Byla eAS-1420-520/2015
Dėl valstybės įmonės Registrų centro sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JGK statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. cspr1-205 (toliau – ir Sprendimas) ir išspręsti klausimą iš esmės, kaip nurodyta Bendrovės 2015 m. rugsėjo 30 d. skunde dėl inžinerinių tinklų teisinės registracijos panaikinimo, tarp jų, panaikinti nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių, esančių ( - ) g., Vilniuje, kurių unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (toliau – ir Statiniai), teisinę, taip pat ir nuosavybės teisių į šiuos tinklus, registraciją.

5Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi priimtas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą bei atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Statinių teisinę, taip pat ir nuosavybės teisių į šiuos tinklus, registraciją.

6Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į centrinį registratorių dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimo, tačiau skundžiamu Sprendimu Ginčų komisija neatnaujino pareiškėjui skundo padavimo termino ir Bendrovės skundą atsisakė priimti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas liko neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Statinių teisinę, taip pat ir nuosavybės teisių į šiuos tinklus, registraciją.

7II.

8Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti Statinių teisinę, taip pat ir nuosavybės teisių į šiuos tinklus, registraciją ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą.

9Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 32 straipsnio 3 dalimi bei 30 straipsnio 2 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu ir daro išvadą, jog centrinio registratoriaus priimtas sprendimas kartu su jam Bendrovės pateiktu skundu turi būti nagrinėjimas teisme.

10Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalis suvaržė jo teises į teisingą bylos išnagrinėjimą, nes atsisakius priimti dalį skundo, pareiškėjui nebus užtikrinta teisė asmeniškai ir efektyviai dalyvauti teismo procese dėl civilinių teisių į ginčo statinius, kurie priklauso pareiškėjui, tačiau nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Vilniaus vandenys“ vardu, gynimo.

11Pareiškėjas teigia, jog teismas neturi teisės atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucija – Ginčų komisija –atsisakė priimti pareiškėjo skundą, t. y. jo nenagrinėjo iš esmės.

12Pareiškėjas teigia, jog atskiruoju skundu skundžiama nutarties dalis kelia pagrįstų abejonių dėl jos atitikimo Konvencijos 6 straipsniui, nes teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį, sudarančią ginčo esmę, ne tik užkirto kelią greitesniam bylos išnagrinėjimui teisme, bet ir galbūt ateityje užkirto kelią pareiškėjui apsiginti nuo galimos turto „ekspropriacijos“ įteisinimo pasinaudojus turto registracijos procedūromis.

13Pareiškėjas tvirtina, kad Ginčų komisija, neturėdama tam jokių faktinių bei teisinių argumentų, nepagrįstai atsisakė priimti Bendrovės skundą ir jo nenagrinėjo, tačiau šią situaciją gali ištaisyti teismas, byloje išnagrinėdamas klausimą ne tik dėl procedūros, bet ir dėl teisės.

14•SS/21 1-201 rija 6

15Ruskan

16iklaičio teismo iklaič

17io Jotiems tvarkos atlikti

18Teisėjų kolegija konstatuoja:

19III.

20Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu atsisakyta priimti dalį jo skundo dėl to, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

21Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Bendrovė nesilaikė nustatytos privalomos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, ir teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą šiuo pagrindu.

22Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisė į teismą, pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, laiduojama ir tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio trečioje dalyje. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nustatytos tvarkos.

23Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės kreiptis į teismą pobūdis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieštarauti kitoms Konvencijos teisėms (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įvairių procesinių reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą, todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieškinį savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą pažeidimo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Z ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėtina, kad bylininkai, įgyvendindami teisę kreiptis į teismą, pateikdami ieškinius, apeliacinius skundus ir pan., turi tikėtis egzistuojančių formalių proceso taisyklių taikymo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimą byloje Sotiris ir Nikos Kouras Attee prieš Graikiją).

24Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

25Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

27ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012).

28Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų byloms yra įtvirtinta Registro įstatymo 30 straipsnyje, kuris nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo keliamam ginčui dėl Statinių teisinės registracijos panaikinimo yra nustatyta išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau mano, jog šia tvarka jis pasinaudojo.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato ne tik terminą, per kurį asmuo dėl galbūt pažeistų jo teisių gynimo gali kreiptis į teismą, tačiau įstatymu yra apibrėžti ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka terminai.

30Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo pasinaudojo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jei išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucija išnagrinėjo asmens pateiktą skundą – t. y. pasisakė dėl ginčo esmės. Išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucijai atsisakius nagrinėti skundą dėl to, jog buvo praleistas skundo padavimo terminas, sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013).

31Registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka.

32Nustatyta, kad Sprendimu buvo atmestas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. prašymas atnaujinti skundo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 28 d., 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. vasario 5 d. sprendimų padavimo terminą ir atsisakyta priimti Bendrovės 2015 m. rugsėjo 30 d. skundą dėl nurodytų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimo. Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas praleido Registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti.

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjui praleidus teritorinio registratoriaus sprendimo apskundimo terminą ir prašant jį atnaujinti, pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo gali būti išnagrinėtas iš esmės išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tuo atveju, jeigu šis terminas bus atnaujintas (2011 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-211/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmens pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra nelaikoma užbaigta, jei centrinis registratorius nepriėmė Registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyto sprendimo (2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-911/2014).

34Registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą; 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą.

35Nagrinėjamu atveju Sprendimu nebuvo priimtas vienas iš Registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytų sprendimų, todėl, atsižvelgus į ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kaip buvo nurodyta, Sprendimu buvo atsisakyta priimti Bendrovės 2015 m. rugsėjo 30 d. skundą dėl atitinkamų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimo. Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą, todėl pagal pareiškėjo skundą iškeltoje administracinėje byloje bus sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas paleido terminą apskųsti teritorinio registratoriaus sprendimus, o jei praleido, ar pagrįstai šis terminas Sprendimu nebuvo atnaujintas. Ir tik nustačius, kad pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino, ar nustačius, kad praleistas terminas turėjo būti atnaujintas, atsakovas turės išnagrinėti pareiškėjo skundą ir tik atsakovui priėmus sprendimą dėl pareiškėjo keliamo ginčo esmės, bus laikoma, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

36Pažymėtina, jog pareiškėjo atskirajame skunde yra išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo teisės į teismą apribojimo, priimant Sprendimą, o tai yra pareiškėjo skundo pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą, ir šios aplinkybės turės būti išanalizuotos ir įvertintos nagrinėjant iškeltą administracinę bylą iš esmės. Dėl to teisėjų kolegija dėl minėtų atskirojo skundo argumentų nepasisako.

37Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai bei teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas dėl skundo reikalavimo panaikinti Statinių teisinę, taip pat ir nuosavybės teisių į šiuos tinklus, registraciją nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti aptariamą pareiškėjo skundo reikalavimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirąjį skundą atmesti.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JGK statyba“... 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi... 6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į centrinį registratorių dėl... 7. II.... 8. Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 9. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro... 10. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties... 11. Pareiškėjas teigia, jog teismas neturi teisės atsisakyti priimti skundą... 12. Pareiškėjas teigia, jog atskiruoju skundu skundžiama nutarties dalis kelia... 13. Pareiškėjas tvirtina, kad Ginčų komisija, neturėdama tam jokių faktinių... 14. •SS/21 1-201 rija 6... 15. Ruskan... 16. iklaičio teismo iklaič... 17. io Jotiems tvarkos atlikti... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 19. III.... 20. Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus... 21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad... 22. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė,... 23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisės kreiptis... 24. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas.... 25. Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal... 27. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti... 28. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju išankstinė bylos... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato ne tik terminą, per kurį... 30. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 31. Registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam... 32. Nustatyta, kad Sprendimu buvo atmestas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 30 d.... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareiškėjui... 34. Registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad centrinis... 35. Nagrinėjamu atveju Sprendimu nebuvo priimtas vienas iš Registro įstatymo 32... 36. Pažymėtina, jog pareiškėjo atskirajame skunde yra išdėstyti argumentai... 37. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirąjį... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį... 41. Nutartis neskundžiama....