Byla A-143-959-14
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uapeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo u skundą atsakovui tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas u1) panaikinti Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus (toliau – ir VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius) 2013 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (37)SD-6382 ,,Dėl Jūsų rašto; 2) įpareigoti VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrių atlikti papildomą tyrimą dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo (2010 m. sausio 4 d. apie 11.45 val. ( - ) esančioje sodyboje, darbuotojas V. J., darbdavys UAB „Fisanta“), paaiškėjus naujoms aplinkybėms; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) bylinėjimosi išlaidas.

5nuo 2007 m. kovo 9 d. trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. pradėjo dirbti UAB „Fisanta“ elektromontuotoju. 2010 m. sausio 4 d. apie 11.45 val. ( - ) esančioje sodyboje, V. J. atliekant jam pavestą darbą įvyko nelaimingas atsitikimas – jis nukrito nuo elektros oro linijos atramos. 2010 m. vasario 9 d. trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno skyrius (toliau – ir VDI Kauno skyrius), atlikęs tyrimą, surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą N-1, kuriame nurodė, kad, be kita ko, dėl atsitikimo kaltė yra darbuotojui privalomų laikytis darbuotojų saugos reikalavimų. 2012 m. rugpjūčio 16 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nustačius, jog pats V. J. yra kaltas dėl patirtos žalos. V. J. pateikus civilinį ieškinį Šiaulių apylinkės teismui per liudytojų apklausą paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ištirtos tyrime, jog V. J. traumą patyrė dėl to, jog dirbo savavališkai, be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios, t. y. dirbo savo interesais. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į VDI, prašydamas pradėti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, tačiau VDI 2013 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (37)SD-6382 nusprendė, kad skirti papildomą tyrimą nėra pagrindo. Pareiškėjo teigimu, VDI negali ignoruoti ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes tos pačios konkrečios aplinkybės yra nustatytos baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, išteisinančioms darbdavį, VDI turi pozityvią pareigą nutraukti tyrimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 59 punkte. Teisinės valstybės principas turi apimti ir šią situaciją, kai viena valstybės institucija, turinti ne įstatymo, bet įstatymą įgyvendinančio teisės akto jai suteiktus įgaliojimus, t. y. VDI, išaiškina faktinę situaciją vienaip (nustato, kad darbdavys yra kaltas), o prokuratūra, turinti įstatymo jai suteiktus įgaliojimus, ištiria ir įvertina faktinę situaciją priešingai (darbuotojas pats kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, pats atsisegė lyną, nors buvo patyręs). Toks prieštaravimas vertintinas kaip pažeidžiantis paminėtą konstitucinį principą. Pareiškėjas nurodė, kad iš skundžiamo rašto visiškai nėra aišku, ką reiškia teiginys „priežastys sutampa didžiąja dalimi“. Taip pat nėra aišku, ar į įvardytą „didžiąją dalį“ patenka faktinė aplinkybė, kad darbuotojas pats atsisegė saugos lyną ir pats yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų (toliau – ir Nurodymai) 27 punkto nuostata dėl priežasčių tyrimo ir Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) analogiška nuostata dėl darbuotojo sužalojimo savo esme negali prieštarauti, o jeigu ir yra prieštaravimas, tai turi būti suteikiama pirmenybė įstatymo lygio, o ne įstatymą įgyvendinančio teisės akto lygio pagrindu priimtai išvadai. Jeigu baudžiamojoje byloje konstatuota, kad nelaimės priežastis yra paties nukentėjusiojo veiksmai, o VDI teigė, kad nelaimės priežastis yra darbdavio veiksmai, tai šis prieštaravimas turi būti pašalintas. Prokuratūros tyrime naujai konstatuota, kad „V. J. yra tinkamai apmokytas ir labai patyręs darbuotojas“. Ši aplinkybė neteisėtai nebuvo įtraukta į VDI vertinimą dėl naujai konstatuotų aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti VDI poziciją, jog aplinkybė, kad „V. J. – neinformavo savo vadovų dėl negalimumo atlikti tiesioginį darbą“, konstatuota prokuratūros tyrimo medžiagoje, yra faktine prasme nereikšminga vertinant VDI tyrimą. Nepateisinama, kad VDI, pripažindama, jog jos prerogatyva yra spręsti dėl nelaimingo įvykio priežasčių, visiškai ignoruoja baudžiamojoje byloje naujai konstatuotas aplinkybes dėl įvykio priežasčių: „V. J. yra apmokytas, patyręs dirbti darbus, kuriuos atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo tinkamai instruktuotas dėl darbų saugos. Pasiruošimo darbui metu darbo vietoje paaiškėjus, kad saugios darbo sąlygos nebus užtikrintos, ar netinkami pagal darbo sąlygas suteikti įrankiai, elektromontuotojas privalėjo pranešti savo pastabas darbo vadovui ir nepradėti darbo, kol nebus pašalinti visi trūkumai, todėl V. J., atvykęs į darbo vietą ir nustatęs, kad saugiai atlikti užduotį jam reikalingos papildomos saugios priemonės, privalėjo apie tai informuoti darbų vadovą ir atsisakyti vykdyti darbus, tačiau to nepadarė <...>“. Nurodė, kad VDI pateikė nuotrauką, kurioje aiškiai matyti, kaip darbas, kurio metu V. J. susižeidė, turėjo ir galėjo būti atliktas. Šitos aplinkybės dėl ypatingos šio darbo specifikos VDI skundžiamame rašte neįvertino. Be to, aplinkybė, kad V. J. labai dažnai veikdavo savanaudiškais tikslais, nebuvo įvertinta VDI tyrimo metu. Anksčiau šių aplinkybių įmonės vadovybė nežinojo. Tik rengiantis civilinei bylai, kurioje V. J. reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš UAB „Fisanta“, paaiškėjo, kad apatinę traversą buvo galima nuimti neprisilietus prie laidų po įtampa; taip pat dvi nenaudojamos traversos yra ant atramos; kad tiesioginiam darbui atlikti (užkabinti įvadinį kabelį) V. J. užteko užlipus į atramą tik pakelti ranką, o patyrusiam darbuotojui kaip V. J. tai tėra trijų minučių darbas, t. y. jam nereikėjo persikabinti su apsauginiu lynu per paramsčio pritvirtinimo vietą (prisirišti virš paramsčio), taip pat jam nereikėjo keisti pozicijos atramoje.

6Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 141–144) prašė atmesti skundą.

7Atsakovas nurodė, kad Nuostatų 73 punktas imperatyviai reglamentuoja terminus, per kuriuos asmenys gali teikti pareiškimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių – įmonės vadovas tokį pareiškimą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui galėjo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo dienos. Nuostatų 75 punkte nurodyta, kad, VDI išnagrinėjus gautus pareiškimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, tačiau šiuo atveju buvo praleisti Nuostatų 73 punkte nustatyti terminai. Jokių pateisinamų priežasčių terminui atnaujinti Nuostatai nenumato ir, formaliai taikant Nuostatų normas, tyrimo atnaujinimas negalimas. Pažymėjo, kad VDI pozicija dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo yra vienareikšmiška – neatsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes (jų atsiradimo ar inicijavimo momentą), o tik formaliai taikant terminus nustatančių teisės aktų normas, galbūt būtų pažeista suinteresuoto asmens teisė į ginamą viešąjį interesą, taip pat galima situacija, kad tokia teisė iš viso nebūtų ginama – tai būtų priešinga teisei. Svarbu tai, kad VDI taiko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo institutą tik tais atvejais, kada pateikiamos teisiškai reikšmingos, konkretizuotos faktinės aplinkybės, dėl kurių VDI nepasisakė atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pareiškėjo skunde teismui tokių aplinkybių nenurodyta. Pažymėjo, jog VDI Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. G. 2010 m. vasario 9 d. surašyto N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 punkte „Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės“ nustatyta, kad „V. J., užlipęs į aukštį, atsisegė juosiamąjį saugos diržą <...>“, o 17 punkte „Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys“ nurodyta: „2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Nukentėjusysis, būdamas atestuotu aukštalipiu, atestuotu elektrotechnikos VK apsaugos nuo elektros kategorijos darbuotoju, nevykdė saugos ir sveikatos reikalavimų, atliekant oro linijų montavimo darbus ir darbus atliekamus aukštyje (neužsisegė juosiamojo saugos lyno)“. K. T., A. N., K. B., L. L. paaiškinimuose nenurodyta nei viena nauja ar buvusi nežinoma konkretaus įvykio, kurio metu sunkią traumą patyrė V. J., aplinkybė. Pareiškėjas, kreipdamasis į VDI, 2013 m. balandžio 22 d. rašte Nr. V-13-029 nenurodė esminių ir akivaizdžių, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios pareiškėjui ar VDI nebuvo žinomos surašant nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą ar teisės aktuose numatytų pareiškimų/skundų padavimo terminų metu, todėl atnaujinti įvykio tyrimą, inicijuojant papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo skyrimą, nebuvo pagrindo.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 62–67, 74) prašė atmesti skundą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

9V. J. nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, jokios naujos aplinkybės nėra nustatytos, papildomam nelaimingo atsitikimo tyrimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Remdamasis Nuostatų 5, 56.1, 73, 75 punktais, nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe pareiškėjo įmonėje įvyko 2010 m. sausio 4 d., nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas pradėtas

102010 m. sausio 13 d. ir baigtas 2010 m. vasario 9 d., 2010 m. vasario 17 d. lydraščiu VDI Kauno skyrius nelaimingo atsitikimo darbe aktą išsiuntė pareiškėjui. UAB „Fisanta“ nelaimingo atsitikimo darbe akto neskundė, jokių prieštaravimų dėl jo nereiškė, todėl, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nelaimingo atsitikimo ir jo tyrimo pabaigos, pareiškėjas neturi įstatymų nustatyto pagrindo teikti prieštaravimus ir reikalauti papildomo tyrimo. Be to, liudytojai teisme nenurodė jokių konkrečių pareiškėjo skunde įrodinėjamų faktų ar aplinkybių apie tariamai neteisėtus

11V. J. veiksmus, todėl kad šie faktai yra išgalvoti. Nurodė, kad į darbo vietą savo automobiliu nevažiuodavo, nenaudojamos metalinės detalės, laidai darbų vadovo D. J. nurodymu būdavo surenkami ir priduodami į VST sandėlį, priduodant būdavo registruojama, kas atvežė, iš kokios vietovės, pasveriama, suskaičiuojama ir užregistruojama žurnale. Pareiškėjo nurodytas nenaudojamas traversas, kurį tariamai nusikalstamai ketinęs nuimti V. J., kai įvyko nelaimingas atsitikimas, yra tarp aukštos įtampos laidų, įvykio dieną aukšta įtampa nebuvo atjungta, todėl

12jį pasiekti neprisiliečiant prie aukštos įtampos laidų buvo neįmanoma, o toks prisilietimas neišvengiamai būtų pasibaigęs mirtimi. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo fotografijos darytos praėjus trejiems metams po įvykio, kablio tvirtinimo vieta galėjo būti pakeista (nuleista žemiau), nežinomas fotonuotraukoje užfiksuoto darbuotojo ūgis, be to, jis su visiškai kitokiomis apsaugos priemonėmis, nei įvykio metu turėjo V. J., su lengva vasarine apranga, todėl šios fotonuotraukos negali būti laikomos įrodymu neigiant seniai nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu

15(II t., b. l. 95–101) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

16Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo jis atsisakė atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko 2010 m. sausio 4 d. Pareiškėjas siekia, kad VDI atliktų papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kai paaiškėja naujos aplinkybės. Pareiškėjo manymu, naujos aplinkybės, dėl kurių atsakovas privalo iš naujo atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, yra tai, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nustačius, jog pats V. J. yra kaltas dėl patirtos žalos. V. J. pateikus civilinį ieškinį, Šiaulių apylinkės teismui per liudytojų apklausą paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ištirtos VDI tyrime, jog V. J. traumą patyrė dėl to, jog dirbo savavališkai, be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios, t. y. dirbo savo interesais. Teismas pažymėjo, jog svarbu nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos naujos aplinkybės egzistavo atliekant tyrimą ir 2010 m. vasario 9 d. surašant nelaimingo atsitikimo darbe aktą, ar jos buvo ir galėjo būti žinomos pareiškėjui atliekant tyrimą, ar apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-0389-362/2013, ar šios naujos aplinkybės turi esminę reikšmę 2010 m. vasario 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktui, t. y. žinant apie šias aplinkybes, galėjo būti konstatuotos kitos aplinkybės ir priežastys dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Be to, vertinant, ar naujos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis, būtina išsiaiškinti, ar jos negalėjo būti pateiktos anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės.

17Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo

1844 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, Nuostatų 56, 73, 75 punktais. Pažymėjo, jog nelaimingus atsitikimus darbe tiria ir teikia išvadas dėl juos lėmusių aplinkybių VDI. Tik VDI turi teisę skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą. Nustatė, kad VDI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2013 m. gegužės 14 d. sprendime konstatavo, kad buvo praleisti nustatyti terminai, jokių pateisinamų priežasčių terminui atnaujinti Nuostatai nenumato ir, formaliai taikant Nuostatų normas, tyrimo atnaujinimas negalimas. VDI sprendime taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas apskritai nepateikė jokių teisiškai reikšmingų, konkretizuotų naujų aplinkybių, dėl kurių galimas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimas, t. y. skiriamas papildomas ar pakartotinis tyrimas. Pareiškėjo teigimu, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas turi būti atliktas pakartotinai ar papildomai, nes V. J. yra pats kaltas dėl patirtos žalos, traumą patyrė dėl to, jog dirbo savavališkai, be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios, t. y. dirbo savo interesais. Apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-0389-362/2013. Teismas su šiais teiginiais nesutiko, nes nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad UAB „Fisanta“ netinkamai organizavo pavojingų darbų (darbai aukštyje) atlikimą, nekontroliavo jų vykdymo, neišsamiai ir nepakankamai atliko darbuotojų, vykdančių pavojingus darbus, instruktavimą darbo vietoje, tuo neužtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos. Be to, akte konstatuota, kad V. J., būdamas atestuotas aukštalipys, atestuotas elektrotechnikos VK apsaugos nuo elektros kategorijos darbuotojas, nevykdė saugos ir sveikatos reikalavimų, atliekant oro linijų montavimo darbus ir darbus, atliekamus aukštyje (neužsisegė juosiamojo saugos lyno). Šį aktą pasirašė UAB „Fisanta“ technikos direktorius F. R., darbuotojų atstovas, bendrovės elektromontuotojas V. S., bendrovės direktorė R. R. Nei vienas iš pasirašiusių bendrovės darbuotojų jokių pastabų dėl akto apskritai nepareiškė, vadinasi, su akto turiniu, jo išvadomis sutiko. Bendrovė šio akto nustatyta tvarka ir terminais neskundė nei VDI, nei teismui. UAB „Fisanta“ prieštaravimus pradėjo reikšti tuomet, kai V. J. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (LITEKO). Vadinasi, teismo vertinimu, visos šios aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad VDI 2010 m. vasario 9 d. akte vertino tiek V. J., tiek UAB „Fisanta“ veiksmus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko 2010 m. sausio 4 d. Taip pat ir pareiškėjo nurodytas naujas paaiškėjusias aplinkybes, kad V. J. dirbo savavališkai, be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios, bei aplinkybę, jog neužsisegė juosiamojo saugos lyno.

19Teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe pareiškėjo įmonėje, kurio metu buvo sužalotas V. J., įvyko 2010 m. sausio 4 d., nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas pradėtas 2010 m. sausio 13 d. ir baigtas 2010 m. vasario 9 d. VDI Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. G. 2010 m. vasario 9 d. surašyto N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 punkte „Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės“ nustatyta, kad „V. J., užlipęs į aukštį, atsisegė juosiamąjį saugos diržą <...>“, o 17 punkte „Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys“ nurodyta: „2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Nukentėjusysis, būdamas atestuotu aukštalipiu, atestuotu elektrotechnikos VK apsaugos nuo elektros kategorijos darbuotoju, nevykdė saugos ir sveikatos reikalavimų, atliekant oro linijų montavimo darbus ir darbus atliekamus aukštyje (neužsisegė juosiamojo saugos lyno)“. VDI Kauno skyrius 2010 m. vasario 17 d. raštu nelaimingo atsitikimo darbe aktą išsiuntė pareiškėjui. UAB „Fisanta“ nelaimingo atsitikimo darbe akto neskundė, jokių prieštaravimų dėl jo nereiškė. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad darbuotojai K. T., A. N., K. B., L. L. paaiškinimuose nenurodė nei vienos naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos atliekant tyrimą 2010 m., V. J. 2010 m. sausio 4 d. patyrus sunkią traumą, todėl pareiškėjo skundo teiginius laikė nepagrįstais. Teismo nuomone, pareiškėjo pateiktos nuotraukos šiam sprendimui įtakos taip pat neturi, jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes darytos praėjus trejiems metams po įvykio ir tyrimo pabaigos, todėl šiuo pagrindu pareiškėjas neturi įstatymų nustatyto pagrindo teikti prieštaravimus ir reikalauti papildomo tyrimo. Pareiškėjo teiginys, kad VDI nevertino aplinkybės, jog V. J. labai dažnai veikdavo savanaudiškais tikslais, nėra teisingas. Teisės aktai nustato darbdaviui pareigą kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų padalinyje, o ne VDI.

20Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinusi VDI, atlikdama tyrimą ir 2010 m. vasario 9 d. surašydama nelaimingo atsitikimo

21darbe aktą, skunde nurodytos naujos aplinkybės tiek pareiškėjui, tiek atsakovui buvo žinomos atliekant tyrimą, jos neturi esminės reikšmės 2010 m. vasario 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktui. Būtent tai savo sprendime pažymėjo Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą

22Nr. 2-0389-362/2013. Pareiškėjas, kreipdamasis į VDI, 2013 m. balandžio 22 d. rašte Nr. V-13-029 taip pat nenurodė esminių ir akivaizdžių, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios pareiškėjui ar VDI nebuvo žinomos, surašant nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, todėl atnaujinti įvykio tyrimą, inicijuojant papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo skyrimą, nebuvo pagrindo. Teismas laikė, kad kiekvienas teisės institutas, taip pat ir proceso atnaujinimo, turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Atnaujinti procesą galima ir reikia, jeigu yra nustatomas bent vienas reikšmingas atnaujinimo pagrindas. Be to, šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, viešąjį interesą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų (nutarčių) vykdymą. Todėl proceso atnaujinimas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, prieštarautų teisės principams ir faktiškai įteisintų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas sutiko su VDI pozicija, kad, neatsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes (jų atsiradimo ar inicijavimo momentą), o tik formaliai taikant terminus nustatančių teisės aktų normas, galbūt būtų pažeista suinteresuoto asmens, šiuo atveju V. J., teisė į ginamą viešąjį interesą, taip pat galima situacija, kad tokia teisė iš viso nebūtų ginama – tai būtų priešinga teisei. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo papildomam ar pakartotiniam tyrimui atlikti.

23Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir vertindamas pareiškėjo 2013 m. balandžio 22 d. prašyme pateiktas naujai paaiškėjusias aplinkybes, N-1 formos aktą, pagal savo kompetenciją elgėsi teisėtai ir teisingai įvertino turimus dokumentus, pagrįstai nusprendė, jog atnaujinti įvykio tyrimą, inicijuojant papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo skyrimą, nebuvo pagrindo skunde išdėstytais argumentais.

24III.

25Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 110–127) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškino ir taikė prievoles, nustatytas

27V. J. Patenkinus skundą ir įvertinus papildomas aplinkybes, būtų teisėtas pagrindas konstatuoti, jog V. J. susižalojo savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios dirbdamas sau (savo interesais). Pažymi, kad aplinkybės paaiškėjo po nelaimingo atsitikimo darbe akto pasirašymo, kuris buvo apskųstas. Teismas apsiribojo tik procesinių aspektų įvardijimu, visiškai ignoruodamas šalių pareigas ir teises, kurios numatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Teismas netinkamai išaiškino faktinę nelaimingo atsitikimo situaciją. Teismas netinkamai įvertino nuotraukų patvirtinamas aplinkybes. Darbai buvo atliekami objekte, kuris yra toli nuo įmonės buveinės ar bet kurio iš struktūrinių įmonės padalinių (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d., 33 str.). Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi sprendimo, kuris dar nėra įsigaliojęs (dėl apskundimo apeliacine tvarka), aplinkybėmis, bet visiškai ignoravo baudžiamojoje byloje galiojančiu sprendimu nustatytus ir patvirtintus faktus. Jokia nutartis ar sprendimas (jų vykdymas) nėra vilkinamas dėl šio proceso. Kadangi baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltė yra paties darbuotojo (jis pats atsisegė saugos lyną), tos pačios faktinės aplinkybės negali būti traktuojamos skirtingai civilinėje byloje. Faktinis aspektas yra bendras tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje, tiek civilinėje plotmėje. Turi būti įvertintos visos priežastys bei aplinkybės. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, išteisinančioms darbdavį, VDI turi pozityvią pareigą nutraukti tyrimą, kaip tai numatyta Nuostatų 59 punkte. Pažymi, kad teismas ignoravo argumentaciją dėl konstitucingumo klausimo. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Prieštaravimas turi būti pašalintas baudžiamosios bylos naudai, nes joje įrodinėjimo pareiga yra daug didesnio lygmens nei VDI tyrime, kuris organizuojamas vadovaujantis įtstatymą įgyvendinančiu teisės aktu. Akivaizdu, kad tos pačios faktinės aplinkybės (darbuotojas pats atsisegė saugos lyną), dėl kurių išteisinta baudžiamojoje byloje, yra traktuojamos kitaip administracinėje byloje. Teismas konstatavo faktines aplinkybes, remdamasis ne įrodymais, bet atsakovo teiginiais ir prielaidomis. Akcentuoja, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės aiškintinos subjektyviai, o ne apsiribojant trumpu įstatymą įgyvendinančio teisės akto nustatytu terminu.

28Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 8–13) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo objektas yra nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė UAB „Fisanta“ darbuotojas V. J., aplinkybės ir tyrimo išvados. 2010 m. vasario 9 d. surašytas N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 yra įsigaliojęs ir įsiteisėjęs. Papildomam ar pakartotiniam nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui buvo praleisti Nuostatų 73 punkte nustatyti terminai. Jokių pateisinamų priežasčių terminui atnaujinti Nuostatai nenumato ir, formaliai taikant Nuostatų normas, tyrimo atnaujinimas negalimas. VDI taiko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atnaujinimo institutą tik tais atvejais, kada pateikiamos teisiškai reikšmingos, konkretizuotos faktinės aplinkybės, dėl kurių VDI nepasisakė atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pažymi, kad apeliantas pateikia Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33, 46 straipsnių interpretaciją, šių straipsnių nuostatų nesusiedamas su įstatymo turiniu – būtent 11 straipsnio nuostatomis. Apelianto teiginys, kad darbuotojas susižalojo dirbdamas sau, be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios, prieštarauja nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms (padalinio vadovas davė užduotį ir darbuotojas susižalojo būtent vykdydamas gautus nurodymus). Teigia, kad terminai gali būti atnaujinami, esant naujai paaiškėjusioms faktinėms įvykio aplinkybėms, tačiau UAB „Fisanta“ tokių aplinkybių nei prašyme VDI, nei teisminio proceso metu nenurodė. Pažymi, kad darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai nenumato darbdavio pareigų ir atsakomybės sąryšio su įmonės buveine. Po trejų metų nuo įvykio darytas nuotraukas (ypač nepaneigiant galimybės, kad įvykio vieta per tą laikotarpį galėjo būti pakeista), kurios nesuteikia naujos informacijos apie įvykį, laikyti „naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“ ir vadovaujantis tuo atnaujinti nelaimingo atsitikimo tyrimą nėra pagrindo. Apelianto pateiktuose V. J. buvusių bendradarbių paaiškinimuose nenurodyta nei viena nauja ar buvusi nežinoma konkretaus įvykio, kurio metu sunkią traumą patyrė V. J., aplinkybė. Pabrėžia, kad VDI įvykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatytas pareigas, nustatė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą naujų faktinių konkretaus įvykio aplinkybių, dėl kurių VDI nebuvo pasisakiusi tyrimo metu ar kurios apeliantui nebuvo žinomos, surašant nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, ar teisės aktuose numatytų pareiškimų/skundų padavimo terminų metu, nepateikta, todėl atnaujinti įvykio tyrimą, inicijuojant papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo skyrimą, nebuvo pagrindo.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1–5) prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31V. J. nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą, kaip ir skundą, grindžia dirbtinai sukurta versija, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu nukentėjęs V. J. traumą patyrė dėl to, jog dirbo savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios sau (savo interesais), ir savaip interpretuodamas teisės normų prasmę. Apelianto nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės yra sugalvotas būdas mėginti išvengti civilinės atsakomybės V. J. dėl patirto sužalojimo darbe, kol dar neįsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje

32Nr. 2-0389-362/2013. Nelaimingo atsitikimo priežasčių tyrimas buvo išsamus ir priežasčių nustatyta ne viena, tarp jų ir organizacinės. Teigia, kad apelianto pasvarstymai apie pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) visiškai nepagrįsti, nes nėra jokių abejonių dėl byloje taikytų įstatymų atitikties Konstitucijai. Visiškai tikėtina, kad praėjus trejiems metams po nelaimingo atsitikimo atsiradę pas pareiškėją tebedirbančių asmenų paaiškinimai, kad V. J. nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, jog jis nuo stulpų rinko metalą, yra inicijuoti pareiškėjo, o darbuotojai nedrįso prieštarauti, saugodami savo darbo vietas. Pabrėžia, kad šiuo metu pareiškėjas neturi įstatymų nustatyto pagrindo reikalauti papildomo tyrimo, remdamasis abejotinais paaiškinimais ir nuotraukomis (Nuostatų 56.1, 73, 75 p.).

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Apeliacinis skundas atmestinas.

36Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. raštu

37Nr. 9370SD-6382 suformuluoto atsisakymo atlikti papildomą sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. J. 2010 m. sausio 4 d., tyrimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

38Byloje nėra kvestionuojami nei faktas, kad teisinius santykius dėl nelaimingo atsitikimo darbe reglamentuojančių teisės aktų (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Nuostatų bei Nurodymų) nustatyta tvarka dėl šio nelaimingo atsitikimo buvo surašytas ir pareiškėjo (trečiojo suinteresuoto asmens V. J. tuometinio darbdavio) atstovų pasirašytas 2010 m. vasario 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1, nei nurodytų teisės aktų nustatyta atsakovo kompetencija spręsti klausimus dėl tokio pobūdžio nelaimingų atsitikimų tyrimo ir nagrinėti skundus, susijusius su tokio tyrimo atlikimu. Pareiškėjas, nekvestionuodamas paminėto Nelaimingo atsitikimo darbe akto N-1 teisėtumo, prašo įpareigoti atsakovą atlikti papildomą nurodyto nelaimingo atsitikimo tyrimą tuo pagrindų, kad (jo teigimu) paaiškėjo naujos šiam tyrimui reikšmingos aplinkybės, nurodytos jo atsakovui pateiktame 2013 m. balandžio 22 d. rašte Nr. V-13-029 (I t., b. l. 23-26).

39Atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytą skundo pagrindimą, kolegija pripažįsta būtina pirmiausia aptarti paminėto pareiškėjo 2013 m. balandžio 22 d. rašto Nr. V-13-029 reikšmę aukščiau nurodytų teisės aktų taikymo prasme.

40Šiame kontekste kolegija pažymi, jog nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą įstatymo lygmeniu reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad sunkius nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, t. y. atsakovas (4 d.), o pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką nustato Nuostatai, kurie taip pat nustato Valstybinės darbo inspekcijos atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo bei jos priimtų sprendimų (išvadų) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasčių apskundimo tvarką (6 d.). Iš šios teisės normos matyti, kad nagrinėjamai bylai aktualaus pobūdžio skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarką ir atsakovo šiais klausimais priimtų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja Nuostatai. Todėl, sprendžiant paminėto pareiškėjo 2013 m. balandžio 22 d. rašto (prašymo atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą) reikšmės nagrinėjamai bylai klausimą, yra būtina vadovautis Nuostatais.

41Kaip jau buvo pasakyta, atsakovo (jo darbuotojo) paminėto nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo atliktas ir jo rezultatai buvo užfiksuoti 2010 m. vasario 9 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu N-1. Todėl aptariamas pareiškėjo 2013 m. balandžio 22 d. prašymas dėl papildomo tyrimo atlikimo turi būti įvertintas šios faktinės aplinkybės kontekste. Iš Nuostatų 73 punkto matyti, kad jau surašyto nelaimingo atsitikimo akto koregavimas papildomu ar pakartotiniu tyrimais (kaip šie tyrimai yra apibūdinti Nuostatų 5 punkto 3 ir 4 papunkčiuose) gali būti inicijuotas darbdavio (šiuo atveju pareiškėjo) tik per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo. Toks ir kiti šiame punkte nurodyti pareiškimų (pastabų) dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto padavimo terminų nustatymas turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip būtinumas per įmanomai trumpesnį laiką užtikrinti teisinės situacijos tikrumą ir stabilumą tokioje socialiai jautrioje srityje, kaip darbuotojų (ne tik nukentėjusio darbuotojo, bet ir kitų darbuotojų, galinčių nukentėti tuo atveju, jeigu įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastys operatyviai nebus pašalintos) darbo saugumas. (Pastebėtina, kad dar trumpesnis terminas inicijuoti papildomą arba pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą Nuostatų 56 p. nustatytas pačiai Valstybinei darbo inspekcijai). Tai reiškia, kad (kalbant apie darbdavį) paminėto Nuostatų 73 punkte nustatyto termino praleidimas Nuostatų 75 punkto taikymo požiūriu gali būti laikomas pakankamu pagrindu Valstybinei darbo inspekcijai neskirti papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. Byloje nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo prašymas atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą buvo paduotas praėjus daugiau negu trejiems metams po paminėto Nelaimingo atsitikimo darbe akto N-1 surašymo. Todėl Nuostatų tiesioginio taikymo požiūriu atsakovo sprendimas nepatenkinti šio pareiškėjo prašymo pripažintinas pagrįstu.

42Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas prašė atlikti paminėto nelaimingo atsitikimo tyrimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Todėl kolegija pripažįsta būtina pasisakyti dėl tokio pagrindo (administracinės procedūros atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) taikymo galimybės byloje nagrinėjamoje situacijoje.

43Tai darydama, kolegija pirmiausia pažymi, kad administracinės procedūros (nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūros) atnaujinimo dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo institutas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose (aukščiau nurodytuose) teisės aktuose nėra numatytas. Todėl tokio instituto taikymo galimybės byloje nagrinėjamoje situacijoje turi būti sąlygotos taikant panašius santykius reglamentuojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas.

44ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusios aplinkybės (kaip vienas iš pagrindų atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimo procesą) yra apibūdintos, kaip esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Iš šio apibūdinimo matyti, kad tam, jog tam tikros aplinkybės būtų laikomos pagrindu atnaujinti jau pasibaigusį procesą, turi būti laikomasi šių jų nustatymo kriterijų: kokybinis kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokios aplinkybės turi turėti esminę reikšmę išspręstiems ginčo santykiams; jų atsiradimo laike kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokios aplinkybės objektyviai egzistavo bylos nagrinėjimo (administracinės procedūros atlikimo) metu; subjektyvus jų paaiškėjimo kriterijus, kuris pasireiškia tuo, kad tokias aplinkybes nurodžiusiam asmeniui (pareiškėjui) jos ne tik nebuvo, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo (administracinės procedūros atlikimo) metu.

45Kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš paminėto pareiškėjo 2013 m. balandžio 22 d. prašymo atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą (I t., b. l. 23-26), naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėjas laiko ikiteisminio tyrimo (kuris buvo nutrauktas Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-08-16 nutarimu, nenustačius nusikalstamos veikos fakto) metu prokuroro padarytas įrodymų įvertinimo išvadas bei pačius šiame nutarime įvertintus įrodymus, taip pat nukentėjusiojo (trečiojo suinteresuoto asmens V. J.) elgesį nelaimingo atsitikimo metu ir jį kaip darbuotoją charakterizuojančius duomenis.

46Pasisakydama dėl šių aplinkybių (pareiškėjo nurodytų duomenų) atitikimo pirmiau nurodytiems kriterijams, kolegija pažymi, kad prokuroro tam tikras vertinimo išvadas (pastebėtina, kad baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo prasme) yra tik įrodymų įvertinimas, kuris nei pagal vieną iš nurodytų kriterijų negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe aptariamo instituto taikymo prasme. Kalbant apie pačius pareiškėjo nurodytus naujus įrodymus, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip paminėto jau atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo dalyvis, turėjo objektyvias galimybes veiksmingai dalyvauti tiriant šiam įvykiui reikšmingus įrodymus ir Nuostatų nustatytais būdais bei tvarka kelti klausimus dėl naujų (papildomų) įrodymų surinkimo bei jų ištyrimo nelaimingo atsitikimo tyrimo metu ir po to, kai buvo surašytas paminėtas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1. Todėl šie įrodymai (pareiškėjo nurodyti duomenys) neatitinka trečiojo iš nurodytų kriterijaus. Kalbant apie šių įrodymų „kokybinę“ reikšmę, pažymėtina, kad jie negali būti pripažinti atitinkančiais pirmąjį iš paminėtų kriterijų, nes paties nukentėjusiojo neatsargumas ir neatidumas yra aptarti paminėtame Nelaimingo atsitikimo darbe akte N-1. Be to, kolegija, pasisakydama dėl Nelaimingo atsitikimo darbe akte N-1 pateiktų išvadų įrodomosios reikšmės kitiems, tarp jų ir civiliniams teisiniams santykiams, pažymi, kad šių išvadų įrodomoji reikšmė nėra absoliuti, nes (kalbant apie paminėtą civilinę bylą) teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą, gali (ir turi) ištirti visus šiai atsakomybei nustatyti ar jai paneigti reikšmingus įrodymus ir įvertinti jų visumą.

47Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl pareiškėjo nurodytų kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių įvertinimo bei dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių instituto aiškinimo ir jo taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

48Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

49Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė ir kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

50Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uapeliacinį skundą atmesti.

52Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas u1) panaikinti Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų... 5. nuo 2007 m. kovo 9 d. trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. pradėjo dirbti UAB... 6. Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 141–144) prašė atmesti... 7. Atsakovas nurodė, kad Nuostatų 73 punktas imperatyviai reglamentuoja... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į skundą (II t., b. l.... 9. V. J. nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, jokios naujos... 10. 2010 m. sausio 13 d. ir baigtas 2010 m. vasario 9 d., 2010 m. vasario 17 d.... 11. V. J. veiksmus, todėl kad šie faktai yra išgalvoti. Nurodė, kad į darbo... 12. jį pasiekti neprisiliečiant prie aukštos įtampos laidų buvo neįmanoma, o... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu... 15. (II t., b. l. 95–101) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.... 16. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2013 m.... 17. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Darbuotojų saugos ir sveikatos... 18. 44 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, Nuostatų 56, 73, 75 punktais. Pažymėjo, jog... 19. Teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe pareiškėjo įmonėje,... 20. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų... 21. darbe aktą, skunde nurodytos naujos aplinkybės tiek pareiškėjui, tiek... 22. Nr. 2-0389-362/2013. Pareiškėjas, kreipdamasis į VDI, 2013 m. balandžio 22... 23. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas... 24. III.... 25. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 110–127) prašo panaikinti... 26. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškino ir taikė prievoles,... 27. V. J. Patenkinus skundą ir įvertinus papildomas aplinkybes, būtų teisėtas... 28. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 8–13) prašo... 29. Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo objektas yra nelaimingo atsitikimo... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV... 31. V. J. nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą, kaip ir skundą, grindžia... 32. Nr. 2-0389-362/2013. Nelaimingo atsitikimo priežasčių tyrimas buvo išsamus... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Apeliacinis skundas atmestinas.... 36. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo 2013 m. gegužės 14... 37. Nr. 9370SD-6382 suformuluoto atsisakymo atlikti papildomą sunkaus nelaimingo... 38. Byloje nėra kvestionuojami nei faktas, kad teisinius santykius dėl nelaimingo... 39. Atsižvelgdama į pareiškėjo nurodytą skundo pagrindimą, kolegija... 40. Šiame kontekste kolegija pažymi, jog nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą... 41. Kaip jau buvo pasakyta, atsakovo (jo darbuotojo) paminėto nelaimingo... 42. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas prašė atlikti paminėto nelaimingo... 43. Tai darydama, kolegija pirmiausia pažymi, kad administracinės procedūros... 44. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusios aplinkybės (kaip... 45. Kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš paminėto pareiškėjo 2013 m.... 46. Pasisakydama dėl šių aplinkybių (pareiškėjo nurodytų duomenų) atitikimo... 47. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios... 48. Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais... 49. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė ir kitų, pareiškėjo apeliaciniame... 50. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 51. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą... 52. Nutartis neskundžiama....