Byla ATP-754-557/2014

Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. T. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ir K. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo,

Nustatė

2K. T. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014 m. birželio 5 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį 3000 litų dydžio bauda už tai, kad 2014 m. vasario mėnesį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimus, VĮ Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos 952 kvartalo 17 sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), K. A. priklausančiame 0,38 ha žemės plote plynai iškirto 13,30 kietmetrių žalių medžių, padarydamas aplinkai 5320 Lt dydžio žalą. Šį nutarimą K. T. apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 nutarimu K. T. skundą patenkino iš dalies – vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 3 p., Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014 m. birželio 5 d. nutarimą panaikino, o K. T. nubaudė pagal ATPK 78 str. 2 d. 100 Lt (28 eurų) dydžio bauda.

4Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, o K. T. skundo netenkinti. Mano, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą, kadangi neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, perkvalifikuodamas K. T. veiką į ATPK 78 straipsnio 2 dalį, pažeidė ATPK 248, 257 straipsnių nuostatas. Nurodo, kad ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų. Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad K. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tą veiką, kurią jis padarė. Šią išvadą teismas grindė išsamia sistemine ne tik ATPK normų, bet ir kitų teisės normų – Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos Želdinių įstatymo, 2008-04-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-199 „Dėl miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ ir 2012-05-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymo Nr. D1-409/3D-331 „Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“ – analize.

5Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikta Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr. 51440 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų Valstybės kadastro duomenis“ ir Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr. 51441 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų Valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmentus“. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir 2005-2006 m. miškų inventorizacijos duomenis K. A. nuosavybės teise priklausančiame 5,94 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančiame Juodikių k., Klaipėdos r., yra 0,57 ha miško.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą.

7Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – Miškų valstybės kadastras) santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais, tarp jų ir su pareiškėjo minimu Nekilnojamojo turto kadastru, nustatytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija).

8Miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriaus 34-40 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.2. punktas).

9Taigi, Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad galima būtų identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Apeliantas pažymi, kad duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Todėl apeliantas daro išvadą, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis, yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.

10Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta miško sąvoka. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas.

11Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnis apibrėžta žemės ūkio paskirties žemės sąvoką – žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

12Apeliantas nurodo, kad D. A. parodė, jog ginčo sklype yra palikta 0,5 ha sklypo dalis miškui želti, savininkas ten buvo apsisprendęs užauginti mišką, nedeklaravo šio ploto kaip pievos, už kurią gaudavo išmokas. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliantas mano, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas tinkamai kvalifikavo K. T. padarytą veiką pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį.

13Apeliaciniu skundu K. T. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014-06-05 nutarimas, palikti nepakeistą, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 78 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 78 straipsnio 2 dalį jam nutraukti. Nurodo, kad vertindamas proceso dalyvių argumentus ir byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas pripažino, kad skundžiamasis nutarimas buvo nepagrįstas, kadangi jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tą veiką, kurią padarė. Tačiau apylinkės teismas, paskirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 78 straipsnio 2 dalį, neteisingai vertino ir taikė ATPK 78 straipsnio 2 dalyje numatytą dispoziciją. Apeliantas nurodo, kad želdynų sistemą, klasifikaciją, normavimo principus, inventorizaciją ir kitus su jais susijusius reikalavimus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Želdynų įstatymas. Įstatyme apibrėžta, kad želdynas – tai ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinųjų statinių. Želdiniai, remiantis tuo pačiu įstatymu, – tai žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai, krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. Esminis kriterijus, norint atskirti želdyną nuo kitų darinių, yra žmogaus valia – jie turi būti pasėti arba pasodinti žmogaus, bet ne savaime išaugę dėl žemės nepriežiūros. To paties įstatymo 4 straipsnis apibūdina želdynų sistemą. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, želdynų sistemą sudaro atskirieji želdynai – parkai, skverai, miesto ar miestelio sodai, žaliosios jungtys ir nepriklausomieji želdynai. Atsižvelgiant į svarbą miesto erdvinėje struktūroje bei rekreacinius poreikius, skiriami miesto centriniai ir vietinės reikšmės želdynai. Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, želdynų sistema yra išskiriama, jos plėtojimo erdvinė koncepcija ir teritorijų tvarkymo reglamentavimo ypatumai nustatomi savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendraisiais planais, o tais atvejais, kai šie neparengti arba juose atitinkama sistema nėra numatyta, želdynų sistema išskiriama, jos plėtojimo erdvinė koncepcija ir tvarkymo reglamentavimo ypatumai nustatomi specialiaisiais teritorijų planais. Įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja želdynų klasifikaciją – jie skiriami į atskiruosius ir priklausomuosius želdynus. Taip pat želdynai ir želdiniai, vadovaujantis Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, inventorizuojami, nepaisant žemės nuosavybės formos. Jų inventorizavimo ir apskaitos tvarką, turinį ir periodiškumą, vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos 2008 m sausio 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-5. Šių taisyklių 4 punkte nurodyta, jog Želdynų ir želdinių inventorizavimą gali atlikti asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą želdininkystės, miškininkystės, kraštovaizdžio architektūros, žemėtvarkos, biologijos srityse ir ne mažesnę kaip 1-2 metų patirtį tvarkant, kuriant, projektuojant želdynus ir želdinius. Taip pat apeliantas pažymi, jog vadovaujantis Želdynų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, želdynai planuojami Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra rengiami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai. Želdynai yra griežtai reguliuojami teisės normų, ir kiekvieno savaiminio gamtos darinio priskyrimas želdiniams yra neteisingas.

14Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu liudytojas D. A. parodė, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), jie su tėvu K. A. yra palikę apie 0,5 ha sklypą miškui želti; ten savaime auga beržai, kiti medžiai, savininkas buvo apsisprendęs užsiauginti ten miško, todėl pats nekirto, tačiau ir įregistravęs kaip miško nebuvo, laukė, kol suaugs. Žemės sklypas, kuriame įvykdytas kirtimas, negali būti laikomas želdynu, kadangi jame neegzistavo želdiniai – tai buvo viso labo savaime be priežiūros palikto žemės ūkio paskirties žemės ploto apžėlimas įvairiais augalais, tarp jų ir medžiais. Kad medžiai buvo pasodinti specialiai, laikantis teisės aktų reikalavimų, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Apeliantas pažymi, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pateiktais teismui, žemės sklypas, esantis ( - ), (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) nuosavybės teise priklauso K. A. Registruota žemės pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – žemės ūkio paskirties. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu, ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nutarime aiškiai nusprendė, jog žemė, kurioje atliktas valymas, yra žemės ūkio paskirties žemė. Vadovaujantis Želdynų įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, želdynų žemės sklypai, atlikus jų kadastrinius matavimus, nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, pateikti teismui, aiškiai liudija, kad žemė, kurioje per klaidą įvykdytas valymas, yra žemės ūkio paskirties žemė, bet ne želdynas, kadangi jokiu žymų apie želdyno egzistavimą registre nėra užfiksuota.

15Apeliantas kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad želdyną galima užauginti nerengiant projekto ir neatliekant jokių derinimo veiksmų. Priešingai, asmenims, norintiems užsiauginti miško ne miško paskirties žemėje, yra taikomos specialios taisyklės. Pirma, jie privalo būti kuriami laikantis Želdynų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytų bendrųjų apsaugos ir tvarkymo principų: želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; nemažinamas miestų ir miestelių bendrasis atskirų želdynų plotas; formuojamas gamtinis karkasas šalies, rajono, miesto (ar jo dalių) mastu, kuriama vientisa tolygi želdynų sistema miestuose, miesteliuose ir kaimo kraštovaizdyje; išlaikomi užstatytų ir atvirų, gyventojų poilsiui ir sveikatingumui skirtų teritorijų optimalūs ploto santykiai, ekologiniai ir estetiniai ryšiai; išlaikomas istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų ir jų tarpusavio funkcijų vientisumas; atskirieji želdynai neskaidomi į dalis, išskyrus jų teritorijoje esančių objektų sklypų formavimą; pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė; medžius ir krūmus prie saugotinų priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Antra, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka želdynai yra inventorizuojami, yra rengiami želdynų tvarkymo ir kūrimo projektai, vadovaujantis Želdynų įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, želdynai yra planuojami Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Trečia, vadovaujantis Želdynų įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, želdynų žemės sklypai, atlikus jų kadastrinius matavimus, nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Todėl, apelianto teigimu, želdynams yra keliami aiškūs ir griežti reikalavimai, o žemės ūkio paskirties žemės palikimas be priežiūros nėra laikomas želdyno formavimu.

16K. T. nurodo, kad vadovaujantis 2012-05-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-409/3D-331 „Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“ 5 punktu, ne miško žemės plotai, apaugę tikslinių medžių rūšių, nurodytų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, įtraukiami į apskaitą Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 nustatyta tvarka. Įsakymo, kuriuo patvirtintos taisyklės, 2.1. punkte aiškiai nurodyta, kad leidimus įveisti mišką ne miško žemėje išduoda Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Įrodymo, jog toks leidimas žemės savininkui buvo išduotas nusprendus žemės sklype užsiauginti miško, nei žemės savininkas, nei jo įgaliotas asmuo teismui nepateikė. Jei žemės savininkas nusprendė užsiauginti miško ne miško paskirties žemėje, jis pirmiausiai turėjo gauti leidimą, o ne palikti žemės ūkio paskirties žemę neprižiūrimą ir vėliau kreiptis dėl savaime apžėlusios žemės pripažinimo mišku. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio, kuriame nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, 1 ir 2 punktai nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas), laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (2 punktas). Pagal ATPK 100 straipsnį privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas yra akivaizdu, kad privačios žemės naudotojai, netvarkydami jų valdomų žemės sklypų taip, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį, yra traukiami administracinėn atsakomybėn. Kadangi žemės sklypas, kuriame atlikti išvalymo darbai, yra žemės ūkio paskirties, tai sudaro prielaidą taikyti administracinę atsakomybę pačiam žemės valdytojui, turėjusiam anksčiau atlikti šiuos darbus.

17Apeliantas nurodo, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pažymi, kad šiuo atveju nėra objekto, kadangi žemė, kurioje per klaidą įvykdyti valymo darbai, nėra želdynai, joje nėra želdinių. Išvalytas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties sklypas, o ne želdynas ir želdynu jis negali būti laikomas. Želdyno ir vėliau miško įveisimui yra taikomi aiškiai numatyti reikalavimai, kurie akivaizdu, kad darbų atlikimo metu nebuvo įgyvendinti. K. T. atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio paskirties žemės valymas atliktas per klaidą, o ne tyčia, siekiant pakenkti ar padaryti žalos žemės savininkui, todėl mano, kad nėra administracinio teisės pažeidimo nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusės.

18K. T. nuomone, apylinkės teismas neteisingai pripažino jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 2 dalyje, kadangi nebuvo jam inkriminuota šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nuobauda buvo paskirta visiškai nepagrįstai, netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, neišanalizavus oficialių su žemės sklypu susijusių duomenų ir netinkamai taikant teisės normas.

19Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

20K. T. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014 m. birželio 5 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį 3000 litų dydžio bauda už tai, kad 2014 m. vasario mėnesį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimus, VĮ Kretingos miškų urėdijos ( - ) sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), K. A. priklausančiame 0,38 ha žemės plote plynai iškirto 13,30 kietmetrių žalių medžių, padarydamas aplinkai 5320 Lt dydžio žalą.

21Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 nutarimu Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2014 m. birželio 5 d. nutarimą panaikino, ir K. T. paskyrė administracinę nuobaudą pagal ATPK 78 str. 2 d., t. y. K. T. nubaudė už neteisėtai želdynuose esančių saugotiniems nepriskirtų medžių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, sunaikinimą.

22Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir apeliacinių skundų, šioje byloje kilo esminis ginčas dėl iškirstų medžių teisinio statuso. Valstybinės miškų tarnybos vertinimu, medžiai buvo iškirsti privačiame miške. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad saugotiniems nepriskirti medžiai buvo iškirsti želdyne, esančiame ne miškų ūkio paskirties žemėje. Tuo tarpu K. T. teigia, kad buvo iškirsti neprižiūrimame žemės ūkio paskirties žemės sklype savaime išaugę medžiai, kurie negali būti laikomi nei mišku, nei želdynu.

23Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo pagrindo spręsti K. T. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą klausimą, kadangi buvo pasibaigęs senaties terminas administracinei nuobaudai skirti.

24ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Tai yra bendroji norma, nustatanti senaties terminų skaičiavimą.

25ATPK 35 str. 2 d. yra suformuluota speciali norma, nustatanti senaties terminų skaičiavimą, kurioje numatytos išimtys iš bendrų ATPK 35 str. 1 d. suformuluotų taisyklių. ATPK 35 str. 2 d. nustatyta reikšminga šios bylos nagrinėjimui taisyklė, jog atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, įsiteisėjimo dienos. ATPK 35 str. 3 d. yra numatyta galimybė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, šį ATPK 35 str. 2 d. numatytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, priėmimo dienos.

26Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl medžių iškirtimo jo prižiūrimoje tėvui K. A. priklausančioje žemėje D. A. 2014-03-04 su pareiškimu kreipėsi į policiją. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjas 2014-03-12 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio D. A. pareiškime nurodyto įvykio (b. l. 14). Šio nutarimo D. A. ir K. A. neskundė, 2014-03-18 K. A. su pareiškimu kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiąjį specialistą, prašydamas administracine tvarka nubausti medžius iškirtusius asmenis, ir pridėdamas minimo nutarimo nuorašą (b. l. 12). Iš to seka, kad nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas D. A. ir K. A. buvo įteiktas ne vėliau kaip 2014-03-18, taigi nutarimas įsiteisėjo ne vėliau kaip 2014-03-26 (BPK 168 str. 4 d.). Iš to toliau seka, kad administracinė nuobauda K. T. galėjo būti skiriama ne vėliau kaip iki 2014-05-26, arba iki to laiko nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuobauda K. T. buvo paskirta tik 2014-06-05, terminas jai skirti nebuvo pratęstas.

27Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT nutartys administracinėse bylose N16-1491/2007, Nr. N502-767/2008, N575-741/2012 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 2 d. nustatytą terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

28Nustačius, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014 m. birželio 5 d. nutarimu administracinė nuobauda K. T. buvo paskirta, jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui ir šio termino nepratęsus, K. T. skundą nagrinėjęs apylinkės teismas galėjo priimti tik vienintelį sprendimą - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. T. atžvilgiu nutraukti suėjus senaties terminui, o ne spręsti apelianto kaltės klausimą.

29Pagal analogiją taikant BPK nuostatas reikšminga, kad esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą. Tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje tai reiškia, kad, nesant senaties termino ribose priimto nuosprendžio, negali būti svarstomas jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o kasacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), turi apsiriboti baudžiamosios atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu. Dėl to kasacinių skundų argumentai, kurie susiję vien tik su netinkamu įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, ištyrimu ir vertinimu, paliekami nenagrinėtini (kasacinė nutartis Nr. 2K-343/2013).

30Apeliacinis teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, 2014-09-12 priimdamas skundžiamą nutarimą, kuriuo vertino Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014 m. birželio 5 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, šį nutarimą panaikino bei pats paskyrė K. T. administracinę nuobaudą, netinkamai taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Remiantis išdėstytu ir šioje apimtyje iš dalies tenkinant apeliacinius skundus, apeliantų ginčijami skundžiami nutarimai naikinami, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. T. atžvilgiu nutraukiama suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.).

31Kadangi administracinė teisena nutraukiama ATPK 250 str. 7 p. numatytu pagrindu, apeliacinių skundų argumentai, kuriais ginčijamos apylinkės teismo išvados dėl K. T. kaltės/nekaltumo, paliekami nenagrinėtais.

32Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

33panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimą bei Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2014 m. birželio 5 d. nutarimą, ir K. T. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

34Nutarimas neskundžiamas.