Byla 3K-3-408/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Spiečiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Zenono Zenkevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Zenono Zenkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo; suinteresuoti asmenys: UAB „Ramis“, Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Neringos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas antstolis Z. Zenkevičiaus 2005 m. gegužės 13 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir pareiškime nurodė, kad jis, vykdydamas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Neringos skyriaus viršininko 1999 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 21 (vykdomąjį dokumentą) dėl 234 691,72 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Ramis“, išieškojo Klaipėdos apskrities VMI naudai. Skolininkas per antstolio raginime sumokėti skolą geruoju skolos nesumokėjo. Antstolis 2005 m. kovo 14 d. gavo išieškotojo raštą, iš kurio matyti, kad skolininkas su išieškotoju atsiskaitė tiesiogiai (Mokesčių administravimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalis). Antstolis 2005 m. rugsėjo 1 d. išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Skolininkas vykdymo išlaidų nesumokėjo. Antstolis, remdamasis 1964 m. CPK 402 straipsnio 6 dalimi, prašė teismo priteisti iš skolininko 11 734,59 Lt vykdymo išlaidų, susijusių su 1999 m. liepos 22 d. vykdomojo dokumento Nr. 21 įvykdymu.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad vykdymo išlaidų klausimas nagrinėjamoje byloje turėtų būti sprendžiamas pagal naująjį CPK, nes antstolis 2005 m. kovo 16 d. areštavo skolininko turtą. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CPK įgyvendinimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju išieškojimas vykdomas, taigi ir vykdymo išlaidų klausimas sprendžiamas pagal naująjį CPK. Teismas nurodė, kad antstolis vykdomojo dokumento neįvykdė, o pagal Sprendimų vykdymo instrukciją šiuo atveju nėra galimybės antstoliui reikalauti atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė antstolio atskirąjį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė taikyti naujojo, o ne 1964 m. CPK nuostatas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nes antstolis areštavo skolininko turtą 2005 m. kovo 16 d. (įsigaliojus naujajam CPK). Kolegijos nuomone, antstolio argumentas, kad jokie vykdomieji dokumentai vykdomojoje byloje nėra vykdomi, yra nereikšmingas, nes vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 14-1015/02 yra tęsiami iki tol, kol nepadengtos vykdymo išlaidos. Nurodytą faktą patvirtina antstolio 2005 m. kovo 16 d. patvarkymas (vykdomoji byla Nr. 14-1015/02, b. l. 51). Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos apskrities VMI Neringos skyriaus viršininko 1999 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 21, kurio pagrindu buvo vykdomas išieškojimas, Klaipėdos apskrities VMI viršininko 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (20-02-77)-D8- pripažintas netekusiu galios. Mokesčių administravimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas įmokas iš mokesčio mokėtojo turto išnyksta tą dieną, kai mokesčių mokėtojas susimoka mokesčio nepriemoką. Dėl to, kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą turi būti taikomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas, kuriame nustatyta, kad iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, kai jis sprendimą įvykdo pasibaigus raginime nustatytam terminui. Nurodytas punktas yra Sprendimų vykdymo instrukcijos VI skyriaus „Vykdymo išlaidos“ trečiojoje dalyje „Vykdymo išlaidų apmokėjimas ir išieškojimas iš skolininko, vykdymo išlaidų grąžinimas užbaigus vykdomąją bylą“. Kolegija konstatavo, kad išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko, vadovaujantis nurodytu punktu, galima tik užbaigus vykdomąją bylą, t. y. CPK 632 straipsnyje nustatytais vykdomosios bylos pabaigos pagrindais. Iš bylos domenų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 14-1015/02 vykdomieji veiksmai atliekami. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad antstolis, neužbaigęs vykdomosios bylos CPK 632 straipsnyje nustatytais pagrindais, neįgijo teisės reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu antstolis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 29 d. ir priimti naują sprendimą: priteisti antstoliui Z. Zenkevičiui iš suinteresuoto asmens UAB „Ramis“ 11 734,59 Lt vykdymo išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1.

10Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, nes spręsdami vykdymo išlaidų priteisimo klausimą, kai turto areštas surašytas iki naujojo CPK įsigaliojimo, taikė naująjį CPK. Turto arešto aktas dėl išieškojimo iš skolininko UAB „Ramis“ turto pagal Klaipėdos apskrities VMI Neringos skyriaus viršininko 1999 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 21 buvo surašytas 1999 m. spalio 19 d., dėl to teismai turėjo taikyti CPK įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1, o ne 4 dalį, ir vykdymo išlaidų priteisimo klausimą spęsti vadovaudamiesi 1964 m. CPK nuostatomis. 2.

11Teismai neteisingai įvertino įrodymus ir nustatė, kad antstolis turto arešto aktą surašė 2005 m. kovo 16 d. Pastarasis turto arešto aktas surašytas ne Klaipėdos apskrities VMI Neringos skyriaus viršininko 1999 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 21 pagrindu, o antstolio teisės į vykdymo išlaidų atlyginimą atsiradimo pagrindu. 2005 m. kovo 16 d. turto arešto aktas yra tęstinė 1999 m. spalio 19 d. turto arešto akto dalis, užtikrinanti antstolio teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. 3. Teismai pažeidė 1964 m. CPK 402 straipsnio 5 dalį, nes antstolio teisės į vykdymo išlaidų atlyginimą atsiradimo momentą nustatė, remdamiesi ne šia proceso teisės norma, o naujuoju CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu. Dėl to bylą nagrinėję teismai taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikos, suformuotos 2005 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2005 ir 2004 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2004.

12CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolis 2005 m. kovo 14 d. gavo išieškotojo raštą, kuriame nurodyta, kad skolininkas su išieškotoju atsiskaitė tiesiogiai (Mokesčių administravimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalis). Antstolis 2005 m. kovo 16 d. areštavo skolininko turtą. Antstolis 2005 m. rugsėjo 1 d. išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Skolininkas vykdymo išlaidų nesumokėjo. Teismai nustatė, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 14-1015/02 yra tęsiami iki tol, kol nepadengtos vykdymo išlaidos.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ar antstolių prašymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą.

18Byloje nustatyta, kad dėl UAB „Ramis“ mokestinės prievolės buvo priimti tokie mokesčių administratoriaus sprendimai: Klaipėdos apskrities VMI viršininko 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. (09-19)-N1-63, kuriuo UAB „Ramis“ 133 485,10 Lt mokestinė nepriemoka pripažinta beviltiška bei pasibaigusia ir mokesčių mokėtojas atleistas nuo jos sumokėjimo; Klaipėdos apskrities VMI viršininko 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (20-02-77)-D8-, kuriuo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos apskrities VMI Neringos skyriaus viršininko 1999 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 21, kurio pagrindu buvo vykdomas išieškojimas, pripažintas netekusiu galios. Antstolis, esant nurodytiems mokesčių administratoriaus sprendimams apie mokestinės prievolės pasibaigimą, kurie buvo pagrindas vykdomąjį dokumentą pripažinti netekusiu galios ir nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas), toliau atliko procesinius veiksmus ir 2005 m. kovo 16 d. turto arešto aktu areštavo UAB „Ramis“ priklausantį pastatą-valgyklą, esančią Neringoje, Nidos-Smiltynės pl. 9. Iš vykdomoje byloje esančio Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (vykdomoji byla Nr.14-1015/02, b. l. 46–47) išplaukia, kad tuo metu, kai antstolis A. Zenkevičius areštavo nurodytą nekilnojamąjį turtą, šis turtas nebuvo areštuotas. Be to, nurodytas turto arešto aktas negali būti laikomas, kasatoriaus teigimu, tęstine 1999 m. spalio 19 d. teismo antstolio turto arešto akto dalimi. Tai patvirtina faktinę aplinkybę, kad antstolis atliko vykdymo veiksmus, esant negaliojančiam vykdomajam dokumentui ir panaikintam turto arešto aktui, remdamasis mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris laikomas vykdomuoju dokumentu (CPK 584 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nustatyta, kad jokie vykdymo veiksmai neturėjo būti atliekami ir antstoliui neatsirado teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

19Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, spręsdami vykdymo išlaidų priteisimo klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos CPK įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, nes vykdymo veiksmas – turto areštas – buvo atliktas jau įsigaliojus 2002 m. CPK ir šiuo atveju negali būti taikomos 1964 m. CPK 402 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl vykdymo išlaidų atlyginimo. Be to, šis veiksmas atliktas esant negaliojančiam vykdomajam dokumentui.

20Teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikos, suformuotos 2005 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2005 ir 2004 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2004 dėl 1964 m. CPK 402 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos negu nurodytose nutartyse.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą, tinkamai taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

22

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25

26Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.