Byla 2-556-280/2008
Dėl leidimo išdavimo grąžinti nepilnamečius vaikus į Lietuvą, suinteresuoti asmenys B. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmimą

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, išnagrinėjusi pareiškėjo K. G. prašymo dėl leidimo išdavimo grąžinti nepilnamečius vaikus į Lietuvą, suinteresuoti asmenys B. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priėmimą,

Nustatė

2Pareiškėjas, vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių bylų aspektu ir 2003 m. lapkričio mėn. 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 2005-04-21 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 2003 m. lapkričio 27 d. tarybos reglamento Nr. 2001/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio reglamentą Nr. 1347/2000, įgyvendinimo“, prašo išduoti leidimą grąžinti jam nepilnamečius vaikus – Š. G., gim. ( - ), ir K. G., ( - ), iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką.

3Pareiškėjas nurodo, kad 2006-03-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1956-198/2006 teismas nutraukė jo ir B. G. santuoką ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo sprendimu nepilnamečių vaikų – Š. G., gim. ( - ), ir dukters K. G., gim. ( - ), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, vaikų tėvu. 2008 m. birželio mėn. 23 d. B. G. išsivežė jų nepilnamečius vaikus atostogų į Vokietiją. 2008 m. rugpjūčio mėn. 15 d. telefonu B. G. jam patvirtino, kad neketina parvežti vaikų į Lietuvą ir kad nuo šiol jie gyvens su ja bei lankys mokyklą Vokietijoje. Iš to akivaizdu, kad B. G. elgiasi neteisėtai, nevykdo teismo sprendimo, pažeidė jo bei jų vaikų interesus ir be jokio teisinio pagrindo laiko vaikus Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Mano, kad B. G. pažeidžia jo ir jų vaikų interesus, kreipiasi į teismą dėl leidimo išdavimo grąžinti vaikus į Lietuvos Respubliką. Teismas jų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su juo ( - ) (CK 2.14 str.). B. G., be jo sutikimo išvežusi vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos gyventi į Vokietiją, pažeidė jo ir vaikų interesus, pakeitė jiems įprastą socialinę aplinką, nes vaikai savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje lankė mokyklą, turėjo draugų, bendravo su juo ir kitais savo artimaisiais. Vaikų neteisėto išvežimo ir negrąžinimo klausimas ir vaikų grąžinimas turi būti užtikrinamas nedelsiant (Reglamento 11 str. 3 p.). Jo žiniomis, B. G. su vaikais gyvena ( - )).

4Prašymas dėl leidimo išdavimo grąžinti vaikus atsisakytinas priimti, kaip neatitinkantis įstatymų reikalavimų CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka (CPK 3 str. 5 d., 137 str. 2 d. 1 p.).

5Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“ Nr. 41 5 punktu išaiškino, kad jeigu prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio ir formos reikalavimų (CPK 443 str. 2 d., 111 str. 1 ir 2 dalys, 113 str. 1 ir 3 d.) ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų, teismas nutartimi atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme. CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą.

6Pareiškėjo prašymas nepilnai atitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 4 p., todėl atsisakytinas priimti.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“ Nr. 41 6.5 punktu išaiškino, kad nepilnamečiai, kurių interesams turi įtakos kreipimasis į teismą dėl atitinkamo teismo leidimo išdavimo, prašyme dėl leidimo išdavimo nurodomi suinteresuotais asmenimis (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas šios įstatymo nuostatos nėra įvykdęs – prašyme vaikai nėra nurodyti suinteresuotais asmenimis. Taip pat nenurodyta suinteresuoto asmens B. G. ir pareiškėjo gimimo vieta, B. G. asmens kodas. Jei yra galimybė, galima nurodyti telefono Nr., fakso Nr., elektroninį paštą ir pan.

8Nagrinėjant prašymą dėl teismo leidimo išdavimo visada yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir visada turi būti į juos atsižvelgiama (CK 3.3 str. ir CPK 581 str. ir CPK 582). Todėl byla gali būti nagrinėjama ne vien formaliu pagrindu, kaip nurodyta pareiškėjo prašyme, tai yra vien tuo argumentu, kad vaikai be jokių sąlygų turėtų būti grąžinti pareiškėjui, nes su juo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, bet nustačius ir kitas konkrečias bylos aplinkybes apie vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, ištyrus tuo klausimu reikšmingus įrodymus (juos pirmiausia turi pateikti pareiškėjas – CPK 581 str.). Pareiškėjas turi pateikti papildomus įrodymus, reikalingus bylai išspręsti (CPK 582 str. 4 d.)

9Šioje byloje pareiškėjas nenurodė aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, kad nepilnamečiai vaikai be jokio pagrindo pasiliko Vokietijoje. Prašyme nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių, kodėl vaikų tėvai gera valia nesutaria dėl vaikų (pavyzdžiui, pažymos iš nepilnamečių vaikų teisių apsaugos tarnybos ar kitos valstybinės įstaigos, mokyklos ir pan.), kas trukdo susitarti ir kokiomis sąlygomis vaikai gyveno pas pareiškėją iki išvežimo (ar jos tinkamos vaikų gyvenimui ir auklėjimui).

10Šio pobūdžio bylos nagrinėjamos tiesiogiai ar per atstovą išklausius vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę dėl prašomų leisti atlikti veiksmų ir į šią nuomonę atsižvelgti išduodant arba atsisakant išduoti teismo leidimą. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių apie jo ir vaikų tarpusavio santykius, nors vaikų gyvenamoji vieta šalių susitarimu ir buvo nustatyta pas jį, apie tai, ar jie norėtų grįžti gyventi pas tėvą.

11Šioje byloje gali iškilti būtinybė rinkti įrodymus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pavedant tai atitinkamam Vokietijos teismui ar kitai minėtos valstybės institucijai. Todėl pareiškėjas turi nurodyti tikslų vaikų motinos adresą Vokietijoje, nes prašyme nurodyto adreso tikrumu abejoja pats pareiškėjas (prašyme nurodytas suinteresuoto asmens B. G. adresas nepagrįstas jokiu dokumentu ar kitu įrodymu). Galima nurodyti ir atstovą, per kurį galima palaikyti ryšius su B. G. Tikslinga nurodyti B. G. ir darbo vietą, nurodyti, ar vaikai Vokietijoje lanko mokyklą ar kitą atitinkamą mokymosi įstaigą, konkrečiai kokią, ar pareiškėjas su jais šiuo metu palaiko ryšį, kokiu būdu arba kodėl neturi ryšio.

12Pagal CPK 803 str. 3 d. į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją Lietuvos teismas dėl teisinės pagalbos suteikimo gali kreiptis, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas, arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą. Pareiškėjas prašyme dėl leidimo išdavimo nenurodo, kokią pilietybę dabar turi B. G., dėl ko pareiškimo turinys irgi neatitinka CPK 111 str. reikalavimų.

13Dėl visų nurodytų trūkumų pareiškėjo 2008-11-11 dienos prašymas išduoti leidimą atsisakytinas priimti. Pašalinus prašymo trūkumus, prašymą surašius tinkamai, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 137 str. 4 d., 582 str. 6 d.).

14Vadovaudamasi pasakytu ir remdamasi CPK 137 str. 4 d., 581 str., LR įstatymu Nr. X-169, priimtu 2005-04-21 dieną,

Nutarė

16Atsisakyti priimti K. G. prašymą dėl leidimo grąžinti vaikus išdavimo.

17Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai