Byla A-858-68-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjos J. Z. atstovui K. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos J. Z. (V. Z. teisių perėmėja, įgaliotas asmuo – K. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. (teisių perėmėja – J. Z., įgaliotas asmuo – K. T.) skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos teritorinis žemėtvarkos skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. Z. (teisių perėmėja – J. Z., įgaliotas asmuo – K. T.) skundu (b. l. 24–25) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) 2009 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 2.1-362-(1.14) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta neatkurti T. K., kurio paveldėtojas pagal testamentą yra pareiškėjas V. Z., nuosavybės teisių į P. K. turėtą žemę ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo klausimą turėjo spęsti vadovaudamasi ne Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, o šio straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. K. po savo dukters P. K. žūties 1941 m. birželio 22 d. paveldėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). T. K. 1991 m. kreipėsi į institucijas dėl nuosavybės teisių į P. K. turtą – ginčo žemės sklypą – atkūrimo, tačiau tuo metu jis negalėjo žinoti juridinio fakto, kad tikrasis žemės savininkas buvo ne P. K., o jos ir jo tėvas J. K.. V. Z. vardu pareiškimas dėl T. K. nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą buvo paduotas 2008 metais, t. y. jau po minėto juridinio fakto nustatymo. Nors T. K. 1994 m. mirė, jis 1991 m. spalio 21 d. testamentu visą jam priklausantį turtą paliko V. Z., todėl T. K. atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą dabar paveldėjimo teisės pagrindu pereitų jam.

5Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 42–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. lapkričio 16 d. pažymėjimą Nr. T-3029-k P. K. iki nacionalizacijos buvo 1,183 ha žemės savininke Palangos mieste. Savininkų turėta žemė buvo nacionalizuota Liaudies Seimo ir P. K. žuvimo dieną jau nebebuvo turėtos žemės savininke, savo šeimos ji neturėjo. Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-83/2007 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. K. po savo dukters P. K. žūties 1941 m. birželio 22 d. paveldėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). J. K. laikytinas P. K. nuosavybės teisių perėmėju Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko savo turtą. Atsakovas neturi duomenų, kad J. K. po mirties savo turtą testamentu paliko T. K. ar kitiems įpėdiniams, prašantiems atkurti nuosavybės teises į P. K. turėtą žemę. Kadangi T. K. nėra J. K. testamentinis įpėdinis, jis negali pretenduoti į P. K. turėtą žemę Palangoje.

6Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi (b. l. 57–58) sustabdė administracinę bylą iki paaiškės mirusio pareiškėjo V. Z. teisių perėmėjai bei iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas V. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A525-1460/2008.

7II.

8Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu (b. l. 102–106) pareiškėjos J. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja, kaip mirusio sutuoktinio V. Z. testamentinė įpėdinė bei jo teisių perėmėja, po jo mirties byloje iš esmės siekia, kad mirusiajam T. K. būtų atkurtos nuosavybės teisės į P. K. turėtą žemę, adresu (duomenys neskelbtini), kurią po P. K. žūties 1941 m. birželio 22 d. paveldėjo T. K. tėvas J. K.. Pareiškėja iš esmės nesutinka, jog vien tai, kad J. K., kaip ginčo žemės sklypo savininkas, savo sūnui T. K. nepaliko testamentu turto, atsakovo vertinama kaip pagrindas neatkurti T. K. nuosavybės teisių į ginčo žemę. Be to, pareiškėja T. K. teisę į ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą grindžia ir Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. K. tėvas J. K. po savo dukros P. K. žūties paveldėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtu teismo sprendimu juridinis faktas nustatytas, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tačiau nurodytas teismo sprendimas bei faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad T. K., būdamas gyvas, realizavo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. J. K. iš esmės nebuvo galimybių kreiptis į valdžios institucijas ir (ar) kitaip realizuoti nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą dėl sudėtingos pokario situacijos Lietuvoje. Tačiau aplinkybė, jog J. K. sūnus T. K. gyveno jau ir atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, parodo, kad visas juridines galimybes tinkamai realizuoti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ir (ar) kitą tėvui priklausantį turtą, jis turėjo. T. K. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka nėra įgyvendinęs nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Aplinkybės, jog juridinis faktas dėl ginčo žemės sklypo paveldėjimo nustatytas 2007 m. vasario 28 d. teismo sprendimu, o prašymą dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atkūrimo T. K. vardu kompetentingai institucijai 2008 m. padavė jo įpėdinis pagal testamentą V. Z., įrodo, kad T. K. nustatytais terminais ir tinkamai savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdamas gyvas neišreiškė, o V. Z. kreipėsi į kompetentingą instituciją jau akivaizdžiai praleidęs Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A6-186-2001, taikant ir aiškinant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas, buvo suformuluota taisyklė, kad pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises asmeniui tenkanti išlikusio nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne į visus buvusio savininko įstatyminius įpėdinius, nurodytus Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o tik į tuos, kurie nustatytais terminais ir tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, jog testamento nebuvimas iš esmės sudaro juridinę kliūtį T. K. realizuoti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, atmestinas kaip nepagrįstas.

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrįsta Sprendimo motyvacija Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, nustatančia, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nėra duomenų, jog T. K. yra J. K. testamentinis įpėdinis, to neginčijama ir skundu. Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog T. K., V. Z., ar J. Z. buvo atnaujintas terminas pateikti prašymui ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą.

10III.

11Pareiškėja J. Z. (įgaliotas asmuo – K. T.) apeliaciniu skundu (b.l. 110–111) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Sprendimas ir įpareigoti atsakovą spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą iš naujo. Pareiškėja remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja pažymėjo, kad nors J. K. testamento dėl savo turto palikimo nebuvo surašęs, tačiau šioje situacijoje, sprendžiant dėl T. K. nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo būti vadovaujamasi ne Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto, o 3 punkte įtvirtinta nuostata. Kai 1991 m. T. K. kreipėsi į įgaliotas institucijas ir pateikė joms visus reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių į P. K. turtą atkūrimo, to juridinio fakto, kad tikrasis šios žemės savininkas buvo ne P. K., o jų tėvas, J. K. žinoti dar negalėjo. Tačiau V. Z. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo paduotas 2008 m., t. y. po minėto juridinio fakto nustatymo, todėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimą atsakovas turėjo spręsti vadovaudamasis ne Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5, o 3 punktu.

12Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos teritorinis –žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 116–118) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nurodo, kad 2003 m. spalio 29 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį teismams buvo suteikta teisė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos piliečiams buvo perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos ir formos testamentu arba sutartimis, taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Teismui pripažinus galiojančiais minėtus sandorius, šių sandorių pagrindu nuosavybės teises įgiję piliečiai tampa pretendentais atkurti pažeistas nuosavybės teises. Net jeigu teismai būna nustatę juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko kam nors turtą, tačiau tas asmuo jau yra miręs, atkūrimo procedūrą užbaigti riboja Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis. Šiuo pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. spalio 14 d. atsakė pareiškėjui, kad atkūrimas yra negalimas.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos mirusiojo T. K. vardu atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į P. K. iki nacionalizacijos priklausiusį nekilnojamąjį turtą – ginčo žemės sklypą.

17Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas jame konstatavo, kad teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjai atkurti nuosavybės teises nėra.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą visų pirma būtina įvertinti joje taikytiną teisinį reguliavimą.

19Šiuo aspektu pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius“. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta nekilnojamojo turto savininko sąvoka: „asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Pažymėtina ir tai, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinamas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems būtent Atkūrimo įstatyme įtvirtintais pagrindais atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

20Taip pat pažymėtina, kad Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. priėmė deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė buvo paskelbta tautos nuosavybe, t. y. buvo nacionalizuota. Įvertinus šias nuostatas darytina išvada, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą visų pirma būtina atsakyti į klausimą, kas Atkūrimo įstatymo prasme buvo nacionalizuoto turto, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises, savininkas, t. y. būtina nustatyti, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo ginčo žemės sklypo savininkas.

21Byloje nekyla ginčo, kad nacionalizacijos metu ginčo žemės sklypo savininke buvo P. K. (žr. 2007 m. vasario 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-83/2007; taip pat prijungtą administracinę bylą Nr. I-2329-386/2007, b. l. 159-160). Nustatyta, kad P. K. mirė 1941 m. birželio 22 d. (b.l. 14-15). T. K., kurio vardu siekiama atkurti nuosavybės teises, buvo J. K. sūnus (b.l. 74), kuris savo ruožtu buvo P. K. tėvas. Taigi T. K. buvo P. K. brolis.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja nurodo, jog nuosavybės teises T. K. vardu į ginčo žemės sklypą atsakovas pareiškėjai privalo atkurti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, toks teiginys nepagrįstas. Kaip minėta, nacionalizacijos metu Atkūrimo įstatymo prasme ginčo žemės sklypo savininke buvo būtent P. K., kuri yra T. K. sesuo, o ne T. K. tėvas J. K.. Įvertinus Atkūrimo įstatymo nuostatas darytina išvada, kad 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas nenumato teisės atkurti nuosavybės teises į seserų iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą, kadangi jame įtvirtintas baigtinis sąrašą asmenų, turinčių tokią teisę (t. y. sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai). Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime kaip teisiškai reikšmingą aplinkybę nurodė tai, kad, jo manymu, T. K. nustatytais terminais ir tinkamai savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvas būdamas neišreiškė, šis aspektas, teisėjų kolegijos nuomone, teisiškai nėra reikšmingas, nes, kaip minėta Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas apskritai nenumato teisės atkurti nuosavybės teises į seserų iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindo įpareigoti atsakovą T. K. vardu atkurti nuosavybės teises į P. K. nuosavybės teise valdytą ginčo žemės sklypą nėra.

23Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2007 m. vasario 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-83/2007 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K., po savo dukros P. K. žūties, 1941 m. birželio 22 d. paveldėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą: 1 ha 1837 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kad nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą J. K. laikytinas nuosavybės teisių perėmėju Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 straipsnio prasme, o ne turto savininku Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad „nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams <...> kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“. Kaip matyti iš šios nuostatos turinio, asmenų teisė atkurti nuosavybės teises į tokį turtą nėra besąlyginė: tam, kad asmuo įgytų teisę atkurti nuosavybės teises į nuosavybės teisių perėmėjo turėtą nekilnojamąjį turtą, pastarasis tokį turtą jam privalėjo palikti testamentu.

24Įvertinus byloje esančią medžiagą darytina išvada, kad joje nėra įrodymų, jog J. K. P. K. paveldėtą ginčo žemės sklypą yra testamentu palikęs T. K., kurio vardu siekiama atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pagrindo įpareigoti atsakovą T. K. vardu pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu taip pat nėra.

25Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad nežiūrint pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ydingumo, pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27pareiškėjos J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

28Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. Z. (teisių perėmėja – 5. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į... 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi... 7. II.... 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu (b.... 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrįsta Sprendimo motyvacija... 10. III.... 11. Pareiškėja J. Z. (įgaliotas asmuo – 12. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV.... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos mirusiojo T. K.... 17. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas jame... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą visų pirma... 19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje... 20. Taip pat pažymėtina, kad Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. priėmė... 21. Byloje nekyla ginčo, kad nacionalizacijos metu ginčo žemės sklypo savininke... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja nurodo, jog nuosavybės... 23. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2007 m. vasario 28 d. Palangos miesto... 24. Įvertinus byloje esančią medžiagą darytina išvada, kad joje nėra... 25. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. pareiškėjos J. Z. apeliacinį skundą atmesti.... 28. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą... 29. Nutartis neskundžiama....