Byla 2A-294-372/2010

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2617,77 Lt įsiskolinimą už neteisėtai gautas ir negrąžintas kompensacines išmokas pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, 100,40 Lt palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009-06-02 iki 2009-10-27, ir palūkanas, kurių dydis kiekvienam ketvirčiui nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu ir skaičiuojamas nuo 2009-10-28 iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, nuo negrąžintos paramos sumos.

3Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės A. B. ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2617,77 Lt įsiskolinimą, 100,40 Lt palūkanų ir nuo 2009-10-28 palūkanas, kurių dydį kiekvienam ketvirčiui nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu iki sprendimo įvykdymo. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovės A. B. 24,70 Lt pašto išlaidų ir 81,54 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad A. B. 2006-06-30 kreipėsi į ieškovę paramos kaip smulkaus pieno ūkio savininkė ir atsakovės paraiška buvo įvertinta vadovaujantis Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklėmis. Nurodė, kad atsakovei už 2007 metus buvo paskirta ir išmokėta 6680,66 Lt paramos suma, kurią sudarė 2226,59 Lt už perleidžiamą pieno gamybos kvotą – kintamoji išmokos dalis ir 4454,07 Lt bazinė išmoka perleidėjui – pastovioji išmokos dalis. Teismas pažymėjo, jog nuo 2008-04-30 atsakovei pradėjus gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, ieškovė, vadovaudamasi Taisyklių 16.4 ir 16.5 punktais, turėjo pervertinti paraiškas ir susigrąžinti susidariusias permokas. Nustatė, kad atlikus perskaičiavimus atsakovei priklausė gauti 1908,54 Lt už perleistą kvotą ir 245,89 Lt dydžio bazinė išmoka, o atsakovei už 2008 metus buvo permokėta 4208,22 Lt. Todėl teismas padarė išvadą, kad, įvertinus atsakovei už 2009 metus patvirtintą ir neišmokėtą 1590,45 Lt paramą už perleistą kvotą, atsakovė liko skolinga ieškovei 2617,77 Lt ir šią sumą priteisė. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo 2009-06-02 iki 2009-10-27 atsakovei buvo apskaičiuotos 190,40 Lt palūkanos. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė geranoriškai sumokėjo 90 Lt, teismas priteisė iš atsakovės 100,40 Lt nesumokėtų palūkanų.

4Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė pareiškimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė 2006-05-30, o pirmąją paramą gavo 2006-12-19. Atsakovės teigimu, siekdama išvengti permokų, ji 2007-07-19 pateikė prašymą iš SODROS, kad jokių pajamų negavo per laikotarpį nuo 2006-05-30 iki 2007-07-19. Daugiau jokių prašymų atsakovė ieškovei nerašė, nes 2007 m. gavo atmintinę, kad ieškovė duomenis iš SODROS apie išmokas gaus centralizuotai. Atsakovė nurodo, kad 2008-04-29, gavusi invalidumą, ji apie tai telefonu pranešė ieškovei, be to pasitikrinus SODROJE, jai buvo atsakyta, kad per savaitę bus pateikti visi duomenys ieškovei. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovė 2008 – 2009 m. jokių prašymų išmokėti išmokas nerašė, nors ieškovė teismui teigė, jog jos buvo rašomos, tačiau jų nepateikė teismui. Atsakovė 2008-06-18 gavo jai priskaičiuotas išmokas ir buvo įsitikinusi, kad jos išmokėtos teisingai. Atsakovė teigia, kad išmokų skaičiavimo metodika jai visiškai nežinoma ir ją skaičiuoja specialistai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, nereikalaudami jokių pažymų, nes jas patys susirenka specializuotai. Atsakovės manymu, tai, kad jie neteisingai ar negerai apskaičiavo, yra jų pačių kaltė, o žmogaus, gaunančio išmokas, kaltės jokios nėra. Atsakovė nurodo, kad ji yra antros grupės invalidė, gauna 543 Lt dydžio pensiją, negali dirbti jokio fizinio darbo, todėl neturi jokių galimybių surinkti ieškovės prašomą priteisti sumą.

5Atsiliepimu į atsakovės A. B. apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

61. Atsakovė ieškovei 2007-07-19 pateikė „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ prašymą dėl paramos išmokėjimo už 2008 m. bei SODROS pažymą Nr. ( - ), kurioje nurodyta, kad iki to laiko jokių socialinio draudimo išmokų atsakovė negavo. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus buvo apskaičiuota Atsakovei mokėtina paramos suma už 2008 m., t.y. 6362,65 Lt, kuri jai buvo pervesta 2008-06-18. Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2008-03-28 įsakymu Nr. 3D-174 „Dėl žemės ūkio ministro 2004-07-16 įsakymo Nr. 3D-423 „Dėl Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas" administravimo taisyklių“ pakeitimo“ 12 punktu, paramos gavėjai nebeprivalo užpildytą kasmetinį prašymą pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolės departamento teritoriniam skyriui, ir apie tai, kad kasmetinis prašymas bus suformuotas automatiškai, atsakovė buvo informuota apeliaciniame skunde minima atmintine. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kasmetinį prašymą suformavo automatiškai, informacinės sistemos pagalba bei remdamasi ieškinyje nurodyta SODROS „Ataskaita apie pareiškėjo A. B. valstybės socialinio draudimo išmokas“ 2009-04-16 apskaičiavo atsakovei priklausantį paramos dydį už 2009 m. Vadovaujantis minėta SODROS pažyma, ieškovė taip pat nustatė, kad už 2008 m. atsakovei buvo išmokėta 4208,22 Lt per didelė paramos suma, kadangi nuo 2008-04-30 atsakovė pradėjo gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Be to, pažymėtina, kad atsakovė nepateikė ieškovei jokio rašto dėl paramos atsisakymo ar niekaip kitaip neišreiškė savo valios nebegauti kompensacinių išmokų, todėl ieškovė neturėjo pagrindo nustoti mokėti atsakovei priklausančias kompensacines išmokas.

72. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji neprivalanti grąžinti jai susidariusios permokos, nes skola atsirado be jos kaltės. Vadovaujantis Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių, 16.4 ir 16.5 p. punktais, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.3 punktu, tam, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra susigrąžintų permokėtas paramos lėšas, užtenka objektyvios aplinkybės, t.y. pačios permokos fakto, nepriklausomai nuo to, dėl kokių konkrečiai priežasčių ar kieno kaltės tokia permoka susidarė.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų.

10Nagrinėjamoje byloje ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovės 2617,77 Lt įsiskolinimą už neteisėtai gautas ir negrąžintas kompensacines išmokas pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“.

11Apeliacinės instancijos teismas, kilus neaiškumui dėl bylos rūšinio teismingumo, 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą perdavė šią civilinę bylą specialiai teisėjų kolegijai teismingumo ginčui išspręsti.

12Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Nurodė, jog ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo remiantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, yra nagrinėtini administraciniame teisme.

13Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir dėl šios priežasties apylinkės teismo sprendimas naikintina (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

14CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismui teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą, bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui; CPK 34 str. reglamentuojamas teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam bendrosios kompetencijos teismui, todėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkto norma dėl civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą kitam teismui nagrinėti tokiais atvejais netaikytina. Tuo atveju, kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės ir neturi teisės bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui, pagal CPK nustatytą reglamentavimą jis turi teisę tik bylą užbaigti be teismo sprendimo. Remiantis CPK 293 str. 1 p., ši civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

15Teisėjų kolegija, nutraukdama bylą kaip nenagrinėtiną teisme, išaiškina ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kad nagrinėjamos bylos nutraukimas neužkerta jai galimybės, nepažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti reikalavimą administraciniame teisme.

16Esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą ir bylą nutraukti.