Byla T-130-2013
Dėl įsakymo ir pažymos panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „Riešė“ ir A. B. dėl įsakymo ir pažymos panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 3251-41 „Dėl sodo sklypų pardavimo sodininkų bendrijoje „Riešė“ Vilniaus rajone“ bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo Vilniaus rajono 2002 m. lapkričio 5 d. pažymą Nr. 20024900 dėl 2011 m. gegužės 15 d. sodų bendrijos „Riešė“ suplanavimo (registro Nr. 41/62398) projekto (generalinio plano) 2011 m. atliktos žemės ribų korektūros.

4Pareiškėjas paaiškino, kad 2006 m. buvo atlikti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 252, kadastrinis Nr. ( - ), kadastriniai matavimai ir buvo parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, tačiau šie duomenys nebuvo įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Atsisakymas įregistruoti buvo grindžiamas tuo, kad pagal UAB „Nekilnojamo turto projektai“ atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypo linijų ilgiai ir konfigūracijos neatitiko teritorijų planavimo dokumentų, t. y. sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypų suformavimo brėžinyje nurodytų linijų ilgių ir konfigūracijos. Siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, kuris pateikė ištrauką iš Vilniaus rajono suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, iš kurių matyti, kad atlikus kadastrinius matavimus, pareiškėjo žemės sklypo Nr. 252 ribos buvo pakoreguotos, t. y. sklypas „paslinktas“ į pietinę pusę. Tokio pakoregavimo padarinys – tarp pareiškėjo žemės sklypo Nr. 252 ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. žemės sklypo Nr. 20, kadastrinis Nr. ( - ), atsirado tarpas. Vėliau atliekant pakartotinius kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog realiai neliko tokio dydžio žemės sklypo, koks buvo suformuotas sodininkų bendrijos „Riešė“ sodo sklypo brėžinyje ir įregistruotas nekilnojamo turto kadastre. Tokia situacija susidarė, nes atlikus trečiojo suinteresuoto asmens A. B. žemės sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamo turto registre, pareiškėjui likęs žemės sklypo Nr. 252 plotas pasidarė mažesnis, nei turėjo būti pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą. Pareiškėjo vertinimu, dėl šios priežasties pasikeitė ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo konfigūracija, linijų ilgiai bei kiti parametrai. Pasak pareiškėjo, iš surinktų dokumentų ir faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 252 registro duomenys yra pakeisti, o plotas sumažintas neteisėtai, dėl atsakovo neteistų veiksmų, t. y. Vilniaus apskrities viršininkui 2002 m. rugpjūčio 20 d. priėmus įsakymą Nr. 3251-41 bei 2002 m. spalio 31 d. išdavus pažymėjimą apie Nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, taip pat 2002 m. lapkričio 5 d. išdavus pažymą Nr. 20024900, kurios pagrindu Nekilnojamo turto registre įregistruotas klaidingų kadastrinių duomenų žemės sklypas, priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdama bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 3251-41, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.109 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d nutarimo Nr. 260 2.2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, sodininkų bendrijos „Riešė“ valdybos posėdžių protokolų išrašais bei piliečių prašymais, nustatė Sodų sklypų Nr. ( - ) plotus ir nominalią vertę, pardavė šiuos sodo sklypus bei pavedė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti minėtus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu. 2002 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija su prašymu kreipėsi į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyrių, prašydama įregistruoti sodo sklypą Nr. 20 apskrities viršininko administracijos vardu. 2002 m. spalio 31 d. pateiktų dokumentų pagrindu Nekilnojamo turto registre buvo įregistruotas 0,0830 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), Vilniaus r. sav., sodininkų bendrijoje „Riešė“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisės į jį. Kito Vilniaus apskrities administracijos pateikto prašymo pagrindu buvo parengta ginčijama pažyma apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, skirta šio nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriui sudaryti. Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio, pareiškėjas iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Riešė“, ( - ), Vilniaus rajone. Pareiškėjo nuomone, atlikus gretimo sklypo Nr. 20, priklausančio A. B., kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjo sklypo Nr. 252 plotas pasidarė mažesnis nei turėjo būti pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje byloje iš esmės siekia paneigti kitų asmenų nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, kurios yra įgytos ne tik ginčijamo įsakymo pagrindu, bet ir Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, todėl ginčas yra susijęs taip pat ir su civiliniais teisiniais santykiais. Ginčijamas įsakymas buvo pagrindas nuosavybei atsirasti, tačiau juo nebuvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, nebuvo keičiamos atitinkamo sklypo ribos. Todėl ginčas byloje nėra grynai administracinio pobūdžio ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

6Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

7Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

8Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

9Pareiškėjas reikalauja panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 3251-41, kuriuo buvo nustatyti Sodų sklypų Nr. 20, 55A, 66, 67, 274, 51, 291, 408 plotai ir nominali vertė, nutarta, be kita ko, parduoti sodo sklypą Nr. 20 trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., bei pavesta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti minėtus valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu, taip pat prašo panaikinti pažymą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą Nr. 20 ir teises į jį. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia ta aplinkybe, kad ginčijamų aktų pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti klaidingi kadastriniai žemės sklypo Nr. 20, kadastrinis Nr. ( - ), duomenys, dėl ko pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 252 registro duomenys buvo pakeisti ir sklypo plotas buvo sumažintas palyginus su galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. Taigi ginčas iš esmės yra kilęs dėl dviejų kaimyninių žemės sklypų ribų ir jo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalimi, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Nors byloje keliami ir administracinio teisinio pobūdžio klausimai, susiję su kadastrinių duomenų Nekilnojamojo turto registre įregistravimu, tačiau šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą byloje P. V. v. J. K. ir kiti, Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

10Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

11Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

12Bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims sodininkų bendrijai „Riešė“ ir A. B. dėl įsakymo ir pažymos panaikinimo perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

13Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai