Byla I-1489-624/2009

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams G. S. ir advokatui Gintarui Tamošiūnui, atsakovo atstovei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bikuvos prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bikuvos prekyba“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(10.15.)-10.1-28 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 35556 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM), 1172,29 Lt PVM delspinigių ir skyrė 10667 Lt PVM baudą, taip pat patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 29631 Lt pelno mokesčio, 6441,78 Lt pelno mokesčio delspinigių ir skyrė 8889 Lt pelno mokesčio baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr.69-257 patvirtino Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 10 d. sprendimą Nr.(10.15.)-10.1-28. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. sprendimu Nr.S-58(7-6/2009) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr.69-257.

5Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. sprendimą Nr.S-58(7-6/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr.69-257 ir Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. spalio 10 d. sprendimą Nr.(10.15.)-10.1-28.

6Pareiškėjas nurodė, kad mokestinis ginčas yra kilęs dėl jo teisės atskaityti paslaugų pirkimo PVM bei pripažinti išlaidas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, pagal 2003 m. rugpjūčio mėnesio - 2003 m. lapkričio mėnesio laikotarpiu jam UAB „Vimba“ bei UAB „Žemė ir dangus“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su išvadomis, jog jis neįrodė ūkinių operacijų (paslaugų) jo naudai atlikimo. UAB „Vimba“ suteikė pareiškėjui konsultacines paslaugas, UAB „Žemė ir dangus“ pagamino ir išplatino pareiškėjo informacines reklamines skrajutes įvairiuose miestuose, kur pareiškėjas turi savo parduotuves, bei suprojektavo pareiškėjo firminės prekybos salonų įrengimą Anykščių, Biržų, Utenos, Visagino, Kupiškio, Rokiškio salonuose ir pateikė įvairias su tuo susijusias rekomendacijas. Minėtų paslaugų atlikimą patvirtina atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktai, sutartys ir kita dokumentinė medžiaga. Kadangi minėtos paslaugos buvo realiai atliktos, todėl pareiškėjas turi teisę į pirkimo PVM atskaitą ir atitinkamų savo išlaidų pripažinimą sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Pareiškėjas nurodė, kad jam nepagrįstai buvo paskirtos 30 procentų papildomai apskaičiuotų mokesčių sumų dydžio baudos. Patikrinimo metu jis geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, sudarė reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, pateikė turimus apskaitos dokumentus, teikė paaiškinimus. Todėl šiuo atveju yra pakankamas pagrindas sumažinti baudas iki minimalaus dydžio - 10 procentų papildomai apskaičiuotų mokesčių sumų. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnį, mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčio mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Nagrinėjamu atveju Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad iš pareiškėjo buvo paimtas paaiškinimas mokesčių administratoriui renkant priešpriešinę informaciją iš bendrovių, turėjusių sandorių su UAB „Vimba“, tačiau Mokestinių ginčų komisija neišsireikalavo iš mokesčių administratoriaus jokios medžiagos ir faktiškai netyrė, kokia buvo surinkta informacija apie sandorius tarp pareiškėjo ir UAB „Vimba“, kaip ši informacija buvo įforminta ir ar tai nepažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio nuostatų.

7Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

8Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pagal UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ vardu įformintus sandorius pridėtinė vertė nebuvo sukurta. Šios bendrovės, įforminusios realiai neįvykusius sandorius, veikė kaip priedangos įmonės, kurios buvo naudojamos neteisėtai veiklai, sudarant kitiems ūkio subjektams formalias sąlygas atskaityti PVM bei neteisėtai suformuoti sąnaudas. Nėra jokių įrodymų dėl UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumo (ginčo ūkinių operacijų turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitose - faktūrose), todėl darytina išvada, kad pareiškėjui 2003 metais minėtų bendrovių vardu išrašytose ginčo PVM sąskaitose - faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos neįvyko, dėl ko šie apskaitos dokumentai pripažintini neturinčiais juridinės galios ir jų pagrindu vykdyti PVM atskaitą bei mažinti apmokestinamąjį pelną pareiškėjas neturi teisės. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, dalyvaudamas ginčo ūkinėse operacijose, t. y. PVM atskaitai ir sąnaudoms pagrįsti panaudodamas žinomai suklastotus minėtų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus apie tariamai iš šių įmonių įsigytas prekes ar paslaugas, elgėsi nesąžiningai. Be to, mokestinių pažeidimų mastas yra didelis, o pareiškėjas nesutinka su konstatuotais pažeidimais. Šios aplinkybės laikytinos pareiškėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė visus prašomus dokumentus ir paaiškinimus, pareiškėjui pagrįstai buvo paskirtos vidutinės (30 procentų patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių sumų dydžio) baudos. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atliktas pareiškėjo patikrinimas nebuvo pakartotinis ir Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnis nebuvo pažeistas.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11Teismas nurodė, kad administracinių teismų praktika dėl teisės į PVM atskaitą realizavimo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr.A(1)-355/2004. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija akcentavo, kad prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose; aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą - faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Teismas nurodė, kad įvertinus šioje byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad mokesčių administratoriaus išvada, jog ūkinių operacijų, nurodytų UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose, turinys yra ne toks, koks nurodytas šiose PVM sąskaitose - faktūrose, ir jog pareiškėjas neturi teisės į PVM atskaitą pagal šias PVM sąskaitas - faktūras, yra pagrįsta. Teismas nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas su UAB „Vimba“ sudarė konsultacinių paslaugų sutartį, kuria UAB „Vimba“ įsipareigojo atlikti tyrinus ir sukurti pareiškėjo komercinės plėtros galimybių studiją, ir pareiškėjui šios sutarties pagrindu 2003 m. lapkričio 28 d. UAB „Vimba“ vardu buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra LEB Nr.( - ). 2003 m. spalio 6 d. pareiškėjas su UAB „Vimba“ sudarė kitą sutartį, kuria UAB „Vimba“ įsipareigojo pareiškėjo darbuotojams parengti 5 dalių mokomąjį seminarą „Statybinių medžiagų pardavimo vadyba“, ir pareiškėjui šios sutarties pagrindu 2003 m. lapkričio 28 d. UAB „Vimba“ vardu buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra LEB Nr.7253484. Tačiau, kaip matyti iš atlikto UAB „Vimba“ mokestinio tyrimo ataskaitos, UAB „Vimba“ neturėjo veiklos vykdymo vietos, taip pat galimybių vykdyti veiklą, kuri atsispindi laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. jos vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose, nes neturėjo nei tam reikalingų darbuotojų, nei priemonių, taip pat nebuvo pateikti prekių įsigijimą pagrindžiantys dokumentai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2003 m. birželio 17 d. su UAB „Žemė ir dangus“ sudarė sutartį, kuria UAB „Žemė ir dangus“ įsipareigojo atlikti informacinių reklaminių skrajučių gamybos bei platinimo darbus, ir pareiškėjui šios sutarties pagrindu 2003 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Žemė ir dangus“ vardu buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra LEB Nr. ( - ), o dar vėliau - ir PVM sąskaitos - faktūros LEB Nr. ( - ), ( - ), ( - ). Pareiškėjas 2003 m. rugpjūčio 4 d. su UAB „Žemė ir dangus“ taip pat sudarė sutartį, kuria UAB „Žemė ir dangus“ įsipareigojo atlikti projektavimo darbus bei suteikti konsultacijas, ir pareiškėjui šios sutarties pagrindu UAB „Žemė ir dangus“ vardu buvo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros LEB Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Tačiau, kaip nustatyta UAB „Žemė ir dangus“ mokestinio patikrinimo aktu, UAB „Žemė ir dangus“ realiai veiklos, kuri atsispindi laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. jos vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose, nevykdė. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorių atliktų tyrimų ir patikrinimų rezultatai vienareikšmiškai patvirtina, jog UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ negalėjo vykdyti veiklos, kuri atvaizduota jų vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo mokesčių administratoriui pateikti įrodymai, nes pagal juos (sutartis, darbų perdavimo aktus, PVM sąskaitas - faktūras, komercinės plėtros galimybių studiją, skrajučių pavyzdžius, projektus ir konsultacijas) negalima identifikuoti darbus atlikusių asmenų. Teismas nurodė, kad UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ vardu pareiškėjui išrašytose ginčo PVM sąskaitose - faktūrose nėra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose numatytų privalomų nurodyti rekvizitų, jose nurodytos ūkinės operacijos jose nurodytomis sąlygomis nevyko, t. y. PVM sąskaitos - faktūros neturi juridinės galios, todėl mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas šių PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu į 2003 metų sąnaudas neturėjo teisės įtraukti 197540 Lt ir šia suma sumažinti apmokestinamąjį pelną, yra pagrįsta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog mokesčių administratorius pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio nuostatas, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie mokestinius patikrinimus, kurių metu būtų tikrinamas PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumas už tą patį laikotarpį, dėl kurio priimti šioje byloje ginčijami sprendimai. Teismas nurodė, kad pareiškėjui paskirtos baudos atitinka tiek padarytų pažeidimų pobūdį, tiek pareiškėjo elgesį ūkinių operacijų, kurios atvaizduotos UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose, ir mokestinio patikrinimo metu, todėl keisti šių baudų dydį nėra pagrindo (Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalis).

12III.

13Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

14Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas nurodo, kad jam išrašytos UAB „Vimba“ bei UAB „Žemė ir dangus“ PVM sąskaitos - faktūros turi visus teisės aktuose nustatytus rekvizitus, o mokesčių administratorius to neneigia. Pareiškėjas nurodo, kad jis neneigia nuostatos, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčias PVM sąskaitas - faktūras, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą. Tačiau pareiškėjo šiuo atveju pateiktų įrodymų visuma (sutartys, dabų priėmimo - perdavimo aktai ir darbų rezultatą patvirtinantys dokumentai) leidžia teigti, kad ūkinės operacijos yra įvykę ir jų turinys yra toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose ir buvo sulygtas sutartimis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A(1) - 355/2004 pažymėjo, jog vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą, iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti ir jog įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija, turi mokesčių administratorius. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje jokių patikimų įrodymų faktiškai nėra pateikęs, o iš atliktų mokestinių tyrimų matyti, jog UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ buhalteriniai bei kiti dokumentai nebuvo ir nėra patikrinti, nes šios įmonės ūkinės veiklos jau nevykdo. Išvados apie tai, kad ūkinės operacijos nebuvo vykdomos, yra paremtos tik prielaidomis ir spėliojimais. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktinei bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, jog pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus (sutartis, darbų perdavimo aktus, PVM sąskaitas - faktūras, komercinės plėtros galimybių studiją, skrajučių pavyzdžius, projektus ir konsultacijas) negalima identifikuoti darbus atlikusių asmenų. Darbus atlikusius asmenis, t. y. UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“, galima identifikuoti pagal šių įmonių vadovų parašus ir įmonių antspaudus ant dokumentų, skrajučių pavyzdžių, projektų dokumentacijos. Nėra jokių įrodymų, kad šie parašai ir antspaudai būtų suklastoti. Pareiškėjas nurodo, kad visi dokumentai, susiję su jo patikrinimais, yra Utenos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šiuos įrodymus išreikalauti. Neišsireikalavus iš Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos medžiagos apie atliktus priešpriešinius patikrinimus dėl sandorių tarp pareiškėjo ir UAB „Vimba“ bei faktiškai jos neištyrus, nenustačius, kaip šie tyrimai buvo įforminti, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog mokesčių administratorius nėra pažeidęs Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio nuostatų. Pareiškėjas nurodo, kad patikrinimo akte yra nurodyta, jog patikrinimo metu jis geranoriškai bendradarbiavo, sudarė reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, pateikė turimus apskaitos dokumentus, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas šiuo metu neturi galimybių pateikti papildomus įrodymus dėl mokestinio ginčo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes UAB „Vimba“ bei UAB „Žemė ir dangus“ šiuo metu jokios veiklos jau nevykdo. Šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas sumažinti pareiškėjui baudas iki minimumo (10 procentų papildomai apskaičiuotų mokesčių sumų dydžio), tačiau tai nebuvo padaryta, tuo pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalį.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

16Atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pagal UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ vardu įformintus sandorius pridėtinė vertė nebuvo sukurta. Šios bendrovės, įforminusios realiai neįvykusius sandorius, veikė kaip priedangos įmonės, kurios buvo naudojamos neteisėtai veiklai, sudarant kitiems ūkio subjektams formalias sąlygas atskaityti PVM bei neteisėtai suformuoti sąnaudas. Nėra jokių įrodymų dėl UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumo (ginčo ūkinių operacijų turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitose - faktūrose), todėl darytina išvada, kad pareiškėjui 2003 metais minėtų bendrovių vardu išrašytose ginčo PVM sąskaitose - faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos neįvyko, dėl ko šie apskaitos dokumentai pripažintini neturinčiais juridinės galios ir jų pagrindu vykdyti PVM atskaitą bei mažinti apmokestinamąjį pelną pareiškėjas neturi teisės. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, dalyvaudamas ginčo ūkinėse operacijose, t. y. PVM atskaitai ir sąnaudoms pagrįsti panaudodamas žinomai suklastotus minėtų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus apie tariamai iš šių įmonių įsigytas prekes ar paslaugas, elgėsi nesąžiningai. Be to, mokestinių pažeidimų mastas yra didelis, o pareiškėjas nesutinka su konstatuotais pažeidimais. Šios aplinkybės laikytinos pareiškėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė visus prašomus dokumentus ir paaiškinimus, pareiškėjui pagrįstai buvo paskirtos vidutinės (30 procentų patikrinimo metu apskaičiuotų mokesčių sumų dydžio) baudos. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju atliktas pareiškėjo patikrinimas nebuvo pakartotinis ir Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnis nebuvo pažeistas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą- faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-355/2004; Administracinių teismų praktika Nr.6, p.128-142).

21Pirmosios instancijos teismas pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir minėtų įmonių neįvyko.

22Pareiškėjo teigimu, byloje esantys dokumentai apie UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų paslaugų suteikimą (sutartys, darbų perdavimo aktai, komercinės plėtros galimybių studija, skrajučių pavyzdžiai, projektai) patvirtina minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkinių operacijų realumą. Tačiau mokestinio patikrinimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ neturėjo galimybių pareiškėjui atlikti minėtų paslaugų.

23Pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas motyvuotai įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių išaiškinimo pilnumo ir visapusiškumo bei dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo.

24Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinio, detaliai nevertina apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl šių operacijų turinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinys yra ne toks, koks nurodytas šiose PVM sąskaitose-faktūrose.

25Nustačius kitų asmenų neteisėtus veiksmus, pareiškėjo teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas, atlikdamas atitinkamas ūkines operacijas su neteisėtai veikusiais asmenimis, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie šių asmenų veiklos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A1 - 355/2004, biuletenis „Administracinių teismų praktika Nr.6“, psl. 128-142).

26Nors mokesčių administratoriai, Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas nepateikė savo argumentų dėl pareiškėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo nagrinėjamu atveju, tačiau tyrė ir vertino aplinkybes apie tai, ar pareiškėjas žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ veiklos teisėtumą.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas, atlikdamas ginčo ūkines operacijas, elgėsi nesąžiningai (t. y. jis turėjo galimybę žinoti apie kitų asmenų (ūkinių operacijų partnerių) veiklos neteisėtumą), dėl ko jis neturi teisės į PVM atskaitą pagal ginčo PVM sąskaitas - faktūras.

28Pareiškėjas nepasidomėjo, ar UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ realiai vykdo ūkinę - komercinę veiklą. Sudarydamas sutartis su minėtomis įmonėmis, jis nesiėmė priemonių nustatyti asmenų, veikusių UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ vardu, asmens tapatybę, jų įgalinimus ar kompetenciją atstovauti minėtoms įmonėms. Pareiškėjo atstovai iš esmės apsiribojo tik atskirais žodinio bendravimo su UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ atstovais prisistačiusiais asmenimis atvejais ir nesiekė tikslesnio bei aiškesnio pakankamai ilgą laiką trukusių santykių dėl nemažos bendros vertės (197540 Lt) įvairių paslaugų teikimo įforminimo.

29Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisėtai buvo nurodyta sumokėti į biudžetą papildomą PVM, šio mokesčio delspinigius ir baudą.

30Taip pat mokesčių administratoriai pareiškėjo 2003 metų veiklos sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąsias pajamas, nepripažino 197540 Lt sumos pagal UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

31Tuo laikotarpiu apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką reglamentavo Pelno mokesčio įstatymas (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo IX-675 redakcija), kurio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai, atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Šio straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. IX-1224 redakcija) nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

32Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 - 355/2004 pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčių mokėtojo apmokestinamąjį pelną, nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t.y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad nuostata „juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose – faktūrose“ vertinama kaip nusakanti formaliųjų PVM sąskaitų – faktūrų rekvizitų buvimą ir šių rekvizitų atitikimą tikrosioms ūkinės operacijos vykdymo aplinkybėms. Nustačius, jog PVM sąskaita – faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios.

33Kadangi buvo nustatyta, jog UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos (paslaugų pirkimas) jose nurodytomis sąlygomis neįvyko, t.y. šios PVM sąskaitos-faktūros neturi juridinės galios, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos 197540 Lt sumos nepripažino išlaidomis, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, ir pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti 29631 Lt pelno mokesčio, šio mokesčio delspinigius bei pagrįstai paskyrė baudą.

34Taigi, mokesčių administratoriai teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą papildomas pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio, šių mokesčių baudos ir delspinigių sumas. Mokestinių ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus.

35Todėl, remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

36Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Bikuvos prekyba“ apeliacinį skundą atmesti.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 10 d.... 5. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 6. Pareiškėjas nurodė, kad mokestinis ginčas yra kilęs dėl jo teisės... 7. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.... 8. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pagal UAB... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad administracinių teismų praktika dėl teisės į PVM... 12. III.... 13. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 16. Atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pagal UAB... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius... 21. Pirmosios instancijos teismas pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai... 22. Pareiškėjo teigimu, byloje esantys dokumentai apie UAB „Vimba“ ir UAB... 23. Pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas yra... 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomų aplinkybių, kurių nebūtų... 25. Nustačius kitų asmenų neteisėtus veiksmus, pareiškėjo teisė į PVM... 26. Nors mokesčių administratoriai, Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad... 28. Pareiškėjas nepasidomėjo, ar UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“... 29. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisėtai buvo nurodyta sumokėti į... 30. Taip pat mokesčių administratoriai pareiškėjo 2003 metų veiklos... 31. Tuo laikotarpiu apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką reglamentavo Pelno... 32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27... 33. Kadangi buvo nustatyta, jog UAB „Vimba“ ir UAB „Žemė ir dangus“... 34. Taigi, mokesčių administratoriai teisėtai ir pagrįstai nurodė... 35. Todėl, remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo apeliacinis skundas... 36. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą... 38. Nutartis neskundžiama....