Byla 1-874-899/2019

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Aistei Žukauskaitei, Rositai Garnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nukentėjusiajai I. S.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus (nustatytas 30 proc. darbingumas), gyvenantis ( - ), deklaruota gyv. vieta - ta pati, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4R. V. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei I. S., būtent: 2019-03-11 apie 15.00 val. namuose, ( - ), tyčia įspyrė du kartus nukentėjusiajai I. S. į kairės ir dešinės kojų šlaunis, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse.

5Kaltinamasis R. V. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kovo 11 d. jokio konflikto nebuvo. Gyvena ( - ), I. S. nuo 2012 metų yra sugyventinė, sutaria visaip. Kovo 11 d. apie 15 val. buvo namuose, dar buvo I. S., nebuvo jokio fizinio kontakto, neįspyrė, nesudavė. Gali būti, kad I. S. nuėjo į dušo patalpą, gal ir prasilenkė, bet jokio kontakto negalėjo būti. Pats ėjo į balkoną parūkyti, reikėjo eiti per miegamąjį. Nebuvo kontakto su nukentėjusiąja, kai ėjo į balkoną. Neigia, kad jai įspyrė. Ji galėjo bet kur atsitrenkti, ji yra vegetarė, jai bet koks prisilietimas mėlynuoja, nežino iš kur jai atsirado mėlynės. Ar vartojo alkoholinius gėrimus tą dieną, nepamena. Prieš pietus gal apie 12 val. gėrė mikso, gal 1 litrą, stiprumas 12-14 laipsnių. Pats buvo blaivus, nes 1 litrą išgėrė per pusę. Gal sumaišė, kad sakė 30 laipsnių stiprumo, nes nėra tokio mikso. Jai atseit įspyrė kovo 11 d., o policija atvyko kovo 12 d. apie 23 val., dieną ji buvo išėjusi į darbą ir jos nematė. Pats gulėjo, kai policija atvažiavo, sukonfliktavo su jais, nes jie jį nuogą ištraukė iš lovos, rankas užlaužė. Yra darbingas 30 proc., turi galvos traumą, stuburas, su sąnariu blogai, kaip jai iš dešinės kojos galėjo įspirti į jos dešinę koją, ten vietos net nėra, koridoriaus plotis yra 70 cm, dar ten stovėjo dviratis, nežino, kaip fiziškai jai galėjo įspirti. Negalėtų įspirti, dešinę koją sunkiau valdo, su kaire koja išvis nemoka elgtis. Vairuoti automobilį gali, turi teises, su sveikata apribojimų nėra. Yra ankščiau vieną kartą smurtavęs prieš šią moterį, bet buvo išteisintas 2015 metais. I. S. yra bausta 6 mėn. dėl smurto prieš jį. Kovo 11 d. yra nufotografuota, kaip ji rinko jo daiktus į maišą. Viskas daroma, kad jį išmestų iš buto, abiem butas priklauso, bet jis nėra oficialiai padalintas.

6Nukentėjusioji I. S. teisme parodė, kad su R. V. nuo 2011 m. yra sugyventiniai. Iki įvykio gyveno tuo pačiu adresu, vedė bendrą ūkį. Su juo sutaria blogai, nes kai prasideda gėrimo momentai, prasideda agresija, stumdymasis, kabinėjimasis. Tokie blogi dalykai tęsiasi 5 metus, 2015 m. buvo pirmas kartas. Irgi buvo smurtas artimoje aplinkoje, jau trečia byla iškelta, kitą kartą kaltinamasis buvo gavęs viešų darbų. Jis žymiai daugiau kartų yra smurtavęs, net nežino kiek, mažiausiai 10 kartų, kai geria, tai tęsiasi ištisai. Pareina iš darbo ir įžeidinėja, viskas yra blogai. Įvykio dieną vaikščiojo iš paskos, vadino visokiais žodžiais. Kovo 11 d. jai išeinant iš vonios dušo kabinos apie 15 val. spyrė į vieną koją, ėjo į kambarį, jis pasivijo, čiupo už rankų su rankomis. Viso spyrė du kartus į šlaunį, į abi kojas. Spyrė gana stipriai su koja – pėda, laiko tarpas tarp spyrių apie 10 min., nepamena su kokia koja spyrė. Vieta, kurioje spyrė, nėra ankšta, apie 1 metro pločio, ilgis gal 3,5 metro, jie priešais stovėjo, nuo jos R. V. stovėjo apie 0,8-1 m atstumu. Dviračio rankenos buvo prie sienos, prie kito kambario įėjimo, dviratis stovėjo šalia, kai vyko konfliktas, gal buvo dviračio vidurinė dalis, gal 20 cm užėmė. Pirmas smūgis buvo tarpduryje, išeinant iš vonios, kaltinamasis buvo koridoriaus pradžioje, antras spyris buvo miegamajame. Jie stovėjo vienas į kitą ne veidu, pati mažesniu nei 90 laipsnių kampu sukosi eiti link virtuvės, tada atėjo smūgis tiesiai koja iš priekio. Nežino, ar spyrė su pirštais. Pirmiau spyrė į kairę koją, duodama parodymus galėjo susimaišyti. Buvo apsirengusi naminiais rūbais – bliuzonu ir plonomis, trikotažinėmis timpomis. Po spyrio buvo skausmas ir baimė. Skausmas jautėsi kokią savaitę, ant kojos buvo guzas, didelės mėlynės ant abiejų kojų, didesnės negu delnas, ekspertui parodė. Mėlynės atsirado dėl kaltinamojo veiksmų. Spirdamas koliojo necenzūriniais žodžiais. Padaryti sužalojimai judėti netrukdė, skausmą juto. Smurto priepuoliai pas jį smarkūs. Kai spyrė, ji nepargriuvo, ne dėl pargriuvimo tos mėlynės atsirado. Sužalojimai tikrai ne iš kito įvykio. Kai R. V. spyrė, buvo basas arba su kojine. Įvykio metu bute buvo dviese, jo veiksmai buvo tyčiniai. Po to pati išėjo su šunimis į lauką, kad nebūti namuose, kai grįžo, jis miegojo. Policijai tą pačią dieną nepranešė, nes neturėjo laiko dėl darbo, galvojo R. V. baigs gerti, tikėjosi, kad praeis viskas. Iš darbo reikia pastoviai prašytis. Policijai pranešė kitą dieną apie 21 val. grįžus iš darbo, t. y. 12 d. po darbo, jis miegojo, ji išvedė šunį, grįžo, jis pabudo, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, ji suprato, kad tai nesibaigs, pamatė, kad yra butelių, pasiėmė šunį ir lauke iškvietė policiją. Prieš iškvietimą fizinio smurto apraiškų nebuvo. Jis sekiojo iš paskos, koliojo, kūnu pastumdamas – provokuodamas, kol ji išėjo. Kai skambino į pagalbos centrą, pasakė, kad sugyventinis yra neblaivus, kad ji grįžo iš darbo, kad 11 d. buvo smurtas panaudotas, buvo išsigandusi. Policija atvažiavo į namus, R. V. buvo namuose, jis puolė koliotis ant policijos ir jį išvedė. Policininkė darė sužalojimų fotonuotraukas, pati nuotraukų nedarė. Įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, gėrė kažkokį spalvotą gėrimą apie 35 laipsnių stiprumo ir buvo apie 5-6 buteliai po 0,5 litro. Jis sunkiai judėjo, atsitrenkdavo, kalbėsena nerišli, visame bute buvo alkoholio kvapas. Kai spyrė, jis vos pastovėjo ant kojų, bet įspirti sugebėjo. Tą dieną pati nevartojo alkoholio, rengėsi išeiti su šunimi į lauką, dėl to tie smūgiai ir buvo, nes norėjo palikti namus, kad išvengti konflikto. Kaltinamasis neturi jokios kojos negalios, jam nustatytas 30 proc. neįgalumas dėl stuburo ir širdies. Pati yra dirbanti, o jis nedirba. Dirba logopede, sėdimas darbas, negalėjo susižeisti. Apie šitą įvykį pranešė darbovietei, darželio darbuotojoms – I. N., E. S. ir G. G.. Joms papasakojo apie įvykį, bet jos ir taip yra mačiusios ne vieną kartą mėlynes. Iki kovo 11 d. kolegės žinojo, kad galimai patiria smurtą. Ją kvietė į policiją ketvirtadienį, po 12 d. Grįžusi į darbą 12 d. kolegėms apie įvykį pasakojo tiek, kad geria antra savaitė ir kad neįmanoma būti namuose, apie spyrį pasakė trečiadienį. Pati antradienį papasakojo, kad apskritai vartoja, o trečiadienį papasakojo viską, kas įvyko. Žino ir direktorė, ir pavaduotoja. Sužalojimus viena kolegė – I. matė penktadienį, tai buvo 15 d. Liudytojos teisingai nurodė aplinkybes. Po įvykio nesikalbėjo su kaltinamuoju, jis neprašė keisti parodymų, negrasino. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Kad ūkio neveda 2 m., nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes pati viską išlaiko, taip pasakė iš paramos pusės. Butas priklauso bendrai, iš jo buto atimti nenori, turi prašymą, kad tą butą padalintų. Pati nesistengia daryti tokių procesų, kad iš jo būtų atimtas butas. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Tokia nurodoma suma, nes advokatas patarė. Išgyvenimai tokie, kad patyrė baimę, yra psichologinis nestabilumas, negali susikaupti, fizinis skausmas, sunku darbe. Jaučia pasekmes, yra nemalonu, turi diskomfortą prieš bendradarbius. Žmonės ateina į darbą pailsėję, o ji turi gerti vaistus, kad užmigtų. Kai atskirai gyvena, žino, kad nebus konfliktų. Dėl šio įvykio prašo priteisti 5 000 Eur.

7Liudytoja I. N. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra pažįstama, kolegė, gerai sutaria. Kaltinamasis nematytas, kaip supranta, I. S. sugyventinis. Ji atvyko į darbą, pati ten dirba sekretore, atėjo pas ją parašyti prašymo, kad tą dieną negalės būti darbe, kad turi važiuoti į policiją tvarkyti reikalų. Buvo išsigandusi, išsiverkusi, sakė, kad buvo atvykusi policija, kad išvežė jos sugyventinį, kad jis jai spyrė, buvo konfliktas namie. Buvo ketvirtadienis, kovo mėnuo, dienos nepamena. Kad spyrė, pasakė tą pačią dieną, kai atvažiavo rašyti prašymo, sakė, kad spyrė į koją. Po kiek laiko ji rodė ant šlaunies prie kelio, aukščiau kelio mėlynę. Parodė tik vieną koją, buvo kažkiek laiko jau praėję, gal 1-2 savaitės po įvykio. Minėjo, kad į abi kojas spyrė, bet į antrą nebežiūrėjo. Pasišneka su nukentėjusiąja, ji jai parodė, dviese pokalbyje dalyvavo. Daugiau nieko nesakė, nesakė, kad skaudėjo. Buvo mėlynė kaip delno dydžio, buvo jau link geltonumo. Pati suprato, kad jo padaryti sužalojimai, nes ji sakė, kad spyrė. Pasiteiraudavo, ar jis grįžta į namus, sakė, kad negrįžta, skambučių nesulaukia. Ji sakydavo, kad ištisai būdavo alkoholis, rūkoma, kad kaimynai skundžiasi, kad I. S. važiuoja į sodą, nakvoja ten dažnai. Apie smurtą daugiau nepasakojo. Neatsimena, kaip buvo sudaužytas telefonas į nukentėjusiosios galvą.

8Liudytoja Ž. V. teisme parodė, kad daug neatsimena, žino, kad važiavo į ( - ) g. dėl galimo vyro smurto prieš moterį. Užpildė dokumentaciją, sulaikė asmenį ir tiek. Jei gerai pamena, pati fotografavo nukentėjusiajai mėlynes ant kojų. Nepamena, ką nukentėjusioji pasakojo. Teisingai surašė protokolą. Dar buvo fiksuotas pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas. Nepamena, ką pasakojo abu asmenys dėl šio įvykio. Moters emocijų nepamena. Jiems atvykus, moteris pasitiko lauke ir po to ėjo į vidų. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu aplinkybės yra teisingai nurodytos, galima remtis jos apklausoje nurodytais duomenimis.

9Liudytoja G. G. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra kolegė, santykiai su ja dalykiški. Kaltinamasis nepažįstamas. Kovo 14 d. kolegė I. S. turėjo dirbti jos grupėje, turėjo pavaduoti auklėtoją, pati yra auklėtojos padėjėja. Buvo kovo 13 d. 19 val., kai paskambino I. S. pasitikslinti, ar tikrai ji atvyks dirbti į jos grupę. Ji pasakė, kad neatvyks, turi vykti į policiją, nes jos draugas yra išvežtas į policiją. Jos paklausė, kas nutiko. Ką ji atsakė, tiksliai neatsimena. Sakė, kad vyko konfliktas namuose, daugiau negali pasakyti, žino, kad draugas priešinosi atvykus policijos pareigūnams. Telefonu nukentėjusioji paminėjo, kad ar ją pastūmė, ar įspyrė. Kai vyko pokalbis telefonu, nukentėjusioji atrodė nusiminusi, patikėjo, kad taip buvo. Ankščiau nukentėjusioji buvo minėjusi, kad namie yra stipriai vartojamas alkoholis, negali pasakyti, ar minėjo apie smurtą. Po įvykio nieko daugiau negirdėjo, sužalojimų nematė, jai nerodė. Pamena, kad buvo jos vykdoma apklausa, ten užfiksuotos teisingos aplinkybės.

10Liudytoja E. S. teisme parodė, kad I. S. yra bendradarbė, sutaria gerai. Vyras (R. V.) matytas, vieną kartą buvo pas juos atvažiavęs. Datos negali įvardinti, nukentėjusioji pasirodė darbe, buvo pasimetusi, paklausė, kas atsitiko. Pasakė, kad kvietėsi policiją, neklausė, kodėl, nes žinojo, tuos atvejus, kad jie pykstasi. Suprato, kad buvo žodinis konfliktas. Apie fizinį smurtą nėra pasakojusi. Tyrimo metu teisingai viską pasakojo. Ankščiau yra mačiusi sužalojimus, ant nukentėjusiosios rankų buvo mėlynės, neklausė, kas nutiko. Jai nukentėjusioji pasakė, kad per tą įvykį jos sugyventinis stumdėsi. Darbovietėje buvo kalbų, liudytojos minėjo, kad nukentėjusioji buvo sumušta, kad jai buvo spirta, gal sekretorė Ilona minėjo. Darbovietėje tos kalbos pasklido, kad sugyventinis nukentėjusiajai spyrė, neminėjo, kur ir kiek kartų buvo spirta. Po to įvykio su I. bendravo, bet daugiau nieko jai nepasakojo.

11Nors kaltinamasis R. V. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios I. S. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų E. S., G. G., I. N. ir Ž. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

12- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 140 str. 2 d., kuriame nurodyta, jog 2019-03-11 apie 15.00 val., namuose, adresu ( - ), neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė) sugyventinis R. V., gim. ( - ) m., sumušė neblaivią (0,56 prom.) I. S., gim. ( - ) m., spirdamas du kartus į kojas, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 5-6);

13- BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad 2019-03-11 apie 15.00 val. namuose neblaivus R. V. sumušė sugyventinę I. S., sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 9-12);

14- garso įrašo, gauto iš BPC, apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad skambinusioji yra I. S., kuri operatorei sako, kad sugyventinis R. V. vakar suspardė, yra mėlynės ant kojų, smurtavo adresu ( - ) (b. l. 15-18);

15- 2019 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, adresu ( - ), apžiūra (b. l. 19-24);

16- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės Ž. V. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pranešėja I. S. paaiškino, jog 2019-03-11 apie 15.00 val. namuose, adresu ( - ), neblaivus sugyventinis R. V., pradėjo koliotis ir jai spyrė į vieną koją, po to į kitą koją, juto fizinį skausmą. Pažymėtos kraujosruvos kojose (b. l. 25-28);

17- asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota smurtą patyrusios I. S. apžiūra ir nurodyta, kad apžiūrint I. S., ant kairės kojos pusės šlaunies (kairė koja) matosi kraujosruva. Apžiūrint dešinės pusės koją, matosi ant šlaunies dešinės pusės kraujosruva (b. l. 29-33);

18- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ), iš kurios matyti, jog buvo nustatyta, kad I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimams padaryti reikėjo 2 trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar galimai paviršiumi (b. l. 60);

19- 2019 m. kovo 15 d. akistatos tarp nukentėjusiosios I. S. ir R. V. protokolas, iš kurio matyti, jog kiekvienas pasiliko prie savo parodymų, būtent nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad 2019-03-11 R. V., jai išeinant iš dušo, atrodė agresyviai nusiteikęs ir tuomet įspyrė jai du kartus į jos kairią ir dešinę šlaunis, taip sukėlė jai fizinį skausmą, o R. V. neigė smurtavęs prieš sugyventinę I. S. (b. l. 122-124).

20Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. LR BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Be to, tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnyje, nepakanka ir to, jog specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar tas užfiksuotas sveikatos sutrikdymas yra būtent kaltinamojo asmens elgesio pasekmė.

21Nors kaltinamasis R. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei I. S., būtent: 2019-03-11 apie 15.00 val. namuose, ( - ), tyčia įspyrė du kartus nukentėjusiajai I. S. į kairės ir dešinės kojų šlaunis, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse.

22Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje (b. l. 107-109) teigė neprisimenantis, ką veikė 2019-03-11, tačiau jau papildomos apklausos metu (b. l. 114-117) jis parodė, jog pamena, kad 2019-03-11 sėdėjo namuose, žiūrėjo televizorių, internetą, su I. S. nekonfliktavo, smurto nebuvo, kartu su I. S. vartojo alkoholį, o duodamas parodymus teisme, kaltinamasis nurodė dar kitokias aplinkybes, t. y., kad I. S. nuėjo į dušo patalpą, gal ir prasilenkė su ja, bet jokio kontakto negalėjo būti; pats ėjo į balkoną parūkyti, reikėjo eiti per miegamąjį; nebuvo kontakto su nukentėjusiąja, kai ėjo į balkoną; ar vartojo alkoholinius gėrimus tą dieną, nepamena; prieš pietus, apie 12 val. gėrė mikso, gal 1 litrą, stiprumas 12-14 laipsnių; pats buvo blaivus, nes 1 litrą išgėrė per pusę; gal sumaišė, kad sakė 30 laipsnių stiprumo, nes nėra tokio mikso. Akivaizdu, jog R. V., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davė skirtingus parodymus, jo nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, nesutampančios, kaltinamasis teisme akivaizdžiai bandė švelninti savo padėtį, jo pozicija nenuosekli, todėl teismas tokius R. V. paaiškinimus vertina kritiškai ir traktuoja kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, jog kaltinamasis teisme nurodė, kad 2019-03-11 vartojo 12-14 laipsnių stiprumo alkoholinius gėrimus, nors ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog įvykio dieną vartojo 30 laipsnių stiprumo alkoholinius gėrimus, kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti jo parodymų patikimumu bei juos vertinti tik kaip siekį sušvelninti savo padėtį. Pastebėtina ir tai, jog R. V. apklausos teisme metu iš pradžių tvirtino, kad apskritai neprisimena, ar tą dieną vartojo alkoholį, kas iš esmės prieštarauja netgi jo paties tą pačią dieną duotiems parodymams.

23Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, jog nukentėjusioji I. S., paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdama policijos pareigūnus, aiškiai įvardino, kokius neteisėtus veiksmus R. V. 2019-03-11 atliko jos atžvilgiu, t. y., kad vakar spardėsi, bei nurodė, kad yra mėlynės ant kojų. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, kurie tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksavo, jog neblaivus sugyventinis R. V. pradėjo koliotis įvairiais necenzūriniais žodžiais ir, jai išeinant iš vonios, spyrė į koją, dar kartą spyrė į kitą koją miegamajame, dėl ko I. S. teigė jutusi fizinį skausmą (b. l. 27). Nukentėjusioji I. S., apklausiama teisme, parodė, jog R. V. spyrė du kartus į šlaunį, į abi kojas; vienas spyris buvo išeinant iš dušo, kitas - miegamajame, spyrė gana stipriai su koja – pėda, laiko tarpas tarp spyrių apie 10 min. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 44-47) bei akistatoje su R. V. (b. l. 122-124). Akivaizdu, jog nukentėjusiosios I. S. pozicija nuosekli visą procesą, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios, be kita ko, sutampa ir su byloje esančia specialisto išvada, kurioje neabejotinai patvirtinta, jog I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse; sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; sužalojimams padaryti reikėjo 2 trauminių poveikių; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar galimai paviršiumi (b. l. 60). Pastebėtina ir tai, jog specialistei atliekant užduotyje nurodytą tyrimą, nukentėjusioji šiai vėlgi nurodė, jog buvo spirta į abi šlaunis, bei skundėsi sumuštų vietų skausmu, kas iš esmės tik patvirtina nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių nuoseklumą. Tai, jog ant nukentėjusiosios I. S. šlaunies matė mėlynę, teisme nurodė ir liudytoja I. N., t. y., jog po kiek laiko ji rodė ant šlaunies prie kelio, aukščiau kelio mėlynę; buvo mėlynė kaip delno dydžio, buvo jau link geltonumo. Pati nukentėjusioji teisme patvirtino, jog ant kojos buvo guzas, didelės mėlynės ant abiejų kojų, didesnės negu delnas.

24Liudytoja I. N. teisme patvirtino ir tai, jog iš nukentėjusiosios I. S. girdėjo ir apie prieš ją panaudotą smurtą, t. y., kad I. S. sakė, jog buvo atvykusi policija, kad išvežė jos sugyventinį, jis jai spyrė, buvo konfliktas namie; kad spyrė, pasakė tą pačią dieną, kai atvažiavo rašyti prašymo, sakė, kad spyrė į koją; minėjo, kad į abi kojas spyrė; pati suprato, kad jo padaryti sužalojimai, nes ji sakė, kad spyrė. Kad labai panašias aplinkybes apie tiriamą įvykį buvo girdėjusios iš I. S., teisme nurodė ir liudytojos G. G. ir E. S.. Liudytoja G. G. teisme parodė, kad buvo kovo 13 d. 19 val., kai paskambino I. S. pasitikslinti, ar tikrai ji atvyks dirbti į jos grupę; ji pasakė, kad neatvyks, turi vykti į policiją, nes jos draugas yra išvežtas į policiją; jos paklausė, kas nutiko, ką ji atsakė, tiksliai neatsimena; sakė, kad vyko konfliktas namuose; telefonu nukentėjusioji paminėjo, kad ar ją pastūmė, ar įspyrė; kai vyko pokalbis telefonu, nukentėjusioji atrodė nusiminusi, patikėjo, kad taip buvo. Liudytoja E. S. teisme parodė, kad nukentėjusioji pasirodė darbe, buvo pasimetusi, paklausė, kas atsitiko, pasakė, kad kvietėsi policiją, neklausė kodėl, nes žinojo tuos atvejus, kad jie pykstasi; suprato, kad buvo žodinis konfliktas; jai nukentėjusioji pasakė, kad per tą įvykį jos sugyventinis stumdėsi; darbovietėje buvo kalbų, liudytojos minėjo, kad nukentėjusioji buvo sumušta, kad jai buvo spirta; darbovietėje tos kalbos pasklido, kad sugyventinis nukentėjusiajai spyrė, neminėjo, kur ir kiek kartų buvo spirta. Pastebėtina, jog liudytojos, duodamos parodymus teisme bei prisiminusios pokalbį su nukentėjusiąja po nagrinėjamo įvykio, patvirtino aplinkybes apie prastą I. S. emocinę būseną, t. y. liudytoja I. N. parodė, kad I. S. buvo išsigandusi, išsiverkusi; G. G. parodė, kad, kai vyko pokalbis telefonu, nukentėjusioji atrodė nusiminusi, patikėjo, kad taip buvo; liudytoja E. S. parodė, kad nukentėjusioji pasirodė darbe, buvo pasimetusi, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog I. S. nagrinėjamo įvykio metu tikrai patyrė neigiamus išgyvenimus.

25Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji, nurodydama aplinkybę, į kurią koją, t. y. kairę ar dešinę, pirmiau buvo spirta, teisme patikslino, jog pirmiau R. V. spyrė į kairę koją, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog išeinant iš dušo spyrė į dešinės kojos šlaunį, o miegamajame - į kairės kojos šlaunį. Pati nukentėjusioji teisme pripažino, jog, duodama parodymus, dėl šios aplinkybės galėjo susimaišyti. Šiuo atveju ir teismas sutinka, jog nukentėjusioji, dar ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, galėjo sąžiningai klysti dėl buvusios prastos emocinės būsenos. Juolab, kad nurodyta vieta, kurioje pirmiausiai buvo smurtauta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme sutampa, t. y. jai išeinant iš dušo. Šiuo atveju teismas, vertindamas I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytu įvykiu, atkreipia dėmesį į tai, kad jos parodymai iš esmės yra nuoseklūs, detalizuoti, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios duotų parodymų teisingumu.

26Kaltinamasis R. V. savo kaltę teisme neigė dar ir tvirtindamas, jog nežino, kaip fiziškai galėjo įspirti I. S., nes ten nėra vietos, koridoriaus plotis yra 70 cm, dar ten stovėjo dviratis; negalėtų įspirti, dešinę koją sunkiau valdo, su kaire koja išvis nemoka elgtis. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės paneigia nukentėjusiosios duoti parodymai, t. y., kad vieta, kurioje spyrė, nėra ankšta, apie 1 metro pločio, ilgis gal 3,5 metro, jie priešais stovėjo, nuo jos R. V. stovėjo apie 0,8-1 m atstumu; dviračio rankenos buvo prie sienos, prie kito kambario įėjimo, dviratis stovėjo šalia, kai vyko konfliktas, gal buvo dviračio vidurinė dalis, gal 20 cm užėmė; kaltinamasis buvo koridoriaus pradžioje, jie stovėjo vienas į kitą ne veidu, pati mažesniu nei 90 laipsnių kampu sukosi eiti link virtuvės, tada atėjo smūgis tiesiai koja iš priekio, ką iš esmės patvirtina ir byloje esančios įvykio vietos fotonuotraukos, tame tarpe – Nr. 6 (b. l. 23-24). Be to, kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog su kaire koja iš vis nemoka elgtis, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, kojos būklę (koja sveika), laikytina visiškai nelogiška. Juolab, kad kaltinamasis teisme nurodė, jog gali vairuoti automobilį, turi vairuotojo pažymėjimą, su sveikata apribojimų nėra. Be to, pripažino, kad dešinę koją valdo, tik sunkiau, yra vaikštantis.

27Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nukentėjusioji I. S. į policiją kreipėsi ne iš karto po įvykio, bet kitą dieną, tačiau teisme I. S. logiškai paaiškino, jog policijai tą pačią dieną nepranešė, nes neturėjo laiko dėl darbo, galvojo R. V. baigs gerti, tikėjosi, kad viskas praeis; policijai pranešė kitą dieną apie 21 val. grįžus iš darbo, t. y. 12 d. po darbo, jis miegojo, ji išvedė šunį, grįžo, jis pabudo, ji pamatė, kad yra butelių; jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, suprato, kad tai nesibaigs; prieš iškvietimą fizinio smurto apraiškų nebuvo; R. V. sekiojo iš paskos, koliojo, kūnu pastumdamas – provokuodamas, kol ji išėjo; pasiėmė šunį ir lauke iškvietė policiją. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas tiesiog nenumato konkretaus termino, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos.

28Nors tarp I. S. ir R. V. nesutarimai tęsiasi jau kurį laiką, tačiau, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog tai nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios išreikšta pozicija – ji itin nuosekli, detalizuota, esminės detalės dėl įvykio aplinkybių sutampa. Gi R. V., neigdamas jam inkriminuojamą nusikaltimą, tik bando išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės, todėl jo tokia pozicija vertintina kritiškai. Teismo vertinimu, R. V., atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. V. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš sugyventinę, su kuria, kaip teisminio nagrinėjimo metu patvirtino I. S., iki įvykio gyveno tuo pačiu adresu, vedė bendrą ūkį, teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

29Iš bylos medžiagos matyti, jog R. V. nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu smurtavo keliose buto vietose, t. y. ne tik kambaryje, kaip nurodyta kaltinime, todėl šiuo atveju kaltinimas tikslintinas (siaurintinas), nurodant, kad R. V. sugyventinės I. S. atžvilgiu tiesiog smurtavo namuose, adresu ( - ). Šis kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

30Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

31Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

32R. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas vieną kartą teistas (b. l. 137-141, 143-145). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors R. V. teisme tvirtino, jog pats įvykio dieną buvo blaivus, tačiau tiek nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, gėrė kažkokį spalvotą gėrimą apie 35 laipsnių stiprumo ir buvo apie 5-6 buteliai po 0,5 litro, sunkiai judėjo, atsitrenkdavo, kalbėsena nerišli, visame bute buvo alkoholio kvapas, kai spyrė, jis vos pastovėjo ant kojų, tiek paties kaltinamojo vėliau jau teisme nurodytos aplinkybės, jog prieš pietus, apie 12 val. gėrė mikso, gal 1 litrą, stiprumas 12-14 laipsnių, patvirtina aplinkybę, jog įvykio dieną R. V. tikrai vartojo alkoholinius gėrimus bei leidžia pagrįstai manyti, jog, atlikdamas smurtinius veiksmus I. S. atžvilgiu, buvo neblaivus. Juolab, kad, kaip pats kaltinamasis nurodė, alkoholį vartojo apie 12 val., kai nusikaltimas prieš nukentėjusiąją įvykdytas apie 15 val., t. y. praėjus vos 3 val. nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. Pastebėtina ir tai, jog ir ikiteisminio tyrimo metu R. V. neneigė fakto, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, įvardindamas dar didesnį gerto alkoholinio gėrimo stiprumą, t. y. apie 30 laipsnių. Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 135-136, taip pat informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą (nustatytas 30 proc. darbingumas). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. V. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamas nusikaltimas padarytas R. V. būnant apsvaigus nuo alkoholio, pirmą kartą nusikalto taip pat būdamas neblaivus, teismas sprendžia, jog kaltinamajam, vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 7 dalimi (esant prokuroro prašymui), tikslinga skirti įpareigojimą bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi nusikaltimas įvykdytas ne nakties metu, R. V. nenustatytina pareiga nakties metu būti namuose.

33Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str., kaltinamasis savo sugyventinės atžvilgiu įvykdė jau antrą kartą per 3,5 metų laikotarpį, tikslinga R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 722 str.).

34Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas R. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 12 d. 22.50 val. iki 2019 m. kovo 14 d. 14.15 val., t. y. dvi paros (b. l. 91-94).

35Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios (b. l. 129-131), kurios terminas pasibaigė 2019 m. birželio 14 d., t. y. teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios I. S. interesus, nustatytinas naujas kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios I. S. terminas, t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 21 d., iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nustatant tokias kardomosios priemonės sąlygas: gyventi skyriumi nuo I. S., įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti arčiau kaip 100 metrų prie nukentėjusiosios bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu Lieporių g. 15-17, Šiauliuose.

36Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

37Nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 187). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškinį patikslino ir ieškinio sumą sumažino iki 5 000 eurų.

38Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

39Nukentėjusioji I. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 11 d. prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, sukeltas fizinis skausmas, taip pat padaryti sužalojimai. Nuolatos patiria psichologinį smurtą, yra žeminama, įžeidinėjama, vadinama necenzūriniais žodžiais. Dėl nuolatinio triukšmo naktimis į darbą išeina neišsimiegojusi, tenka naktimis išeiti iš namų, nes pradeda įžeidinėti, muštis. Reikalauja palikti maisto produktų, namų apyvokos daiktų, kuriais jis naudojasi. Tai tęsiasi jau daug metų, dėl to kyla pastovus baimės jausmas, stresas, nerimas, psichologinis nestabilumas, asmeninio nesaugumo jausmas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir teisme, t. y., kad patyrė baimę, yra psichologinis nestabilumas, negali susikaupti, fizinis skausmas, sunku darbe; jaučia pasekmes, yra nemalonu, turi diskomfortą prieš bendradarbius; turi gerti vaistus, kad užmigtų.

40Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, I. S. dėl kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, nepatogumai, ji buvo sužalota, patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

41Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių (du smūgiai, t. y. nedaugybiniai smūgiai) ir lokalizaciją (negyvybiškai svarbios kūno vietos), padarytus sužalojimus (nežymus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nukentėjusioji į policijos pareigūnus kreipėsi tik kitą dieną, kas iš esmės neleidžia pagrįstai manyti, jog I. S. patirti psichologiniai išgyvenimai buvo tokie stiprūs, kad ji iš karto ieškotų pagalbos, be to, ji nesikreipė į medikus ar dėl vidinių dvasinių išgyvenimų - pas specialistus, į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), sveikatos būklę (neįgalus, nustatytas 30 proc. darbingumas), taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2019 metais, sprendžia, kad nukentėjusiosios I. S. neturtinė žala bus atlyginta, priteisiant iš kaltinamojo R. V. I. S. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Pastebėtina, kad ir kiti Lietuvos Respublikos teismai, vertindami nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą dėl tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo, nustato iš esmės panašų neturtinės žalos dydį (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-309/2018, 2019 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-519/2019, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-350/2018 ir kt.). Išskirtinių aplinkybių, dėl ko teismas turėtų didinti priteistinos neturtinės žalos dydį, nenustatyta. Taip pat atkreiptinas nukentėjusiosios dėmesys į tai, kad neturtinė žala, neišeinant iš bylos ribų, priteista tik dėl 2019-03-11 jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo. Tai, kad nukentėjusioji, jos teigimu, yra patyrusi kur kas daugiau smurto iš R. V., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali įtakoti civilinio ieškinio šioje byloje klausimo sprendimo.

42Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus:

43- kompaktinis diskas, esantis prie bylos galinio viršelio, - paliktinas prie bylos.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

45R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant R. V. per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

47Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti R. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 12 d. 22.50 val. iki 2019 m. kovo 14 d. 14.15 val. (dvi paras) ir laikyti, kad R. V. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

48Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 21 d., R. V. skirti kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. S. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios nustatytu atstumu. Nustatyti tokias kardomosios priemonės sąlygas: gyventi skyriumi nuo I. S., įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesiartinti arčiau kaip 100 metrų prie nukentėjusiosios bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, adresu Lieporių g. 15-17, Šiauliuose, taikant šią kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

49Nukentėjusiosios I. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. V. priteisti nukentėjusiajai I. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

50Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus:

51- kompaktinį diską, esantį prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

52Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. R. V. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui -... 5. Kaltinamasis R. V. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos... 6. Nukentėjusioji I. S. teisme parodė, kad su R. V. nuo 2011 m. yra... 7. Liudytoja I. N. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra pažįstama, kolegė,... 8. Liudytoja Ž. V. teisme parodė, kad daug neatsimena, žino, kad važiavo į (... 9. Liudytoja G. G. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra kolegė, santykiai su... 10. Liudytoja E. S. teisme parodė, kad I. S. yra bendradarbė, sutaria gerai.... 11. Nors kaltinamasis R. V. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą... 12. - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir... 13. - BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad 2019-03-11... 14. - garso įrašo, gauto iš BPC, apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad... 15. - 2019 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota... 16. - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios... 17. - asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota smurtą patyrusios I. S.... 18. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada... 19. - 2019 m. kovo 15 d. akistatos tarp nukentėjusiosios I. S. ir R. V.... 20. Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 21. Nors kaltinamasis R. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos... 22. Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje (b. l. 107-109)... 23. Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, jog nukentėjusioji I. S.,... 24. Liudytoja I. N. teisme patvirtino ir tai, jog iš nukentėjusiosios I. S.... 25. Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji, nurodydama aplinkybę, į... 26. Kaltinamasis R. V. savo kaltę teisme neigė dar ir tvirtindamas, jog nežino,... 27. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nukentėjusioji I. S. į... 28. Nors tarp I. S. ir R. V. nesutarimai tęsiasi jau kurį laiką, tačiau,... 29. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. V. nukentėjusiosios I. S. atžvilgiu... 30. Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo... 31. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje... 32. R. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų... 33. Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl... 34. Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas R. V.... 35. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. V. buvo paskirta kardomoji... 36. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad... 37. Nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės... 38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250... 39. Nukentėjusioji I. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 11 d.... 40. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, I. S. dėl kaltinamojo... 41. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į... 42. Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus:... 43. - kompaktinis diskas, esantis prie bylos galinio viršelio, - paliktinas prie... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 45. R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į... 48. Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 21 d., R. V.... 49. Nukentėjusiosios I. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų... 50. Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus:... 51. - kompaktinį diską, esantį prie bylos galinio viršelio, - palikti prie... 52. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...