Byla ATP-911-634/2013
Dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Nustatė

2Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto V. L. 2012-10-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17 AM 082012 M. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 68 str. 1 d. paskirta 125 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2012 m. gegužės – birželio mėn., ( - ) 606 kvartale, privačiame miško žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) esančioje 0,239 ha ploto kirtavietėje, jos dalyje, netinkamai organizavo miško tvarkymo darbus, technikos pagalba nustumdė paviršinį miško žemės sluoksnį su augančia augmenija, tokiu būdu sunaikino 2390 kv. m. miško paklotės ir pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 2 d., 3 d. ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1 p., 31.5. p.

3Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. nutarimu tenkino M. V. skundą, panaikino minėtą Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto V. L. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 68 str. 1 d.

4Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – Valstybinės miškų tarnybos nutarimą palikti nepakeistą ir M. V. skundo netenkinti. Skunde nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutarimą, kadangi neištyrė visų aplinkybių, vertino įrodymus pažeidėjui palankia linkme, atmesdamas visus kitus byloje surinktus įrodymus. Institucija į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius miško paklotės sunaikinimo faktą, pažeidimo padarymo datą, tačiau teismas jų nevertino, nesiaiškino darbus atlikusios įmonės kontaktų ir neapklausė įmonės darbuotojų, kurie vykdė kirtimus pagal 2010-10-22 ir 2011-03-18 išduotus leidimus sanitariniam (plynam) kirtimui. Taigi, teismas netyrė Kauno apygardos teismo 2013-05-09 nutartyje nurodytų aplinkybių, tokiu būdu neatliko pareigos rinkti įrodymus, nors tai daryti jį įpareigoja ATPK 256 str. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis tik liudytojos E. D. – V. ir liudytojo N. V. parodymais, nors jie ir prieštaringi vienas kitam. Abiejų liudininkų parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes ir vienas, ir kitas liudytojas teigia organizavę miško tvarkymą. Reikia pastebėti, kad E. D. – V. paklausta, ar rūpinosi miško priežiūra, atsakė, kad tai buvo vienkartinis jos prašymas N. V., o pastoviai miško priežiūra rūpinosi M. V.. Teismas turėjo įvertinti M. V. 2012 m. birželio 27 d. paaiškinimą, kuriame jis nurodė „kadangi neturiu galimybės atkurti viso iškirsto miško vienu metu, todėl tik sklypo dalyje buvo parengta dirva miško atkūrimui. Todėl, teismo posėdžio metu pateiktas liudytojos E. D. –V. paaiškinimas, kad ji nurodė N. V. sutvarkyti mišką be sutuoktinio žinios, turėtų būti vertinamas kritiškai. Taip pat nelogiški nei liudytojos E. D. – V., nei N. V. parodymai, kad jie nesidomėjo kaip tvarkomas miškas. Juo labiau, miškas yra bendra sutuoktinių nuosavybė, todėl už tinkamą jo naudojimą ir priežiūrą atsakingi abu sutuoktiniai. Šių liudytojų parodymai palankūs pažeidėjui ir galimai pateikti dėl to, kad yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai, juo labiau, minėti asmenys yra susiję giminystės ryšiais su pažeidėju. Vis naujų versijų apie miško darbus, jų organizavimą pateikimas teisme turi būti vertintinas kritiškai, kadangi tai rodo, jog asmuo siekia išvengti atsakomybės.

5Institucijos nuomone, į bylą surinkti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai paneigia M. V. nekaltumo prezumpciją, o būtent visi byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina tai, kad apeliantas padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 68 str. Teismas netinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė netinkamas išvadas, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

6Atsiliepimu į skundą M. V. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

7Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

8ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9ATPK 68 str. užtraukia atsakomybę už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą ar rinkimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucija, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog 2012 m. gegužės – birželio mėn., ( - ) 606 kvartale privačiame miško žemės sklype esančioje 0,239 ha ploto kirtavietėje, jos dalyje, buvo netinkamai organizuoti miško tvarkymo darbai, technikos pagalba nustumdytas paviršinis miško žemės sluoksnis su augančia augmenija, tokiu būdu sunaikinta 2390 kv. m. miško paklotės, kirtavietėje 0,239 ha plote technikos pagalba buvo išrauti kelmai, pašalinti krūmai, medeliai ir kita augmenija, o nustumdant paviršinį miško žemės sluoksnį, sunaikinta miško paklotė. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai (fotonuotraukos ir kt.).

10Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad neteisėtą veiką padarė asmuo, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. V. buvo surašytas remiantis tuo, kad jis yra miško savininkas, tačiau tai niekaip negali patvirtinti, kad būtent jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis miško ūkio paskirties žemės sklypas priklauso ne tik M. V., bet ir jo sutuoktinei E. D. – V., kuriai pažeidimas nebuvo inkriminuotas. Apygardos teismas sprendžia, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas M. V., nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti jam administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Nei vienas iš liudytojais byloje apklaustų asmenų nematė, jog būtent M. V. atliko miško tvarkymo darbus ar organizavo šių darbų atlikimą, kurių pasėkoje buvo sunaikinta miško paklotė, nėra ir kitų įrodymų, patvirtinančių M. V. kaltę dėl padarytos žalos. E. D. – V. ir N. V. parodymais galima abejoti, tačiau dėl įrodymų stokos negalima jų kategoriškai paneigti.

11Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad byla M. V. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

12Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Nutarė

13Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

14Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai