Byla 2-907/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atskirąjį skundą atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. 2-1184-392/2010 pagal ieškovo UAB „Urbico“ ieškinį atsakovui „Siemens OsakeyhtiÖ“ ir atsakovo „Siemens OsakeyhtiÖ“ priešieškinį dėl netesybų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Fima“ ir UAB „HNIT-Baltic“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB „Urbico“ pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovo „Siemens OsakeyhtiÖ“ (buvęs UAB „Siemens“) 50.000.000 Lt netesybų. Nurodė, kad ieškovas, atsakovas, UAB „Fima“ ir UAB „HNIT-Baltic“ 2006 m. birželio 15 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įsteigė laikiną savanorišką partnerių susivienijimą – konsorciumą, siekdami dalyvauti „Automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos Vilniaus mieste įdiegimo darbų ir eksploatacijos paslaugų pirkimo konkurse“. UAB „Urbico“ teigė, kad „Siemens OsakeyhtiÖ be pagrindo išstojo iš konsorciumo, taip pažeidė tarp šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir privalo sumokėti ieškovui 50.000.000 Lt netesybų.

5Atsakovas „Siemens OsakeyhtiÖ“ pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti iš ieškovo tokio pat t.y. 50.000.000 Lt dydžio netesybų sumą. Nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. tarp šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, esant valdymo komiteto pritarimui, visus veiksmus konsorciumo vardu atlikti ir sutartis pasirašyti turėjo paskirtasis partneris UAB „Urbico“. Tačiau ieškovas nustojo vykdyti savo įsipareigojimus, pradėjo veikti prieš „Siemens OsakeyhtiÖ“ interesus, nevykdė pareigos dalintis reikšminga informacija, slėpė informaciją apie savo nemokumą, vengė priimti oficialią atsakovo korespondenciją ir tokiais bei panašiais veiksmais esmingai pažeidė Jungtinės veiklos sutartį, t.y. faktiškai iš konsorciumo išstojo, todėl 2009 m. rugsėjo 10 d. „Siemens OsakeyhtiÖ“ minėtą sutartį nutraukė. 2009 m. lapkričio 19 d. raštu atsakovas pareikalavo, kad UAB „Urbico“ sumokėtų 50.000.000 Lt netesybų, tačiau ieškovas netesybų nesumokėjo ir priešingai, kreipėsi į teismą reikalaudamas priteisti netesybas iš atsakovo.

6Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovui pagal priešieškinį UAB „Urbico“ iškelta restruktūrizavimo byla (bylos Nr. B2-5512-661/2009). Ši nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 11 d. Todėl 2010 m. vasario 22 d. teismo nutartimi civilinė byla pagal ieškovo UAB „Urbico“ ieškinį atsakovui „Siemens OsakeyhtiÖ“ ir atsakovo „Siemens OsakeyhtiÖ“ priešieškinį UAB „Urbico“ dėl netesybų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Fima“ ir UAB „HNIT-Baltic“ sustabdyta ir perduota nagrinėti restruktūrizavimo byloje Nr. B2-5512-661/2009. Ta pačia nutartimi ieškovui pagal priešieškinį „Siemens OsakeyhtiÖ“ nutarta grąžinti 39 240 litų dydžio sumokėtą žyminį mokestį.

7UAB „Urbico“ Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties dalį dėl 39 240 litų žyminio mokesčio grąžinimo atsakovui „Siemens OsakeyhtiÖ“.

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Urbico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties panaikinimo, o skundą su visais priedais nutarė grąžini skundą padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis CPK 100 straipsnio 2 dalimi, atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių sumokėti žyminį mokestį ar mokėjimą atidėti gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos. Civilinio proceso kodekse nėra konkrečiai nurodyta, kokie asmenys turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarčių dėl žyminio mokesčio grąžinimo, tačiau, taikant įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.), akivaizdu, jog atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių grąžinti žyminį mokestį taip pat gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos. Žyminis mokestis šioje byloje grąžintas atsakovui „Siemens OsakeyhtiÖ“, tačiau atskirąjį skundą teismui pateikė ieškovas UAB „Urbico“. Tuo tarpu CPK 315 str. 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti.

9Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai jos užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tačiau, žyminio mokesčio grąžinimo kitai proceso šaliai išsprendimas negali būti laikomas užkertančiu kelią tolesnei bylos eigai.

10Atskiruoju skundu ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) UAB „Urbico“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo UAB „Urbico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties dalies panaikinimo. Nurodo šiuos argumentus:

111. CPK neriboja nei vienos iš bylos šalių teisės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarčių dėl žyminio mokesčio grąžinimo (CPK 79 str., 100 str. 1, 2 d., 334 str. 1 d. 1 p.).

122. CPK 100 straipsnio 2 dalyje numatyta specialioji teisės norma, kuri negali būti taikoma remiantis įstatymo analogija (CPK 3 str. 6 d., 100 str. 1, 2 d.).

133. Skundžiama nutartimi neteisėtai apribota ieškovo teisė kreiptis į teismą (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Tuo tarpu UAB „Urbico“ yra tiesiogiai suinteresuotas žyminio mokesčio grąžinimo atsakovui klausimo teisingu išsprendimu, nes tai susiję su atsakovo „Siemens OsakeyhtiÖ“ galimybės piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą priešieškinį, apribojimu.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Fima“ sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentais ir prašo jį tenkini. Nurodo, kad UAB „Fima“ taip pat yra pareiškęs savarankiškus reikalavimus atsakovui „Siemens OsakeyhtiÖ“ toje pačioje restruktūrizavimo byloje Nr. B2-5512-661/2009 ir Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi įpareigojo UAB „Fima“ sumokėti 38 940 Lt dydžio žyminį mokestį. Tokiu būdu vienam iš restruktūrizavimo byloje dalyvaujančių asmenų (atsakovui „Siemens OsakeyhtiÖ“) yra sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti savo teisių teisminę gynybą nei UAB „Fima“ bei tokiu būdu pažeistas lygybės įstatymui ir teismui principas (CPK 6, 17 str.).

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas „Siemens OsakeyhtiÖ“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovui nesuprantama, kokiu pagrindu apeliantas ginčija teismo nutartį. Be to, atsakovo nuomone, skundžiamu veiksmu užtikrinama paties apelianto teisėtų interesų apsauga (restruktūrizuojamai įmonei pralaimėjus bylą, ji turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas), o ieškovas nuo žyminio mokesčio restruktūrizavimo byloje mokėjimo atleidžiamas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu. „Siemens OsakeyhtiÖ“ teigimu, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir trukdo efektyvaus ir operatyvaus teismo proceso vykdymui (CPK 100 str. 3 d.).

16Atskirasis skundas netenkinamas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

18Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, o taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atitinkamai to, kad nutartis grąžinti kitai šaliai jos sumokėtą žyminį mokestį užkirstų kelią tolesnei bylos eigai, apeliantas nenurodo, tačiau, jo nuomone, teisė apskųsti nutartį dėl žyminio mokesčio kitai šaliai grąžinimo yra numatyta CPK 100 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Visgi CPK 100 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad dėl teismo nutarčių žyminį mokestį sumokėti ar mokėjimą atidėti atskirąjį skundą gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos. Tiesa, minėtoje CPK 100 straipsnio 2 dalyje žyminio mokesčio grąžinimas nėra tiesiogiai įvardintas, tačiau pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas yra tiesiogiai tarpusavyje susiję, nes negali būti grąžintas nesumokėtas žyminis mokestis. Be to, visi su žyminio mokesčio sumokėjimu susiję klausimai, visų pirma, siejasi su valstybės ir asmens, kurio atžvilgiu priimta nutartis dėl žyminio mokesčio, santykiu. Atitinkamai teismas, spręsdamas visus su žyminio mokesčio sumokėjimu valstybei, o taip pat ir jo grąžinimo iš valstybės biudžeto klausimus, sprendžia būtent valstybės nustatytų įstatymo reikalavimų taikymo konkrečiam asmeniui klausimą, todėl tik šis asmuo gali būti suinteresuotas kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, teismui priėmus sprendimą dėl civilinio proceso šalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą ar jo grąžinimo iš valstybės biudžeto, dėl tokio civilinio proceso šalies ir valstybės santykį nustatančio sprendimo atskirąjį skundą gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos. Pažymėtina, kad aukščiau išdėstytą CPK 100 straipsnio 2 dalyje numatytos normos aiškinimą patvirtina ir teismų praktika. Antai, nors teismo nutartys dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 100 straipsnio 2 dalyje taip pat nėra tiesiogiai įvardintos, tačiau atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria asmuo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, gali paduoti tik asmuo, dėl kurio ši nutartis buvo priimta (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2009). Visgi kartu pažymėtina, kad, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant atskirojo skundo dėl žyminio mokesčio grąžinimo priėmimo klausimą CPK 100 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos pagal analogiją, nes tai yra speciali norma CPK 100 straipsnio 1 dalies atžvilgiu (CPK 3 str. 6 d.), o minėtos nuostatos taikomos naudojant įstatymo normų aiškinimą.

19Apelianto teiginiai dėl galimybės atsakovui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis šiuo metu nenagrinėtini, nes tai tiesiogiai siejasi su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties dalies, dėl kurios skundžiama nutartimi atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, teisėtumu ir pagrįstumu, kurių šiuo metu teismas nevertina. Iš kitos pusės, pažymėtina, kad CPK nuostatų reglamentuojančių žyminio mokesčio grąžinimą, tiesioginis taikymas negali būti vertinamas kaip suteikiantis teisę kuriai nors iš šalių piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Tiesa, tretysis asmuo UAB „Fima“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis taip pat yra pareiškęs savarankiškus reikalavimus atsakovui „Siemens OsakeyhtiÖ“ toje pačioje UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje, o Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi įpareigojo UAB „Fima“ sumokėti 38 940 Lt dydžio žyminį mokestį. Tačiau pažymėtina, kad teismas, vertindamas šiuo metu skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. teisėtumą ir pagrįstumą, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. teisėtumo ir pagrįstumo nevertina (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

20Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nors Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje netiksliai pažymėjo, kad sprendžiant dėl asmens teisės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarčių grąžinti žyminį mokestį taikoma įstatymo analogija (CPK 3 str. 6 d., 100 str. 2 d.), tačiau atsižvelgiant į CPK 100 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos aiškinimą teismų praktikoje, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi iš esmės teisingai nustatė, kad UAB „Urbico“ neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo „Siemens OsakeyhtiÖ“. Taigi naikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties nėra pagrindo, o ji paliktina galioti apeliacinės instancijos teismo išdėstytų motyvų pagrindu.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas UAB „Urbico“ pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė... 5. Atsakovas „Siemens OsakeyhtiÖ“ pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo... 6. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovui pagal... 7. UAB „Urbico“ Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą,... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti... 9. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 334... 10. Atskiruoju skundu ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) UAB „Urbico“... 11. 1. CPK neriboja nei vienos iš bylos šalių teisės paduoti atskirąjį... 12. 2. CPK 100 straipsnio 2 dalyje numatyta specialioji teisės norma, kuri negali... 13. 3. Skundžiama nutartimi neteisėtai apribota ieškovo teisė kreiptis į... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Fima“ sutinka su... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas „Siemens OsakeyhtiÖ“ prašo... 16. Atskirasis skundas netenkinamas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo... 19. Apelianto teiginiai dėl galimybės atsakovui piktnaudžiauti procesinėmis... 20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nors Vilniaus apygardos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą....