Byla 2S-1208-431/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimos Gerasičkinienės, teisėjų Onos Gasiulytės ir Alvydo Poškaus,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „GPA logistika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-359-433/2011 pagal ieškovo UAB „GPA logistika“ ieškinį atsakovui UAB „Girteka“ dėl atlyginimo už krovinio gabenimą ir patirtų papildomų išlaidų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Matlita“, UADBB „AON BAltic“, If P&C Insurance AS filialas ir Prancūzijos įmonė Axell.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „GPA logistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Girteka“, prašydamas priteisti iš atsakovo sutartyje numatytą atlyginimą už krovinio gabenimą 11 611,77 Lt, patirtas papildomas išlaidas 11 580,69 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas UAB „Girteka“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo UAB „GPA logistika“ ieškinį atsakovui UAB „Girteka“ dėl atlyginimo už krovinio gabenimą ir patirtų papildomų išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą ir priteisė iš ieškovo UAB „GPA logistika“ atsakovo UAB „Girteka“ naudai 3000,00 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 1310,14 Lt už dokumentų vertimą, viso 4310,14 Lt. Teismas nutartyje pažymėjo, kad byla pagal ieškovo ieškinį baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tačiau vien galutinio materialiojo teisinio rezultato nebuvimas nėra pagrindas atsisakyti spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir kompensuoti šalies nuostolių, kurie atsirado dėl kitos šalies veiksmų iškeliant bylą. Teismas įvertino ieškovo atstovo neatvykimą be svarbių priežasčių į teismo posėdį kaip ieškovo nesąžiningą elgesį bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendė pritaikydamas teisės normų analogiją. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių skaičių ir padarė išvadą, jog iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 3000 Lt dydžio išlaidos už advokato padėjėjos pagalbą. Išlaidas už dokumentų vertimą į prancūzų kalbą traktavo kaip būtinas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl šias išlaidas taip pat priteisė iš ieškovo atsakovo naudai.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas UAB „GPA logistika“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nepagrįstai įvertino ieškovo elgesį byloje kaip nesąžiningą ir nerūpestingą ir tuo pagrindu neteisėtai ieškinį paliko nenagrinėtą bei priteisė atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškovo kaltės bylos procesas nebuvo vilkinamas, o būtent atsakovo elgesys klaidino teismą ir trukdė laiku išnagrinėti bylą iš esmės. Dėl atsakovo teikiamų prašymų bylos nagrinėjimas būdavo atidedamas.
2. Teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Teisme byla buvo vilkinama ne dėl ieškovo kaltės, bet dėl atsakovo reikalavimų keisti bylos teismingumą ir papildomų prašymų teikimo, kurie trukdė teismui pradėti bylą nagrinėti iš esmės. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į visas šias aplinkybes, nepagrįstai sureikšmino vienintelę ieškovo klaidą, t.y. tą aplinkybę, kad ieškovas neatvyko į 2011 m. vasario 21 d. posėdį. Teismas nutartyje ieškovo neatvykimą įvertino kaip nesąžiningą elgesį bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovo atstovas neturėjo jokių nesąžiningų tikslų, tačiau neturėdamas rašytinio teismo pranešimo, paprasčiausiai supainiojo teismo posėdžio laiką. Ieškovas dalyvavo visuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, neteikė jokių prašymų, vilkinančių bylos sprendimą ir apsunkinančių bylos eigą, veikė ir dalyvavo sąžiningai, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis ieškovo atžvilgiu yra nesąžininga ir neteisėta.
3. Teismas nepagrįstai pritaikė analogiją ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nutarties formuluotė, kuria pasakoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas pritaikius CPK 93 straipsnyje įtvirtintą teisės normų analogiją (CPK 3 str. 6 d.), kelia teisinių neaiškumų, nes CPK 93 str. 1 d. nereglamentuoja teisės normų analogijos.
4. Nustatydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių, tačiau neįvertino, kad būtent dėl atsakovo procesinių veiksmų ir nepakankamos teismo kontrolės, byla net nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų nurodyto advokato užmokesčio.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-359-433/2011 palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, rūpinosi, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, dėl šios priežasties prašė, kad byloje dalyvautų visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms turėtų įtakos teismo sprendimas šioje byloje, t.y. prašė į procesą įtraukti šalių civilinę atsakomybę apdraudusias draudimo bendroves ir krovinio, kuris buvos apgadintas pervežimo metu, savininką. Visų parengiamųjų posėdžių metu šalys nurodė, kad yra galimybės sudaryti taikos sutartį, todėl teismas veikė tinkamai atidėdamas bylos nagrinėjimą, nes pagrįstai manė, kad šalys gali sudaryti taikos sutartį. Faktą, kad ieškovas žinojo apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą ir laiką patvirtina ieškovo atstovo parašas byloje, to neneigia ir pats ieškovas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis pakeistina (CPK 337 str. 4 p.).

14Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

15Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, bei kuris iki teismo posėdžio nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (arba teismas, gavęs tokį prašymą, neatvykimo priežastis pripažįsta nesvarbiomis), o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

162010 m. gruodžio 23 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas dalyvavo (tomas 2, b.l. 127-129). Apie tai, jog teismo posėdis šioje byloje paskirtas 2011 m. vasario 21 d., 9 val., ieškovo atstovas buvo informuotas pasirašytinai (tomas 2, b.l. 130). Atskirajame skunde ieškovas pats nurodo, kad į teismo posėdį neatvyko dėl to, jog netiksliai pasižymėjo posėdžio laiką. Kitų priežasčių, kurios galėtų pateisinti ieškovo neatvykimo į teismo posėdį, jis nenurodė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu, kadangi ieškovas, kaip to reikalauja procesinis įstatymas, neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, o atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių.

17Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

18Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovo neatvykimas be svarbių priežasčių į teismo posėdį vertintinas kaip nesąžiningas elgesys ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

19Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo procesu požymių. Teisėjų kolegija sutinka su minėtu atskirojo skundo argumentu, kadangi iš tiesų nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

20Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti kelią nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, kuriuo ieškinį palieka nenagrinėtą, šį tikslą ir įgyvendina, o šalis, kuri neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, iš anksto gali numanyti, kokie neigiami procesiniai padariniai jos atžvilgiu bus pritaikyti. Pažymėtina, jog minėta CPK norma, leidžianti teismui ieškinį palikti nenagrinėtu, jei šalis neatvyksta į teismo posėdį, o kita šalis neprašo teismo priimti sprendimo už akių, nesuponuoja išvados, jog bet kuri proceso šalis, kuri be pateisinamų priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, yra nesąžininga ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Iš to kas nurodyta galima daryti išvadą, jog piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis galima pripažinti tik tokią faktinę situaciją, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovo veiksmuose tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje ieškovo neatvykimą į teismo posėdį įvertino kaip nesąžiningą elgesį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Taigi, civilinio proceso normos įtvirtina pagrindinį principą, kuriuo remiantis sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas – teisę į jų atlyginimą įgyja šalis (kitas dalyvaujantis byloje asmuo), kurio naudai yra priimtas procesinis sprendimas.

23Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė įstatymo analogiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog teismas nepagrįstai taikė analogiją, nes CPK 93 straipsnis nereglamentuoja teisės normų analogijos, yra nepagrįstas. CPK 3 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinti įstatymo ir teisės analogijos taikymo pagrindai, kurie numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogiją), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).

24Kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, t.y. nebuvo priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, laikytina, kad minėta teismo nutartis yra priimta atsakovo naudai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pareikštas posėdžio metu, kad teismui buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis yra priimta atsakovo naudai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo priteistinų išlaidų dydį, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šioje byloje prašė priteisti 3000,00 Lt išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (tomas 3, b.l. 2-3), bei 1310,14 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų vertimu į prancūzų kalbą (tomas 3, b.l. 4-5).

26Šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais, kurie turi būti pateikti bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 178 str.). Iš į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Nr. VLN2276 matyti, kad už vertimus į prancūzų kalbą atsakovui buvo išrašyta sąskaita 542,25 Lt sumai (tomas 3, b.l. 5), tuo tarpu mokėjimą atsakovas atliko 1310,14 Lt sumai, kurią ir prašė priteisti iš ieškovo (tomas 3, b.l. 4). Kokiu pagrindu atsakovas vertimą atlikusiai įmonei pervedė didesnę sumą nėra žinoma, nes įrodymų, patvirtinančių atsakovo patirtas išlaidas bendrai 1310,14 Lt sumai, teismui nėra pateikta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 1310,14 Lt už procesinių dokumentų vertimus į prancūzų kalbą, kadangi į bylą yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys tik 542,25 Lt dydžio atsakovo patirtas išlaidas dėl dokumentų vertimo.

27Teismas, nustatydamas priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Taip pat priteisdamas šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, teismas atsižvelgia į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.

28Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, nustatė, kad atsakovo prašoma priteisti 3000,00 Lt suma atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.

29Apelianto atskirojo skundo argumentas, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų nurodyto advokato užmokesčio, yra pagrįsta. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, kad šioje byloje atsakovą atstovaujanti advokato padėjėja ruošė atsiliepimą į ieškinį [(800 Lt MMA x 3) x 80 %] (tomas 1, b.l. 99-100), bei dalyvavo 5 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 3 valandos ir 10 minučių [(800 MMA x 0,15) x 80 %] (tomas 1, b.l. 119; tomas 2, b.l. 7-8, 37-38, 127-129; tomas 3, b.l. 6), daro išvadą, jog atsakovo teisme patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos už advokato padėjėjos pagalbą sudaro 2220 Lt (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punktas). Dėl aukščiau išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui iš ieškovo priteistina suma už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas mažintina iki 2220 Lt sumos.

30Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis pakeistina.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 339 str.,

Nutarė

32Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį suformuluojant taip:

33„Ieškovo UAB „GPA Logistika“ ieškinį atsakovui UAB „Girteka“, tretiesiems asmenims UAB „Matlita“, UADBB „Aon Baltic“, If P&C Insurance AS filialui, Bendrovei “AXELL” dėl atlyginimo už krovinio gabenimą ir patirtų papildomų išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

34Priteisti iš ieškovo UAB „GPA Logistika“, į.k. 300531623, atsakovo UAB „Girteka“, į.k. 123658211, naudai 2220 Lt (du tūkstančius du šimtus dvidešimt litų) už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 542,25 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt du litus ir 25 centus) už dokumentų vertimą, viso 2762,25 Lt (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du litus ir 25 centus).“