Byla N-62-1909-06
Dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 14 d. nutarties

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 14 d. nutarties.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu G. K. nubaustas subendrintąja 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 62 1 straipsnio 2 dalyje ir 68 straipsnyje numatytųjų pažeidimų padarymą. G. K. administracinio teisės pažeidimo protokole apkaltintas tuo, kad jis 2006 m. gegužės 15 - 16 dienomis, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Gudelių kaime, Valstybinės įmonės Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos 346 kvartalo 32 sklype, trečios miškų grupės jaunuolyne, R. K. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje (kvartalo Nr. 5107), savavališkai be leidimo miškui kirsti nukirto 66 žalius medžius, kurių bendras tūris 12,148 kv. m bei tame pačiame sklype raudamas kelmus ir lygindamas žemės paviršių išrautų kelmų vietoje sunaikino 2000 kv. m miško paklotės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 33 ir 34 punktus.

5II.

6G. K. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jis pažeidimo nepadarė. Nurodė, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teigė, kad iškirto tik 5 žalius medžius, kiti medžiai buvo vėjavartos ir sausuoliai. Kelmų nerovė, medžiai buvo patys išvirtę.

7Apygardos administracinio teismo nutartimi po bylos išnagrinėjimo pagal skundo argumentus pripažino, kad prašymas netenkintas. Nutartyje pažymėta, kad byloje esančių įrodymų visuma įgalina teigti, kad G. K. 2006 m. gegužės 15 - 16 dienomis, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Gudelių kaime, VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos 346 kvartalo 32 sklype, trečios miškų grupės jaunuolyne, R. K. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje (kvartalo Nr. 5107), savavališkai be leidimo miškui kirsti nukirto 66 žalius medžius, kurių bendras tūris 12,148 kv. m, bei tame pačiame sklype raudamas kelmus ir lygindamas žemės paviršių išrautų kelmų vietoje sunaikino 2000 kv. m miško paklotės, tuo pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 33 ir 34 punktus ir jo veiksmuose yra ATPK 62 1 straipsnio 2 dalyje ir 68 straipsnyje numatytų teisės pažeidimų sudėtys. G. K. prisipažįsta iškirtęs tik 5 žalius medžius, kiti medžiai, kuriuos iškirto ir kurių kelmus išrinko, buvo sausuoliai ir vėjavartos, tačiau jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti nuoseklūs įrodymai. Be to, tokį įvykio aplinkybių aiškinimą G. K. nurodė tik kreipdamasis į teismą, anksčiau rašytame paaiškinime nurodė kitaip. Taigi, G. K. įvykio aplinkybių aiškinimas yra nenuoseklus. G. K. iniciatyva apklausto liudytojo R. K. parodymai, taip pat nenuoseklūs ir prieštaringi, nes prieštarauja G. K. paaiškinimui, kuris prisipažino iškirtęs 5 žalius medžius. Liudytojas R. K. yra G. K. brolis, todėl jo parodymai G. K. naudai galėjo būti sąlygoti šių ryšių. Kitų G. K. liudytojų, t. y. A. J. , R. K. ir K. K. parodymais nesiremta, minėti liudytojai nematė kokiu būdu ir kokius medžius iškirto G. K. . Liudytojų A. P. ir R. B. parodymai bei administracinės bylos duomenys yra pakankami įrodymai patvirtinti padarytą teisės pažeidimą. Netikėti šiais įrodymais, t. y. minėtais liudytojų parodymais ir administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, nėra jokio teisinio pagrindo. Institucijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pagrįstai nusprendė, kad G. K. veiksmuose yra inkriminuotų teisės pažeidimų sudėtys. Paskirtosios nuobaudos nėra pagrindo švelninti, nes nenustatyta G. K. atsakomybę švelninančių aplinkybių.

8III.

9G. K. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl jo nubaudimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodyta, kad su apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas netinkamai taikė materialios ir proceso teisės normas. Teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų bei nepilnai ištyrė jo skunde nurodytus motyvus. Teismas visiškai netyrė tos aplinkybės, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta, nes jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Yra šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai. Prie skundo teismui pateikė pažymą apie savo sveikatos būklę, iš kurios matyti, kad buvo gydytas Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, jam konstatuota liga, kuri leidžia teismui daryti išvadą, kad byla besąlygiškai turi būti nutraukta. Administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. (ATPK 19 straipsnis). Tačiau teismas į šias svarbias aplinkybes nekreipė dėmesio. Teismas, nagrinėdamas bylą, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies reikalavimus - jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau teismas jo pateiktų įrodymų neanalizavo, jų visiškai nevertino, o priimdamas sprendimą be išimties vadovavosi tik institucijos pateiktais įrodymais, akivaizdžiai ignoruodamas jo pateiktus įrodymus, juos vertindamas aiškiai neobjektyviai. Teismas liudytojų R. K. , A. J. ir K. K. parodymais nesirėmė, motyvuodamas tuo, kad minėti liudytojai nematė kokiu būdu ir kokius medžius jis iškirto, tačiau šios aplinkybės neatitinka objektyviai tiesai, nes jie, priešingai, matė tą miško plotą, nurodė, kad jame buvo tik sausuoliai, vėjovartos ir nulaužti medžiai. Jie patvirtino faktą, kad jokio administracinės teisės pažeidimo jis nepadarė. Tačiau ir liudytojai A. P. ir R. B. nematė, kas ir kokiu būdu minėtame miško plote iškirto medžius, jie tik konstatavo faktą apie medžių iškirtimą, tačiau jų parodymai jo kaltės neįrodo. Priešingai gi, jie net nežino ir nematė kaip tas miško plotas atrodė iki išvalymo ir kaip jis atrodo šiuo metu. Byloje nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad dėl iškirstų medžių jis kaltas. Jis jų nekirto. Jis neneigia to fakto, kad ant kai kurių medžių kelmų galėjo būti sula. Tačiau ji atsirado dėl vėjo išverstų medžių sutvarkymo, nes tie keli medžiai buvo žali (tačiau tai laikytina vėjovarta).

10Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamojoje nutartyje, teismas klaidingai nurodė jo paaiškinimus, akcentuodamas, kad jis paaiškino iškirtęs tik 5 žalius medžius. Tačiau tokių parodymų bylos nagrinėjimo metu jis nedavė, kadangi jokių žalių medžių jis nėra iškirtęs, pakartotinai paaiškina, kad tai buvo tik vėjovartos. 2006 m kovo mėnesio pradžioje jis motinai R. K. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje pradėjo valyti mišką ir jokių pažeidimų nepadarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas visiškai netyrė įrodymų dėl ATPK 68 straipsnio. Iš skundžiamo nutarimo taip ir liko neaišku kokią miško paklotę jis sunaikino, nes per ją eina keliai. Jis tik sutvarkė tas vietas kur buvo medžių sausuoliai ir išvartos. Esant tokiai situacijai, nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas - jo skundas tenkintinas ir byla nutrauktina.

11Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į G. K. apeliacinį skundą su pareikštu prašymu nesutinkama ir prašoma apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, nes administracinė nuobauda G. K. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Kaip teigiama, G. K. prašymą panaikinti nuobaudą motyvuoja tuo, kad buvo gydytas Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tas faktas, kad buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje dar nereiškia, kad pažeidimo darymo metu G. K. buvo nepakaltinamas ir tokiu yra šiuo metu. G. K. pats atstovauja savo interesus, pasirašinėja dokumentus, vairuoja automobilį, jo teisės ir laisvės neapribotos. Prašymas panaikinti nuobaudą už ATPK 62 1 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą motyvuojamas dar ir tuo, kad medžiai, kuriuos nukirto, buvo išvartos ir sausuoliai. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.2 punktas sako, kad leidimo medžių kirtimui nereikia, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjovartos. Šiuos medžius kirtimui gali atrinkti miško savininkas. Tas faktas, kad iškirsti medžiai buvo paženklinti girininko kleimu, kad buvo stengtasi gauti leidimą medžių kirtimui, tik patvirtina tai, kad medžiai buvo žali ir juos kirsti reikalingas leidimas. Kad buvo nukirsti žali medžiai įvykio vietoje nustatė pareigūnai R. B. ir A. P. , apžiūrėdami nukirstų medžių kelmus. Negavus leidimo medžiai buvo nukirsti savavališkai, o stengiantis save apginti teismo metu, buvo pasinaudota lengvata numatyta sausuolių ir vėjavartų kirtimui. Šį faktą patvirtina tai, kad gretimose miško valdose nėra tokio kiekio sausuolių ir vėjavartų, kiek iškirto medžių G. K. . Miško paklotę 50 metrų ruože prie vandens telkinio apeliantas sunaikino raudamas nukirstų medžių kelmus ir išvažinėdamas ją su technika. Todėl kelią per miško paklotę padarė išveždamas nukirstus medžius ir išrautus kelmus. Kelias miško valdos nuosavybės dokumente neparodytas.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. skundo argumentus, neišvengiamai turėjo nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. Teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad vien ta aplinkybė, jog jis buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, dar nereiškia, kad pažeidimo darymo metu G. K. buvo nepakaltinamas. Nekyla abejonių, kad jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės pažeidimo darymo metu ar po to.

15Iš apeliacinio skundo matyti, kad G. K. nesutinka su teismo nutartyje padarytosiomis išvadomis ir ginčijamas teismo padarytojo įrodymų vertinimo atitikimas įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad apygardos administracinis teismas administracinio teismo pažeidimo bylą nagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir iš esmės vadovavosi ATP kodeksu. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas neištyrė ir išsiaiškino. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės tinkamai išdėstytos nutartyje. Byloje yra įrodymų analizė. Taigi, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Priešingai, apeliantas nepateikė neginčijamų ir nereikalaujančių vertinimo duomenų, kurie parodytų teismo padarytojo vertinimo nenuoseklumą ir prieštaringumą.

16Pažymėtina, kad apeliantas neteisingai teigia, kad jis teismo posėdžio metu nesakęs, jog nukirtęs 5 žalius medžius. Nors jis tvirtina, kad tokių parodymų bylos nagrinėjimo metu jis nedavė, tačiau tai paneigia teismo 2006 m. liepos 5 d. posėdžio protokolas, dėl kurio pastabų nebuvo. (b. l. 17).

17Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti ar naikinti apygardos administracinio teismo nutartį.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

19Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą, G. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai