Byla 2A-780-178/2017
Dėl draudimo išmokos išmokėjimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas Swedbank

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Z. ir T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Z. ir T. Z. ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos išmokėjimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas Swedbank.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl draudimo išmokos dydžio.
  2. Ieškovai E. Z. ir T. Z. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės ieškovui T. Z. 86 886 Eur ir E. Z. 75 000 Eur draudimo išmokas, priteisti iš atsakovės ieškovui T. Z. 1 841,14 Eur palūkanų už termino draudimo išmokai išmokėti pažeidimą, priteisti procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
  3. Nurodė, kad pas atsakovę pagal Gyventojų turto draudimo sutartį T. Z. apdraudė gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, esančius ( - ), draudimo suma 1 155 000 Lt (334 511,12 Eur). Gyvenamasis namas apdraustas nauja verte. E. Z. gyventojų turto draudimo sutartimi apdraudė namų turtą minėtame name, draudimo suma 319 000 Lt (92 388,79 Eur), namų turtas apdraustas draudimo variantu „Saugus turtas“. Sutarta, kad už prarastą, sugadintą namų turtą bus mokama naująja verte. 2014 m. sausio 12 d. apdraustame name kilo gaisras. Ieškovai 2014 m. sausio 16 d. pateikė atsakovei pranešimą apie gaisrą. Žalų administratorius L. P. apžiūrėjo namą ir 2014 m. sausio 16 d. surašė defektinį aktą, kuriame įrašė ir kelis baldus buvusius name. Turto žalų ekspertas R. P. namų turtą apžiūrėti atvyko tik 2014 m. balandžio 10 d., surašė defektinį aktą (kopijos ieškovai iki šiol neturi) bei žodžiu leido pasiimti iš namo visus daiktus. Name buvusius daiktus, kurie liko nesudegę, įrodo rašytiniai įrodymai: 2014 m. sausio 13 d. ikiteisminio tyrimo medžiaga, foto nuotraukos ir 2015 m. rugsėjo 25 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Foto nuotraukose užfiksuota: suomiškas miegamojo komplektas, virtuvės baldai su įranga, vaiko kambarys su baldais, darbo kambarys su baldais, kiti baldai, didelis kiekis knygų, virtuvės baldų komplektas esantis rūsyje ir kt. Taip pat yra apdegusi daržinė. Atsakovė nepateikė ieškovams turto žalos vertintojo UAB „Statybos procesų valdymas“ išsamaus turto žalos įvertinimo, todėl neaišku, kokie kriterijai apibrėžė šio vertintojo nustatytos žalos sumą tik 281 379 Lt (81 492,99 Eur). Namas buvo įkeistas trečiajam asmeniui AB bankas „Swedbank“, pastarasis buvo naudos gavėjas. Atsakovė trečiajam asmeniui išmokėjo 179 425,14 Lt (51 965,11 Eur) draudimo išmoką už apdraustam namui padarytą žalą ir 29 600 Lt (8 572,75 Eur) E. Z. už sunaikintą turtą. Tačiau namų turtas draustas naująja verte, draudimo suma 319 000 Lt (92 388,79 Eur), todėl atsakovė privalėjo skaičiuoti gaisro padarytą žalą turtui nuo šios sumos, kurios atsakovė po draudimo sutarties sudarymo neturi teisės ginčyti. Atsakovė nepateikė ieškovams jokios informacijos dėl namų turto žalos įvertinimo, atsakovės išmokėta 29 600 Lt (8 572,75 Eur) suma už sunaikintą turtą neatitinka protingumo, teisėtumo ir teisingumo kriterijų. Namas sunaikintas 100 proc., todėl atsakovė privalėjo skaičiuoti gaisro padarytą žalą namui nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos (334 511,12 Eur), nes namas buvo apdraustas naująja verte. Be to, atsakovė nėra apžiūrėjusi apdegusio draudimo objekto – daržinės. Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos priežiūros departamento 2015 m. birželio 25 d. sprendime nustatyta, kad atsakovė neturėjo teisės neišmokėti visos 281 379 Lt sumos dėl apdrausto pastato sugadinimo. Atsakovė įvykdė šį sprendimą ir pervedė T. Z. neišmokėtą 29 469,95 Eur (101 753,86 Lt) draudimo sumos dalį. Dėl atsakovės kaltės ieškovui T. Z. taip pat laiku nebuvo sumokėta draudimo išmoka, todėl priteistinos palūkanos už termino draudimo išmokai išmokėti pažeidimą, t. y. nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. liepos 28 d. už laiku neišmokėtą 29 469,95 Eur sumą priteistina 1 841,14 Eur palūkanų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui T. Z. 1 841,14 Eur palūkanų už laiku neišmokėtą draudimo išmokos dalį; likusioje dalyje ieškinio netenkino; priteisė valstybei iš E. Z. 14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; iš teismo depozitinės sąskaitos atsakovei grąžino 2016 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu pervestą 30 Eur įmoką.
  2. Teismas nurodė, kad turto draudimas atliktas pagal Gyventojų turto draudimo taisykles (ERGO, GTDT, 2010) Nr. 056 (toliau – Taisyklės), kurių 26.1 punkte nustatyta, jog draudžiamojo įvykio nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis pateiktais nuostolio dydį, faktą ir faktines remonto išlaidas patvirtinančiais ir su atsakove suderintais dokumentais. Atlyginami tik faktiškai patirti nuostoliai. Taisyklių 26.2 punkte nustatyta, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė gali samdyti nepriklausomus ekspertus ir remtis jų išvadomis. Nepriklausomo eksperto išvados yra privalomos abiems draudimo sutarties šalims, jei nėra įrodoma, kad jos neteisingos. Atsakovė, siekdama patvirtinti, kad gaisro pastatas buvo ne sunaikintas, o sugadintas, rėmėsi 2014 m. vasario 24 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ sudaryto akto duomenimis. Ekspertai nustatė išlaidas, būtinas atkuriant sugadintą turtą iki būklės, kurios jis buvo iki draudžiamojo įvykio. Šių išlaidų remonto darbams teisingumą paneigiančių įrodymų nepateikta. Tai, kad namas po gaisro ilgą laiką gamtos buvo niokojamas, nesudaro pagrindo daryti naują namo atkuriamosios vertės ekspertizę. Tokios ekspertizės būtinumas neįrodytas. Teismas sprendė, kad gyvenamasis namas gaisro metu nebuvo sunaikintas, buvo apgadintas (sudegęs ir įgriuvęs namo šlaitinis stogas). Sprendimas dėl apdrausto gyvenamojo namo remonto tikslingumo priimtas kompetentingų asmenų. Taisyklių 27.4.3 punktas nustato, kad kai pastatas apdraustas naująja verte ir yra sugadintas, tai nuostolio suma yra pastato remonto kaina. UAB „Statybos procesų valdymas“ akte patvirtinta 81 492,99 Eur sąmata. Draudėjo pareiga su draudiku suderinti projektavimo ir turto atstatymo darbų sąmatas. Taisyklių 27.4.7 punkte nustatyta, kad draudėjas, nesutinkantis su draudiko pasiūlytos statybos įmonės pateikta sąmata, turi teisę kreiptis į ne mažiau kaip dvi statybos įmones, kurios pateikia pastato atstatymo sąmatas. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovai kreipėsi į statybos įmones dėl gyvenamojo namo atstatymo sąmatų sudarymo ir byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių UAB „Statybos procesų valdymas“ nustatytus duomenis. Ieškovams nepateikus įrodymų, kuriais būtų ginčijamas UAB „Statybos procesų valdymas“ akte nurodytų duomenų teisingumą, atsakovės apskaičiuota draudimo išmoka dėl apdrausto gyvenamojo namo sugadinto laikyta pagrįsta.
  3. Teismas, vertindamas draudimo išmokos dėl sunaikinto namų turto atlygintinumą, atsižvelgė į Taisyklių 27.4.12.2 punktą, kuris nustato, kad kai namų turtas yra apdraustas naująja verte ir yra sunaikintas, draudimo išmoka yra lygi daiktų įsigijimo kainai. Taisyklių 29 punktas nustato draudimo išmokos nemokėjimo pagrindą, jeigu įvykio tyrimo metu draudėjas bando draudiką suklaidinti klastodamas faktus, kurie turi įtakos draudimo išmokos pagrindui ir dydžiui nustatyti. Liudytojas R. P. teismui paaiškino, kad jis matė visą namo pirmą aukštą, kuriame buvo vidutinė apdaila, vidutiniai baldai ir tai matyti iš pateiktų nuotraukų. Ieškovų nurodytų sugadintų daiktų sąraše nurodyti prabangūs daiktai, todėl, kilus įtarimams, jog bandoma draudiką klaidinti, ieškovų nurodyta daiktų įsigijimo versija nepasitvirtino. Ieškovams nepateikus įrodymų apie dingusių ar sugadintų daiktų turėjimą, atsakovė turi teisę draudimo išmoką mažinti arba jos nemokėti (Taisyklių 29.15 p.). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad buvo pagrindas pripažinti, jog ieškovai atsakovei teikė neteisingus duomenis apie padarytą žalą. Todėl nurodė neturįs pagrindo pripažinti, kad ieškovai turi teisę į didesnę draudimo išmokos dalį nei buvo išmokėta, reikalavimas šioje dalyje pripažintinas nepagrįstu.
  4. Atsakovei neginčijant prašomų priteisti palūkanų už termino draudimo išmokai išmokėti pažeidimą nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. liepos 28 d. už laiku neišmokėtą 29 469,95 Eur pinigų sumą, teismas šioje dalyje ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovui T. Z. 1841, 14 Eur palūkanų.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovai (toliau ir - apeliantai) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Sprendimas priimtas pažeidžiant esminius civilinio proceso principus, teismas netinkamai aiškino teisės normas, aktus ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, tyrė tik atsakovės pateiktus įrodymus, o apeliantų teikiamus įrodymus ir prašymus išreikalauti įrodymus, vertino atmestinai ir šališkai, neatskleidė bylos esmės. Teismas neskyrė ekspertizės, kas rodo, kad buvo šališkas ir byla išnagrinėjo aplaidžiai. Teismas nepasisakė dėl ūkinio pastato apdegimo (daržinės), kuris buvo draudimo objektu.
    2. Teismas išsprendė ne visus ieškinyje pareikštus reikalavimus, neišaiškino, ar atsakovės veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 294 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nes kyla pagrįstos abejonės, kad atsakovė, pasirašydama draudimo sutartis pagal plotą, o mokėdama pagal kitus skaičiavimo matus, sukčiauja stambiu mastu ir savavaldžiauja.
    3. Teismas neleido apeliantams dalyvauti teismo posėdyje ir ginti savo pažeistų konstitucinių teisių. Apeliantai 2016 m. lapkričio 7 d. 9.00 val. teismo posėdį prašė atidėti dėl ligos (Roto virusas), prašymą prieš pat posėdį pateikė elektroniniu laišku, tačiau teismas jo netenkino ir bylą nagrinėjo apeliantams nedalyvaujant. Ieškovai susirgo (užsikrėtė Roto virusu) dieną prieš posėdį, t. y. 2016 m. lapkričio 6 d. (šeštadienį, sekmadienį), šeimos gydytoja dirbo tik nuo 13 val., todėl neturėjo galimybių pateikti teismui prieš posėdį susirgimą patvirtinančius įrodymus.
    4. Teismas nesupažindino apeliantų su byloje atsiradusiais naujais rašytiniais įrodymais, kuriuos atsakovė pateikė 2016 m. lapkričio 3 d., šių įrodymų nepaviešino ir 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje. Byloje atsirado 36 foto nuotraukos, kurios nepasirašytos, nenurodyta kiek nuotraukų pateikiama. Nesuprantama, kaip gali byloje atsirasti rašytiniai įrodymai, kurie nebuvo nei paviešinti, nei užfiksuoti teismo posėdžio garso įraše, nei uždėta teismo rezoliucija ant 2016 m. spalio 21 d. atsakovės prašymo. Todėl tai vertintina kaip bylos medžiagos ir įrodymų klastojimas.
    5. Teismas, apibrėždamas ginčo apimtį (2016 m. rugsėjo 13 d. garso įrašas 13:22:08), nepaminėjo, kad ginčo esmė bus ir dėl teisės reikalauti netesybų iš atsakovės už termino draudimo išmokai išmokėti pažeidimą. Be to, šiame posėdyje teismas apribojo teisę uždavinėti klausimus bei nepaklausė dėl galimybės byloje sudaryti taikos sutartį. Atsakovė šiame posėdyje taip pat sutiko mokėti draudimo išmoką už name buvusius daiktus, tačiau teismas konstatavo, kad apeliantai neįrodė, kad tokia išmoka jiems priklauso.
