03-27 redakcijos), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punkto (2006-03-27 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nustatė, kad šie teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konstatavo, kad valstybė gali pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas. Sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis, yra galima. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems dirbantiems asmenims. Valstybės tarnybos santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo galimybė suponuoja ir galimybę skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms (pagal tam tikrus aiškius kriterijus skiriamoms) valstybės tarnautojų grupėms taikyti inter alia skirtingas darbo apmokėjimo sistemas. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuojama, kad diferencijuotas darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas savaime nesuponuoja diskriminacinių arba su privilegijų suteikimu susijusių nuostatų. Be to, tokia darbo apmokėjimo santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo galimybė kyla ir iš tarptautinių teisės aktų bei Europos Sąjungos teisės.

12Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, jog darbo užmokestis pareiškėjams ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojamas ir mokamas teisingai, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Palangos miesto policijos komisariatą mokėti pareiškėjams kitokio dydžio darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjų prašomą darbo užmokesčio nepriemoką.

13Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjų prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

Nutarė

15atmesti pareiškėjų G. R., S. K., J. T. prašymus atsakovui Palangos miesto policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio priteisimo.

16Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai