Byla 2-2069/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti ieškovo UAB „Onninen“ kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ restruktūrizavimo byloje (bylos Nr. B2-617-436/2011)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Onninen“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti ieškovo UAB „Onninen“ kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „AKS projektai“ restruktūrizavimo byloje (bylos Nr. B2-617-436/2011).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Onninen“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui UAB „AKS projektai“ dėl 249001,08 Lt skolos, 9428,24 Lt delspinigių, 6169,00 Lt žyminio mokesčio, 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, tretysis asmuo UAB „Angaro prekyba“ (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3129-555/2009).

5Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovui UAB „AKS projektai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Atsakovui iškėlus restruktūrizavimo bylą, civilinė byla Nr. 2-3129-555/2009 Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo sustabdyta ir perduota UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta ir prijungta prie UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo bylos. Prijungus civilinę bylą prie atsakovo restruktūrizavimo bylos ieškovas prašė patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti ieškovo UAB Onninen“ kreditorinį reikalavimą. Teismas nustatė, kad ieškovo UAB „Onninen“ kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš 2008 m. rugsėjo 15 d. ieškovo UAB „Onninen“ su atsakovu UAB „AKS projektai“ sudarytos laidavimo sutarties Nr. 01-0915 pagrindo. Pagal laidavimo sutartį atsakovas UAB „AKS projektai“ laidavo ieškovui UAB „Onninen“, kad jei tretysis asmuo UAB „Angaro prekyba“ nevykdys arba netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 513-080915, padengti UAB „Angaro prekyba“ įsipareigojimus (b. t. I l. 46). Teismas pažymėjo, jog pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Nustatė, jog 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo jokių nuostatų dėl laidavimo termino. Nurodė, jog iš 2008 m. rugsėjo 15 d. laidavimo sutarties matyti, kad šalys nesusitarė dėl laidavimo termino ir dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo, todėl buvo laiduota neterminuotam laikui. Padarė išvadą, jog kreditoriui suteiktas laidavimas baigėsi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos (nuo 2008-09-15 iki 2010-09-15), nes jis per šį terminą nepareiškė ieškinio laiduotojai, todėl kreditorinio reikalavimo netvirtintino CK 6.89 straipsnio pirmosios dalies pagrindu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Onninen“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti ieškovo kreditorinį reikalavimą UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo byloje. Sutinka su teismo išvada, jog buvo sudaryta neterminuota laidavimo sutartis, kuria remiantis laidavimas baigtųsi tuo atveju, jei kreditorius nepareikštų ieškinio laiduotojui per du metus nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos. Tačiau teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Ieškovas UAB „Onninen“ ieškinį atsakovui UAB „AKS projektai“ dėl 249 001,08 Lt skolos, 9 428,24 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė Kauno apygardos teismui 2009 m. spalio 23 d., teismas jį priėmė 2009 m. spalio 27 d. nutartimi. Ta pačia nutartimi teismas taikė UAB „AKS projektai“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ieškovo UAB „Onninen“ ieškinio užtikrinimui. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinė byla dėl skolos priteisimo buvo sustabdyta ir prijungta prie UAB „AKS projektai“ restruktūrizavimo bylos. Todėl, akivaizdu, kad ieškovas nepraleido CK 6.89 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto termino ieškiniui laiduotojui pareikšti, kadangi į teismą dėl skolos priteisimo buvo kreiptasi 2009 m. spalio 23 d., t.y. praėjus vieneriems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas aprašomosios dalies pradžioje nurodė, jog ieškinys laiduotojui buvo priimtas 2009 m. spalio 27 d., tačiau vėliau padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinys buvo pateiktas po 2010 m. rugsėjo 15 d.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „AKS projektai“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. sutarties tarp ieškovo ir UAB „Angaro prekyba“ pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punktas numatė, jog pirkėjas buvo įsipareigojęs pristatyti iki 2008 m. lapkričio 1 d., sutarties 3.1 punkte buvo nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas sumokėti už prekes po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Sutarties 5.1 punkte nustatyta, jog sutartis galioja iki 2008 m. gruodžio 1 d., o tai reiškia, jog minėta sutartis buvo terminuota. Iš laidavimo sutarties matyti, kad šalys nesusitarė dėl laidavimo termino ir dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo, todėl šiuo atveju galioja bendra taisyklė, jog laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė, t.y. laidavimas baigėsi dar 2008 m. gruodžio 1 d. Nurodo, jog teismas pagrįstai atmetė ieškovo kreditorinį reikalavimą, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių reikalavimo pagrindo. Ieškovas UAB „Onninen“ 2009 m. ieškinį atsakovui UAB „Angaro statyba“ grindė 2006 m. spalio 9 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ir jos pagrindu išrašytomis neapmokėtomis sąskaitomis-faktūromis, ieškinys buvo patenkintas. Šioje byloje ieškovas pateikė tas pačias sąskaitas-faktūras, tačiau visiškai skirtingą pirkimo-pardavimo sutartį nei buvo pateikęs minėtoje civilinėje byloje, o tai patvirtina ieškovo nesąžiningą elgesį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas nurodo, jog 2008 m. rugsėjo 15 d. laidavimo sutarties nėra pasirašęs, ieškovas neturi šios sutarties originalo.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo pabaigą, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

11Dėl laidavimo santykių kvalifikavimo (laidavimo rūšies nustatymo)

12Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pasisakydamas dėl jų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos pasekmių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004). Pagal CK 6.193 straipsnio pirmąją dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004).

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. ieškovas ir UAB „Angaro prekyba“ sudarė terminuotą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 513-080915 (I b. t., l. 38). Sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki 2008 m. gruodžio 1 d. 2008 m. rugsėjo 15 d. ieškovas ir atsakovas UAB „AKS projektai“ sudarė laidavimo sutartį Nr. 01-0915, pagal kurią laiduotojas UAB “AKS projektai“ laidavo ieškovui padengti įsipareigojimus, jeigu UAB „Angaro prekyba“ neįvykdys arba tinkamai nevykdys prievoles pagal pasirašytą 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 513-080915 tarp ieškovo ir UAB „Angaro prekyba“. Iš laidavimo sutarties matyti, kad šalys nesusitarė dėl laidavimo termino ir dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo, todėl konstatuotina, kad laidavimo sutartimis ieškovas su laiduotojais aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas galios iki visiško UAB „Angaro prekyba“ prievolių įvykdymo. Ir toks susitarimas, minėta, neprieštarauja laidavimą reglamentuojančioms CK teisės normoms. Tokiu atveju CK 6.88 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas prievolės pabaigos trijų mėnesių terminas netaikytinas, laidavimas galios tol, kol bus įvykdyta tokia prievolė, nes ieškovas UAB „Onninen ir atsakovas UAB „AKS projektai“ laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių šią išvadą, t. y. kad laidavimo sutarties šalys, sudarydamos laidavimo sutartį siekė susitarti dėl terminuoto laidavimo (CK 6.193 str., CPK 185 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Taigi, esant nurodytam šalių susitarimui, t. y. kad laidavimas galios tol, kol bus įvykdyta prievolė, ir nustačius, kad šis susitarimas neprieštarauja laidavimą reglamentuojančioms CK teisės normoms, darytina išvada, kad prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – laidavimas – galioja tol, kol bus įvykdytos su pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu susijusios prievolės, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad laidavimo sutartis yra neterminuota, tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas.

14Dėl laidavimo pabaigos

15Pagal CK 6.89 straipsnio pirmąją dalį, kai laiduojama nenustatytam laikui, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB, (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) v. P. B., D. B., byla Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir ieškovas žino, kokia apimtimi ir terminais atsako atsakovas (laiduotojas). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje šalys nesusitarė dėl laidavimo termino ir dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo, todėl konstatuotina, kad laiduotojo atsakomybė neribojama jokiais terminais. Sutartis dėl pirkimo-pardavimo prievolės užtikrinimo laidavimu sudaryta 2008 m. rugsėjo 15 d. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo laiduota neterminuotam laikui, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui suteiktas laidavimas baigėsi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos (nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d.). Pažymėtina, jog ginčo dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo sumos nėra. Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 20 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį trečiajam asmeniui UAB „Angaro prekyba“ visiškai patenkino, priteisė 249001,08 Lt skolos, 9428,24 Lt delspinigių, 6169,00 Lt žyminio mokesčio, 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, tretysis asmuo UAB „Angaro prekyba“ (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. L2-1496-527/2009). Teismas išdavė vykdomąjį raštą, tačiau skolos iš trečiojo asmens ieškovui iki šiol nepavyko išieškoti. Kadangi apeliantas per šį terminą pareiškė ieškinį laiduotojui (atsakovui) (CK 6.89 straipsnio 1 dalis), t.y. ieškovo UAB „Onninen“ ieškinys atsakovui UAB „AKS projektai“ buvo paduotas Kauno apygardos teismui 2009 m. spalio 23 d. (I b. t., l. 36), todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus UAB Onninen“ kreditorinį reikalavimą atsakovui tuo pagrindu, jog ieškovas per CK 6.89 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą nepareiškė ieškinio atsakovui (laiduotojui), yra nepagrįsta, t. y. neteisingai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d. ). Pažymėtina, jog atsakovas nepadavė atskirojo skundo dėl nutarties dalies, kuria buvo nustatytas kreditorinio reikalavimo pagrįstumas, todėl dėl tokių atsakovo motyvų, nurodytų atsiliepime į atskirąjį skundą, teisėjų kolegija nepasisako.

17Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje, yra nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškovo kreditorinis reikalavimas patvirtinamas.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovą UAB „Onninen“ (į.k. 111520640) įtraukti į RUAB „AKS projektai“ (į.k. 136035755) kreditorių sąrašą su kreditorinio reikalavimo suma, kurią sudaro 249001,08 Lt skolos, 9428,24 Lt delspinigių, 6169,00 Lt žyminio mokesčio, 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai