Byla 2S-1544-104/2013
Dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Tikroji turto kaina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Tikroji turto kaina“ atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-27909-905/2013 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui UAB „Tikroji turto kaina“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 26 900 Lt, iš kurių – 11 400 Lt yra nesumokėtas atlyginimas, 15 500 Lt – kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo sąskaitose esančias lėšas ieškinio sumai.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės D. G. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui UAB „Tikroji turto kaina“ priklausantį nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, už 26 900 Lt. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes 26 900 Lt suma nagrinėjamu atveju laikytina pakankamai didele, taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovui yra iškelta ir daugiau civilinių bylų dėl lėšų priteisimo.

4Atsakovas UAB „Tikroji turto kaina“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Nurodo, kad ieškovė prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymo nepagrindžia jokiais motyvais, argumentais, nepateikia įrodymų. Nesant motyvuoto ieškovės prašymo, jokia tikėtina grėsmė, kuri yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta. Anot apelianto, ieškovei nepateikiant jokių įrodymų, labiau tikėtina, kad ieškinys gali būti netenkinamas, kas suponuoja tai, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai ir vien tik formaliai įvertinus, kad ieškinio suma didelė. Taip pat nurodo, kad neaišku, kokiais pagrindais nustatyta didelė ieškinio suma.

5Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

6Atskirasis skundas atmetamas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).

8Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

9Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš šios teisės normos matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.

10Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Nors apeliantas ir teigia, kad nėra aišku, kokiais duomenimis teismas rėmėsi, darydamas išvadą, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė,tačiau atskirajame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių gerą savo turtinę padėtį ir tuo pačiu paneigiančių objektyvios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo buvimą. Taip pat nenurodė kitų aplinkybių, kurios būtų pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymui.

11Pažymėtina, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Ieškovė teigia, jog atsakovas su ja ne visiškai atsiskaitė. Toks ieškovės reikalavimas kyla iš darbo teisinių santykių, o darbuotojas yra silpnesnioji šio santykio šalis, todėl teismas, tiek spręsdamas ginčą iš esmės, tiek nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi apsaugoti silpnesniosios šalies teises ir teisėtus interesus, kartu išlaikydamas abiejų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

12Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

15.

Proceso dalyviai
Ryšiai