Byla 2-537/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą ir suinteresuoto asmens laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria išaiškinta teismo sprendimo vykdymo tvarka, civilinėje byloje Nr. 2-188-33/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovams laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ ir valstybinei įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,

Nustatė

2Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta: ieškinį patenkinti iš dalies: pripažinti 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“, dalį dėl 47 676 m2 uosto žemės sklypo ploto nuomos, 101-104 krantinių naudojimo, kaip numatyta UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4d. papildomame susitarime Nr. 1022, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taip pat teismas nusprendė taikyti restituciją ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 m2 uosto žemės, 101-104 krantines grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kaip nurodyta UAB „Birių krovinių terminalas“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3Antstolio Aleksandro Selezniovo kontora pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kuriame prašė išaiškinti: pirma, ar vykdydamas išieškojimą pagal 2006 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-97-538/2005 antstolis, nustatęs, kad teismo sprendime nėra nurodyta reali grąžinamos 47 676 m2 uosto žemės dalis ir vieta, turi surašyti aktą, kad negalima sprendimo įvykdyti ir vykdomąjį raštą grąžina išieškotojui (CPK 765 str. 3 d.); ar, antra, vykdydamas išieškojimą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-97-538/2005 antstolis turi paimti 47 676 m2 uosto žemės bet kurioje vietoje ir perduoti išieškotojui neatsižvelgdamas į tai, kad reali turto dalis ir vieta teismo sprendimu nustatyta nebuvo (CPK 765 str. 1 d.).

4Antstolis nurodė, jog vykdomajame rašte Nr. 2-97-538/2005 nurodyta taikyti restituciją ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išsinuomotą 47 676 m2 uosto žemės plotą bei 101-104 krantines turi grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kaip nurodo UAB „Birių krovinių terminalas“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022. Vykdomajame rašte nenurodytas konkretus žemės sklypas su aiškiomis ribomis, o nurodytas tik plotas, t.y. idealioji turto dalis. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus gali perduoti tik konkrečiai apibrėžtus daiktus, t.y. turtas turi turėti ne tik idealią dalį, bet ir realią dalį – aiškias ribas ir aiškią vietą. Nesant šių duomenų antstolis negali tinkamai įvykdyti vykdomojo dokumento. Pagal CPK 765 straipsnio 3 dalį jei negalima daiktų perduoti dėl kitų priežasčių antstolis turi surašyti aktą, jog negalima sprendimo įvykdyti ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui. Taigi, kaip turi elgtis antstolis: ar šiuo atveju turi grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui su aktu dėl išieškojimo negalimumo, ar turi išieškoti žemės sklypą bet kurioje uosto teritorijos vietoje.

5UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė prašymą, kuriame prašė: pripažinti, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-97-538/2005 restitucijos taikymo dalyje išieškotojas yra UAB „Birių krovinių terminalas“; panaikinti vykdomąjį raštą, išduotą 2006 m. birželio 30 d. VĮ Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai dalyje dėl restitucijos taikymo; išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-97-538/2005 nustatant, kad niekine ir negaliojančia yra pripažinta 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties dalis dėl išnuomojimo 47 676 m2 žemės sklypo, kuris pažymėtas UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2004 m. gruodžio 22 d. parengtame žemės sklypo plane; išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-97-538/2005 nustatant, kad taikant restituciją VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai grąžinama 47 646 m2 uosto žemės pagal UAB Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2004 m. gruodžio 22 d. parengtą žemės sklypo planą; išaiškinti ar civilinėje byloje Nr. 2-97-538/2005 priimto Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalis dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 m2 uosto žemės ir 101-104 krantinių grąžinimo reiškia tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo minėtas turtas yra grąžintas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

6UAB „Birių krovinių terminalas“ nurodo, jog tikslinga išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą siekiant išvengti skirtingų interpretacijų. Nurodė, jog dėl to paties sprendimo buvo išduoti du vykdomieji dokumentai, pagal vieną išieškotoju yra VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir ji vykdo restituciją byloje, kurioje dalyvavo atsakovu ir skundė teismo sprendimą, todėl yra nesuinteresuota teismo sprendimo įvykdymu. Antras vykdomasis raštas dėl tos pačios sprendimo dalies išduotas UAB „Birių krovinių terminalas“. Abu vykdomieji dokumentai pateikti skirtingiems antstoliams, kurie skirtingai supranta teismo sprendimą. Du vykdomieji dokumentai dėl tos pačios sprendimo dalies pažeidžia CPK 647 straipsnio 1 dalį ir UAB „Birių krovinių terminalas“ teises. Kadangi įstatymas nenustato tokios klaidos ištaisymo tvarkos, todėl, remiantis įstatymo analogija, taikytinos CPK 278 straipsnio 1 dalies ir 589 straipsnio 1 dalies normos, numatančios galimybę teismui aiškinti savo sprendimus bei jų vykdymo tvarką. Teismas turėtų pripažinti, jog vykdant teismo sprendimą restitucijos taikymo dalyje išieškotojas yra UAB „Birių krovinių terminalas“, o vykdomasis raštas, išduotas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai naikintinas dalyje dėl restitucijos taikymo. Be to, teismas turėtų konkrečiai apibrėžti, kurioje vietoje yra grąžinamas 47 676 m2 žemės sklypas. Teismo sprendime žemės sklypo dydis ir teisės į jį aiškiai susieti su UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 904/9 bei 2002 m,. vasario 4 d. papildomu susitarimu Nr. 1022, nes susitarimai buvo pasirašyti siekiant konkrečiame sklype įgyvendinti terminalo statinių ir įrenginių statybos projektą, kuris buvo suderintas Klaipėdos miesto savivaldybės statinių projektų derinimo tarnyboje (prieš tai projektą suderino abu atsakovai). Vykdant šiuos susitarimus UAB „Birių krovinių terminalas“ parengė išnuomotino 58 086 m2 žemės sklypo planą, kurį LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderino 2002 m. balandžio 19 d. Šiame plane buvo apjungti 47 676 m2 ploto sklypas, į kurį LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įsipareigojo atsisakyti nuomos teisių, ir 10 410 m2 plotas, kurį ieškovas jau nuomojo tiesiogiai iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2001 m. gruodžio 11 d. sutarties Nr. 20-107/2001ž pagrindu. AB „Klaipėdos Smeltė“ kreipėsi į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešdama atsisakanti nuomos teisių į 47 676 m2 ploto uosto žemės sklypą, esantį šalia uosto 101-104 krantinių, todėl būtent šis plotas grąžintinas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, jei jau nuspręsta grąžinti pastarajai ir 101-104 krantines. Dėl šių aplinkybių UAB „Birių krovinių terminalas“ mano, jog 2002 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 904/9 bei 2002 m. vasario 4 d. papildomu susitarimu Nr. 1022 numatyta 47 676 m2 ploto grąžintino žemės sklypo vieta bendrame uosto žemės sklype yra aiški, nurodyta teismo ištirtuose įrodymuose, aptarta ieškovo paaiškinimuose bei procesiniuose dokumentuose. Taip pat UAB „Birių krovinių terminalas“ nurodė, jog teismo sprendimas aiškintinas ir dar vienu aspektu, t.y. kaip realiai turi būti pritaikyta restitucija. Teismo sprendime LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuspręsta grąžinti sklypą ir krantines VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tačiau šių daiktų fizine prasme grąžinti nereikia, jie yra VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dispozicijoje, todėl laikytina jog šie daiktai jau grąžinti teismo sprendimu, o perdavimo – priėmimo aktas jau būtų perteklinis dokumentas. Todėl prašo išaiškinti, ar teismo sprendimo dalis dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 m2 uosto žemės ir 101-104 krantinių grąžinimo reiškia tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo minėtas turtas jau yra grąžintas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

7Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo A. Selezniovo prašymą patenkino iš dalies ir išaiškino, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti grąžinamas žemės sklypas pagal ribas nurodytas UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2002 m. balandžio 17 d. paruoštame bei 2002 m. balandžio 19 d. su AB „Klaipėdos Smeltė“ suderintame žemės sklypo plane. Teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimu pripažino iš dalies niekine žemės nuomos sutartį ir taikė restituciją. Teismas nurodė, kad antstolis vykdymo procese turi būti aktyvus ir išvada dėl restitucijos netaikymo turi būti priimta tik išnaudojus visas teisėtas priemones realiai atkurti pažeistas turtines tesies. Minėtame sprendime yra konstatuota, jog žemės sklypas turi būti grąžinamas pagal 2002 m. sausio 16 d. ir 2002 m. vasario 4 d. susitarimų nuostatas: žemės sklypas prie 101-104 krantinių, žemės sklypo plotas – 47 676 m2, t.y. šalys susitarė dėl konkretaus daikto, todėl antstolis neturi teisės grąžinti žemės sklypo savo nuožiūra. Antstolis privalėjo pasiūlyti šalims pateikti sklypo planą. LK AB „Klaipėdos Smeltė“ sklypo plano nepateikė. UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė 2002 m. balandžio 19 d. su LK AB „Klaipėdos Smeltė“ suderintą žemės sklypo planą, kuriame nurodytas žemės sklypo plotas 58 086 m2. Tačiau dėl 10 410 m2 žemės sklypo ploto, kuriame yra UAB „Birių krovinių terminalas“ pastatai, šalys jau buvo susitarusios 2001 m. gruodžio 4 d. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad šalys tarėsi dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ reikalingo žemės sklypo dydžio, jo ribų, vietos ir toks susitarimas buvo pasiektas. Dėl to teismas padarė išvadą, jog byloje yra pateiktas abiejų šalių suderintas grąžintino žemės sklypo ribų planas, teismo sprendimą galima įgyvendinti natūra ir nėra pagrindo grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui. Teismas atmetė UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, nes prašymas iš esmės yra analogiškas antstolio A. Selezniovo prašymui išaiškinti vykdymo tvarką. Teismas netenkino UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo panaikinti vykdomąjį raštą išduotą VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nes ji yra žemės nuomotojas ir turi reikalavimo teisę, kad nuomininko valdytas žemės sklypas būtų grąžintas nuomotojui.

8Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuriame prašė: panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria nebuvo patenkinti UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymai ir priimti šioje dalyje naują sprendimą tenkinant minėtus prašymus, t.y.: panaikinti vykdomąjį raštą, išduotą išieškotojui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dalyje dėl restitucijos taikymo ir išaiškinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-97-538/2005 Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimo dalis dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 m2 uosto žemės ir 101-104 krantinių grąžinimo reiškia tai, kad po sprendimo įsiteisėjimo minėtas turtas yra grąžintas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Atskirąjį skundą pasirašė D. B. , kuris yra nurodomas kaip generalinis direktorius.

9Suinteresuotas asmuo „Klaipėdos Smeltė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo tenkinti iš dalies, t.y.:

101) išaiškinti, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą (c.b. Nr. 2-188-33/2006), 47 676 m2 ploto uosto žemė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai turi būti grąžinama tokia tvarka:

11a) LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžina VĮ Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijai UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį;

12b) Uosto žemės ploto likutį, kuris nėra reikalingas UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžina VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai bet kurioje vietoje, tarpusavyje, t.y. išieškotojui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir skolininkui LKAB „Klaipėdos Smeltė“, suderinus tokio grąžinamo žemės sklypo vietą ir ribas;

132) išaiškinti, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d. sprendimą (c.b. Nr. 2-97-538/2005), UAB „Birių krovinių terminalas“ interesą vykdymo procese turi tik toje dalyje, kuri yra susijusi su žemės sklypu, reikalingu UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, tuo tarpu kitoje dalyje – tokio intereso neturi ir nėra suinteresuotas asmuo vykdymo procese.

14Nurodė, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta dėl šių motyvų:

151.

16Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo 7 punkto, kuris numato jog sprendimas turi būti išdėstytas taisyklingai, suprantamai, sudaryti vieningą visumą, be to visos jo dalys tarpusavyje turi būti suderintos, nuoseklios, viena kitai neprieštaringos. Skundžiama nutartis neatitinka šių reikalavimų. Teismas įžanginėje dalyje nurodė, jog nagrinės antstolio prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, tačiau iš motyvuojamosios dalies matyti, jog nagrinėjo ne tik antstolio prašymą, bet ir UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, kurio netenkino. Pabaigoje, rezoliucinėje dalyje pateikta teismo išvada ne dėl antstolio prašymo, o išvada dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo išaiškinti teismo sprendimą ir realiai teismas išaiškino sprendimą, kaip prašė UAB „Birių krovinių terminalas“, o ne išaiškino teismo sprendimo vykdymo tvarką, kaip prašė antstolis. Dėl šių aplinkybių liko neaišku kokius ir kieno reikalavimus nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Esant neaiškiam nagrinėjimo dalykui, byla išnagrinėta netinkamai, neatskleista bylos esmė ir nutartis naikintina (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

172.

18Teismas pažeidė Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, CPK 589 straipsnio 1 dalį bei dispozityvumo principą (CPK 13 str.). Bylose dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo antstolis yra savarankiškas bylos dalyvis, kurio procesinių teisių įgyvendinimui yra taikytinas dispozityvumo principas, t.y. antstolis turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, jog byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva; bylos nagrinėjimo dalyką nustato suinteresuotas asmuo; teismas negali keisti nei reikalavimo dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali priteisti suinteresuotam asmeniui to, ko šis neprašė; teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių nenurodė suinteresuotas asmuo. Teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes išaiškino teismo sprendimą taip, kaip antstolis neprašė. Be to teismas išaiškino ne sprendimo vykdymo tvarką, bet patį sprendimą. T.y. teismas pakeitė antstolio prašymo pagrindą ir dalyką. Antstolis nekėlė klausimo ar šis teismo sprendimas vykdytinas pagal UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ paruoštą žemės sklypo planą, todėl laikytina, jog teismas išėjo už antstolio reikalavimų ribų.

19Teismas nagrinėdamas ne tik antstolio, bet ir UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą pažeidė teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą procesą ir šalių lygiateisiškumo principus, nes nesuteikė teisės tinkamai pasiruošti ir atsikirsti į UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo argumentus. Teismo posėdžio metu teismas nurodė, jog UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymas prijungiamas ne kaip procesinis dokumentas, bet kaip rašytiniai įrodymai paaiškinantys asmens poziciją dėl pateikto antstolio prašymo. Be to, teismas viešo posėdžio metu paskelbė, jog nagrinės tik antstolio prašymą, o UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymas nebus nagrinėjamas, todėl šalys nereikalavo leisti pasiruošti UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo nagrinėjimui, pozicijos suformavimui. Taigi, UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymas buvo išnagrinėtas nepranešus apie tai byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskelbus, jog toks prašymas nebus nagrinėjamas, todėl nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

203.

21Teismas priimdamas nutartį pažeidė CPK 589 straipsnio 1 dalį, nes išaiškino patį sprendimą, o ne jo vykdymo tvarką ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nurodančios, jog išaiškindamas sprendimą teismas pašalina esamus neaiškumus, bet negali keisti sprendimo turinio ir aiškinti teismo sprendime neaptartų klausimų. Teismas skundžiama nutartimi pakeitė teismo sprendimo turinį, nes konstatavo, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas konkretus uosto žemės sklypas, nors taip nėra. Be to, pakeista teismo sprendimo dalis ir tuo, jog teismo sprendime nurodytas 47 676 m2 ploto žemės sklypas, tuo tarpu skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas žemės sklypo planas kuriame yra 58 086 m2 ploto uosto žemės sklypas. Taigi, teismas neišaiškino teismo sprendimo vykdymo tvarkos, bet padarė jį nesuprantamu.

224.

23Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ paruoštas ir su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderintas žemės sklypo planas nesusijęs su šia byla, nes yra visai kitos (ne ginčo) preliminarios sutarties priedas, kuri niekada nebuvo sudaryta. Būtent aplinkybė, kad žemės nuomos sutartis pagal minėtą planą nebuvo sudaryta ir įrodo, jog susitarimas dėl konkretaus žemės sklypo tarp LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ sudarytas nebuvo, be to toks susitarimas nėra sudarytas iki šiol. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė išvadas priešingas teismų padarytoms išvadoms nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas konkretaus žemės sklypo klausimą, vadovavosi tokiu įrodymu, kuris šią bylą iš esmės nagrinėjusių teismų nebuvo pripažintas tinkamu įrodymu sprendžiant tą patį klausimą. Todėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimui (CPK 329 str. 1 d.).

245.

25Teismas pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo ir nutarties privalomumo principą, kadangi teismas neatsižvelgė į priimtus teismų sprendimus, kuriais nustatyta, jog UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ paruoštas ir su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ suderintas žemės sklypo planas nėra 2002 m. sausio 16 d. susitarimo Nr. 904/9 bei 2002 m. vasario 4 d. papildomo susitarimo Nr. 1022/9 priedas. Atkreiptinas dėmesys, kad tas pats teisėjas priėmė du skirtingus sprendimus tuo pačiu klausimu, kas leidžia abejoti teisėjo nešališkumu (CPK 21 str.) ir nutartis laikytina netiesėta CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes apeliantas negalėjo pasinaudoti CPK 64-66 straipsnyje nustatyta teise. Be to, teismas skundžiama nutartimi teismo sprendimą, priimtą kitoje civilinėje byloje dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia išaiškino taip, jog buvo paneigta civilinėje byloje dėl teisės pripažinimo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo priimtų teismų sprendimų ir nutarčių esmė ir turinys. Teismo sprendimas ar jo vykdymo tvarka šioje byloje turi būti aiškinama taip, kad vykdant šį teismo sprendimą LKAB „Klaipėdos Smeltė“ privalo grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tokio dydžio uosto žemės sklypą, koks yra reikalingas UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o likutį (iki 47 676 m2) LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžina bet kurioje vietoje, suderinusi šį klausimą su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Būtent toks teismo sprendimo aiškinimas užtikrins, jog skirtingose bylose priimti teismų sprendimai vienas kitam iš esmės neprieštaraus ir iš esmės nebus paneigta nė vieno jų teisinė galia ir privalomumas, atitiks bendruosius teises principus, užtikrins abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

26Pareiškėjas antstolio Aleksandro Selezniovo kontora pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame prašė atskiruosius skundus spręsti teismo nuožiūra.

27Suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame prašė atmesti UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą bei atmesti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ reikalavimus ir išaiškintina, jog restitucijos įvykdyti neįmanoma.

28Suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pateikė atsiliepimą į UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą, kuriame prašė UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą.

29Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė atsiliepimą į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją nėra pagrindo.

30Suinteresuoto asmens LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2006 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą, kuriame prašė nutraukti apeliacinį procesą. Nurodė, kad atskirąjį skundą pasirašęs asmuo – D. B. , buvo paskirtas generaliniu direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. Be to, pagal 2004 m. lapkričio 18 d. akcininkų susirinkimo sprendimą, D. B. negali pasirašyti procesinių dokumentų be raštiško akcininkų sutikimo. Todėl, pareiškėjo teigimu, D. B. šiuo metu neturi įgalinimų atstovauti UAB „Birių krovinių terminalas“ ir negali pasirašyti bei pateikti jokių procesinių dokumentų teismui.

31Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog yra sudaryta neterminuota darbo sutartis su suinteresuoto asmens vadovu. Be to, akcininkų susirinkimas neturėjo teisės apriboti vadovo įgalinimų labiau, nei nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir bendrovės įstatai. Taip pat akcininkų susirinkimo nutarimas turi išlygą, jog apribojimai vadovui netaikomi bylose, kuriose bendrovė jau dalyvauja šalimi ir bylose dėl teisių naudotis Klaipėdos valstybinio jūrų uostų žemės sklypais ir krantinėmis. Todėl mano, jog atskirasis skundas pateiktas įgalioto asmens.

32Suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2006 m. spalio 9 d. pateikė papildomą prašymą, kuriame prašė UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu D. B. paduotą atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Nurodė, vadovo ir bendrovės santykiai savo esme yra pavedimo teisiniai santykiai, kuriems netaikytinos DK 11 straipsnio 1 dalies ir 126 straipsnio 2 dalies nuostatos. Vadovo įgaliojimų terminas baigiasi CK nustatyta tvarka ir įgaliojimo terminas negali būti pratęstas, nes jis yra naikinamasis. Nuoroda į AB 19 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsta ir teisiškai nereikšminga, nes nustato tik atitinkamą reikalavimą bendrovės akcininkams, kurio laikydamiesi akcininkai privalo atlikti atitinkamą veiksmą – akcininkų susirinkime priimti sprendimą dėl vadovo paskyrimo. Akcininkams to nepadarius, vadovas laikomas nepaskirtu.

33Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. spalio 19 d. pateikė prašymą, kuriame prašė atmesti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prašymus dėl apeliacinio proceso nutraukimo. Nurodė, jog pasibaigus konkrečiam terminui, kuriam generaliniu direktoriumi buvo paskirtas D. B. , nebuvo pareikštas reikalavimas pasitraukti iš užimamų pareigų. Priešingai, akcininkų veiksmai leido suprasti, jog jie sutinka, kad D. B. eitų pareigas iki naujo vadovo išrinkimo. Be to, D. B. buvo išduotas ne įgaliojimas, o sudaryta darbo sutartis, kuri tapo neterminuota. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ siekia formaliomis teisinėmis priemonėmis pašalinti iš rinkos konkuruojančią įmonę. Todėl teismui atsisakius nagrinėti UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą būtų pažeista teisė į efektyvią teisminę gynybą šalių rungtyniškumo sąlygomis.

34Apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, nutrauktinas.

35Suinteresuoto asmens LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirasis skundas tenkintinas.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

37Dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirojo skundo.

38Byloje kilo ginčas dėl D. B. teisino statuso ir iš to kylančios jo teisės pasirašyti ir pateikti procesinius dokumentus UAB „Birių krovinių terminalas“ vardu. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nurodo, jog D. B. įgalinimai yra pasibaigę, nes jie buvo suteikti terminuotam laikotarpiui. D. B. nurodo, jog sudarius terminuotą darbo sutartį ir jos nenutraukus bei neatsiskaičius su vadovu, terminuota darbo sutartis tapo neterminuota, todėl D. B. yra generalinis direktorius ir turi teisę pasirašyti ir pateikti atskirąjį skundą.

39Teismas nustatė, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugpjūčio 24 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties pasirašė D. B. kaip generalinis direktorius. Iš visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. lapkričio 18 d. protokolo Nr. 18-11/04 VAS (III T., b.l. 129-131) matyti, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ generaliniu direktoriumi D. B. buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28d. Byloje taip pat nustatyta, kad su D. B. 1999 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria jis buvo priimtas gamybos direktoriaus pavaduotoju (III T., b.l. 146). Šalims sutarus darbo sutartis 2000 m. kovo 1 d. buvo pakeista ir D. B. paskirtas į gamybos direktoriaus pareigas. Vėliau darbo sutartis buvo pakeista D. B. paskiriant generaliniu direktoriumi laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. (III T., b.l. 147).

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką yra apibrėžęs bendrovės vadovo teisinį statusą ir teisinius santykius susiklostančius tarp bendrovės vadovo ir bendrovės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo (toliau – administracijos vadovo) teisinį statusą, visų pirma, reguliuoja ABĮ. (...) Administracijos vadovo ir bendrovės santykiai pasižymi tam tikrais ypatumais. Iš vienos pusės, tai yra atstovavimo santykiai, kuomet administracijos vadovui, kaip bendrovės įgaliotiniui, pavedama veikti bendrovės vardu ir savo veiksmais sukurti bendrovei teises ir pareigas. Iš kitos pusės, administracijos vadovas teikia tam tikras intelektines paslaugas, t.y. užtikrina kasdieninį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Trečia, administracijos vadovo veikla yra jo profesinė veikla ir pragyvenimo šaltinis, t.y. administracijos vadovo ir bendrovės santykiams būdingas darbuotoją ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. (...) su administracijos vadovu gali būti sudaryta darbo sutartis arba, jeigu fizinis asmuo turi patentą teikti vadovavimo paslaugas, vadovavimo sutartis. Šie administracijos vadovo ir bendrovės santykių ypatumai sudaro pagrindą pripažinti, kad net ir tuo atveju, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Tuo pačiu pažymėtina, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu sąlygoja tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Tokiu būdu, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai savo esme yra pavedimo teisiniai santykiai. (...) DSĮ ir kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai administracijos vadovo atleidimo atveju taikytini tik galimybės perspektyvoje jam pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, užtikrinimo aspektu ir reguliuoja tik darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimą, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką. Pagal ABĮ visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis, taigi ji yra absoliuti (19 str. 3 d. 3 p.). Tai reiškia, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą ir nepriklausomai nuo pastarojo kaltės buvimo. (...) Visuotiniam akcininkų susirinkimui realizavus minėtą teisę, su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas.“ (LAT CBS 2001 m. spalio 16 d. Nutartis c. b. Nr. 3K-7-760/2001; LAT CBS 2005 m. kovo 21 d. Nutartis c. b. Nr. 3K-3-191/2005).

41Taigi, bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Darbo kodekso ir kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai bendrovės vadovo atleidimo atveju taikytini tik dėl galimybės ateityje jam pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, ir nustato tik darbo sutarties pasibaigimo priežastį, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką. Todėl teismas, spręsdamas įgalinimų galiojimo ir pasibaigimo klausimus vadovaujasi civilinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

42Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 37 straipsnio 3 dalį akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę skirti ir atšaukti bendrovės vadovą. Vadovo įgalinimai įforminami darbo sutartimi (ABĮ 37 str. 4 d.). Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama (ABĮ 37 str. 4 d.). Minėtu, 2004 m. lapkričio 18 d. akcininkų susirinkimo sprendimu, buvo nuspręsta skirti D. B. generaliniu direktoriumi konkrečiam griežtai apibrėžtam terminui, t.y. iš esmės buvo išspręsti du klausimai – įgalinimų vadovui skyrimo ir įgalinimų vadovui atšaukimo. Apibrėžtam terminui suteikus generalinio direktoriaus įgalinimus D. B. veikti bendrovės vardu atskiras sprendimas atšaukti D. B. iš generalinio direktoriaus pareigų nėra būtinas. Ta aplinkybė, jog darbo sutartis nebuvo nutraukta, kaip to reikalauja DK neturi reikšmės, nes darbo sutartis yra tik įgalinimų išreiškimo forma. Kadangi šiuo atveju netaikomos darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, todėl negalima teigti, kad darbo įstatymų pagrindu terminuota darbo sutartis tapo neterminuota. Pažymėtina, kad su D. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis atlikti gamybos direktoriaus pareigas ir ši sutartis papildyta terminuotu susitarimu tam tikroms pareigoms užimti – atlikti generalinio direktoriaus funkcijas tam tikrą terminą. Vadovaujantis CK 2.147 straipsnio 1 dalies 1 punktui, įgaliojimas pasibaigia pasibaigus įgaliojimo terminui, todėl akcininkų suteikti generalinio direktoriaus įgalinimai D. B. veikti bendrovės vardu pasibaigė 2005 m. lapkričio 28 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.148 straipsnio 3 dalį įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis privalo tuojau grąžinti įgaliojimą įgaliotojui, t.y. D. B. pats privalėjo grąžinti įgalinimus jį suteikusiam asmeniui. Aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ savo raštuose D. B. įvardija generaliniu direktoriumi, kad pagal ABĮ 19 straipsnio 1 dalį kiekviena bendrovė privalo turėti vadovą, neturi teisinės reikšmės šiuo atveju, nes nesuteikia ar nepratęsia įgalinimų termino. Taigi, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog akcininkų sprendimu D. B. buvo paskirtas generaliniu direktoriumi laikotarpiu 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2005 m. vasario 28 d. ir šiam terminui pasibaigus, akcininkų suteikti įgalinimai, veikti generalinio direktoriaus vardu, pasibaigė.

43Kadangi teismas nustatė, jog D. B. , kaip generalinio direktoriaus įgalinimai pasibaigė 2005 m. vasario 28d., todėl neturi teisinės reikšmės 2004 m. lapkričio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nustatyta įgalinimų apimtis ir teismas šalių argumentų, dėl įgalinimų apimties, nenagrinėja.

44Kadangi D. B. , kaip generalinio direktoriaus, įgalinimai pasibaigė 2005 m. vasario 28d., todėl D. B. neturėjo įgalinimų pasirašyti ir pateikti atskirojo skundo pasibaigus šiam terminui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, jog atskirasis skundas pateiktas neįgalioto asmens, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal D. B. pasirašytą UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.).

45Dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirojo skundo.

46Suinteresuotas asmuo „Klaipėdos Smeltė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo išaiškinta vykdomojo rašto vykdymo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisę pasisakyti dėl vykdomojo rašto, t.y. teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis rašto, vykdytinumo.

47Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, įstatymas nustato, jog vykdomasis raštas gali būti išduotas ne bet kokiam teismo sprendimui vykdyti, o tik vykdytinam teismo sprendimui.

48Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką šalių teisiniams santykiams. Teismo sprendimai gali būti realizuojami keliais būdais: civiline teisine tvarka (pvz. įvykdant gera valia); administracine tvarka (pvz. įregistruojant sprendimą dėl tėvystės nustatymo Civilinės metrikacijos skyriuje); procesine teisine tvarka (pvz. priverstinai išieškant CPK nustatyta tvarka). Teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo paprastai nereikalingi taikyti priverstines vykdymo priemones, nes teisines pasekmes sukelia pats sprendimas. Sprendimas dėl šalių teisių ir pareigų nustatymo yra efektyvus nuo pat įsiteisėjimo momento nepriklausomai nuo to atsakovas atliko kokius nors veiksmus ar ne. Toks teismo sprendimas pagal reguliuojamų santykių pobūdį (ginčo dalyką) yra savaime besirealizuojantis, arba savaime vykdomas. Tuo tarpu teisinis sprendimų dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Atsakovui, neatliekančiam įpareigojimų, tenka taikyti įstatyme numatytą prievartą. Taigi, teismo sprendimo realizavimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka, todėl priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai. Priverstinis teismo sprendimų vykdymas CPK nustatyta tvarka taikomas ne visada, jis yra tik viena iš galimų teismo sprendimų realizavimo formų. Sprendimai, kurie vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais CPK 646 straipsnio 1 dalies prasme. Antstolis gali vykdyti tuos sprendimus, kurie neįgyvendinami kitomis sprendimų realizavimo formomis ir kuriuos įmanoma fiziškai įvykdyti, t.y. tik vykdytinus sprendimus.

49Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu nusprendė: ieškinį patenkinti iš dalies: pripažinti 2002 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“, dalį dėl 47 676 m2 uosto žemės sklypo ploto nuomos, 101-104 krantinių naudojimo, kaip numatyta UAB „Birių krovinių terminalas“ ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4d. papildomame susitarime Nr. 1022, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taip pat teismas nusprendė taikyti restituciją ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ išnuomotos 47 676 m2 uosto žemės, 101-104 krantines grąžinti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kaip nurodyta UAB „Birių krovinių terminalas“ 2002 m. sausio 16 d. susitarime Nr. 904/9 ir 2002 m. vasario 4 d. papildomame susitarime Nr. 1022. Taigi, teismas žemės nuomos sutarties dalį pripažino negaliojančia ir šioje dalyje taikė restituciją, t.y. grąžino žemę nuomotojui. Sprendime teismas sprendė dėl valdymo ir naudojimo teisių, kurias nuomotojas nuomos sutartimi buvo suteikęs nuomininkui, grąžinimo iš nuomininko nuomotojui. Ginčo objektas teisiniai santykiai dėl žemės. Pati žemė nebuvo ir negalėjo būti fiziškai perduota nuomininkui. Taigi, sprendime buvo išspręstas ne faktinis, bet teisinis teisių į žemę perdavimas. Sprendimu nuomotojas susigrąžino nuomos sutartimi perduotas teises į žemę nuomininkui. Tokiu būdu jau pačiu teismo sprendimu, nuomos sutartimi buvusios perduotos teisės į žemę buvo grąžintos nuomotojui, todėl šis teismo sprendimas nėra vykdytinas ir yra įgyvendinamas nenaudojant priverstinio vykdymo formų. Esant nevykdytinam teismo sprendimui teismas neturėjo teisės išduoti vykdomojo rašto, o antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti nevykdytiną teismo sprendimą.

50Kadangi teismo sprendimas nėra vykdytinas CPK 646 straipsnio 1 dalies prasme, o nevykdytino teismo sprendimo vykdymo išaiškinimas neįmanomas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio prašymas išaiškinti vykdomojo rašto vykdymo tvarką, atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

51Kadangi teismas išaiškino nevykdytino teismo sprendimo vykdymo tvarką, todėl apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl netinkamo vykdymo tvarkos išaiškinimo neturi teisinės reikšmės ir nenagrinėjami.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktu, penktąja dalimi, CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

53Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarties.

54Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio Aleksandro Selezniovo kontoros prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo... 3. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontora pateikė prašymą dėl sprendimo... 4. Antstolis nurodė, jog vykdomajame rašte Nr. 2-97-538/2005 nurodyta taikyti... 5. UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė prašymą, kuriame prašė:... 6. UAB „Birių krovinių terminalas“ nurodo, jog tikslinga išaiškinti... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo... 8. Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė atskirąjį... 9. Suinteresuotas asmuo „Klaipėdos Smeltė“ atskiruoju skundu prašo... 10. 1) išaiškinti, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d.... 11. a) LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grąžina VĮ Klaipėdos valstybino jūrų... 12. b) Uosto žemės ploto likutį, kuris nėra reikalingas UAB „Birių krovinių... 13. 2) išaiškinti, kad, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 7 d.... 14. Nurodė, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta dėl šių motyvų:... 15. 1.... 16. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13... 17. 2.... 18. Teismas pažeidė Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 ir... 19. Teismas nagrinėdamas ne tik antstolio, bet ir UAB „Birių krovinių... 20. 3.... 21. Teismas priimdamas nutartį pažeidė CPK 589 straipsnio 1 dalį, nes... 22. 4.... 23. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes... 24. 5.... 25. Teismas pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo ir nutarties... 26. Pareiškėjas antstolio Aleksandro Selezniovo kontora pateikė atsiliepimą į... 27. Suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė... 28. Suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pateikė atsiliepimą į UAB... 29. Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė... 30. Suinteresuoto asmens LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2006 m. rugsėjo 26 d.... 31. Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugsėjo 9... 32. Suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2006 m. spalio 9 d. pateikė... 33. Suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. spalio 19 d.... 34. Apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens UAB „Birių... 35. Suinteresuoto asmens LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirasis skundas... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 37. Dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ atskirojo skundo.... 38. Byloje kilo ginčas dėl D. B. teisino statuso ir iš to kylančios jo teisės... 39. Teismas nustatė, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ 2006 m. rugpjūčio... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką yra... 41. Taigi, bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės atitinka ne... 42. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) 20 straipsnio 1... 43. Kadangi teismas nustatė, jog D. B. , kaip generalinio direktoriaus įgalinimai... 44. Kadangi D. B. , kaip generalinio direktoriaus, įgalinimai pasibaigė 2005 m.... 45. Dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirojo skundo.... 46. Suinteresuotas asmuo „Klaipėdos Smeltė“ atskiruoju skundu prašo... 47. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi vykdytinam sprendimui... 48. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam... 49. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. sprendimu... 50. Kadangi teismo sprendimas nėra vykdytinas CPK 646 straipsnio 1 dalies prasme,... 51. Kadangi teismas išaiškino nevykdytino teismo sprendimo vykdymo tvarką,... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio antrosios dalies 2 punktu,... 53. Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens UAB... 54. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir...