Byla 2S-2173-485/2012
Dėl nuosavybės teisės gynimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Z. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, D. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl nuosavybės teisės gynimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti jam teisę įteisinti prie namo, esančio ( - ), atliktus priestato statybos darbus bei pripažinti jam teisę gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be atsakovės Z. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus sutikimo; pripažinti negaliojančia 2002 m. vasario 25 d. valstybinės žemės numos sutartį Nr. 19/2002-0964, sudarytą su Z. M. ir 2002 m. vasario 8 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-469 „Dėl žemės sklypo ( - ) nuomos“. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Z. M. netrukdyti ieškovui ir jo įgaliotam atstovui I. K. patekti į namų valdoje ( - ), esantį priestatą, pažymėtą indeksu 1a2p, leisti ieškovui ir jo įgaliotam asmeniui I. K. pasirūpinti šio turto administravimu, apsauga iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, jog prašymas buvo pateiktas antrą kartą, analogiškas prašymas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-29 nutartimi buvo atmestas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas klausimą nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad negali patekti į ginčo patalpas priestate 1a2p, esančias ( - ), ieškovo pateiktos fotonuotraukos neįrodo ir nepatvirtina aplinkybių, jog jose užfiksuotos faktinės aplinkybės, esančios priestate 1a2p, ( - ). Teismas laikė nepagrįstu ieškovo argumentus, jog priestatas yra niokojamas, nes tokiu atveju ieškovas turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas ir patvirtinti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nustatė, jog 2012-07-11 atsakovė Z. M. kreipėsi dėl namo priestato stogo sugadinimo ir raštu buvo gauta informacija, jog E. K. surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas. 2012-07-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 50 (3) str., nutraukta, nesant E. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Duomenų apie tai, jog ieškovas gintų savo pažeistas teises, nepateikta. Tik jo atstovė I. K. 2012-07-18 pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK dėl pasikėsinimo į svetimą nuosavybę bei prašymu užkirsti kelią bet kokiems darbams, susijusiems su priestatu, nurodydama adresą ( - ), tačiau duomenų apie priimtą procesinį dokumentą, nepateikta. Taip pat nepateikta jokių duomenų, ar 2012-07-19 raštas Nr. R15-613-(K1160) dėl leidimo nugriauti priestatą išdavimo ( - ) buvo skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas laikė, jog teismo posėdyje liudijusių asmenų parodymai nepatvirtina aplinkybės, jog yra vykdomi statybos darbai, siekiantys pabloginti ginčo statinio – priestato - būklę ar imtasi būtent tokių priemonių, jog teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Ieškovo atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas vienašališkai, teisinės išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismui buvo pateikta ne viena fotonuotrauka, todėl teismas, įvertindamas tik vieną kažkurią nuotrauką, šiuos įrodymus įvertino formaliai. Atsakovė yra pripažinusi, jog I. K. niekada neįsileis į savo sklypą, jų santykiai yra konfliktiški. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, jog ji atlieka ginčo priestate remonto darbus, atlieka juos be jokių leidimų, todėl teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi būtina uždrausti atsakovei eksploatuoti, remontuoti ar kitaip veikti statinį, dėl kurio vyksta ginčas teisme.
  2. Teismas neįvertino, jog kartu su prašymu teismui buvo pateiktas I. K. pareiškimas, įregistruotas Kauno m. santakos policijos komisariate, Kauno m. savivaldybės administracijos 2012-07-19 raštas. Šie dokumentai patvirtina, kad ieškovas visais galimais būdais siekia apginti savo teises. Pareiškimas policijos komisariate buvo įregistruotas 2012-07-18, o teismo posėdis paskirtas 2012-07-27, todėl logiška, jog ieškovas dar nėra gavęs jokio atsakymo iš ikiteisminio tyrimo įstaigos. Pateiktas 2012-07-19 Kauno m. savivaldybės administracijos raštas patvirtina faktą, kad atsakovė statybos remonto darbus atlieka ieškovui priklausančiame statinyje neteisėtai, neturėdama leidimo, o darbų atlikimo faktą pripažino pati atsakovė.

8Atsakovės Z. M. atstovė advokatė I. Kurauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio esmės ir yra nesusijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymu.
  2. Ieškovas prašyme ir atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kurios iš esmės prieštarauja jau nagrinėjamoje iš esmės byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y., kad ieškovas V. K. negali patekti į namų valdą ( - ). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ieškovas V. K. nepasirodė nė viename parengiamajame ar teismo posėdyje, jis buvo išvykęs į užsienį. Akivaizdu, kad ieškovas net nebandė patekti į namų valdą ( - ). Atsakovės atsisakymas įleisti į savo namų valdą I. K. yra logiškas, kadangi ši su savo šeima iš ginčo namo buvo iškraustyta tik po 12 metų po priimto teismo sprendimo.
  3. Byloje ieškovo atstovė pateikė fotonuotraukas, kuriomis grindžia aplinkybes, kad atsakovė Z. M. priestatą niokoja. Byloje neįrodytą, jog jį niokoja Z. M., tuo tarpu byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Z. M. rūpinasi priestatu, siekdama apsaugoti jo būklę. Be to, ieškovas ir liudytojai iškraipė faktus dėl priestate neva esančių vandentiekio vamzdžių, kadangi pateiktas VĮ Registrų centro išrašas tai paneigia.

9Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą atskirojo skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kadangi sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas jį turėjo tikėtinai pagrįsti.
  2. Ieškovo minimas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. R15-613-K1160 pats savaime neįrodo fakto, jog yra atliekami kokie nors neteisėti darbai, jame tik pateikiama informacija, jog Kauno miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi statybą leidžiančio dokumento ginčo priestato rekonstrukcijai ar griovimui, bei nėra gavusi prašymo išduoti tokį statybą leidžiantį dokumentą. Savavališkos statybos vykdymo faktą gali konstatuoti institucija, kuriai tokią kompetenciją suteikia teisės aktai, t.y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, apie tai, kad minėta institucija būtų fiksavusi atliekamus savavališkos statybos darbus.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).

13Byloje nustatyta, jog atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę Z. M. netrukdyti ieškovui ir jo įgaliotam atstovui I. K. patekti į namų valdoje ( - ), esantį priestatą, pažymėtą indeksu 1a2p, leisti ieškovui ir jo įgaliotam asmeniui I. K. pasirūpinti šio turto administravimu, apsauga iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismui pateikė antrą kartą. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pakartotiną analogišką ieškovo prašymą, konstatavo, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nėra, kadangi nenustatyta, kad yra vykdomi priestato statybos darbai, siekiantys pabloginti ginčo statinio būklę ar imtasi būtent tokių priemonių, jog teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas savo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grindė tuo, jog teismas neteisingai įvertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės dažniausiai taikomos byloje dalyvaujančių asmenų prašymu siekiant apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų interesus, kad priėmus teismo sprendimą būtų galima jį realiai įvykdyti. Kaip matyti, ieškovas siekia įgyvendinti nuosavybės teises į ( - ), esantį priestatą, pažymėtą indeksu 1a2p, kuris yra atsakovei priklausančioje namų valdoje, todėl teigia, jog ginčo objektą reikia išsaugoti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovės veiksmai kelia grėsmę ginčo objekto būklei ar išlikimui. Nors ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog pati atsakovė nurodė, jog yra atliekami priestato remonto darbai, tačiau kaip matyti, pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė paminėjo, jog buvo bandoma „užlopyti stogą <...> savo lėšomis nutariau sutvarkyti stogą“. Šios aplinkybės nepatvirtina, jog ginčo priestatas būtų gadinamas, niokojamas. Priešingai, jo būklė yra gerinama, objektą siekiama išsaugoti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės veiksmais ginčo objektas galėtų būti sugadintas ar jo nebelikti, dėl ko teismo sprendimo nebūtų galima įvykdyti. Nors ieškovas atskirajame skunde teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas dar ir dėl to, jog būtina uždrausti atsakovei eksploatuoti, remontuoti ar kitaip veikti statinį, dėl kurio vyksta ginčas teisme, tokie ieškovo argumentai nelaikytini pagrįstais. Iš ieškinio turinio matyti, jog atsakovė ginčo namą, esantį ( - ) įsigijo 2000-11-27 be varžytinių aktu, ieškovas gi reiškia reikalavimą dėl priestato, kuris buvo pastatytas ieškovui esant šio ginčo namo savininku, įteisinimo. Taigi, byloje nesant duomenų, jog atsakovė savo veiksmais gali sugadinti ginčo objektą – priestatą, ar jo gali nebelikti, nėra pagrindo teigti, jog atsakovei turėtų būti uždrausta disponuoti šiuo metu jai priklausančiu turtu. Be to, kaip matyti, ginčo priestato remonto darbai yra atliekami siekiant išsaugoti ginčo namą, esantį ( - ), kuris priklauso atsakovei. Tai patvirtina atsakovės nurodyti argumentai, jog „... kadangi vanduo patenka į priestatą, ir kad priestato grindys yra puse metro aukštesnės nei mano gyvenamojo namo, tai ten sunkiasi vanduo, ir visas rūsys yra apsemtas vandeniu“. Tokią teismo išvadą patvirtina ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikti argumentai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. R15-613-K1160 pats savaime neįrodo fakto, jog ginčo priestate yra atliekami kokie nors neteisėti darbai. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė Z. M. būtų draudusi ieškovui patekti į ginčo objektą. Kaip teigia atsakovė, ieškovas ilgą laiką gyveno užsienyje, todėl tikėtina, jog jis nerealizavo savo teisės patekti į ginčo objektą.

14Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakartotinai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog ginčo objektas – priestatas yra niokojamas ar jo gali nebelikti, todėl iškils grėsmė teismo sprendimo įvykdymui bei, kad ieškovas negali patekti į namų valdoje, esančioje ( - ), priestatą 1a2p. Todėl, ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai