Byla 2-1230/2013
Dėl pareiškėjos D. P. finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Solibum“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties dėl pareiškėjos D. P. finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Solibum“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Solibum“ bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. birželio 21 d. Pareiškėja D. P. 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Solibum“ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinys buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 30 d. Tą pačią dieną Kauno miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 754,50 Lt darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bei 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą. Vykdymo veiksmus atliekantis antstolis 2012 m. lapkričio 19 d. grąžino vykdomąjį raštą pareiškėjai. Pastaroji kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių, prašydama įtraukti ją į atsakovo kreditorių sąrašą. Administratorius sutiko su 1 754,50 Lt dydžio finansinio reikalavimo dalimi, o priteistas 5 proc. dydžio procesines palūkanas ginčijo. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino neginčijimą pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį, o kitos reikalavimo dalies pagrįstumą nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą patvirtinti finansinio reikalavimo dalį dėl procesinių palūkanų. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Teismo nuomone, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas preliminarų sprendimą priėmė tuo metu, kai jau buvo įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų prieštarauja ĮBĮ.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Apeliantė D. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantės teigimu, jos finansinio reikalavimo pagrindas yra įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo preliminarus sprendimas. Šis sprendimas yra privalomas. Įstatymas nenumato vykdomojo rašto panaikinimo instituto. Teismui panaikinus preliminarų sprendimą ir vykdomąjį raštą, teismas iš esmės paneigtų argumentus, kuriais remdamasis prieš tai patenkino apeliantės ieškinį. Teismas, konstatuodamas, kad vykdomasis raštas pagal jo priimtą preliminarų sprendimą išduotas nepagrįstai, pripažintų, kad priėmė nevykdytiną sprendimą. Teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tik apeliacine tvarka.

10Atsakovas BUAB „Solibum“ prašo atmesti apeliacinį skundą.Atsakovas, remdamasis ĮBĮ ir teismų praktika, teigia, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą imperatyvią normą ir teisingai atsisakė patvirtinti apeliantės finansinio reikalavimo dalį dėl procesinių palūkanų. Kauno miesto apylinkės teismas preliminarų sprendimą, iš kurio kildinamas šis reikalavimas, priėmė po to, kai jau buvo įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą. Dėl to preliminariu sprendimu negalėjo būti priteisiamos procesinės palūkanos, o priešingas sprendimas pažeidžia ir ĮBĮ įtvirtintą reglamentavimą, ir kitų atsakovo kreditorių teises. Nors apeliantė teisingai kelia kausimą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, tačiau aptariamos situacijos sprendimas kitokiu būdu, pavyzdžiui, inicijuojant proceso atnaujinimą preliminariu sprendimu užbaigtoje byloje, iš esmės negalėtų pakeisti galutinio rezultato – konstatavimo, kad apeliantė neturi teisės į procesines palūkanas. Toks kelias būtų formalus, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 str.).

14Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai