Byla I-60-583/2014
Dėl įmonių ir įstaigų veiklos tobulinimo. Šią iniciatyvą numatoma tęsti 2014–2016 metais

1PATVIRTINTA Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.

2KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS

32014–2016 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

4VEIKLOS KONTEKSTAS

5Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip institucijos, misija – teikti miesto bendruomenei kokybiškas paslaugas, atitinkančias suinteresuotų šalių išreikštus poreikius bei lūkesčius.

6Klaipėdos miesto savivaldybės 2014–2016 m. strateginis veiklos planas parengtas remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiu plėtros planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2-79. Taip pat vadovautasi kitais strateginio planavimo dokumentais, tarp kurių svarbu paminėti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-350 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės 2012–2015 metų veiklos prioritetus, kuriais remiantis buvo formuojama savivaldybės veiklos strategija ir finansavimo paskirstymas programoms.

7Veiklos prioritetai 2014–2016 metais

81. Skaidrus ir efektyvus valdymas:

91.1. Savivaldybės institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos efektyvumo, atsakomybės, atskaitingumo ir viešumo didinimas.

10Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2013 m., jau trečius metus iš eilės, Klaipėdos miesto savivaldybę išrinko kaip geriausiai valdomą ir patraukliausią investuotojams savivaldybę[1]. Vidaus reikalų ministerijos atliktame Savivaldybių veiklos tyrime Klaipėdos miesto savivaldybė įvardyta kaip savivaldybė, kurios valdymo išlaidos vienam gyventojui yra mažiausios[2]. Siekiant išlaikyti efektyviai dirbančios savivaldybės statusą, 2014–2016 m. bus tęsiami pradėti veiklos valdymo tobulinimo darbai.

112013 m. pradėta Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos optimizavimo reforma – nuo 2014 m. biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita bus vykdoma centralizuotai Savivaldybės administracijoje. Šios reformos tikslas – didinti buhalterinės apskaitos efektyvumą ir mažinti kaštus – nuo 2015 m. kasmet planuojama sutaupyti apie 2,9 mln. Lt, kurie bus naudojami švietimo, sporto, kultūros, socialinių paslaugų bei sveikatos programoms vykdyti.

12Klaipėdos miesto savivaldybė viena iš pirmųjų šalyje savo veikloje ėmė diegti strateginio planavimo principus. Šių principų taikymas sudaro sąlygas efektyviau ir skaidriau valdyti turimus išteklius siekiant ilgalaikių tikslų. Pirmasis ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas – Klaipėdos miesto savivaldybės strateginis plėtros planas buvo patvirtintas 2001 m. Savivaldybėje sukurta nuosekli strateginių planų sistema – ilgalaikio plano nuostatos integruojamos į kasmet rengiamus trumpalaikius strateginius veiklos planus, vykdoma strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsena, kasmet rengiamos ir viešai skelbiamos planų įgyvendinimo ataskaitos.

13Strateginio planavimo principai pritaikyti ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdyme. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-373 patvirtintomis Savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių dalyvė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, strateginių veiklos planų rengimo rekomendacijomis, trejų metų strateginius veiklos planus parengė visos savivaldybės kontroliuojamos akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos. Savivaldybė ėmėsi šios iniciatyvos tam, kad galėtų efektyviai pamatuoti kiekvienos įmonės veiklos rezultatus, o įmonių vadovai aiškiai žinotų, kokias užduotis jiems formuluoja Savivaldybės administracijos direktorius bei įmonių ir įstaigų valdymo organai. Siekiama, kad įmonės ir įstaigos formuluotų aiškius tikslus, uždavinius, rodiklius, numatytų veiksmus trejiems metams bei pagrįstų planuojamas investicijas. Reikalaujama, kad įmonių ir įstaigų planai būtų kompleksiški, kad tikslai atitiktų ilgalaikius savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, būtų orientuoti į racionalų išteklių naudojimą, klientų aptarnavimo tobulinimą, naujų technologijų diegimą. Įmonių ir įstaigų parengtus strateginius veiklos planus vertina Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri kasmet pateikia rekomendacijas dėl įmonių ir įstaigų veiklos tobulinimo. Šią iniciatyvą numatoma tęsti 2014–2016 metais.

14Siekiant patobulinti savivaldybės veiklos valdymo procesus, įgyvendinamas ES iš dalies finansuojamas tęstinis projektas „Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbo organizavimo gerinimas tobulinant organizacinę struktūrą, finansinių išteklių ir veiklos valdymo procesus“. Vykdant šį projektą 2013 m. buvo įdiegta veiklos ir finansų valdymo bei apskaitos informacinė sistema, o 2014–2015 m. numatoma sukurti investicinių projektų valdymo modulį, kuris leis efektyviau vykdyti savivaldybės įgyvendinamų investicinių projektų stebėseną ir kontrolę.

151.2. Savivaldybės teikiamų paslaugų įvairovės, prieinamumo, kokybės ir ekonomiškumo pusiausvyros užtikrinimas.

16Savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir kitais įstatymais, teikia administracines ir viešąsias paslaugas. Administracinės paslaugos apima leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais ir pan. Administracines paslaugas daugiausia teikia savivaldybių administracijos. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba per viešus konkursus pasirenkami juridiniai ar fiziniai asmenys. Savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų spektras yra labai platus – organizuojamas viešųjų paslaugų teikimas gyventojams švietimo, kultūros, sporto, sveikatos, švietimo, socialinėje, komunalinio ūkio ir kitose šalies įstatymų bei kitų teisės aktų priskirtose srityse.

172014–2016 m. laikotarpiu daug dėmesio bus skiriama elektroninių paslaugų diegimui ir tobulinimui. Nuo 2014 m. pradės funkcionuoti elektroninės vaikų registracijos į ikimokyklines ugdymo įstaigas informacinė sistema. Ketinama žengti pirmuosius žingsnius diegiant mokinio elektroninio bilieto sistemą bendrojo lavinimo mokyklose bei neformaliojo ugdymo įstaigose, plėtoti nuotolinio mokymo programas. 2014–2016 m. numatoma sukurti licencijų ir leidimų išdavimo elektroniniu būdu sistemą, tai leistų sumažinti administracinę naštą verslo subjektams ir fiziniams asmenims.

181.3. Miesto urbanistinio planavimo tobulinimas.

192014–2016 metų laikotarpiu planuojama pasirengti svarbiausio savivaldybės teritorijų planavimo dokumento – Savivaldybės bendrojo plano rengimui. Dabartinis Klaipėdos miesto savivaldybės bendrasis planas patvirtintas 2007 m. Nuo to laiko mieste pakito socialinė, demografinė, ekonominė situacija. Šiuos pokyčius būtina įvertinti planuojant miesto teritorinį vystymąsi. Taip pat per šį laikotarpį siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams ir verslo subjektams įsitraukti į teritorijų planavimo procesus kuo ankstesniame etape, kad vėliau būtų išvengta nesusipratimų ir interesų konfliktų.

201.4. Bendruomenių vaidmens ir partnerystės su valstybinėmis institucijomis ir kitomis struktūromis stiprinimas.

21Klaipėdos mieste bendruomenė į viešųjų reikalų tvarkymą įtraukiama keliais būdais:

221) išrinkti bendruomenės atstovai – seniūnaičiai, atstovaujantys miesto gyvenamiesiems rajonams;

232) prie savivaldybės tarybos yra įsteigtos visuomeninės tarybos, turinčios patariamąjį balsą savivaldybės institucijų priimamais sprendimais;

243) gyventojai gali savo nuomonę išsakyti gyventojų tribūnoje prieš kiekvieną eilinį savivaldybės tarybos posėdį.

252014 m. naujai trejų metų kadencijai bus renkami seniūnaičiai – bendruomenių atstovai. Bendradarbiaujant su seniūnaičiais, 2014–2016 m. laikotarpiu planuojama tęsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamos vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinimą. 2012 ir 2013 m. savivaldybė iš šios programos gavo po 0,5 mln. Lt bendruomenėms stiprinti skirtų projektų finansavimui, didžioji dalis projektų buvo skirti infrastruktūrai gerinti, vaikų aikštelėms įrengti ir kt. veiklai.

26Numatoma toliau bendradarbiauti su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei kitomis institucijomis vystant miestui svarbius infrastruktūros ir socialinius projektus.

272. Sveika, tvarkinga ir saugi aplinka kiekvienam miestiečiui:

282.1. Apleistų miesto dalių regeneravimas sutvarkant esamas ir įrengiant naujas viešąsias erdves, parkus, rekreacines zonas.

292014–2020 m. ES finansinės paramos panaudojimo laikotarpiu valstybės institucijos numato skirti lėšų didžiųjų šalies miestų kvartalų kompleksiniam atnaujinimui. Kiekvienas miestas turėjo parinkti tikslinę teritoriją, kuri bus regeneruojama. Klaipėdos mieste tokia teritorija pasirinktas kvartalas tarp Taikos pr., Galinio Pylimo g., Aukštosios g., Turgaus g., Tiltų g., Danės g., Mokyklos g., Šilutės pl. ir Kauno g. 2014–2020 m. planuojama įgyvendinti projektus, kurie atgaivintų šią miesto dalį: įrengti naują tiltą per Danės upę, sutvarkyti Danės upės krantines nuo Biržos tilto iki Mokyklos g. tilto, rekonstruoti futbolo sporto mokyklos pastatus Paryžiaus Komunos g. 16A į modernų sporto centrą, regeneruoti viešąsias erdves ir gyvenamųjų namų kiemus, vykdyti kitus investicinius projektus.

302014–2016 m. daugiau dėmesio ketinama skirti pietinės miesto dalies viešosioms erdvėms atnaujinti. 2014 m. planuojama sutvarkyti Debreceno gyvenamojo kvartalo centrinę aikštę, 2015 m. – Pempininkų gyvenamojo kvartalo.

312014 m. bus užbaigta įrengti nauja rekreacinė zona miesto gyventojams ir svečiams – nutiestas naujas dviračių takas (su poilsio aikštelėmis) Danės upės slėnio teritorijoje (ruožas nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g. tilto).

322.2. Aplinkos taršos stebėsena ir mažinimas.

33Nuo 2005 m. yra vykdomas Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringas. Pagal 2012 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą 2012–2016 m. Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programą toliau bus tęsiami triukšmo matavimai 40 taškų, oro taršos tyrimai 23 taškuose, hidrologiniai, hidrogeocheminiai ir hidrobiologiniai tyrimai 10 paviršinio vandens telkinių, dirvožemio, biologinės įvairovės ir maudyklų tyrimai.

34Klaipėdos mieste oro kokybė bus vertinama pagal oro taršos tyrimų duomenis stacionariose aplinkos oro kokybės matavimo stotyse, esančiose Bangų g. 7 ir Baltijos pr. 1. 2012 m. oro kokybės matavimo stotyse užfiksuoti duomenys rodė, kad per metus buvo atitinkamai 28 ir 17 dienų, kai buvo viršijamos ribinės teršalų (KD10) vertės (maksimalus leistinas skaičius – 35 dienos). Didžiausia oro tarša Klaipėdos mieste yra ne iš stacionarių šaltinių, o iš autotransporto priemonių. Dėl to siekiama, kad kuo daugiau miesto ir priemiesčių gyventojų naudotųsi viešuoju transportu – investuojama į paslaugų kokybę, tobulinama e. bilieto sistema, atnaujinamas autobusų parkas, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, integruojami maršrutai ir t. t. 2014–2015 m. šiaurinėje miesto dalyje planuojama diegti principu „Palik automobilį ir važiuok viešuoju transportu“ (angl. „PARK&RIDE“) veikiančią automobilių laikymo aikštelę, kurioje iš užmiesčio ar priemiesčių individualiais automobiliais atvykstantys žmonės galės palikti savo transporto priemones ir toliau važiuoti miesto transportu.

35Aplinkos kokybei didelės įtakos turi želdynai. Dėl to siekiama išsaugoti parkų ir skverų tinklą, prižiūrėti esamus, formuoti naujus želdynus, suteikti želdynams juridinį statusą (t. y. parengti žemės sklypų ribų planus, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre). Klaipėdoje 1 gyventojui tenka apie 10,5 m² (neįskaičiuojant Smiltynės ir Girulių miškų) rekreacinės paskirties želdynų, o vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatytomis normomis turėtų būti 25 m²[3]. Želdynai Klaipėdos mieste pasiskirstę netolygiai – didžiausias susitelkimas yra šiaurinėje miesto dalyje, o pietinėje miesto dalyje želdynų trūksta.

36Atliekų tvarkymo srityje siekiama antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo rodiklių pagerėjimo – 2014 m. regioniniame sąvartyne Dumpiuose bus įrengta antrinių žaliavų rūšiavimo linija. Taip pat svarbu paminėti, kad Klaipėdos mieste 2014 m. bus pradėtas požeminių ir pusiau požeminių konteinerių įrengimo gyvenamųjų daugiabučių namų kiemuose projekto įgyvendinimas, kurį užbaigti planuojama iki 2020 m.

372.3. Energijos taupymas.

38Siekiant taupyti energiją, 2014–2016 m. bus tęsiama savivaldybės biudžetinių įstaigų pastatų renovacija, rengiami pastatų, kurie bus renovuojami iki 2020 m., energetinio audito dokumentai.

39Rinkoje augant iškastinio kuro kainoms, brangsta elektros energija. Miestas kasmet išleidžia apie 3 mln. Lt įsigydamas elektros energiją gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimui ir ši suma turi tendenciją augti. 2012 m. duomenimis, vienas šviestuvas vidutiniškai sunaudoja 574,5 KWh per metus. Siekiant sumažinti energijos suvartojimą, numatoma atlikti analizę ir investuoti į gatvių apšvietimo reguliatorius – UAB „Gatvių apšvietimas“ skaičiavimais, investicija į reguliatorius atsipirktų maždaug per 4–5 metus.

40Miesto energetikos ūkyje siekiama didinti atsinaujinančio kuro dalį centrinio šildymo sistemoje (šiuo metu ji sudaro apie 25 proc.): numatoma rekonstruoti AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos rajoninę katilinę, įrengiant naują biokuro katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu. Siekdama sumažinti šilumos nuostolius, AB „Klaipėdos energija“ numato kasmet rekonstruoti ne mažiau kaip po 5 km termofikacinių šilumos tiekimo tinklų, panaudodama poliuretano izoliacija izoliuotus vamzdynus.

412.4. Daugiabučių namų ir jų aplinkos tvarkymo skatinimas.

422014–2020 metų ES finansinės paramos panaudojimo laikotarpiu valstybės institucijos numato suaktyvinti daugiabučių namų renovacijos procesus. Ši problema labai aktuali Klaipėdos miesto savivaldybei, kadangi didžioji dauguma miesto daugiabučių namų yra pastatyti iki 1991 m. ir yra energetiškai neefektyvūs. Savivaldybės vaidmuo daugiabučių namų renovacijos procese nėra tiesioginis, tačiau numatoma vykdyti informacijos apie daugiabučių namų renovavimo galimybes sklaidą, skatinti gyventojus renovuoti būstą.

432014–2020 m. vykdant tikslinės teritorijos, t. y. kvartalo tarp Taikos pr., Galinio Pylimo g., Aukštosios g., Turgaus g., Tiltų g., Danės g., Mokyklos g., Šilutės pl. ir Kauno g., regeneravimo darbus, bus tvarkomi daugiabučių namų kiemai, poilsio infrastruktūra, želdiniai. Pirmiau ketinama tvarkyti renovuotų ar renovuojamų daugiabučių namų kiemus.

44Klaipėdos miesto savivaldybė siekia didinti gyventojų atsakomybę už viešųjų erdvių tvarkymą – daugiabučių namų butų savininkams siūloma tapti ir sklypo prie daugiabučio namo bendraturčiais. Įsiteisinę sklypą prie namo gyventojai įgaus teisę patys tvarkyti kiemą, įrengti papildomas automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikšteles, ramaus poilsio ar sporto zonas. Atsiras prievolė patiems valyti kiemą, tačiau kartu atsiras galimybė pastatyti užkardą prie įvažiavimo į kiemą, siekiant išvengti svetimų automobilių statymo jų kieme.

452.5. Viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimas.

46Siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, pastaraisiais metais buvo stiprinimas Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, kuris kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi valstybės ir savivaldybės teisės aktais patvirtintų tvarkų ir taisyklių. Tai davė teigiamų rezultatų – pagerėjo rinkliavos už automobilių statymą surenkamumas, mieste sumažėjo nelegalios reklamos.

472014–2016 m. bus toliau palaikoma integruoto stebėjimo sistema viešose vietose. 2013 m. įvairiose miesto vietose buvo eksploatuojamos 57 kameros, kuriomis visą parą filmuojamos nesaugios miesto dalys, turistų ir miesto gyventojų gausiai lankomų vietų vaizdas perduodamas į stebėjimo punktą, veikiantį Vyriausiojo policijos komisariato patalpose. 2014 m. numatoma padidinti stebimų teritorijų skaičių – įrengti kameras Vasaros estradoje bei Klaipėdos piliavietėje.

482.6. Sąlygų ugdyti sveiką gyvenseną bei tenkinti poreikį sportui, menui ir kultūrai sudarymas.

49Remiantis Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro 2012 m. atliktų tyrimų duomenimis, 33,1 proc. klaipėdiečių turi antsvorio problemų, 13,3 proc. klaipėdiečių yra nutukę, o visai nesimankštinančių gyventojų dalis sudaro 45,5 proc.

50Savivaldybės duomenimis, Klaipėdos mieste organizuotai sportuoja apie 7,5 proc. gyventojų, savarankiškai sportuoja ir mankštinasi apie 20 proc. miesto gyventojų. Palyginti, Europos Sąjungos miestuose organizuotai sportuoja vidutiniškai 17,3 proc., savarankiškai – 30–50 proc. gyventojų.

51Netaisyklinga mityba ir mažas fizinis krūvis lemia rimtas sveikatos problemas. Ypač didelį nerimą kelia vaikų sveikatos būklė – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, tik 11 proc. miesto moksleivių yra visiškai sveiki.

52Siekdama paskatinti kuo daugiau miestiečių būti fiziškai aktyviais ir gyventi sveikai, savivaldybė ir jos įstaigos organizuoja įvairius sveikatingumo ir sporto renginius, mankštas. 2013 m., norint pritraukti daugiau vaikų ir jaunimo sportuoti, buvo pradėta sporto reforma, paremta sportuojančio vaiko krepšelio principu.

53Ne mažiau svarbi yra ir sporto bazių plėtra. 2014–2020 m. numatoma įgyvendinti svarbius sporto srities investicinius projektus: pastatyti Klaipėdos miesto baseiną (50 m) su sveikatingumo centru; pertvarkyti futbolo sporto mokyklos ir buvusio baseino pastatus (Paryžiaus Komunos g. 16A) įkuriant sporto paslaugų kompleksą, skirtą įvairioms amžiaus grupėms; rekonstruoti sporto sveikatingumo kompleksą Smiltynėje (Smiltynės g. 13). 2014–2015 m. bus rengiama techninė dokumentacija išvardytiems projektams.

542014–2016 m. numatoma sudaryti palankias sąlygas kultūrinių ir kūrybinių industrijų veiklai: 2014 m. bus užbaigta kūrybinių verslų inkubatoriaus – Kultūros fabriko pastato rekonstrukcija ir prasidės veiklų programos įgyvendinimas.

552014–2016 m. bus skiriamas dėmesys jūrinio paveldo tyrimams, jūrinio tapatumo stiprinimui, jūrinių objektų ir simbolių panaudojimui turizmo tikslams.

56Siekiant didinti kultūrinių paslaugų patrauklumą, bus įgyvendinami infrastruktūros ir paslaugų tobulinimo projektai.

573. Miesto patrauklumo investicijoms ir verslui didinimas:

583.1. Investicijų pritraukimas ir naujų darbo vietų kūrimas.

59Verslumas ir smulkiosios ir vidutinės įmonės yra visuotinai pripažįstami ekonominės ir socialinės plėtros varikliu, o jų plėtra – būtina užimtumo ir konkurencingumo augimo prielaida. Gyventojų verslumo lygį atskleidžia veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000‑iui gyventojų. Europos Sąjungos šalyse 1000-iui gyventojų tenka 50–60 įmonių. 2013 m. pradžioje Klaipėdos mieste 1000-iui gyventojų vidutiniškai teko 30,5 veikiančių mažų ir vidutinių įmonių, tai gerokai aukštesnė rodiklio reikšmė nei šalies vidurkis (22 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės 1000-iui gyventojų). Kitas rodiklis, rodantis gyventojų verslumo lygį, yra išduotų verslo liudijimų skaičius 1000-iui gyventojų. 2012 m. šis rodiklis Klaipėdos mieste sudarė 23,7.

60Siekiant skatinti verslumą, 2014–2016 m. numatoma vykdyti mokinių ir jaunimo verslumo ugdymo projektus; remti mažas ir vidutines įmones, besikuriančias kūrybinių verslų inkubatoriuje Kultūros fabrike.

61Lietuvai įstojus į ES, Klaipėdos miestas, kaip ir kitos šalies savivaldybės, susiduria su rimtu iššūkiu – darbingo amžiaus gyventojų emigracija į ekonomiškai geriau išsivysčiusias valstybes. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2012 m. Klaipėdos mieste 1000-iui gyventojų teko 18,88 emigranto. Tai nėra blogiausias rodiklis, palyginti su ankstesniais metais (pvz., 2010 m. Klaipėdos mieste 1000-iui gyventojų teko 31,75 emigranto), tačiau šie skaičiai verčia susirūpinti ir skirti didesnį dėmesį darbo vietų kūrimui.

62Miesto ekonominio vystymosi tempus dažniausiai lemia investicijos, kurios yra svarbus kapitalo, darbo vietų kūrimo, eksporto didinimo ir naujų žinių (tiek vadybinių, tiek technologinių) įdiegimo šaltinis. Statant naujas įmones, diegiant pažangias technologijas pramonėje, investuojant į inovacijas, į urbanistinę ir socialinę infrastruktūrą, gyvenimo lygis kyla, didėja pajamos, sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), gerėja prekių ir paslaugų kokybė.

63Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Klaipėdos miesto savivaldybėje 2007–2012 m. laikotarpiu augo palyginti sparčiai – augimas sudarė apie 30 proc. 2012 m. pabaigoje TUI Klaipėdos mieste sudarė 15,5 tūkst. Lt vienam gyventojui (šalies vidurkis – 14,1 tūkst. Lt). Materialinės investicijos (MI) 2012 m. Klaipėdos mieste sudarė 7,17 tūkst. Lt, vienam gyventojui, šalies vidurkis buvo 5,26 tūkst. Lt.

64Siekiant pritraukti investicijų, planuojama tęsti Klaipėdos LEZ infrastruktūros išvystymo projektus, parengti efektyvias rinkodaros priemones, didinti miesto pasiekiamumą įvairiomis transporto rūšimis.

653.2. Turistų traukos objektų formavimas.

66Klaipėdos regionas turi geras prielaidas sukurti stiprią turizmo rinką visų pirma dėl savo geografinės padėties ir turizmo išteklių gausos.

67Klaipėdos miesto turizmo ir kultūros informacijos centre (TIC) kasmet apsilanko 67–70 tūkst. turistų. Daugiau nei pusę jų sudaro pavieniai turistai. 2012 m. TIC aplankė 72841 užsienio turistas, išaugo turistų, atvykstančių kruiziniais laivais, skaičius.

68Svarbus rodiklis, nusakantis turizmo tendencijas, yra apgyvendinimo įstaigų užimtumas. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2012 m. šis rodiklio reikšmė buvo geresnė nei ankstesniais metais, neblogi atrodo ir 2013 m. pirmų trijų ketvirčių rezultatai (žr. 1 diagramą).

691 diagrama. Numerių ir vietų užimtumas Klaipėdos miesto apgyvendinimo įstaigose 2008–2013 m., proc. Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

70Klaipėdos miestas gali tapti išskirtiniu turistiniu traukos centru, tačiau visų pirma būtinos investicijos į infrastruktūros sutvarkymą, naujas patrauklias paslaugas, informacijos apie turizmo paslaugas sklaidą.

71Vertinant esamą turistinę aplinką ir turizmo plėtros tendencijas, turizmo srityje planuojama toliau tobulinti viešąją turizmo infrastruktūrą – investuoti į Klaipėdos piliavietės sutvarkymą, Danės upės ir jos pakrančių pritaikymą turizmui, paplūdimių infrastruktūrą.

72Labai svarbu yra ne tik kurti ir tobulinti turizmo infrastruktūrą, bet ir organizuoti renginius, kultūrines veiklas. Klaipėda 2017 m. taps regatos „The Tall Ships Races“ finaliniu uostu, tai pasaulinio masto renginys, sutraukiantis didelius turistų srautus. 2014–2016 m. planuojama sukurti kultūrinio turizmo maršrutus – vėtrungių, švyturių, vargonų, karalienės Luizės keli?, kurie būtų patrauklūs ir miesto svečiams, ir miestiečiams.

73KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS

74STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

75

01 STRATEGINIS TIKSLAS – didinti miesto konkurencingumą, kryptingai vystant infrastruktūrą ir sudarant palankias sąlygas verslui
KodasĮgyvendinant šį strateginį tikslą, vykdomos programos:
01Miesto urbanistinio planavimo programa
02Subalansuoto turizmo skatinimo ir vystymo programa
03Savivaldybės valdymo programa
04Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programa
Efekto kriterijai: E-01-01 Verslumo lygis (SVV įmonių skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų) - > 30

76Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2013 m.

77E-01-02 Vidutinis registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų (%) <8%

78Duomenų šaltinis: Lietuvos darbo birža, 2013 m.

7902 STRATEGINIS TIKSLAS – kurti mieste patrauklią, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką

80Kodas

81Įgyvendinant šį strateginį tikslą, vykdomos programos:

8205

83Aplinkos apsaugos programa

8406

85Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programa

8607

87Miesto infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programa Efekto kriterijai: E-02-01 Aplinkos oro kokybė, neviršijanti didžiausių leistinų koncentracijų (DLK<1)

88Duomenų šaltinis: Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra, portalas www.gamta.lt, 2013 m.

89E-02-02 Avaringumo lygis (kelių eismo įvykių skaičius 100 000 gyv.) <140

90

91Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2013 m.

92

03 STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti gyventojams aukštą švietimo, kultūros, socialinių, sporto ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybę ir prieinamumą
KodasĮgyvendinant šį strateginį tikslą vykdomos programos:
08Miesto kultūrinio savitumo puoselėjimo bei kultūrinių paslaugų gerinimo programa
09Jaunimo politikos plėtros programa
10Ugdymo proceso užtikrinimo programa
11Kūno kultūros ir sporto plėtros programa
12Socialinės atskirties mažinimo programa
13Sveikatos apsaugos programa
Efekto kriterijai: E-03-01 Gyventojų skaičiaus pokytis <0%

93Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2013 m.

94E-03-02 Atitiktis valstybės mastu nustatytiems aprūpinimo socialinėmis paslaugomis normatyvams – 100 %

95Duomenų šaltinis: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas, 2013 m.

96PRIDEDAMA:

972014–2016 metų programų tikslų, uždavinių, priemonių, priemonių išlaidų ir produktų vertinimo kriterijų suvestinė (13 programų).

98Priedas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų strateginio planavimo dokumentų klasifikatorius.

99________________________

100


[1] Lietuvos laisvos rinkos instituto tyrimas „Lietuvos savivaldybių indeksas 2013“, Vilnius, 2013 m. [2] Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus atliktas „Savivaldybių veiklos tyrimas 2012“. [3] Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Proceso dalyviai
1. PATVIRTINTA Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ... 3. 2014–2016 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS... 4. VEIKLOS KONTEKSTAS... 5. Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip institucijos, misija – teikti miesto... 6. Klaipėdos miesto savivaldybės 2014–2016 m. strateginis veiklos planas... 7. Veiklos prioritetai 2014–2016 metais... 8. 1. Skaidrus ir efektyvus valdymas:... 9. 1.1. Savivaldybės institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos efektyvumo,... 10. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2013 m., jau trečius metus iš eilės,... 11. 2013 m. pradėta Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų... 12. Klaipėdos miesto savivaldybė viena iš pirmųjų šalyje savo veikloje ėmė... 13. Strateginio planavimo principai pritaikyti ir savivaldybės kontroliuojamų... 14. Siekiant patobulinti savivaldybės veiklos valdymo procesus, įgyvendinamas ES... 15. 1.2. Savivaldybės teikiamų paslaugų įvairovės, prieinamumo, kokybės ir... 16. Savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos... 17. 2014–2016 m. laikotarpiu daug dėmesio bus skiriama elektroninių paslaugų... 18. 1.3. Miesto urbanistinio planavimo tobulinimas. ... 19. 2014–2016 metų laikotarpiu planuojama pasirengti svarbiausio savivaldybės... 20. 1.4. Bendruomenių vaidmens ir partnerystės su valstybinėmis institucijomis... 21. Klaipėdos mieste bendruomenė į viešųjų reikalų tvarkymą įtraukiama... 22. 1) išrinkti bendruomenės atstovai – seniūnaičiai, atstovaujantys miesto... 23. 2) prie savivaldybės tarybos yra įsteigtos visuomeninės tarybos, turinčios... 24. 3) gyventojai gali savo nuomonę išsakyti gyventojų tribūnoje prieš... 25. 2014 m. naujai trejų metų kadencijai bus renkami seniūnaičiai –... 26. Numatoma toliau bendradarbiauti su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto... 27. 2. Sveika, tvarkinga ir saugi aplinka kiekvienam miestiečiui:... 28. 2.1. Apleistų miesto dalių regeneravimas sutvarkant esamas ir įrengiant... 29. 2014–2020 m. ES finansinės paramos panaudojimo laikotarpiu valstybės... 30. 2014–2016 m. daugiau dėmesio ketinama skirti pietinės miesto dalies... 31. 2014 m. bus užbaigta įrengti nauja rekreacinė zona miesto gyventojams ir... 32. 2.2. Aplinkos taršos stebėsena ir mažinimas.... 33. Nuo 2005 m. yra vykdomas Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringas.... 34. Klaipėdos mieste oro kokybė bus vertinama pagal oro taršos tyrimų duomenis... 35. Aplinkos kokybei didelės įtakos turi želdynai. Dėl to siekiama išsaugoti... 36. Atliekų tvarkymo srityje siekiama antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo... 37. 2.3. Energijos taupymas.... 38. Siekiant taupyti energiją, 2014–2016 m. bus tęsiama savivaldybės... 39. Rinkoje augant iškastinio kuro kainoms, brangsta elektros energija. Miestas... 40. Miesto energetikos ūkyje siekiama didinti atsinaujinančio kuro dalį... 41. 2.4. Daugiabučių namų ir jų aplinkos tvarkymo skatinimas.... 42. 2014–2020 metų ES finansinės paramos panaudojimo laikotarpiu valstybės... 43. 2014–2020 m. vykdant tikslinės teritorijos, t. y. kvartalo tarp Taikos pr.,... 44. Klaipėdos miesto savivaldybė siekia didinti gyventojų atsakomybę už... 45. 2.5. Viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimas.... 46. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, pastaraisiais metais buvo... 47. 2014–2016 m. bus toliau palaikoma integruoto stebėjimo sistema viešose... 48. 2.6. Sąlygų ugdyti sveiką gyvenseną bei tenkinti poreikį sportui, menui ir... 49. Remiantis Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro 2012 m. atliktų... 50. Savivaldybės duomenimis, Klaipėdos mieste organizuotai sportuoja apie 7,5... 51. Netaisyklinga mityba ir mažas fizinis krūvis lemia rimtas sveikatos... 52. Siekdama paskatinti kuo daugiau miestiečių būti fiziškai aktyviais ir... 53. Ne mažiau svarbi yra ir sporto bazių plėtra. 2014–2020 m. numatoma... 54. 2014–2016 m. numatoma sudaryti palankias sąlygas kultūrinių ir kūrybinių... 55. 2014–2016 m. bus skiriamas dėmesys jūrinio paveldo tyrimams, jūrinio... 56. Siekiant didinti kultūrinių paslaugų patrauklumą, bus įgyvendinami... 57. 3. Miesto patrauklumo investicijoms ir verslui didinimas: ... 58. 3.1. Investicijų pritraukimas ir naujų darbo vietų kūrimas.... 59. Verslumas ir smulkiosios ir vidutinės įmonės yra visuotinai pripažįstami... 60. Siekiant skatinti verslumą, 2014–2016 m. numatoma vykdyti mokinių ir... 61. Lietuvai įstojus į ES, Klaipėdos miestas, kaip ir kitos šalies... 62. Miesto ekonominio vystymosi tempus dažniausiai lemia investicijos, kurios yra... 63. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Klaipėdos miesto savivaldybėje... 64. Siekiant pritraukti investicijų, planuojama tęsti Klaipėdos LEZ... 65. 3.2. Turistų traukos objektų formavimas.... 66. Klaipėdos regionas turi geras prielaidas sukurti stiprią turizmo rinką visų... 67. Klaipėdos miesto turizmo ir kultūros informacijos centre (TIC) kasmet... 68. Svarbus rodiklis, nusakantis turizmo tendencijas, yra apgyvendinimo įstaigų... 69. 1 diagrama. Numerių ir vietų užimtumas Klaipėdos miesto apgyvendinimo... 70. Klaipėdos miestas gali tapti išskirtiniu turistiniu traukos centru, tačiau... 71. Vertinant esamą turistinę aplinką ir turizmo plėtros tendencijas, turizmo... 72. Labai svarbu yra ne tik kurti ir tobulinti turizmo infrastruktūrą, bet ir... 73. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS... 74. STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI... 75.
01 STRATEGINIS TIKSLAS – didinti miesto konkurencingumą,... 76. Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos... 77. E-01-02 Vidutinis registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus... 78. Duomenų šaltinis: Lietuvos darbo birža, 2013 m.... 79. 02 STRATEGINIS TIKSLAS – kurti mieste patrauklią, švarią ir saugią... 80. Kodas... 81. Įgyvendinant šį strateginį tikslą, vykdomos programos:... 82. 05... 83. Aplinkos apsaugos programa ... 84. 06... 85. Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programa ... 86. 07... 87. Miesto infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programa Efekto... 88. Duomenų šaltinis: Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra, portalas... 89. E-02-02 Avaringumo lygis (kelių eismo įvykių skaičius 100 000 gyv.) <140... 90. ... 91. Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos... 92.
03 STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti gyventojams aukštą... 93. Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos... 94. E-03-02 Atitiktis valstybės mastu nustatytiems aprūpinimo socialinėmis... 95. Duomenų šaltinis: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių... 96. PRIDEDAMA:... 97. 2014–2016 metų programų tikslų, uždavinių, priemonių, priemonių... 98. Priedas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų strateginio... 99. ________________________... 100.
[1] Lietuvos...