Byla A-525-611-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Alingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Ilonai Kovger,

3dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

4tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V., L. V., E. I.,

5trečiųjų suinteresuotų asmenų E. J. ir S. J. atstovui advokatui Albinui Raudoniui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Utenos apskrities viršininko administracijai, V. V., J. J., E. I., A. K., L. V., R. K., N. R., E. Š., I. K., E. J. ir S. J. dėl terminų atnaujinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas R. K. pareiškimu (b.l. 2 – 4), kurį patikslino (b.l. 19 – 22), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti; atkurti nuosavybės teises į E. K. valdytą 30,35 ha žemės sklypą ( - ), Utenos rajone.

10Nurodė, jog įstatymo nustatytus terminus praleido dėl svarbių priežasčių. Nežinojo apie jo senelės E. K. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Apie močiutės nuosavybės teise turėtą žemę sužinojo tik 2007 metų pabaigoje giminės susibūrime ir iš karto kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją, tačiau sužinojo, jog nuosavybės teisės atkurtos E. J. Pažymėjo, jog E. J. sąmoningai nuslėpė tokį faktą.

11Tretieji suinteresuoti asmenys V. V., J. J., E. I., A. K., L. V., R. K., N. R., E. Š., I. K. atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 34 – 36) prašė pareiškime nurodytus reikalavimus tenkinti. Atsiliepime patvirtintos pareiškime nurodytos aplinkybės.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 40 – 42) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

13Nurodė, jog į E. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę nuosavybė buvo atkurta E. J., nes kitų pretendentų prašymų nebuvo. Pareiškėjas praleido įstatymų terminus pateikti dokumentus ne dėl svarbių priežasčių.

14II.

15Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu (b.l. 104 – 106) atmetė pareiškėjo pareiškimo reikalavimą dėl terminų atnaujinimo, o bylą dėl reikalavimo atkurti nuosavybės teises į E. K. valdytą žemę nutraukė.

16Teismas nustatė, jog pareiškėjas yra E. K. anūkas, jis įstatymo nustatytais terminais laiku nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į minėtą turtą ir nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Utenos apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 42360-40-9004 30,35 ha žemės sklypas, esantis ( - ), Utenos rajone, nuosavybės teise atkurtas E. J. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, ir pažymėjo, jog pareiškėjui laiku paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir pateikti giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus netrukdė svarbios priežastys. Byloje nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų trukdę pareiškėjui ieškoti savo močiutės nuosavybės teise valdyto žemės sklypo. Pareiškėjo argumentą, jog apie minėtą močiutės sklypą nieko nežinojo, nutarė vertinti kritiškai, nes nežinojimas nėra objektyvi ir svarbi priežastis atkurti praleistus įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėjas nebuvo aktyvus, neieškojo savo močiutės žemės, nors turėjo daugiau nei 10 metų įgyvendinti savo subjektinę teisę. Be to, kritiškai vertino aplinkybę, jog dėl E. J. ir S. J. veiksmų buvo sutrukdyta atkurti nuosavybes teises. Nurodė, kad E. J. emigravo iš Lietuvos, tačiau tai jai nesutrukdė ieškoti dokumentų bei atkurti nuosavybės teises. Remdamasis tuo, kad po nacionalizacijos E. K. liko gyventi Lietuvos Respublikoje, kartu su ja iki pat jos mirties gyveno pareiškėjo sesuo E. I., padarė išvadą, kad pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims buvo visos galimybės domėtis jos buvusiu turtu. Nepagrįstu pripažino argumentą, jog dėl to, kad E. J. išsivežė dokumentus į ( - ), buvo apsunkintos minėto sklypo paieškos, nes vienas iš Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nurodytų dokumentų yra Utenos apskrities Žemės ūkio komisijos 1994 m. spalio 25 d. nutarimas LVA atž. FR-764 Ap-1a B286 L41, kuris įrodo, jog E. J. jokių nuosavybės dokumentų į užsienį nebuvo išsivežusi, nuosavybės patvirtinimą ji gavo iš Lietuvos valstybinio archyvo. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 17 ir 18 straipsniais, nepagrįstu pripažino pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į močiutės turėtą žemę, nes toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų.

17III.

18Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu (b.l. 110 – 112) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir atnaujinti prašomus terminus. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškimas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie apeliacinio skundo argumentai:

191. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis objektyviai negalėjo žinoti apie močiutės turėtą žemę, nes archyvai tik pateikia duomenis pagal turėto turto aprašymą, o ne apie asmens turėtą turtą. Be to, pažymi, kad jam atkurtos nuosavybės teisės į kitą senelių turėtą nekilnojamąjį turtą, todėl jis žino nustatytą tvarką, terminus.

202. Teismas neįvertino to, kad po nacionalizacijos iki E. K. mirties buvo vengiama kalbėti apie nacionalizuotą turtą (Lietuva buvo TSRS sudėtyje), todėl močiutė apie prarastą žemę nieko nepasakojo.

21Tretieji suinteresuoti asmenys V. V., J. J., E. I., A. K., L. V., R. K., N. R., E. Š., I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 118 – 120) prašo tenkinti apeliacinį skundą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir apeliacinis skundas.

22Tretysis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 121 – 122) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 123 – 127) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš dalies pateikiami tokie patys argumentai kaip ir atsiliepime į pareiškimą pirmosios instancijos teisme.

24Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A17-46/2007; A8-139/2007) ir nurodo, kad pareiškėjas apie E. K. valdytą žemę galėjo sužinoti kreipdamasis į atitinkamas institucijas.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Toks prašymas grindžiamas tuo, kad apie senelės turėtą žemę jis nežinojo iki 2007 metų, jo giminaičiai slėpė apie tai, kad senelė turėjo daugiau žemės, be to, jie išsivežė dokumentus, būtinus nuosavybės teisėms atkurti.

29Ginčo santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 5 ir 11 punktai. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi, terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo teikti baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d., o pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir Atkūrimo tvarkos 11 punkto 1 dalį terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d.

30Tiek Atkūrimo įstatyme, tiek ir Atkūrimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

31Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nepateikė įgaliotoms institucijoms prašymo atkurti nuosavybės teises į E. K. valdytą 30,35 ha žemės sklypą ( - ), Utenos rajone. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nesikreipė į įgaliotas institucijas, siekdamas gauti informaciją apie E. K. priklausiusią žemę. Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą atnaujinti terminą, nurodė, kad jis nežinojo apie ginčo žemės sklypą. Pažymėtina, jog byloje pateikti prieštaringi liudijimai dėl minėtos aplinkybės, nes E. J. ir S. J. savo pateiktuose paaiškinimuose (b.l. 95 – 96, 101) teigė, jog tiek pareiškėjui, tiek kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims aplinkybės, susijusios su ginčo sklypu buvo žinomos, tuo tarpu kiti tretieji suinteresuoti asmenys tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir atsiliepimuose į pareiškimą nurodė priešingai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo I. K. paaiškino, jog E. K. minėjo apie tai, kad ( - ) buvo dvaras (b.l. 101). Be to, E. I. patvirtino aplinkybę, jog ji gyveno su E. K. (b.l. 99). Taip pat nurodytina ir tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jau buvo kreiptasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitą E. K. priklausiusį žemės sklypą. Todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo apie ginčo žemės sklypą arba, būdamas atidus ir rūpestingas, negalėjo apie jį sužinoti.

32Be to, pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A261-505/2009) nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas galimai nežinojo apie galimybę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo, galimas nežinojimas apie galimybę pretenduoti į ginčo sklypą nevertintinas kaip objektyvi ir svarbi priežastis termino atnaujinimo prasme.

33Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo pareiškėjo atžvilgiu, todėl tokio ginčo sprendimui neturi reikšmės E. J. ir S. J. veiksmai ir prašyme atkurti nuosavybės teises pateikti duomenys. Pareiškėjas taip pat teigė, kad E. J. prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti reikalingus dokumentus išsivežė į užsienį, tačiau tokie duomenys neįrodyti byloje pateiktais įrodymais, be to, duomenys, reikalingi nuosavybės teisių atkūrimui galėjo būti gauti tinkamai ir laiku kreipusis į įgaliotas institucijas, todėl tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo aplinkybės negali būti pripažintos objektyviomis kliūtimis paduoti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

37Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ilonai Kovger,... 3. dalyvaujant pareiškėjui R. K.,... 4. tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V., 5. trečiųjų suinteresuotų asmenų E. J. ir 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas R. K. pareiškimu (b.l. 2 – 4), kurį... 10. Nurodė, jog įstatymo nustatytus terminus praleido dėl svarbių... 11. Tretieji suinteresuoti asmenys V. V., J.... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija... 13. Nurodė, jog į E. K. iki 1940 metų nacionalizacijos... 14. II.... 15. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu... 16. Teismas nustatė, jog pareiškėjas yra E. K. anūkas, jis... 17. III.... 18. Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu (b.l. 110 – 112)... 19. 1. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis objektyviai negalėjo žinoti... 20. 2. Teismas neįvertino to, kad po nacionalizacijos iki E. K.... 21. Tretieji suinteresuoti asmenys V. V., J.... 22. Tretysis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu į... 23. Tretysis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija... 24. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo... 29. Ginčo santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys bei... 30. Tiek Atkūrimo įstatyme, tiek ir Atkūrimo tvarkoje nėra nurodytos... 31. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nepateikė įgaliotoms... 32. Be to, pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 33. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl termino... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą,... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.... 37. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą... 38. Nutartis neskundžiama....