Byla 2S-2110-413/2011
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria patenkintas antstolės S. V. prašymas ir vykdymo procese pakeistas skolininkas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno AVMI atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria patenkintas antstolės S. V. prašymas ir vykdymo procese pakeistas skolininkas,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėja antstolė S. V. prašė pakeisti vykdymo procese skolininką A. K. ir vietoje jo vykdomosiose bylose Nr. 0114/07/00061 ir Nr. 0114/05/00155 skolininku pripažinti jo palikimą priėmusią Lietuvos Respublikos valstybę (b.l. 2).

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino, pakeitė Vykdomosiose bylose Nr. 0114/07/00061 ir Nr. 0114/05/00155 2007 m. rugpjūčio 10 d. mirusį skolininką A. K., gim. 1928-05-15, skolininku pripažindamas Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir Kauno AVMI). Teismas nustatė, kad antstolės S. V. kontoroje skolininko A. K. atžvilgiu vykdomi šių skolų išieškojimai: pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-15453-480/2006 - 2105,96 Lt išieškojimas išieškotojo UAB „Kauno vandenys“ naudai; pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2- 7599/2001 - 295,90 Lt išieškojimas išieškotojo SĮ Santakos butų ūkis naudai. A. K. mirė 2007 m. rugpjūčio 10 d. Mirusiojo palikimą pagal turto apyrašą perėmė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 15495-221/2009), šią aplinkybę patvirtina ir Centrinės hipotekos įstaigos duomenys. Minėtų duomenų pagrindu teismas pripažino antstolės prašymą pagrįstu (b.l. 3).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu Kauno AVMI prašo panaikinti 2011 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės prašymą atmesti (b.l. 10-11). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:

91) Kauno AVMI, kaip suinteresuotam asmeniui, turinčiam teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, CPK 124 straipsnio 4 dalies tvarka nei apie posėdžio laiką, nei apie antstolės S. V. prašymą teismui nebuvo pranešta;

102) pakeisdamas skolininką vykdymo procese, teismas neišsiaiškino paveldėto turto vertės. Kauno AVMI, atstovaujanti valstybę, pagal 2009 m. liepos 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą ir 2009 m. liepos 14 d. turto apskaitos ir perdavimo aktą Nr. N22-279, perėmė 0,05 lito;

113) pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Pratęsti šį terminą galima tik nustačius svarbias priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, ir jeigu nuo palikimo atsiradimo momento nepraėjo daugiau kaip treji metai. Tik kreditoriams pateikus teismo sprendimą dėl praleistų terminų atstatymo, valstybė, atstovaujama Kauno AVMI, galėtų spręsti kreditorinių reikalavimų patenkinimo klausimą. Kreditoriai UAB „Kauno vandenys“ ir SĮ „Santakos butų ūkis“, antstoliui vykdant skolų išieškojimą iš A. K., nebuvo aktyvūs (CPK 639 str.), netinkamai vykdė išieškotojo pareigas, numatytas CPK 640 straipsnio 1, 2 punktuose, kadangi per trejus metus nuo palikėjo A. K. mirties dienos (2007-08-10) nepareiškė kreditorinių pretenzijų, todėl pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį neteko teisės jų reikšti;

126) teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Kauno vandenys“ prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą (b.l. 20-21). Atsiliepime nurodoma, kad antstolės S. V. kontoroje skolininko A. K. atžvilgiu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-15453-480/2006. Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį matyti, kad A. K. mirė 2007-08-10, o jo palikimą pagal turto apyrašą perėmė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Todėl teismas pagrįstai nutarė pakeisti mirusį skolininką A. K. ir skolininku pripažinti Lietuvos Respublikos valstybę.

14Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

15Nustatyta, kad 2005 m. sausio 15 d. antstolio kontoroje buvo priimtas vykdymui vykdomasis raštas Nr. 2-7599/2001 dėl 295,90 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojo SĮ „Santakos butų ūkis“ naudai (vykd. b.l. 3), o 2007 m. vasario 5 d. priimtas vykdymui vykdomasis raštas Nr.2-15453-480/2006 dėl 2 044,62 Lt skolos ir 61,34 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš to paties skolininko išieškotojo UAB „Kauno vandenys“ naudai (vykd. b.l. 1). Skolininkas A. K. 2007 m. rugpjūčio 10 d. mirė (vykd. b. Nr. 2-15453-480/2006, b.l. 7). Nei testamentinių, nei įstatyminių įpėdinių į skolininko palikimą neatsirado. Kauno AVMI 2009 m. kreipėsi į teismą, prašydama pavesti antstoliui sudaryti A. K., mirusio 2007 m. rugpjūčio 10 d., turto apyrašą. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi sudaryti turto apyrašą pavedė pareiškėjo Kauno AVMI pasirinktam antstoliui (vykd.b. Nr. 2-15453-480/2006, b.l. 17). Antstolė G. B. 2009 m. birželio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties pagrindu sudarė turto apyrašą (vykd. b. Nr. 2-15453-480/2006, b.l. 16). 2009 m. liepos 7 d. Kauno m. 4 – asis notarų biuras, turto apyrašo pagrindu, išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą (b.l. 13). 2009 m. liepos 14 d. Nr. 22-279 buvo pasirašytas turto apskaitos ir perdavimo aktas (b.l. 12). Antstolė S. V. 2011 m. liepos 13 d. prašymu kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2011 m. liepos 14 d. nutartimi pakeitė vykdymo procese skolininką, įtraukdama juo Kauno AVMI.

16Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Nutartis, kuria vykdymo procese pakeičiama viena iš šalių (ar jos abi), gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje, nagrinėtoje pagal antstolės L. U. D.prašymą, bylos Nr. 3K-3-243/2011, nurodė, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Minima kasacinio teismo pozicija grįsta ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje išdėstytu argumentu, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „ PZU Lietuva“ v. D. V.,bylos Nr. 3K-7-190/2009). Tačiau pažymėtina ir tai, jog toje pačioje nutartyje yra minimas ir kitas momentas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, apie kurį teisėjų kolegija pasisako plačiau.

18Taigi, tuo atveju, kai teisių perėmimas procese vyksta mirus fiziniam asmeniui, materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikimą priėmusių įpėdinių pareigą atsakyti paveldėtu turtu, aiškinimas ir taikymas lemia proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą vykdymo procese, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2008). Nagrinėjamu atveju, vykdomosiose bylose, kuriose prašoma pakeisti skolininką A. K. jo teisių perėmėju - valstybe, išieškojimas yra turtinio pobūdžio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad materialinių subjektinių skolininko teisių ir pareigų perėmimas realiai įvyko – jo turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo valstybė. Taigi, valstybė, atstovaujama Kauno AVMI, tapo skolininko turtinių teisių ir prievolių perėmėja, kuriai, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, tenka pareiga atsakyti už mirusio palikėjo skolas ir skolinius įsipareigojimus vykdymo procese (CK 5.62 str.3 d., CPK 596 str.).

19Bylos duomenimis, įpėdinis (valstybė) nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Jis (įpėdinis) buvo gerai informuotas apie kreditorių reikalavimus ir šią aplinkybę patvirtina antstolės G. B. 2009 m. birželio 18 d. sudarytas turto apyrašas (vykd.b. Nr. 2-15453-480/2006, b.l. 16), iš kurio turinio yra matyti, jog Kauno AVMI atstovė vyr. specialistė R. Z. dalyvavo sudarant turto apyrašą, kuriame aiškiai nurodytos skolinės palikėjo teisės ir pareigos pagal 2001 m. gegužės 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7599/2001 dėl 295,90 Lt skolos išieškojimo išieškotojo SĮ „Santakos butų ūkis“ naudai ir 2007 m. sausio 9 d. vykdomąjį raštą Nr.2-15453-480/2006 dėl 2 044,62 Lt skolos ir 61,34 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojo UAB „Kauno vandenys“ naudai. Konstatuojant įpėdinio informuotumą, svarbu ir tai, kad išieškotojų reikalavimų teisė buvo patvirtinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji raštai dar iki skolininko mirties. Šių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai skola priteista (išspręstas materialinis klausimas) ir yra prasidėjęs jos priverstinis vykdymas, būtų neracionalu ir neoperatyvu iš šios proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą. Tokia tvarka sukuria papildomą procedūrinę naštą ir nepadeda užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo ( pacta sunt servanda), taip pat nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011). Iš paminėto darytina išvada, jog skolininkui mirus sprendimo vykdymo proceso metu, taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, o ne Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką.

20Nepagrįstas apelianto argumentas, jog išieškotojai UAB „Kauno vandenys“ ir SĮ „Santakos butų ūkis“ po skolininko mirties turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus Kauno AVMI. Kaip jau buvo minėta, dar iki skolininko mirties tarp išieškotojų ir A. K. jau buvo susiklostę teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo teisiniai santykiai vykdymo procese, kurie nagrinėjamos bylos atveju nepasibaigia, o tęsiasi ir po skolininko mirties. Pažymėtina, kad nurodytas trijų mėnesių terminas skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bei suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos, t. y. šios nuostatos paskirtis – užtikrinti, kad mirusio asmens kreditoriai per protingą terminą bus informuoti apie palikėjo turtinius įsipareigojimus, atsakomybė už kuriuos po palikėjo mirties perėjo jiems. CK 5.63 straipsnio nuostata, įtvirtinanti ieškinio senaties terminą, netaikytina palikėjo kreditoriaus reikalavimams, kurie buvo pradėti nagrinėti teisme iki palikėjo mirties, juo labiau, kai bylos nagrinėjimo procesas yra pasibaigęs ir vyksta vykdymo procesas, kadangi šis kreditorius savo teisių gynimo teisme procesą jau yra pradėjęs. Šiuo atveju taikytinos atitinkamos procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios procesinės teisės nuostatos, nenumatančios kreditoriui jokių papildomų įpareigojimų.

21Pagal LR CPK 593 straipsnio 2 dalį teismas dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, aukščiau minėtos normos nuostatų nepažeidė, todėl apelianto argumentai apie netinkamą jo informavimą apie teismo procesą pripažintini nep[agrįstais.

22Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

23Pažymėtina, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai paveldėtas turtas yra mažesnės vertės už paveldėtas prievoles, valstybės institucijos, tiesiogiai vadovaudamosios CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti vykdyti prievoles, viršijančias jai perėjusio paveldėto turto tikrąją vertę.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25P. K. miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą.

26Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno AVMI... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėja antstolė S. V. prašė pakeisti vykdymo procese skolininką A. K.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi antstolės... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu Kauno AVMI prašo panaikinti 2011 m. liepos 14 d. nutartį ir... 9. 1) Kauno AVMI, kaip suinteresuotam asmeniui, turinčiam teisinį... 10. 2) pakeisdamas skolininką vykdymo procese, teismas neišsiaiškino paveldėto... 11. 3) pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris... 12. 6) teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Kauno vandenys“ prašo... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo... 15. Nustatyta, kad 2005 m. sausio 15 d. antstolio kontoroje buvo priimtas vykdymui... 16. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 18. Taigi, tuo atveju, kai teisių perėmimas procese vyksta mirus fiziniam... 19. Bylos duomenimis, įpėdinis (valstybė) nesusidūrė su būsimų skolinių... 20. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog išieškotojai UAB „Kauno vandenys“... 21. Pagal LR CPK 593 straipsnio 2 dalį teismas dėl atsakomybės už vykdomojo... 22. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 23. Pažymėtina, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 25. P. K. miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą.... 26. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....