Byla 1-20-231/2012
Dėl darbo, Pergalės gatvės 55-o namo, 3-os laiptinės aikštelėje, tarp 4-o ir 5 -o aukštų, Elektrėnų m., tyčia sudavė du smūgius kumščiu T. K. į veido sritį, po to jam sudavė vieną smūgį į kaklą, po ko jis nukrito nuo laiptų žemyn, tuo padarydamas T. K. žaizdą su kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kaktikaulio lūžį, kairės plaštakos 1-o delnakaulio lūžį, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,

2sekretoriaujant Ramunei Karsokienei ir Marijonai Jankauskienei,

3dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, Jonui Selilioniui,

4nukentėjusiajam T. K.,

5kaltinamajam V. U.,

6gynėjai advokatei Irenai Slavinskaitei,

7civilinio ieškovo atstovui D. P.,

8vertėjai Justynai Dzikevič, Olgai Boguševičienei,

9viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

10V. U., a.k. ( - ) gim. Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Žaslių seniūnijoje, Žaslių geležinkelio stotis, lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas 10 klasių, dirbantis ( - ) darbininku, gyvenamoji ir deklaruojamoji vieta: ( - ), teistas:

  1. 1995-06-30 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2d. 90 str. 2d. laisvės atėmimu 6 mėn. Remiantis LR BK 47 (1) str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
  2. 1999 01 11 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 4 d. bauda 12500 Lt. Pritaikius LR BK 35 str. konfiskuotas turtas už 200 Lt, teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

11Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

12Kaltinamasis V. U. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2010 m. liepos 9 d. apie 17 val. 30 min., po kilusio žodinio ginčo su T. K. dėl darbo, Pergalės gatvės 55-o namo, 3-os laiptinės aikštelėje, tarp 4-o ir 5 -o aukštų, Elektrėnų m., tyčia sudavė du smūgius kumščiu T. K. į veido sritį, po to jam sudavė vieną smūgį į kaklą, po ko jis nukrito nuo laiptų žemyn, tuo padarydamas T. K. žaizdą su kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kaktikaulio lūžį, kairės plaštakos 1-o delnakaulio lūžį, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

13Kaltinamasis V. U. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. liepos 9 d. močiutės laidotuvėse, gedulingų pietų metu, kurie vyko pamotės J. S. namuose - ( - ), susiginčijo su T. K., kuris yra jo pamotės sūnaus uošvis. Jo žmona, pamačiusi tarp jų konfliktą, liepė T. K. išeiti, tada pastarasis pradėjo keiktis jo ir žmonos atžvilgiu ir išėjo pro duris, o jis užpykęs dėl pavartotų keiksmažodžių, išėjo iš paskos į laiptinę ir nusivijęs nukentėjusįjį, kuris jau buvo nulipęs iki penkto-šešto laiptelio, sugriebė T. K. už kaklo, nuo ko jis pradėjo muistytis, tačiau lipo laiptais toliau, tada jis sugriebė T. K. už marškinių, po to paleido vieną ranką ir sugriebė už kitos, nes norėjo sumušti nukentėjusįjį, bet nukentėjusysis prašė jį paleisti, ir jis paleido, nukentėjusiojo kojos susikryžiavo ir jis nukrito nuo 7-8 laiptelio žemyn galva, veidu į apačia ir gulėjo be sąmonės, tada atbėgusi J. S., pradėjo šaukti: „ką tu padarei“. Jis nieko nelaukęs išėjo. Kaltinamasis nurodė, kad su nukentėjusiuoju gyvena tame pačiame name, tik aukštu žemiau. Kai nukentėjusysis buvo nukritęs, iš jo buto kažkas atidarė duris, todėl jis pamanęs, jog jį pakels ir nuves namo, išėjo namo. Kaltu prisipažįsta tik dėl kilusio konflikto , kurio metu jis sugriebė nukentėjusįjį , ir laikė persisvėręs per laiptų turėklus, po to paleido, nuo ko jis nukrito ir susižalojo. Dėl to labai gailisi, su civiliniais ieškiniais nesutinka, kadangi nukentėjusiojo nemušė.

14Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

15Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. parodė, kad 2010 m. liepos 9 d. po pietų dalyvavo gedulingoje vakarienėje J. S. namuose adresu ( - ), kurių metu jis susiginčijo su kaltinamuoju, tada jam liepė išeiti iš buto ir jis išėjo. Kai jis ėjo į savo butą, kuris yra tame pačiame name tik aukštu žemiau, ir pradėjo lipti laiptais žemyn, tada kaltinamasis jam sušuko, jis pasisuko ir tada kaltinamasis jam sudavė kumščiu smūgį į veidą, po to dar kelis kartus sudavė, į nosį ir į kaklą, jis prisėdo laiptinės aikštelėje, dengdamas veidą nuo smūgių ir nuo trečio smūgio jis nukrito nuo viršutinės aikštelės iki savo durų. Ryte jam pradėjo suktis galva, ranka buvo ištinusi, todėl žmona iškvietė greitąją, kuri nuvežė jį į ligoninę, gydėsi apie 7-10 dienų ligoninėje. Prieš tai, 2010-03-23 darbe nelaimingo atsitikimo metu jam durimis prispaudė kairės rankos rodomąjį pirštą, dėl ko jis buvo nedarbingas ir iki 2010-07-09 jau buvo gipsas nuimtas ir jis turėjo išeiti į darbą, nes buvo visiškai pasveikęs, tik liko masažai, reabilitacija. Iki 2010-07-09 įvykusio konflikto jam buvo sužalotas vienas pirštas, o konflikto metu, tai yra 2010-07-09 buvo sužalotas kitas pirštas. Prašo priteisti iš kaltinamojo advokato atstovavimo išlaidas - 300 Lt, taip pat prašo priteisti negauto atlyginimo skirtumą. Iki 2010-07-16 turėjo ankstesnį nedarbingumą, todėl negautą atlyginimą už patirtą traumą jis skaičiuoja nuo 2010-07-16 iki 2010-10-01, kai buvo nedarbingas. Skirtumas tarp atlyginimo ir ligos pašalpos susidarė už 2,5 mėn. - apie 1500 Lt., už pagerintą maistą, vaistus -200 Lt. Prašo priteisti 5000 Lt moralinės žalos, nes negalėjo išeiti į darbą, kentė fizinį skausmą, patyrė emocinį, nervinį sukrėtimą.

16Liudytoja L. U. parodė, kad 2010-07-09 gedulinguose pietuose dalyvavo ji ir jos vyras V. U.. Nukentėjusysis sukonfliktavo su jos uošviu, juos išskyrė vienas bendradarbis. Dalyvavę vakarienėje žmonės skirstėsi, o nukentėjusysis vis ieškojo priekabių, tada ji paprašė jo išeiti, bet nukentėjusysis išplūdo ją keiksmažodžiais ir išėjo, palikęs atidarytas duris, jam iš paskos išėjo jos vyras ir J. Š., o ji liko bute. Girdėjo, kaip J. S. sakė: „paleisk“, po to išgirdo triukšmą, tada išbėgo į laiptinę, tuo metu pribėgusi kaltinamojo duktė, pradėjo šaukti. Kas atsitiko tuo metu ji nematė, tik po to vyras jai pasakė, jog, jis pakėlė nukentėjusįjį už marškinių, ir kai J. S. sušuko „paleisk“, vyras nukentėjusįjį paleido.

17Liudytoja J. S. parodė, kad 2010-07-09 jos bute vyko gedulingi pietus mirus jos vyro mamai. Besibaigiant pietums jos vyras susiginčijo su nukentėjusiuoju dėl darbo. Tada jie liepė nukentėjusiajam eiti namo ir jis išėjo, o ji nuėjo į virtuvę. Ji matė, kaip kaltinamasis nubėgo T. K. iš paskos, tada ir ji nubėgo į laiptinę, kur pamatė, kad kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį už dešinės pusės peties marškinių, po to kaltinamasis sudavė su ranka nukentėjusiajam į kaklo sritį, nuo ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų žemyn. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam 2-3 smūgius, po to kaltinamasis pribėgo prie nukentėjusiojo ir trenkė jam per kaklą, ji prašė, kad kaltinamasis nemuštų nukentėjusiojo.

18Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3615/10 (01), nurodyta, kad T. K. padaryta žaizda su kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kaktikaulio lūžis, kairės plaštakos 1-o delnakaulio lūžis, paveikus kietais bukais daiktais, sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais, dėl kaulų lūžių nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jų gijimas užtruko ilgiau 10 dienų (b. 1. 32-33).

19Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4088/10 (01), nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad T. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti V. U. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. nukentėjusiajam krintant žemyn galva nuo laiptų, (b. 1. 36-37).

20Apklaustas teismo posėdyje specialistas Antanas Bečelis patvirtino savo duotą byloje išvadą ir parodė, kad visi išvadoje išvardinti sužalojimai padaryti kontaktavus su kietą buką paviršių turinčiu daiktu, sužalojimai yra nesunkūs. Nurodė, kad delnakaulio lūžis galėjo atsirasti griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, o dešinės akies srities sužalojimai ir kaktikaulio lūžis galėjo atsirasti tiek smūgio kumščiu pasėkoje, tiek griūnant nuo laiptų ir atsitrenkus į kietą paviršių, taip pat galėjo ir verčiantis atsirasti, kadangi nukentėjusysis judėjo su pagreičiu, krentant nuo laiptų. Tik nuo smūgio dažniausiai kraujosruvos būna, bet ne kaukolės lūžiai arba turi būti labai stiprus smūgis, tai turi būti treniruotas žmogus, tai sakau pagal praktiką. Laiptai kietesni nei kumščiai, todėl daugiau tikėtina, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam atsirado krentant į kietą paviršių, bet teoriškai negalima atmesti, kad ir nuo smūgio. Nukentėjusysis galėjo kristi kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis ir dėl to atsirasti sužalojimai. Buvo mažiausiai 2 trauminiai poveikiai.

21Kaltinamojo V. U. parodymai apie tai, kad T. K. jis nemušė, o tik nukentėjusiajam lipant laiptais ties penktos-šeštos pakopos, iš pykčio sugriebė T. K. už marškinių ir laikė, o kai jis norėjo leistis toliau, muistėsi, jis paleido T. K., nuo ko jis nesusilaikęs ant kojų, nukrito žemyn, vertinami kritiškai ir atmetami, kaip prieštaraujantis nukentėjusiojo T. K., J. Š. parodymams. Nukentėjusysis parodė, kad jam lipant laiptais, kaltinamasis jį sušuko ir kai nukentėjusysis atsisuko, kaltinamasis jam sudavė smūgį į veidą, po to dar sudavė smūgį, nuo ko T. K. suklupo, užsidengdamas galvą ir gavęs dar vieną smūgį į kaklą, nukrito žemyn. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja J. S., kuri nurodė, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius, laikė jį už marškinių ir galiausia sudavė jam į kaklą, nuo ko jis nukrito žemyn nuo laiptų veidu į apačią. Liudytoja nurodė, kad kaltinamajam išbėgus į laiptinę iš paskos išėjusio nukentėjusiojo, ji taip pat išbėgo ir matė kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius. Tai savo parodymuose patvirtino liudytoja L. U., kuri nurodė, jog J. Š. tikrai išėjo į laiptinę jos vyrui (kaltinamajam) iš paskos ir girdėjo, kad J. S. šaukė „paleisk“. Todėl netikėti liudytojos J. S. parodymais nėra pagrindo ir kaltinamojo parodymai apie tai, jog nukentėjusysis siekia turtinės žalos, jį apkaltindamas sumušimu, atmetami. Nukentėjusysis T. K. ir liudytoja J. S. davė nuoseklius, vienodus parodymus apie įvykio aplinkybes, jų parodymai neprieštarauja liudytojos L. U. parodymams bei faktinėms bylos aplinkybėms, todėl netikėti jų parodymams teismas neturi pagrindo. Tokie nukentėjusiojo ir liudytojų J. S. bei L. U. teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.

22Kaltinamasis pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, todėl nukentėjusysis buvo paprašytas išeiti iš buto, ką jis ir padarė, kad nuslopinti konfliktą, bet kaltinamasis vis vien išbėgo į laiptinę ir pasivijęs kaltinamąjį, sudavė jam tris smūgius, nuo kurių jis nukrito. Liudytoja J. S., jausdama galimą konflikto pratęsimą, taip pat išbėgo kaltinamajam iš paskos ir matė įvykį. Tokiu būdu, darytina išvadą, kad kaltinamasis, būdamas agresyvus, iš pykčio, ko jis pats neneigia, tyčia siekė sužaloti nukentėjusįjį, jį sumušti, tokiu būdu kaltinamasis V. U., duodamas parodymus teismui yra nenuoširdus ir iškraipo įvykio aplinkybes, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

23Vertindamas kaltinamojo duotų parodymų objektyvumo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis ir liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, būdami prisaikdinti. Aukščiau išvadintų asmenų parodymai nėra prieštaringi, todėl netikėti tokiais parodymais, teismas neįžvelgia pagrindo. Liudytojos L. U. parodymai taip pat neprieštarauja paminėtų asmenų parodymams, ji įvykio aplinkybių nematė, nes buvo likusi bute.

24Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

25Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamojo V. U. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., įrodyta visiškai. Kaltinamojo įvykdyta veika pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

26Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

27Kaltinamasis V. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (b.l. 65-66), Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l. 71), gerai charakterizuojamas darbe (b.l. 69). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 58, 61 str. str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad V. U. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas LR BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant jam įpareigojimus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam..

28T. K. civilinis ieškinys dėl 1578,84 Lt turtinės žalos yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas. Kaip matyti iš esančių byloje dokumentų , nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo gydėsi ligoninėje nuo 2010-07-10 iki 2010-07-16, todėl atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog nukentėjuisiajam tuo laikotarpiu reikėjo papildomo maisto, higienos reikmenų. Be to, nedarbingumo metu jam buvo mokama ligos pašalpa, kuri yra mažesnę už jo gaunamą vidutinį atlyginimą (b.l. 44-47), todėl jo reikalavimas dėl 1078,84 Lt negauto atlyginimo skirtumo yra pagrįstas. Nukentėjusysia sumokėjo 300 Lt advokatui už dokumentų paruošimą, tai matyti iš pinigų priėmimo kvito (b.l. 47), todėl kaltinamasis turi atlyginti šias išlaidas nukentėjusiajam.

29Civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Kaip žinia, turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis nurodytais motyvais, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam T. K. yra mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo V. U. 1000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro išvadą, jog būtent ši suma būtų adekvati ir protinga atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų laipsnį, jo netektą darbingumą, moralinius išgyvenimus dėl nusikaltimo įvykdymo, o prašoma priteisti 5000 Lt suma T. K. iš kaltinamojo V. U. yra nepagristai didelė, todėl likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas .

30Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikslintas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir paremtas rašytiniais įrodymais (b.l. 170-175), todėl tenkintinas visiškai.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 313 str. str., teismas

Nutarė

32V. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

33Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (dvejiems) metams, įpareigojant V. U. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam T. K..

34Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. vasario 28 d.

35Kardomąją priemonę – dokumento –asmens kortelės paėmimą – V. U. iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o įsiteisėjus nuosprendžiui, - panaikinti.

36Priteisti iš V. U. nusikaltimu padarytai 1578,84 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti T. K..

37Priteisti iš V. U. 3808,25 Lt už nukentėjusiojo T. K. gydymą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

38Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,... 2. sekretoriaujant Ramunei Karsokienei ir Marijonai Jankauskienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, Jonui Selilioniui,... 4. nukentėjusiajam T. K.,... 5. kaltinamajam V. U.,... 6. gynėjai advokatei Irenai Slavinskaitei,... 7. civilinio ieškovo atstovui D. P.,... 8. vertėjai Justynai Dzikevič, Olgai Boguševičienei,... 9. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 10. V. U., a.k. ( - ) gim. Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Žaslių... 11. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 12. Kaltinamasis V. U. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2010 m.... 13. Kaltinamasis V. U. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu neprisipažino ir... 14. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta, jo kaltė įrodyta tokiais... 15. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. parodė, kad 2010 m. liepos 9 d.... 16. Liudytoja L. U. parodė, kad 2010-07-09 gedulinguose pietuose dalyvavo ji ir... 17. Liudytoja J. S. parodė, kad 2010-07-09 jos bute vyko gedulingi pietus mirus... 18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 20. Apklaustas teismo posėdyje specialistas Antanas Bečelis patvirtino savo... 21. Kaltinamojo V. U. parodymai apie tai, kad T. K. jis nemušė, o tik... 22. Kaltinamasis pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas,... 23. Vertindamas kaltinamojo duotų parodymų objektyvumo klausimą, teismas... 24. Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos... 25. Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus įrodymus, daro išvadą, jog... 26. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 27. Kaltinamasis V. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie... 28. T. K. civilinis ieškinys dėl 1578,84 Lt turtinės žalos yra pagrįstas... 29. Civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.... 30. Vilniaus teritorinės ligonių kasos patikslintas civilinis ieškinys yra... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 313 str. str., teismas... 32. V. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti... 33. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1... 34. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo... 35. Kardomąją priemonę – dokumento –asmens kortelės paėmimą – V. U. iki... 36. Priteisti iš V. U. nusikaltimu padarytai 1578,84 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt... 37. Priteisti iš V. U. 3808,25 Lt už nukentėjusiojo T. K. gydymą Vilniaus... 38. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo...