Byla e2A-1572-345/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 3 208,40 Eur nuostolių, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. automobiliu vyko keliu Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys. Apie 21.15 val. 28,3 šio kelio kilometre į kelią išbėgo elnias, į kurį ieškovas atsitrenkė automobiliu. Šioje kelio vietoje nebuvo pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, kelias nebuvo atitvertas nuo laukinių gyvūnų. Pamatęs gyvūną, ieškovas automobilį iš karto stabdė, ėmėsi visų priemonių, stengdamasis išvengti susidūrimo, bet susidūrimo su laukiniu gyvūnu išvengti nepavyko. Policijos pareigūnai ištyrę įvykį pripažino, jog ieškovo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Turto vertintojas nustatė, jog ieškovo automobilio atstatymo kaštai yra 3 208,40 Eur. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. kelio atkarpoje nuo 27 iki 30 km įvyko 7 eismo įvykiai, kurių metu buvo užvažiuota ant gyvūnų, todėl ši kelio atkarpa susijusi su laukinių gyvūnų migracija per kelią, yra avaringas kelio ruožas, tačiau jame nepastatytas įspėjamasis ženklas „Laukiniai gyvūnai“, kelias neatitvertas, nėra kitų priemonių, mažinančių laukinių gyvūnų patekimą į kelią.

62.

7Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia, jog kelio 29 km, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. įvyko tik 3 susidūrimai su gyvūnais, tarp kurių vienas įvykis nagrinėjamas šiuo atveju. Nėra aišku, ar įvykiai įvyko su naminiais, ar laukiniais gyvūnais. Tokiu būdu neįrodytas kelio atkarpos avaringumas. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamuosius ženklus.

83.

9Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovas neįrodė institucijų padarytų imperatyvių teisės normų pažeidimų fakto. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, būtų padidinto pavojingumo ir avaringumo. Teisės aktai neįpareigoja visame kelyje pastatyti įspėjamuosius ženklus ar aptverti visus kelius.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

135.

14Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d., 21.15 val. kelyje Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 28,30 km įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovas, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz NL 270“, valst. Nr. ( - ) atsitrenkė į laukinį gyvūną – elnią, kurio metu buvo apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis. Eismo įvykio atkarpoje nebuvo įspėjamojo kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“ ir atitvarų nuo laukinių gyvūnų. Kelių eismo taisyklės pažeistos nebuvo. Remiantis 2016 m. rugsėjo 30 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 16-09-010, automobilio „Mercedes Benz ML 270“ valst. Nr. ( - ) atstatymo (remonto) kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą sudaro 3 208,40 Eur. Skundžiamame sprendime suformuluota išvada dėl ieškinio reikalavimo priteisti 3 208,40 Eur žalos atlyginimą nepagrįstumo, ieškovei neįrodžius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

156.

16Teismas sprendė, kad daugiau jokių duomenų, išskyrus Lietuvos kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 31 d. pažymą apie kelyje Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys įvykusius eismo įvykius su užvažiavimu ant gyvūno (fiksuoti įvykiai 2013 m. spalio 5 d., 2015 m. spalio 22 d., 2016 m. balandžio 24 d., 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 19 d., 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 26 d.), nėra. Ieškovas teisės akto, kuriame nustatytas pareigas pažeidė atsakovė, nenurodė. Atsakovės pareiga eismo įvykio vietoje įrengti įspėjamuosius kelio ženklus „Laukiniai gyvūnai“ bei apsauginę tvorą nenustatyta. Teismo vertinimu, eismo įvykiai ginčo nagrinėjimui aktualioje kelio atkarpoje atitinkamu laikotarpiu laikytini atsitiktiniais ir atsakovės pareiga įrengti įspėjamuosius kelio ženklus bei apsauginę tvorą ginčo atveju nenustatyta. Ieškovas atsakovės veiksmų neteisėtumo neįrodė.

177.

18Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp ginčo įvykio bei ieškovo atstovo teismo posėdžio metu pažymėtos aplinkybės dėl kelio saugumo patikrinimo kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 28 km atlikimo 2013 m. rugpjūčio 12 d. Pastarosios Lietuvos automobilių kelių direkcijos pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, nevykdymas, teismo vertinimu, įtakos eismo įvykiui neturėjo, kadangi atsakovei pareiga įrengti kelio ženklą „Laukiniai gyvūnai“ ir apsaugines tvoras nekilo.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

208.

21Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

229.

23Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės pareigos eismo įvykio vietoje įrengti įspėjamuosius kelio ženklus bei apsauginę tvorą nebuvimo. Remiantis 2011 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-342 patvirtintos Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos (toliau – ir Metodika) 13, 14 punktais bei Lietuvos kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 31 d. pažyma Nr. 39-S-4763-(1.13), kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys ruožas nuo 28 km iki 29,19 km turėjo būti pripažintas avaringu.

2410.

25Apeliantas, be kita ko, prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai dėl priežastinio ryšio tarp prevencinių priemonių - įspėjamųjų kelio ženklų bei apsauginių tvorų - neįrengimo ir ginčo eismo įvykio nebuvimo. Teismo prielaidos dėl žalos atsiradimo tikimybės net ir įrengus specialias priemones valstybės atsakomybės už laukinių gyvūnų keliuose padarytą žalą nepašalina.

2611.

27Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 11 straispnio 1 ir 3 dalies pagrindu valstybė turėjo pareigą įvertinti ginčo kelio ruožo saugumą bei avaringumą ir nustačius kelio ruožo avaringumą - jį atitinkamai paženklinti. Pirmosios instancijos teismas į valstybės pareigos įvertinti eismo saugumą nevykdymą neatsižvelgė, dėl to skundžiamo sprendimo išvados laikytinos neteisingomis.

2812.

29Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė su apelianto skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad apeliantas netinkamai aiškina Metodikoje nurodytą avaringų ruožų nustatymą. Pagal apelianto pateiktus duomenis naudojant Metodikoje nurodytą slenkmenį, pradedant kelio 28,00 km, slenkmens pabaiga yra 28,5 km. Kelio ruože 28,00-28,5 km per ketverius metus su laukiniais gyvūnais įvyko tik vienas eismo įvykis – 2016 m. liepos 27 d. Keliant slenkmenį nuo 28,5 km iki 29,00 km per ketverius metus su laukiniais gyvūnais įvyko taip pat tik vienas įvykis (2016 m. gegužės 18 d.). Iš viso kelio ruože nuo 28,00 iki 29,00 km per ketverius metus įvyko tik 2 eismo įvykiai, susiję su užvažiavimu ant gyvūnų, šis ginčo kelio ruožas nelaikytinas pavojingu ir avaringu. Nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo pareigą imtis priemonių laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti.

3013.

31Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodyta, kad turėtų būti vertinama situacija, buvusi kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, iki eismo įvykio momento, konkretus šio kelio kilometras, avaringumas, jame esantys kelio ženklai, kitos kelyje taikytos priemonės bei institucijų atliktos funkcijos. Ginčo atveju teismas pagrįstai sprendė, kad eismo įvykiai laikytini atsitiktiniais ir atsakovei pareiga įrengti įspėjamuosius kelio ženklus arba apsaugines tvoras nekilo, kadangi ginčo kelio 28,00 km-29,00 km atkarpoje per beveik 5 metų laikotarpį įvyko 2 eismo įvykiai, o 3 km atkarpoje – 6 eismo įvykiai. Teismo išvada dėl kelio ženklų ir apsauginių tvorų įrengimo kaip prevencinės priemonės, nepašalinančios žalos tikimybės, vertintina kaip pagrįsta. Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų bei patirtos žalos kildina iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, tačiau tokie teiginiai byloje esančių duomenų pagrindu nepagrįsti.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinis skundas atmetamas

3414.

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

3615.

37Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.267 straipsnyje. Šio LR CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkų pareiga atlyginti žalą, o 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas ir tikslindamas formuojamą teismų praktiką, vėliausiai išnagrinėtose bylose išaiškino, kad, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinių gyvūnų padarytą žalą, CK 6.267 straipsnio 1 dalis taikytina, nustatant visas CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; kt.). Tam, jog būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

3816.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą gali būti pripažinta tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Tik jam pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei kiltų pareiga juos paneigti, t. y. įrodyti, kad jos veiksmai buvo teisėti. Apeliaciniame skunde ieškovo reikalavimas priteisti žalą iš esmės grindžiamas tuo, kad kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys ruožas nuo 28 km iki 29,19 km turėjo būti pripažintas avaringu ir atsakovės veiksmai neatsižvelgus į Metodikos nuostatas bei minėto kelio ruožo nepripažinus avaringu laikytini neteisėtais, t. y. ieškovas įrodinėja buvus valstybės (jos institucijos) neveikimą eismo saugumo ir laukinių gyvūnų apsaugos srityje kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys atkarpoje nuo 28 km iki 29,19 km, kuriame 2016 m. rugsėjo 26 d. įvyko eismo įvykis.

4017.

41Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsniu, saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas, 2011 m. birželio 7 d. priimtas susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo, kurio tikslas apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sąvoką ir, atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo srautų parametrus ir atsitikusius eismo įvykius, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Kelio ruožas avaringu pripažįstamas pagal minėtu įsakymu patvirtintą metodiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013).

4218.

43Ieškovas, remdamasis Lietuvos kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 31 d. pažyma Nr. 39-S-4763-(1.13) bei vadovaudamasis patvirtinta Metodika teigia, kad kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys atkarpoje nuo 28 km iki 29,19 km perkeliant 500 m slenkmenį nuo vienos eismo įvykio vietos prie kitos, per 4 metus įvyko 4 eismo įvykiai – 28,00 km, 28,3 km, 28,8 km ir 29,19 km ir atstumai tarp šių įvykių neviršija 500 m. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad nors minėta Metodika apibrėžia eismo įvykį kaip bet kurį įvykį, kurio metu judant transporto priemonei <..> buvo apgadinta bent viena transporto priemonė (Metodikos 2.2 punktas), 2016 m. spalio 31 d. pateiktos pažymos turinys neatskleidžia duomenų apie fiksuotuose eismo įvykiuose „užvažiavimas ant gyvūno“ sąveikavusių gyvūnų rūšį. Be to, ginčo situacijoje Metodikos 13-14 punktus, reglamentuojančius avaringų ruožų nustatymą, apeliantas taiko netinkamai.

4419.

45Eismo įvykių atskaitos tašku apeliantas, vienas vertus, teisingai nurodo kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys 28,00 km bei apskaičiuoja eismo įvykių nuo 28,00 km iki 29,19 km kiekį per ketverius metus. Nuo kelio ruožo 28,00 km perkeliant slenkmenį (menamą fiksuoto ilgio atkarpą, kurią perkeliant kelyje tikrinama avaringo ruožo buvimo sąlyga, L=500 m) nuo vienos eismo įvykio vietos prie kitos – 28,30 km, 28,80 km, 29,19 km – minėtu laikotarpiu buvo fiksuoti 4 eismo įvykiai. Kita vertus, į minėtoje atkarpoje įvykusių eismo įvykių kiekį negalima įskaičiuoti ginčo eismo įvykio (2016 m. rugsėjo 26 d., 28,30 km), kadangi pagrindo vertinti atsakovės veiksmų (ne)teisėtumą iki ginčo eismo įvykio objektyviai nebuvo. Tuo tarpu slenkmenį perkėlus nuo 28,00 km iki 28,80 km slenkmens ilgis viršija 500 m dydį ir Metodikos 13-14 punktų taikymas tampa negalimas. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai apie kelio ruožo nuo 28,00 km iki 29,00 km eismo įvykių skaičių neparemti minėtomis Metodikos nuostatomis, reglamentuojančiomis avaringų ruožų nustatymą, teismo išvada apie pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais nebuvimą iš esmės yra teisinga. Sutiktina ir su skundžiamame sprendime nurodytais teiginiais dėl priežastinio ryšio tarp prevencinių priemonių - įspėjamųjų kelio ženklų bei apsauginių tvorų - neįrengimo ir ginčo eismo įvykio nebuvimo.

4620.

47Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos 13-14 punktų pagrindu apskaičiavus ir nustačius eismo įvykių kelio Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys ruože nuo 28,00 km iki 29,19 km kiekį per ketverius metus nuo 2012 m. sausio 1 d. iki ginčo eismo įvykio (jo neįskaitant), įgaliotai institucijai net ir atlikus ieškovo nurodytus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindo teigti, kad minėtai kelio atkarpai avaringo ruožo statusas tokiu atveju būtų nustatytas. Kaip teisingai akcentuota skundžiamame sprendime, į bylą pateikta 2017 m. lapkričio 14 d. pažyma patvirtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija neatliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos, tačiau tai nekeičia sprendimo esmės dėl atsakovės pareigos minėtą kelio atkarpą nepripažinti avaringu ruožu nebuvimo dėl nutarties 19 punkte išdėstytų motyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas pažeidimas laikytinas formaliu ir priežastinio ryšio su ginčo eismo įvykiu jis nesukuria.

4821.

49Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.

5022. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo motyvus bei įvertinus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5123. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti... 6. 2.... 7. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos teismui... 8. 3.... 9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija teismui pateiktame atsiliepime į... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo... 13. 5.... 14. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d., 21.15 val. kelyje Šiauliai –... 15. 6.... 16. Teismas sprendė, kad daugiau jokių duomenų, išskyrus Lietuvos kelių... 17. 7.... 18. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp ginčo... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. 8.... 21. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m.... 22. 9.... 23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės... 24. 10.... 25. Apeliantas, be kita ko, prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai... 26. 11.... 27. Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 11... 28. 12.... 29. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą Lietuvos automobilių kelių... 30. 13.... 31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Apeliacinis skundas atmetamas ... 34. 14.... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK)... 36. 15.... 37. Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama Lietuvos... 38. 16.... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės... 40. 17.... 41. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11... 42. 18.... 43. Ieškovas, remdamasis Lietuvos kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 31 d.... 44. 19.... 45. Eismo įvykių atskaitos tašku apeliantas, vienas vertus, teisingai nurodo... 46. 20.... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos 13-14 punktų pagrindu apskaičiavus... 48. 21.... 49. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga... 50. 22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo... 51. 23. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti...