Byla 2S-632-230/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,

3kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Leono Jachimavičiaus,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vaitkevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutarties, kuria neatnaujintas antstoliui terminas atskirajam skundui paduoti civilinėje byloje Nr. 2-16315-713/2008 pagal pareiškėjos S. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Robertui Vaitkevičiui, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. V. dėl antstolio veiksmų,

Nustatė

5Pareiškėja S. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė (b.l. 3-5): 1) pripažinti neteisėtais antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmus dėl piniginių lėšų arešto 5881,70 Lt sumai S. V. sąskaitoje LT51 7300 0100 8601 0299 AB „Hansabanke“ ir jų pervedimo į antstolio R.Vaitkevičiaus depozitinę sąskaitą; 2) įpareigoti antstolį R.Vaitkevičių grąžinti S. V. 3629, 90 Lt; 3) įpareigoti antstolį R.Vaitkevičių atšaukti AB „Hansabankas“ 2003 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą dėl 5881,70 Lt arešto S. V. sąskaitai Nr. LT51 7300 0100 8601 0299 AB „Hansabanke“; 4) priteisti pareiškėjai iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi skundą tenkino visiškai: 1) pripažino neteisėtais antstolio R.Vaitkevičiaus veiksmus dėl piniginių lėšų arešto 5881,70 Lt sumai S. V. sąskaitoje LT51 7300 0100 8601 0299, esančioje AB „Hansabankas“ ir jų pervedimo į antstolio R.Vaitkevičiaus depozitinę sąskaitą; 2) įpareigojo antstolį grąžinti pareiškėjai 3629, 90 Lt; 3) įpareigojo antstolį atšaukti 2003 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymą dėl 5881,70 Lt arešto pareiškėjos S. V. sąskaitai Nr. LT51 7300 0100 8601 0299, esančiai AB „Hansabankas“ ir priteisė pareiškėjai iš antstolio 900 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

7Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vaitkevičius 2009 m. gruodžio 29 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties ir prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jam nedalyvaujant teismas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį, kurią pareiškėjas gavo 2008 m. gruodžio 19 d., t.y. pasibaigus CPK 335 straipsnyje nustatytam terminui atskirajam skundui paduoti. Terminas praleistas dėl svarbios priežasties, nes nutartis gauta pasibaigus apskundimo terminui, o pareiškėjas atskirąjį skundą galėjo paduoti tik žinodamas skundžiamos nutarties motyvus.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens antstolio R.Vaitkevičiaus prašymą dėl termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Teismas nurodė, kad byla buvo paskirta nagrinėti 2008 m. lapkričio 25 d. ir apie tai pareiškėjui R.Vaitkevičiui buvo pranešta tinkamai. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 24 d. prašymu bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Bylą teismas išnagrinėjo 2008 m. lapkričio 25 d. ir nutarties paskelbimą atidėjo 2008 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjas buvo informuotas apie posėdį, dalyvauti nepageidavo, bet privalėjo domėtis posėdžio baigtimi ir priimtais sprendimais. Teismas darė išvadą, kad sprendimo, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, paskelbimas laikytinas prieš tai vykusio teismo posėdžio, kuriame nutarta atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, tęsiniu, todėl laikė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie nutarties paskelbimą 2008 m. gruodžio 9 d., ir jis turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 15 d. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad atskirasis skundas jam įteiktas pavėluotai, teismas laikė neturinčia reikšmės, kadangi sprendimų (nutarčių) nuorašai dalyvaujantiems byloje asmenims išduodami tik pačių asmenų prašymu. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių argumentų ir įrodymų, dėl kurių teismas galėtų atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, pripažindamas termino praleidimo priežastis svarbiomis.

9Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vaitkevičius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį ir atstatyti Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties apskundimo terminą. Nurodo, kad teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties nuorašą išsiuntė, pažeisdamas CPK 292 straipsnyje nustatytą terminą, nes ši nutartis paštui atiduota tik 2008 m. gruodžio 15 d., t.y. priešpaskutinę skundo padavimo dieną, o antstolis ją gavo 2008 m. gruodžio 19 d., t.y. pasibaigus 335 straipsnyje numatytam atskirojo skundo padavimo terminui. Teismui pažeidus CPK 292 straipsnio reikalavimus, jam buvo atimta galimybė laiku susipažinti su nutarties motyvais, ir tai sudaro pagrindą terminą atnaujinti, kaip numatyta CPK 78 straipsnio 1 dalyje. Teismas atmetė prašymą atnaujinti apskundimo terminą, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, laikytinas jo dalyvavimu teismo posėdyje ir posėdžio tęsinyje - nutarties paskelbime. Tačiau tik žinodamas teismo nutarties motyvus, apeliantas gali tinkamai įgyvendinti CPK 593 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę skųsti jam nepalankią nutartį. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina CPK 290 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes šioje normoje aiškinama nutarties paskelbimo tvarka, o ne nutarčių nuorašų išsiuntimas nedalyvavusioms teismo posėdyje šalims. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant laikytinas jo dalyvavimu teismo posėdyje. Teismo išvada, kad pareiškėjui buvo žinoma apie nutarties paskelbimą, pažeidžia šalies procesines teises kreiptis į teismą teisminės gynybos, gauti nutarčių nuorašus ir įgyvendinti teisę į apeliaciją (CPK 5 str., 13 str., 142 str., 593 str. 5 d.). Jokia procesinė teisės norma šalies neįpareigoja laiku pasidomėti apie priimtą nutartį ir atvykti ją pasiimti. Pats teismas pažeidė imperatyvią nuostatą išsiųsti nutartį ne vėliau kaip per 3 dienas (CPK 292 straipsnis), nes ją išsiuntė per 6 dienas. Dėl teismo ar pašto darbuotojų kaltės realaus apskundimo termino neliko, pareiškėjo teisės liko neapgintos. Įstatyme nenumatyta, pagal kokius kriterijus praleisto termino priežastys pripažįstamos svarbiomis, tai yra teismo diskrecijos teisė (CPK 78, 307 straipsniai), todėl teismas privalėjo vadovautis bendraisiais principais, tarp jų – ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismo išvada, kad pareiškėjui apie 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį buvo žinoma nutarties priėmimo dieną, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. 7 dienų terminas nėra naikinamasis, todėl teismo gali būti atnaujinamas, juo labiau, kad pats teismas pažeidė informavimo tvarką. Tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (1999 m. balandžio 7 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-61/1999; 2003 m. gegužės 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-626/2003; 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-1232/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teismo padarytas įstatymo pažeidimas yra svarbi procesinio termino praleidimo priežastis. Šaliai, neatvykusiai į teismo posėdį, teismo nutarties nuorašas išsiunčiamas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos (CPK 292str.). Šioje procesinėje normoje ne tik įtvirtinta teismo pareiga informuoti nedalyvavusią teismo posėdyje šalį apie priimtą procesinį sprendimą, ji taip pat reiškia ir tam tikrą proceso šalies teisių garantiją, nes teisę į teismo nutarties peržiūrėjimą apeliacine tvarka šalis gali įgyvendinti tik per proceso įstatyme nustatytą terminą. Tokio termino eiga pradedama skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos. Praleidus terminą išsiųsti teismo nutarties nuorašą, apribojamos nedalyvavusio teismo posėdyje asmens galimybės laiku paduoti atskirąjį skundą.

10Pareiškėja S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš suinteresuoto asmens išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 1) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 292 straipsnio nuostatą, kad nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo priėmimo dienos. Iš paties apelianto pateikto voko ir jame esančių antspaudų matyti, kad teismas nutartį suinteresuotam asmeniui išsiuntė per CPK 292 straipsnyje numatytą trijų dienų terminą, t.y. 2008 m. gruodžio 12 d., o antstolis nutartį gavo 2008 m. gruodžio 15 d., nepasibaigus nutarties apskundimo terminui. Paties antstolio uždėtas spaudas „Gauta 2008-12-19“ ant nutarties kopijos negali būti pagrindu laikyti, kad nutartis gauta 2008 m. gruodžio 19 d., nes antstolis ar jo darbuotojai spaudą gali uždėti bet kada ir praėjus keletui dienų po korespondencijos gavimo. 2) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad suinteresuotas asmuo praleido terminą paduoti atskirąjį skundą dėl svarbių priežasčių, kadangi nutartis gauta antstolių kontoroje 2008 m. gruodžio 15 d., tai patvirtina spaudas ant voko, nepasibaigus terminui, suinteresuotas asmuo turėjo dvi dienas paduoti skundui. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, kodėl jis negalėjo paduoti skundo per dvi dienas, nepateikė jokių įrodymų apie buvusias svarbias priežastis, todėl teismas pagrįstai neatnaujino termino paduoti skundą. 3) Suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad atskirąjį skundą dėl 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties panaikinimo pateikė 2008 m. gruodžio 29 d., ir tai patvirtina, kad terminas praleistas be svarbių priežasčių, nes nutartį antstolis gavo 2008 m. gruodžio 15 d., todėl 7 dienų terminas pasibaigė 2008 m. gruodžio 22 d. 4) Atskirojo skundo argumentai dėl pažeistos teisės laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, teisės gauti nutarčių nuorašus, dėl apribotos teisės į apeliaciją yra nepagrįsti ir prieštarauja procesinėms teisės normoms. CPK 335 straipsnis numato, kad atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos ir tik išimtis padaryta nutartims, kurios priimtos rašytinio proceso tvarka, kai skundas paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Be to, šie argumentai prieštarauja ir CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Todėl remiantis šia norma, antstolis praleidęs nustatytą terminą praranda teisę paduoti atskirąjį skundą. Trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju - teisę į apeliaciją). Suinteresuotas asmuo terminą praleido žymiai, net 13 dienų, todėl prarado teisę apskųsti nutartį. 5) Apelianto argumentai, kad jokia procesinė norma neįpareigoja nedalyvavusios teismo posėdyje šalims laiku pasidomėti apie priimtą nutartį ir atvykti jos pasiimti, yra nepagrįsti ir prieštarauja CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatai, įpareigojančiai dalyvaujantį byloje asmenį rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus. 6) Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliantas nepagrįstai atskirąjį skundą grindžia jo nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes visose šiose bylose yra skirtingos faktinės aplinkybės (kai dėl teismo klaidos buvo pažeistas CPK 292 straipsnyje numatytas 3 dienų terminas, kai terminas praleistas nežymiai, paskelbta tik nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalis).

11Atskirasis skundas atmestinas. CPK 335 straipsnyje numatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo ginčijamos teismo nutarties priėmimo dienos. Ir tik tuomet, jeigu skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį priėmė teismo posėdyje (b.l. 44-51), o ne rašytinio proceso tvarka, todėl šiuo atveju terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos, ir jis baigėsi 2008 m. gruodžio 16 d.

12CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams paduoti nėra naikinamasis, todėl jam pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti sau nepalankią teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas, nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

13Suinteresuotas asmuo, tik žinodamas teismo nutarties motyvus, gali tinkamai įgyvendinti teisę skųsti jam nepalankią nutartį atskiruoju skundu. Todėl nuo asmens teisės gauti teismo nutarties nuorašą įgyvendinimo tiesiogiai priklauso ir tinkamas teisės paduoti atskirąjį skundą įgyvendinimas. CPK 42 straipsnis suteikia šalims teisę gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų nuorašus. Siekiant užtikrinti nedalyvavusios teismo posėdyje šalies teisę gauti teismo nutarties, kuria išsprendžiama byla, nuorašą, tuo pačiu ir apeliacijos teisę, teismas, vadovaudamasis CPK 292 straipsniu, privalo asmeniui, neatvykusiam į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti nutarties nuorašą. Teismas nutarties nuorašą antstoliui R.Vaitkevičiui išsiuntė 2008 m. gruodžio 10 d. lydraščiu (b.l. 53), kaip beje ir kitiems bylos dalyviams. Antstoliui siųsta korespondencija kurjerių tarnybai įteikta 2008 m. gruodžio 12 d., ką patvirtina teismo spaudo data ant voko, kurį su atskiruoju skundu pateikė pats apeliantas (b.l. 66). Šios rašytiniais įrodymais byloje patvirtintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas nepažeidė CPK 292 straipsnio reikalavimų, kadangi nutarties nuorašą antstoliui išsiuntė per 3 dienas nuo jos priėmimo. Tai reiškia, kad teismas savo veiksmais neužkirto antstoliui kelio ir neapsunkino antstolio galimybių paduoti atskirąjį skundą. Tuo tarpu antstolis, remiantis ta pačia norma, žinodamas apie vykusį teismo posėdį, pats galėjo pareikalauti išduoti priimtos nutarties nuorašą ir tokiu būdu užsitikrinti galimybę apskųsti nutartį įstatymo numatytu terminu, o ne laukti atsiunčiamo nutarties nuorašo.

14Atsižvelgiant į tai, kad teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą turi būti vertinami paties skundą padavusio asmens veiksmai ir priežastys, dėl kurių jis praleido įstatymo numatytą terminą. Antstolis teigia, kad nutarties nuorašą gavo 2008 m. gruodžio 19 d., tačiau šią aplinkybę patvirtina tik paties antstolio ar jo kontoros darbuotojų spaudas ant gautos korespondencijos (b.l. 67). Tačiau šiuo atveju įrodomąją reikšmę turi gavimo spaudas ant voko, o tai yra 2008 m. gruodžio 15 d. Atskirąjį skundą antstolis paštui pateikė tik 2008 m. gruodžio 29 d.( b.l. 68), t.y. terminą jam paduoti praleidęs net 13 dienų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atskirasis skundas antstolio pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą jam paduoti. Antstolis nenurodė jokių kitų svarbių priežasčių, dėl ko praleido terminą skundui paduoti, išskyrus jo pažeistą teisę gauti nutarties nuorašą, kas įrodymais yra paneigta. Net ir įvertinus tai, kad nutarties nuorašą antstolis gavo 2008 m. gruodžio 15 d., jis skundą pateikė tik po 13 dienų (o ne per 7 dienas), nenurodydamas jokių kitokių kliūčių, sutrukdžiusių tai padaryti kur kas anksčiau.

15Atmestini ir antstolio atskirojo skundo motyvai, jog įstatymas jo neįpareigoja laiku pasidomėti apie priimtą nutartį ar atvykti jos pasiimti. Toks požiūris iš principo yra ydingas. CPK 7 straipsnyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus. Negalima pripažinti, jog antstolis veikė pagal šio straipsnio nuostatas. Jam buvo žinoma apie pareiškėjos paduoto skundo nagrinėjimą teismo posėdyje, todėl antstolis, veikdamas sąžiningai, turėjo domėtis bylos išnagrinėjimu ir priimtu procesiniu dokumentu, ypač kaip teisininkas puikiai žinodamas įstatymo nustatytą trumpą terminą atskirajam skundui paduoti. Antstolis turėjo suprasti, kad laukdamas atsiunčiamo nutarties nuorašo, rizikuoja apsunkinti sau galimybę paduoti atskirąjį skundą įstatymo nustatytu laiku. Todėl teismui laiku įvykdžius pareigą išsiųsti nutarties nuorašą, antstolio elgesys pateikiant skundą pavėlavus 13 dienų laikytinas aplaidžiu ir nepateisinamu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti antstolio prašymą atnaujinti jam terminą atskirajam skundui paduoti.

16Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš antstolio Roberto Vaitkevičiaus pareiškėjai S. V. 300 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai