Byla A-442-818-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Egidijui Šiaudikiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant tračiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr.5-S-2962 nesuteikti pareiškėjui vyresniojo inspektoriaus laipsnio; 2) įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui vyresniojo inspektoriaus laipsnį.

5Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas atsisakė suteikti jam, kaip pareigūnui, aukštesnį laipsnį, motyvuodamas tuo, kad jis neturi aukštojo išsilavinimo. Tačiau toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas, nes teisės aktai nenumato, kad asmuo, norintis gauti vidaus tarnybos vyresniojo inspektoriaus laipsnį, privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Pareiškėjas nurodė, kad jo pozicijos pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A10 - 674/2007.

6Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas nurodė, kad pareigūnas, siekiantis gauti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, privalo turėti jo pareigoms eiti reikalingą kvalifikaciją ir nuopelnų, kurių pakankamumą aukštesniam laipsniui suteikti kiekvienu atveju įvertina tiesioginis vadovas, siūlantis suteikti laipsnį, ir vadovas, suteikiantis laipsnį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nėra galimybės suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, nes jis neturi jo pareigoms reikalingos kvalifikacijos, kurios dalis yra aukštasis išsilavinimas. Atsakovas nurodė, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, ji turi sugebėti atlikti jai keliamas užduotis, o tai suponuoja gana aukštus kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino atsakovo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr.5-S-2962 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui suteikti aukštesnį laipsnį, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti 2008 m. kovo 14 d. teikimą dėl vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareiškėjui, atsižvelgiant į visus teisės aktuose nustatytus aukštesnių policijos laipsnių teikimo kriterijus, bei priimti motyvuotą sprendimą, o kitą skundo dalį atmetė.

10Teismas nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnio 13 dalis numato, kad vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra inspektorius, vyresnysis inspektorius, komisaras inspektorius. Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalis, vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.1V-52 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialiųjų nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklių 5 punktas nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl aukštesnio vidaus tarnybos laipsnio suteikimo, ir šios teisės aktų nuostatos tiesiogiai nenumato, kad asmuo, norintis gauti vidaus tarnybos vyresniojo inspektoriaus laipsnį, privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iki 2003 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Vidaus tarnybos statutas, turėjo didesnį nei dešimties metų vidaus tarnybos stažą, todėl pareiškėjui turi būti taikoma Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią iš pareiškėjo neturi būti reikalaujama reikiamo išsilavinimo įgijimo. Teismas nurodė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pareigūno kvalifikaciją nepagrįstai susiejo su būtinybe turėti aukštąjį išsilavinimą, todėl teikimas dėl aukštesnio laipsnio suteikimo pareiškėjui turi būti nagrinėjamas iš naujo. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti jam aukštesnį laipsnį yra nepagrįstas, nes atsakovas nėra tinkamai išnagrinėjęs aukštesnio laipsnio suteikimo kriterijų. Atsakovas šiuo atveju įpareigotinas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl aukštesnio policijos laipsnio suteikimo pareiškėjui, atsižvelgiant į visus teisės aktuose nustatytus kriterijus.

11III.

12Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

13Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnyje nustatyta, jog pareigūnų tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai, kurie skirstomi į grandis. Pagal Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 4 dalį, aukščiausiam pirminės grandies pareigūnui (vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai) aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas, tik kai pareigūnas pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriamas į atitinkamas pareigas, o pagal to paties straipsnio 5 dalį, vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 4, 6, 8 ir 9 dalys nustato, kad aukštesnis laipsnis suteikiamas, atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir ištarnavus, turint atitinkamą laipsnį, tam tikrą metų skaičių. Atsakovas nurodo, kad, sistemiškai vertinant Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad aukštesnis laipsnis pareigūnui gali būti suteikiamas, tik įgijus atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, t. y. norint gauti aukštesnį laipsnį, reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą yra privalomas, pradedant aukščiausiu pirminės grandies pareigūnu, o pagal sisteminį ir loginį minėtų Vidaus tarnybos statuto nuostatų aiškinimą, toks reikalavimas taikytinas ir visiems vidurinės, aukštesniosios ir aukščiausios grandies pareigūnams. Atsakovas nurodo, kad, sutikus su pirmosios instancijos teismo pateiktu Vidaus tarnybos statuto aiškinimu, būtų sukurta tokia situacija, kai žemesnės grandies pareigūnams, siekiantiems gauti vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnį, būtų taikomi aukštesni reikalavimai išsilavinimui bei kvalifikacijai negu siekiantiems gauti aukštesnį laipsnį aukštesnės grandies pareigūnams (pavyzdžiui, vyresniojo inspektoriaus laipsnis būtų suteikiamas pareigūnams, turintiems vidurinį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, o inspektoriaus laipsnis būtų suteikiamas tik pareigūnams, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą). Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nėra galimybės suteikti pareiškėjui vyresniojo inspektoriaus laipsnį, nes jis neturi jo pareigoms eiti reikalingos kvalifikacijos, kurios dalis yra aukštasis išsilavinimas. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis savo poziciją grindžia ir Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr.2D-915, 2006 m. spalio 10 d. rašte Nr.1D-7558(2), 2007 m. spalio 11 d. rašte Nr.1D-7896-2 išdėstyta nuomone.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV.

16Apeliacinis skundas tenkintinas.

17Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti aukštesnį policijos laipsnį (vyresniojo inspektoriaus), motyvuojant tuo, jog jis neturi tam reikalingo aukštojo išsilavinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo suteikti pareiškėjui minėtą policijos laipsnį. Teisiniai santykiai dėl pareigūnų specialių laipsnių nustatymo reglamentuojami Vidaus tarnybos statuto (14 str.) bei vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.1V-52 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklių (toliau - Taisyklės). Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus bei reikšmingas Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio bei atitinkamų Taisyklių nuostatų aiškinimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo esmė - būtent šalių skirtingas Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalies taikymo supratimas.

18Kolegija pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio (tuo pačiu ir šio straipsnio 6 dalies) aiškinimas yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A502-1969/2008, kuri faktinėmis aplinkybėmis iš esmės yra analogiška nagrinėjamajai bylai. Pažymėtina, kad nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje yra aptartas ir pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr.A10-674/2007 nuostatų taikymo klausimas. Todėl, sprendžiant šiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr.A502-1969/2008. Tai yra būtina pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr.X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Be to, kolegija pažymi, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla (šioje byloje teisėjų priimta 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis) yra reikšminga Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies, kuriose kalbama apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vienodos administracinių teismų praktikos taikant įstatymus formavimą, taikymo prasme.

19Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje yra pateiktas sisteminis Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalies aiškinimas, pagal kurį pareigūno aukštojo (nebūtinai aukštojo universitetinio) išsilavinimo turėjimas yra būtina sąlyga suteikti jam aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, pareiškėjas tokio (aukštojo) išsilavinimo, kuris Lietuvos Respublikoje būtų nustatyta tvarka pripažintas, neturi, todėl, pagal Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalį, jam negali būti suteiktas aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis - vyresniojo inspektoriaus laipsnis.

20Vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi ir neturėdama pagrindo kitaip aiškinti nurodytas materialinės teisės normas bei daryti kitokias teisės aiškinimo išvadas nei padarytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normą (Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalį). Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, 143 straipsnis).

21Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

222 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Apeliacinį skundą tenkinti.

24Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti.

25Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

26Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai