Byla A-261-1499-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjui L. V.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant UAB „Autoarena“, K. N. ir Z. Č., dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7L. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

81) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. S-l 8-19010-19110 1.3 punktą, kuriuo nuspręsta už 5,77 ha žemės sklypo plotą atlyginti išmokant kompensaciją pinigais (11327Lt.);

92) panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymo Nr. ŽM-99 Dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo Marijampolės savivaldybėje priedo dalį, o būtent 8 eilės 10, 11 ir 12 skyrius, kuriais nustatyta, kad iš V. A. valstybė išperka 5,77 ha žemės plotą, išperkama suma 11327 Lt. (kompensacija pinigais);

103) įpareigoti atsakovą pateikti A. V. 1993 m. gegužės 12 d. prašymą dėl žemės susigrąžinimo natūra, priimtus potvarkius ar kitus dokumentus, kurių pagrindu kitiems asmenims yra suteikta teisė į ginčijamą 5,77 ha grąžintiną žemės sklypo, esančio Marijampolės sav. Marijampolės sen. ( - ), dalį, sprendimus, kuriais leista išpirkti šį žemės sklypą, taip pat tokių žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis.

11Skunde pareiškėjas nurodė, kad yra A. V. testamentinis įpėdinis. Nesutinka su Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. S-l 8-19010-19110 1.3 punktu, kuriuo nuspręsta už 5,77 ha žemės sklypo plotą atlyginti išmokant kompensaciją pinigais. Motina aiškiai išreiškė valią grąžinti žemę natūra. Valios nepakeitė nei ji pati, nei testamentinis įpėdinis. Atsakovai teigė, jog visos žemės sugrąžinti natūra negali, nes dalis žemės užimta asmeninio ūkio žeme. Tačiau gyventojams asmeninio ūkio žemė suteikta negalėjo būti, nes motina 1991 m. gegužės 12 d. padavė prašymą dėl žemės grąžinimo, o iki to, žemė dar nebuvo niekam suteikta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad kol nėra išspręstas asmens nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas nuosavybės kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisių pažeidimą. Todėl, suteikdamas žemę kitiems asmenims, atsakovas pasielgė neteisėtai.

12Pareiškėjas teigia, kad apie tai, kad atsakovas siūlė pakeisti nuosavybė teisių atkūrimo būdą, nei jam, nei jo motinai nebuvo žinoma. Todėl atsakovas neturėjo jokios teisės pakeisti jo motinos 1991 m. gegužės 12 d. prašyme išreikštos valios ir pats parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Dėl minėtų priežasčių atsakovo 2007 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. S-l 8-19010-19110 1.3 punktas neteisėtas ir naikintinas. Minėto sprendimo pagrindu yra priimtas Marijampolės apskrities viršininko įsakymas Nr. ŽM-99 Dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo Marijampolės savivaldybėje priedo dalį, o būtent 8 eilės 10, 11 ir 12 skyrius, kuriais nustatyta, kad iš V.A. valstybė išperka 5,77 ha žemės plotą, išperkama suma 11327 Lt. Jis taip pat neteisėtas ir naikintinas.

13Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus Traiškių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių sąraše 1938 m. rugsėjo 21 d. ( - ) kaime įrašytas žemės savininkas V. V., valdęs 6,72 ha žemės. Dalis buvusios V. V. žemės yra užimta ir naudojama B. K. (3,14 ha), J. Č. (0,98 ha), K. N. (1,32 ha), J. K. (0,04 ha) asmeninio ūkio žemės sklypais, keliais (0,20 ha) ir vandenimis (upelis Kičupelis 0,09 ha). Laisvos žemės plotas – 0,95 ha. Minėtiems piliečiams asmeninio ūkio žemė skirta tuometinės Marijampolės rajono, Marijampolės apylinkės deputatų tarybos 1994 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr.115. 2003 m. vasario 14 d. raštu Nr.13-11 A. V. buvo informuota apie vieno iš kompensavimo būdo pasirinkimą, jai paaiškinta, kad jai nepasirinkus, prašymus nagrinėjančios institucijos vardu bus parinktas vienas iš kompensavimo būdų. Dalyvaujant A. V. turto paveldėtojui L. V., buvo pateikta tiksli kartografinė medžiaga.

14Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. S-l 8-19010-19110 A. V. (mirusios vardu) atkurtos nuosavybės teisės į 6,72 ha žemės, grąžinant natūra 0,95 ha ir už 5,77 ha paskaičiuojant kompensaciją litais.

15Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, jog jam buvo siūloma pasirinkti žemę kitoje vietoje, tačiau jis su motina nesutiko. Vėliau gavo raštą, kad žemė užimta asmeninio ūkio žeme. Su siūlomos kompensacijos dydžiu nesutiko, nes jis neatitiko realios žemės vertės.

16Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai atsakyti, ar prašymo padavimo metu 1991 m. gegužės 12 d. žemė buvo laisva, ar užimta. Tačiau teigė, jog atkuriant nuosavybės teises, sklypai jau buvo suformuoti, todėl prioritetas buvo teikiamas asmeninio ūkio sklypams. K. N. įteisintas sprendimas, o kiti asmenys žeme naudojasi nuomos pagrindais. Nuomos sutarčių šiai dienai nėra, tačiau, kad nuoma mokama, gali pateikti įrodymus. Žeme naudojasi B. K. (skl. Nr.99), J. Č. (skl. Nr.98), K. N. ir J. K., kuri sudaro 6,72 ha.

17Tretysis suinteresuotas asmuo K. N. skundo nepalaikė. Ji teigė, kad iki 1991 m. žeme nesinaudojo, žemę jai atmatavo 1992 m. Jai tą žemę atkėlė iš kitos vietos. Jos atstovė advokatė paaiškino, kad žemė asmeniniams ūkiams buvo atmatuota iki 1994 m., o administracinių teismų praktikoje (adm.b.A3-154/2003) laikomasi nuostatos, jei žemė atmatuota iki 1994 m., tai šis atmatavimas yra teisėtas. Atstovaujamoji nėra įrašyta į sąrašą asmenų, kurie žemės nenaudoja. Be to, pareiškėjui net ir panaikinus ginčijamo sprendimo dalį, jam teisinių pasekmių neatsiras.

18Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Autoarenos“ skundo nepalaikė. Posėdžio metu atstovas paaiškino, kad sklypą pirko iš B. T., kuri teigė, jog žemė yra laisva.

19II.

20Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21Teismas nustatė, kad Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus Traiškių seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių sąraše 1938 m. rugsėjo 21 d. ( - ) kaime įrašytas žemės savininkas V. V., valdęs 6,72 ha žemės. A. V. prašymą Marijampolės žemėtvarkos skyriui pateikė 1991 m. rugsėjo 12 d. Byloje neginčijama pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą. Ginčas kyla dėl šios teisės realizavimo būdo. Pareiškėjas siekia, kaip matyti iš teismui keliamų reikalavimų ir paaiškinimų, kad jam nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra į buvusio savininko žemę turėtoje vietoje. Tokią valią išreiškė A. V. pateikdama 1991 m. rugsėjo 12 d., ir valia niekad nebuvo pakeista, tokios valios nekeitė ir pareiškėjas.

22Iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pabrėžė, kad išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymų numatytais būdais.

23Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama.

241991 m. birželio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Nr. 1-1454) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad „Valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje“.

25Byloje nustatyta, kad dalis buvusios V. V. žemės yra užimta ir naudojama B. K. (3,14 ha), J. Č. (0,98 ha), K. N. (1,32 ha), J. K. (0,04 ha) asmeninio ūkio žemės sklypais, keliais (0,20 ha) ir vandenimis(upelis Kičupelis 0,09 ha). Tai aiškiai matosi iš teismui pateiktos eksplikacijos (b.l. 142), ir iš pateiktos kartografinės medžiagos (b.l. 144, 145). Asmeninio ūkio žemė šiems asmenims skirta tuometinės Marijampolės rajono, Marijampolės apylinkės deputatų tarybos 1994 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr.115 (b.l. 29). Teismas pažymėjo, kad sprendime vietoje sąvokos „asmeninis ūkis“ buvo vartojama sąvoka „sodybiniai sklypai“, nes pagal tuo metu galiojusį ir pagrindą suteikti žemę asmeniniam ūkiui įtvirtinusį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ žemės asmeniniam ūkiui suteikimas buvo vertinamas kaip kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimas, o Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo ir taikymo tvarkos“ 7 punkte buvo nustatyta, kad įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai sodybinių sklypų užimtai žemei priskiriama ir žemė, suteikta pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“.

26Teismas nustatė, kad vėliau sąrašai asmenų buvo tikslinami, tačiau tretieji suinteresuoti asmenys nebuvo įtraukti į sąrašus asmenų kurie nesinaudoja asmeninio ūkio žeme (b.l. 141, 142).

27Teismas ištyręs nustatė, kad dalis buvusios V. V. žemės yra užimta ir naudojama B. K. (3,14 ha), J. Č. (0,98 ha), K. N. (1,32 ha), J. K. (0,04 ha) asmeninio ūkio žemės sklypais pagrįstai ir teisėtai, nors pareiškėjas ir neskundė teismui teisės aktų, kuriais žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, taip pat pareiškėjas neskundė ir pirkimo - pardavimo sutarčių, nors teismas tokią galimybę suteikė. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvę padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra (administracinė byla Nr. A3-154-2003).

282003 m. vasario 14 d. raštu Nr.13-11 A. V. buvo informuota apie vieno iš kompensavimo būdo pasirinkimą, jai paaiškinta, kad jai nepasirinkus, prašymus nagrinėjančios institucijos vardu bus parinktas vienas iš kompensavimo būdų. Dalyvaujant A. V. turto paveldėtojui L. V., buvo pateikta tiksli kartografinė medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino tokias aplinkybes, kad jo motina ir jis pats pageidavo, kad žemė būtų grąžinta natūra, būtent toje pačioje vietoje, kur buvo iki nacionalizacijos. Jis teigė, jog jam buvo siūloma pasirinkti žemę kitoje vietoje, tačiau jis su motina nesutiko. Vėliau gavo raštą, kad žemė užimta asmeninio ūkio žeme. Su siūlomos kompensacijos dydžiu nesutiko, nes jis neatitiko realios žemės vertės.

29Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. S-l 8-19010-19110 A. V. (mirusios vardu) atkurtos nuosavybės teisės į 6,72 ha žemės, grąžinant natūra 0,95 ha ir už 5,77 ha paskaičiuojant kompensaciją litais.

30Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad dalis ginčo žemės ploto užimta (suteikta asmeniniam ūkiui), byloje nėra jokių įrodymų, kad žemė laisva, ir kad asmeniniam ūkiui suteikta nepagrįstas, teismas padarė išvadą, kad priimti ginčo sprendimas ir įsakymas yra teisėti ir pagrįsti (LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 p.), todėl naikinti nėra pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, kad esant galiojantiems visiems kitiems teisės aktams, pagal kuriuos ginčo žemės plotai suteikti kitiems asmenims, ar parduoti, ginčijamo sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių.

31III.

32Pareiškėjas L. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinant 2007 m. sausio 12 d. Marijampolė apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. S-l8-19010-19110 daly, t. y. Sprendimo 1.3 punktą, kuriuo nuspręsta už 5,77 ha žemės sklypo plotą atlyginti išmokant kompensaciją pinigais (11327 Lt), panaikinti 2007 m. sausio

3324 d. Marijampolės apskrities viršininko Nr. ŽM-99 Dėl priedo daly, t. y. 8 eilės 10, 11 ir 12 skyrius, kuriais nustatyta, kad iš V. A. valstybė išperka 5,77 ha žemės plotą, išperkama suma 11327 Lt. (kompensacija pinigais).

34Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

351. Administracinė byla išnagrinėta ne iš esmės, neįsigilinus į Marijampolės žemėtvarkininkų atliktų veiksmų pradžią.

362. 1991 m. A. V. padavus prašymą grąžinti iki nacionalizacijos valdytą žemę, atsakovas tai privalėjo padaryti per 6 mėn.

373. Atsakovas pažeidė piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir 18 straipsnio l dalį. Pagal 4 straipsnio 8 dalį žemė grąžinama natūra. Žemė yra prie pareiškėjo vienkiemio, kuris 1950 m. okupacinės valdžios buvo neteisėtai nacionalizuotas ir šiuo metu yra išlikęs. Lietuvos Konstitucija ir turto grąžinimo įstatymas pabrėžia, kad nusavintas turtas grąžinamas natūra. Jei tokios galimybės nėra, teisingai atlyginama. Bet grąžinimo galimybė tikrai buvo, nes pareiškimo padavimo dieną žemė buvo laisva.

384. Atsakovas nevykdė įstatymo normų reikalavimų, ėmėsi neteisėtų veiksmų - dirbtinai sukūrė situaciją, tartum žemė būtų užimta. Išdalijo pareiškėjo turtą kitiems asmenims. Žemės išdalijimo sprendimas priimtas tik 1994 m. balandžio 14 d.

39Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas objektyviai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, visapusiškai ir pilnai ištyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus, nagrinėjimo metu vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymais.

40Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Autoarena“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad UAB Autoarena“ 0,98ha žemės sklypą įsigijo iš B. T. 2007 m. gegužės 31 d. B. T. teigia, o notarė L. P. patvirtino, kad minėtas perkamas - parduodamas žemės sklypas priklauso jai vienai asmeninės nuosavybės teise ir areštų bei teisminių ginčų dėl parduodamo žemės sklypo nėra. Kauno apygardos administraciniame teisme paaiškėjo, kad UAB „Autoarena“ įsigytas žemės sklypas ir A. V. žemės sklypas dengiasi 4 arų plote. Apie L. V. pateiktą prašymą susigrąžinti žemę natūra ar kitokius ginčus dėl minėtos žemės UAB „Autoarena“ informuota nebuvo ir nieko nežinojo.

41Tretieji suinteresuoti asmenys K. N. ir Z. Č. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas neteisingai nurodo, kad žemė yra prie jų vienkiemio. 1940 metais toje žemėje buvo V. V. ir A. V. gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, tačiau prieš 1990 m. (iki reformos pradžios) ir dabar buvo ir yra visai kiti pastatų savininkai, giminystės ryšiais nenusiję su pareiškėju ir jo tėvais.

42Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka, kad pareiškėjo motina A. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 6,72 ha žemės ( - ) kaime, tačiau nei Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenustatė besąlygiško nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra buvusioje vietoje.

43Negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grupės ar vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus. Valstybės įgaliotos institucijos, turinčios teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, turi teisę priimti sprendimą buvusiems savininkams negrąžinti išlikusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sąlygos. Buvę savininkai (pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę) turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti kitus nuosavybės teisės į žemę atkūrimo būdus.

44A. V., nuo pareiškimo padavimo dienos, o vėliau ir jos įpėdinis L. V. žinojo, kad nėra galimybių atkurti nuosavybės teises buvusioje vietoje į 6,72 ha žemės, tačiau nesilaikė įstatymais nustatytos tvarkos ir kito nuosavybės atkūrimo būdo nepasirinko.

45Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinis skundas atmestinas.

49Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

50Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis ginčo žemės ploto, į kurį pretenduoja pareiškėjas atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkama. Todėl atsakovas pagrįstai nusprendė už šią žemę pareiškėjui kompensuoti pinigais.

51Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai ginčo santykiams taikė ir aiškino teisės aktus.

52Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

53Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės rajono, Marijampolės apylinkės deputatų tarybos 1994 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 115 dalis žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėjas, yra suteikta ir naudojama asmeniniam ūkiui: B. K. ūkio 3,14 ha ploto, J. Č. ūkio 0,98 ha ploto, K. N. ūkio 1,32 ha ploto, Jadvygos kojinės ūkio 0,04 ha ploto (b.l. 29). Kita dalis sklypo 0,20 ha užimta kelių ir 0,09 ha upelio Kičupelis vandenimis.

54Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių (1 punktas) ir pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui (....). Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose (7 punktas).

55Žemės sklypo suteikimas naudoti keliui bei asmeniniams ūkiams nėra nuginčytas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ji nurodytai paskirčiai skirta neteisėtai.

56Nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nėra duomenų, kad buvęs savininkas V. V. nuosavybės teise valdė vandenis, todėl pretendentai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į upelio Kičupelio vandenis, esant šiai aplinkybei upelio užimtas žemės sklypo 0,09 ha plotas turi būti išpirktas.

57Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad valstybės išperkamo žemės sklypo plotas yra 5,77 ha. Už šį valstybės išperkama plotą pareiškėjui turi būti atlyginta nustatyta Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatyta tvarka.

58LR vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 3 punktu nustatyta, kad „ iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos Nr. 142 nuo 2003 m. vasario 6 d. redakcija).

59Aktuali ginčui yra 3 punkto sąlyga, kad jei pretendento prašyme nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, tokiu atveju institucija privalo siūlyti kitus atkūrimo būdus ir kai pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija savo nuožiūra parenka nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

60Esant šioms aplinkybėms pretendentas siekia atkurti nuosavybės natūra, tačiau pasirinktu būdu nuosavybės teisių atkurti į žemės sklypą 5,77 ha ploto nėra galimybės, o pretendentas nepasirinko kito atkūrimo būdo, todėl pagrįstai atsakovas pats parinko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą - kompensaciją pinigais.

61Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

63L. V. apeliacinį skundą atmesti.

64Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. palikti nepakeistą.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui L. V.,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. L. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi... 8. 1) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. sausio 12 d.... 9. 2) panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko... 10. 3) įpareigoti atsakovą pateikti A. V. 1993 m. gegužės... 11. Skunde pareiškėjas nurodė, kad yra A. V. testamentinis... 12. Pareiškėjas teigia, kad apie tai, kad atsakovas siūlė pakeisti nuosavybė... 13. Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 14. Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. S-l... 15. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, jog jam buvo siūloma... 16. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai atsakyti, ar... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo K. N. skundo nepalaikė. Ji... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Autoarenos“ skundo nepalaikė.... 19. II.... 20. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu... 21. Teismas nustatė, kad Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus... 22. Iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės... 23. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 24. 1991 m. birželio 18 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl... 25. Byloje nustatyta, kad dalis buvusios V. V. žemės yra... 26. Teismas nustatė, kad vėliau sąrašai asmenų buvo tikslinami, tačiau... 27. Teismas ištyręs nustatė, kad dalis buvusios V. V.... 28. 2003 m. vasario 14 d. raštu Nr.13-11 A. V. buvo informuota... 29. Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. S-l... 30. Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad dalis... 31. III.... 32. Pareiškėjas L. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 33. 24 d. Marijampolės apskrities viršininko Nr. ŽM-99 Dėl priedo daly, t. y. 8... 34. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 35. 1. Administracinė byla išnagrinėta ne iš esmės, neįsigilinus į... 36. 2. 1991 m. A. V. padavus prašymą grąžinti iki... 37. 3. Atsakovas pažeidė piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 38. 4. Atsakovas nevykdė įstatymo normų reikalavimų, ėmėsi neteisėtų... 39. Atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija su apeliaciniu... 40. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Autoarena“ su apeliaciniu skundu... 41. Tretieji suinteresuoti asmenys K. N. ir 42. Tretieji suinteresuoti asmenys sutinka, kad pareiškėjo motina 43. Negalima pasiekti teisingumo tenkinant tik vienos grupės ar vieno asmens... 44. A. V., nuo pareiškimo padavimo dienos, o vėliau ir jos... 45. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Apeliacinis skundas atmestinas.... 49. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.... 50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis ginčo žemės ploto, į... 51. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 52. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.... 53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės rajono, Marijampolės... 54. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 55. Žemės sklypo suteikimas naudoti keliui bei asmeniniams ūkiams nėra... 56. Nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nėra duomenų, kad buvęs... 57. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad valstybės išperkamo... 58. LR vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos... 59. Aktuali ginčui yra 3 punkto sąlyga, kad jei pretendento prašyme nurodytuoju... 60. Esant šioms aplinkybėms pretendentas siekia atkurti nuosavybės natūra,... 61. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 63. L. V. apeliacinį skundą atmesti.... 64. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. palikti... 65. Nutartis neskundžiama....