    6. Apeliantai buvo nurodę, kad ieškinio pagrįstumą įrodinės rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, tačiau jiems susirgus ir neatvykus į teismo posėdį, teismas užkirto jiems kelią į gynybą bei neturėjo galimybės pateikti naujų įrodymų, apklausti atsakovės liudytojo R. P. ir savo liudytojų, kurie dėl apeliantų ligos į posėdį neatvyko.
    7. Nors apeliantai neprašė vertinti draudimo sutarties sąlygų, tačiau teismas turėjo savo iniciatyva ginti vartotojų (apeliantų) teisėtus interesus ir pasisakyti dėl Taisyklių 29 punkto teisėtumo, o konstatavus nesąžiningumą – panaikinti jo galiojimą.
    8. Atsakovė turėjo įrodyti, jog nėra skolinga apeliantams už sudegusį namą ir jame esančius daiktus bei apdegusią daržinę. Teismas turėjo motyvuotai tai pagrįsti, tačiau to nepadarė, todėl sprendimas yra be motyvų ir argumentų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėjo tinkamas pastangas tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Priešingai, byloje užfiksuota, kad atsakovė darė viską, jog į bylą nepatektų įrodymai, kurie patvirtintų atsakovės piktnaudžiavimą savo teisėmis.
    9. Pirmosios instancijos teisme apeliantams buvo suvaržyti rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principai, nebuvo išaiškintos visos bylai turinčios reikšmės aplinkybės, padaryti procesiniai pažeidimai, kurių negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Priešingu atveju, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
    10. Kadangi apeliantai neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti apeliantų sirgimo dokumentų (nedarbingumo pažymėjimų, gydytojų išrašų, epikrizės), E. Z. gimimo liudijimo, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo šiuos naujus įrodymus prijungti prie bylos.
  2. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Atsakovei apeliacinio skundo kopija išsiųsta 2017 m. kovo 30 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po sprendimo priėmimo. Apeliantai nenurodė priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti skundo padavimo terminą. Be to, jie piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes nurodė, kad negali sumokėti žyminio mokesčio, prašo atidėti terminą, tačiau vėliau jį sumoka.
    2. Teismas tinkamai ištyrė bei vertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai bylą nagrinėjo apeliantams nedalyvaujant. Apeliantai apie 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį informuoti tinkamai. Apie tai, kad jame nedalyvaus, jie neinformavo nei teismo, nei kitų proceso dalyvių. Apeliantai galėjo apie savo nedalyvavimą informuoti teismą telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis, nurodyti priežastis, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta.
    3. Nesuprantamas apeliantų argumentas dėl atsakovės pateiktų įrodymų (ne)paviešinimo. Apeliantai turėjo domėtis bylos medžiaga, susipažinti su jos turiniu, teikti įrodymus ir pan.
    4. Nepagrįsti argumentai, kad apeliantai negalėjo teikti įrodymų. Bylos nagrinėjimui jau buvo pasiruošta, buvo pateikti visi įrodymai. Apeliantai papildomų įrodymų neteikė, jų neplanavo teikti, todėl jų nedalyvavimas posėdyje neturėjo reikšmės.
    5. Teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Atsakovė įrodė, kad jai nekyla papildoma pareiga mokėti draudimo išmokas apeliantams.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
  3. Byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 12 d. įvyko draudžiamasis įvykis – gaisro metu apdegė gyvenamasis namas, kurį apeliantas T. Z. buvo apdraudęs pas atsakovę. Apeliantas E. Z. buvo apdraudęs namų turtą šiame gyvenamajame name. Ginčas byloje kilo dėl draudimo išmokos tiek gyvenamojo namo, tiek namų turto atžvilgiu dydžio. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – tik palūkanų dalyje dėl pavėluotai atsakovės jau išmokėtos draudimo išmokos dalies, kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliantai nesutinka su tokiu teismo sprendimu, prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
  5. Iš bylos duomenų matyti, jog draudimo išmoką atsakovė yra išmokėjusi, išmokos dėl gyvenamojo namo dydis (81 492,99 Eur) nustatytas atsakovės iniciatyva parinktų ekspertų (UAB „Statybos procesų valdymas“ 2014 m. vasario 24 d. Konstrukcijų atkūrimo sąnaudų vertės nustatymo aktas – 1 t., b.l. 122-134) ir, jos manymu, yra tinkamas. Atsakovė taip pat yra išmokėjusi neginčijamą draudimo išmoką (29 600 Lt) dėl namų turto. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog ieškinio reikalavimo dėl draudimo išmokos gyvenamojo namo atžvilgiu atmetimas yra grindžiamas iš esmės tuo, kad byloje draudėjas (apeliantas) nėra pateikęs įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus apie kilusios žalos dydį, o reikalavimo dėl draudimo išmokos namų turto atžvilgiu atmetimas grindžiamas tuo, kad įrodymais nepatvirtinami apelianto nurodomi duomenys apie turėtą turtą, draudiko klaidinimu, todėl nesą pagrindo priteisti didesnę draudimo išmoką.
  6. Šią bylą teismas išnagrinėjo antrame teismo posėdyje nedalyvaujant apeliantams. Jie, be kita ko, nurodo, kad teismas pažeidė CPK 246 straipsnio 1 dalies reikalavimus – pateikus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, teismas šio prašymo nepagrįstai netenkino ir nedalyvaujant apeliantams bylą išnagrinėjo iš esmės, tokiu būdu užkirsdamas kelią apeliantams teikti įrodymus. Su šiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija sutinka.
  7. CPK 246 straipsnio 1 dalyje (čia ir toliau - redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jeigu teismui pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Taip pat nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, kitokio užimtumo ir kitais panašiais atvejais paprastai nelaikoma svarbiomis priežastimis. Iš tokio reglamentavimo galima spręsti, kad neatvykimas dėl ligos savaime dar nereiškia, jog liga visais atvejais laikytina nesvarbia neatvykimo priežastimi – įstatyme nustatyta, kad ji paprastai nelaikoma tokia priežastimi. Akivaizdu, kad tam tikrais atvejais tokia priežastis teismo gali būti pripažinta ir svarbia, pavyzdžiui, asmuo gydomas ligoninės stacionare, dėl ligos pobūdžio negali judėti ar judėjimo laisvė yra reikšmingai suvaržyta ir pan. Taip pat ir ligą pateisinančių dokumentų nepateikimas gali būti sąlygotas svarbių priežasčių, pavyzdžiui, ūmaus susirgimo prieš pat teismo posėdį, asmens negalėjimo gauti neatvykimą patvirtinančius dokumentus dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, atvejais ir pan. Šiame kontekste pastebėtina, kad šiuo metu galiojančioje CPK 246 straipsnio 1 dalies redakcijoje formuluotės, jog paminėtos priežastys (liga, užimtumas kitose bylose ir kt.) paprastai nelaikomos svarbiomis, apskritai atsisakyta ir nustatyta, kad teismas, vertindamas priežasčių svarbą, atsižvelgia į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
  8. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai atidėti bylą nėra pagrindo, teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai tokio sprendimo atsakovas neprašo, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Pastaraisiais atvejais be svarbios priežasties į teismo posėdį neatvykusiam ieškovui iš esmės neužkertamas kelias toliau ginti savo teises tame pačiame ginče – vienu atveju (priėmus sprendimą už akių) jis gali kreiptis sprendimo už akių peržiūrėjimo, kitu (palikus ieškinį nenagrinėtą) – reikšti ieškinį iš naujo. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
  9. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad teismui prieš posėdį elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Jame nurodyta ir tai, kad ligą patvirtinančius dokumentus apeliantai pristatys į kitą teismo posėdį. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apeliantai prie apeliacinio skundo pateikė įrodymus, kurie patvirtina jų prašymo pirmosios instancijos teismui atidėti bylos nagrinėjimo pagrįstumą, ūmų ligos pobūdį, negalėjimą pateikti įrodymų apie ją iki bylos nagrinėjimo pradžios (gydytojų darbo grafikas) ir kuriais abejoti nėra pagrindo, sprendžia, kad apeliantų neatvykimas į teismo posėdį yra pateisinamas svarbia priežastimi. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo galima spręsti, jog posėdžio metu apskritai nebuvo detalizuota, kokių motyvų pagrindu prašymas netenkinamas, tiesiog buvo nutarta nagrinėti bylą apeliantams nedalyvaujant (garso įrašo 25:51 – 26:08 min.). Iš bylos duomenų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad apeliantai būtų suinteresuoti vilkinti bylos nagrinėjimą, priešingai, jie aktyviai gynė savo teises tiek dar prieš bylos inicijavimą teikdami prašymus ikiteisminiam tyrimui, Lietuvos bankui, tiek dalyvaudami pirmajame teismo posėdyje, reiškė ne vieną prašymą dėl įrodymų išreikalavimo/pateikimo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta būtų spręsti, jog nebuvo pagrindo bylos neatidėjimui ar bent jau ieškinio palikimui nenagrinėtu. Bet kuriuo atveju teismas turėjo įvertinti ir tai, ar nagrinėjamos bylos aplinkybių bei stadijos kontekste, proceso koncentruotumo principo (t. y. reikalavimo bylą išnagrinėti greitai ir operatyviai) laikymasis nesikerta su pagrindinio proceso tikslu – atskleisti bylos esmę ir teisingai išspręsti šalių ginčą. Akivaizdu, kad ieškovo nedalyvavimas tokioje sudėtingoje byloje gali suvaržyti ir teismo galimybes visapusiškai nustatyti bei įvertinti bylos aplinkybes, juo labiau, atsižvelgiant į šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių ir apeliantų reikštų prašymų specifiką.
  10. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas, susijęs su draudimo išmokos dydžiu dėl gyvenamojo namo, neįrodytas, nes apeliantai nepateikė draudiko apskaičiuotos sumos pagrįstumą paneigiančių įrodymų. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad apeliantai tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo eigoje, be kita ko, ir pirmajame 2016 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje prašė išreikalauti iš atsakovo tam tikrus dokumentus (elektroninį susirašinėjimą, kurio faktą jie neigė), išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, apklausti liudytojus, paskirti ekspertizę žalos dėl gyvenamojo namo dydžiui nustatyti. Teismas apeliantų prašymus tame posėdyje atmetė. Ekspertizės klausimu teismas tame posėdyje prašymą atmetė dėl to, kad „šiuo metu“ neaišku, kam ji reikalinga ir kokie bus užduodami klausimai ekspertams. Tai reiškia, kad tame posėdyje teismas nematė pagrindo skirti ekspertizę, bet tai nereiškia, jog jis buvo išspręstas galutinai. Tuo atveju, jei teismas laikė, kad prašymas netinkamai parengtas, galėjo pasiūlyti jį suformuluoti tinkamai (CPK 179 str. 1 d.). Be to, reikalaujantiems specialių žinių klausimams išspręsti ekspertizę gali paskirti ir pats teismas (CPK 212 str. 1 d.). Akivaizdu, kad tokio pobūdžio byloje be specialistų išvadų, kuriomis, beje, rėmėsi atsakovas (jau minėtas 2014 m. vasario 24 d. aktas), galimybės kitomis priemonėmis įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą kitai šaliai labai ribotos. Todėl situacijoje, kai byla antrame teismo posėdyje buvo nagrinėjama be apeliantų ir dėl to jiems faktiškai buvo užkirstas kelias teikti savo įrodymus, teismo išvados, jog apeliantai nepaneigė įrodymais atsakovo teiktų įrodymų, nėra įtikinamos. Antra, nors sutiktina su teismu, kad pagal Taisyklių 27.4.7 punktą apeliantai turėjo teisę dar iki bylos iškėlimo (ar jos eigoje) kreiptis į ne mažiau kaip dvi statybos įmones dėl pastato atstatymo sąmatų sudarymo, tačiau šios Taisyklėse numatytos teisės nerealizavimas neužkerta kelio apeliantams inicijuoti ginčą tiesiogiai teisme ir įrodinėti savo reikalavimą kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Trečia, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais skundžiamame sprendime nurodytų motyvų, kad dėl to, jog namas buvo ilgą laiką po gaisro gamtos niokojamas, neįrodytas būtinumas skirti ekspertizę, – apie tai, kokia įrodomoji ekspertizės išvadų reikšmė, galima spręsti tik ją atlikus ir susipažinus su išvadomis, o ne a priori (iš anksto) darant išvadą, kad ekspertizės metu jokių reikšmingų bylai aplinkybių nebus galima nustatyti net ir nepaisant to, kad namas (jo dalis) yra išlikęs. Pažymėtina, kad ir ieškinyje apeliantai buvo nurodę, jog tik 24,36 proc. žala dėl apdegusio namo nelogiška bei neteisinga, tačiau teismas faktiškai nevertino, ar atsakovės pateiktas specialistų aktas yra teisingas ir teismo vadovavimasis juo grindžiamas tik ta aplinkybe, kad jį surašė kompetentingi asmenys. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, priimdamas sprendimą vien tik vienos šalies argumentacijos pagrindu, netikrindamas jos teiktų įrodymų pagrįstumo ir, kita vertus, nepagrįstai užkirsdamas kelią teikti kitai šaliai tokią argumentaciją paneigiančius įrodymus, aptariamoje reikalavimų dalyje neatskleidė bylos esmės.
  11. Tas pat pasakytina ir apie reikalavimą dėl draudimo išmokos, susijusios su namų turto draudimu. Namų turtas buvo apdraustas 319 000 Lt suma (1 t., b.l. 22). Kaip nurodo apeliantai ieškinyje, ši suma sudaro 9,28 proc. draudimo sumos. Atsakovė išmokėjo 29 600 Lt sumą, kurią įvardijo neginčijama draudimo išmoka. Kokiais būdais ir kuo remiantis nustatyta būtent (tik) tokia suma, teismas nesiaiškino, o bet kuriuo atveju ji yra tik draudiko neginčijama suma. Iš 2016 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad posėdžio pabaigoje atsakovės atstovas pripažino, kad apeliantams pateikus papildomus įrodymus, galbūt, sutiktų sumokėti didesnę sumą, o apeliantas nurodė, kad namų turto apimtį sieks įrodyti liudytojų pagalba, kitaip tariant, pateiks papildomus įrodymus. Taigi, teismui buvo žinoma, kad šalys nėra pateikusios visų įrodymų, tiek apeliantai, tiek atsakovė (kuri taip pat prašė apklausti liudytoją R. P.) teiks papildomus įrodymus kitame teismo posėdyje Kaip nurodo apeliantai, jiems negalint atvykti į teismo posėdį, į jį nevyko ir liudytojai. Taigi, nutarus nagrinėti bylą iš esmės neatvykus į kitą teismo posėdį apeliantams, jiems buvo užkirstas kelias teikti įrodymus ir aptariamu aspektu, todėl skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad apeliantai nepateikė įrodymų apie dingusių ar sugadintų daiktų turėjimą, taip pat nelaikytina padaryta įvertinus visas aplinkybes.
  12. Apeliantai yra pateikę sugadintų daiktų sąrašą (1 t., b.l. 97-113). Iš teismo motyvų, jog pagal Taisyklių 29.2 punktą, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos tais atvejais, kai draudėjas teikia suklastotus faktus, galima spręsti, jog teismas šio sąrašo nevertino kaip patikimo įrodymo. Tačiau tai savaime nepatvirtina, kad apeliantas teikė suklastotus faktus, teismas ir nenurodo, kokie faktai laikytini suklastotais. Pagal Taisyklių 29.15 punktą draudimo išmoka, kaip ir nurodė teismas, gali būti sumažinta, jei draudėjas negali pateikti įrodymų apie dingusių ar sunaikintų daiktų turėjimą ir jų vertę. Kaip minėta, šiuo atveju apeliantai teigė, kad sieks pateikti kitus įrodymus, o ir atsakovė neatmetė galimybės mokėti už namų turtą papildomai. Bet kuriuo atveju tam, kad sumažinti draudimo išmoką, jei tam yra pagrindas, galima tik įvertinus visus šalių į bylą teikiamus įrodymus, koks ir kokios vertės turtas buvo sunaikintas. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 179 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas turi įgyvendinti diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
  13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
  14. Apibendrinant teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų motyvų daro išvadą, kad apeliantai, teigdami, jog teismas neatskleidė bylos esmės, yra teisūs. Pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teisme bylos iš esmės išnagrinėti negalima nesurinkus naujų įrodymų, be kita ko, ir reikalaujančių specialių žinių. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ir patys apeliantai prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  15. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikinamas ir byla toje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Sprendimo dalis, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, nėra skundžiama, todėl ji paliktina nepakeista

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai