Byla e2S-308-450/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovų L. D., Z. R. ir V. D. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Alzida“, L. G., A. S. ir E. P., tretiesiems asmenims – V. Č., A. J., J. G. ir V. K. J., dėl UAB „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei akcininkų veiksmų pripažinimo neteisėtais, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti UAB „Alzida“ 2017 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo UAB „Alzida“ valdybos 2017-03-24 sprendimui „Dėl UAB „Alzida“ veiklos sustabdymo“ negaliojančiu nuo jo priėmimo momento (ab initio); pripažinti UAB „Alzida“ valdybos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu „dėl UAB „Alzida“ vadovo paskyrimo“ negaliojančiu nuo jo priėmimo momento (ab initio); pripažinti UAB „Alzida“ valdybos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „Alzida“ akreditacijos panaikinimo“ negaliojančiu nuo jo priėmimo momento (ab initio); įpareigoti UAB „Alzida“ valdybą iš naujo spręsti dėl valdybos 2017 m. gegužės 9 d. 3- iojo darbotvarkės klausimo „Dėl UAB „Alzida“ akreditacijos panaikinimo“; pripažinti neteisėtais akcininkų L. G., A. S. ir E. P. veiksmus UAB „Alzida“ 2017 m. balandžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimant sprendimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo UAB „Alzida“ valdybos 2017-03-24 sprendimui „Dėl UAB „Alzida“ veiklos sustabdymo“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovai savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyti UAB „Alzida“ laikiną paprastąjį turto administravimą, administratoriumi paskiriant UAB „Valeksa“ arba UAB „Vantolina“, laikino administravimo laikotarpiu administratoriui suteikiant visas bendrovės įstatuose bei ABĮ numatytas vadovo (direktoriaus) teises ir pareigas, įpareigojant laikinąjį administratorių perimti visą bendrovės turtą bei dokumentus.
  3. Nurodė, kad direktorės L. G. vadovavimas bendrovei kelia neatitaisomą žalą, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovams palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Laikinojo administratoriaus paskyrimas užtikrintų bendrovės veiklą iki teismo sprendimo priėmimo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovų L. D., Z. R. ir V. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovai iš esmės savo prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog kyla grėsmė, jog dėl UAB „Alzida“ nekompetentingo valdymo bendrovė bus sužlugdyta arba bankrutuos, arba bus likviduota, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
  3. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsižvelgė į ieškinio preliminarų pagrįstumą, tačiau visų pirma vertino aplinkybių, pagrindžiančių grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo nevykdymo visumą, o vien tai, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, pasak teismo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovai vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą.
  4. Teismas taip pat pastebėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartyje, nagrinėdamas laikinojo UAB „Alzida“ turto administratoriaus paskyrimą, konstatavo, jog laikinoji apsaugos priemonė – laikinasis paprastasis turto administravimas – gali būti taikomas tais atvejais, kai ginčijami juridinio asmens sprendimai yra susiję ne tik su įmonės valdymu, bet ir su bendrovės turtu. Nagrinėjamojoje byloje ieškovų pareikšti reikalavimai yra susiję su įmonės valdymu, tačiau šiais sprendimais nėra daromas tiesioginis poveikis bendrovės turtui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas darė išvadą, jog laikinojo paprastojo UAB „Alzida“ turto administravimo paskyrimas neatitiktų proporcingumo principo, kadangi ieškinio reikalavimai yra siauresni nei prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė.
  5. Vadovaujantis šalių pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, įvertinus tai, kad ieškovai nepateikė pakankamų ir pagrįstų motyvų bei įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atsisakė tenkinti.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovė L. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    1. Bendrovė patiria nuostolius dėl nekvalifikuotos direktorės netinkamo vadovavimo bendrovei, dėl negautų pajamų iš klientų, taip pat turėdama mokėti atlyginimą direktorei ir jos padėjėjui, išeitines kompensacijas atleidžiamiems darbuotojams, bylinėjimosi išlaidas advokatui ir pan.
    2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovų reikalavimų (uždrausti bendrovei disponuoti piniginėmis lėšomis, pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimus negaliojančiais) tenkinimas neteks prasmės, nes bendrovėje greit nebeliks lėšų, o ginčijami sprendimai jau bus įgyvendinti, UAB „Alzida“ sužlugdyta, o sprendimų atgręžti nebus įmanoma arba tai padaryti bus labai sunku.
    3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės bus užtikrinta, jog galutinai nesutriks ir nesustos bendrovės veikla, tokiu būdu bus apsaugotas viešasis interesas, nes bendrovės vykdoma veikla yra susijusi su viešuoju interesu, bendrovė iki akreditacijos ir notifikacijos sustabdymo buvo akredituota ir notifikuota statybinių medžiagų, fizikinių ir cheminių bandymų laboratorija, atliekanti laboratorinius bandymus, kurių neatlieka nė viena kita Lietuvos laboratorija, taip pat atliekanti užduotis strateginiuose Lietuvos objektuose, fizikinius ir cheminius bandymus susijusius su visuomenės sveikatos intereso apsauga, teikianti paslaugas tiek Lietuvos, tiek užsienio asmenims, įstaigoms, institucijoms ir įmonėms.
  2. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Dabartinė direktorė L. G. iki šiol nėra atgavusi bendrovės antspaudo, sąskaitų bankuose generatorių, jais naudojasi ieškovai. Direktorė taip pat negali patekti į bendrovės patalpas, nes neturi apsaugos kodo ir slaptažodžio.
    2. Bendrovė vykdė specifinę veiklą, nei vienas iš administratorių neturi techninio išsilavinimo, reikalaujamo Kokybės vadovui, ir neišmano bendrovės darbo specifikos, kad galėtų vykdyti veiklą. Be to, V. D. vadovavimo laikotarpiu nebuvo akredituoti 27 % bandymų, jis nesugebėjo tinkamai atstovauti bendrovės ir neišvengė interesų konflikto.
  3. Atsakovas UAB „Alzida“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą bei taikyti ieškovės L. D. atžvilgiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnyje.
    1. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - turto administravimo nustatymas - niekaip neužtikrins ir nepalengvins būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Teismo sprendimas pripažinti VAS sprendimą ir Valdybos sprendimus negaliojančiais ab initio nereikalauja jokio priverstinio vykdymo - jie taps negaliojančiais patys savaime iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo to, ar buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ar nebuvo.
    2. Ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nes ieškovai net neginčija to fakto, kad ginčijami sprendimai priimti laikantis visų įstatymuose nustatytų procedūrų, bei nenurodo jokių konkrečių imperatyvių įstatymo normų, kuriems galėtų prieštarauti skundžiami sprendimai.
    3. Teismas tinkamai įvertino ieškovės prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių prieštarą šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principams, pagal kuriuos draudžiama nedidelę dalį įmonės akcijų turinčiam akcininkui - ieškovei - piktnaudžiauti savo teisėmis, perimti įmonės valdymą iš kontrolinį įmonės akcijų paketą turinčių akcininkų ir visiškai paralyžiuoti įmonės veiklą.
    4. Aplinkybės, kad ginčijamais sprendimais gali būti padaryta žala įmonei ir jos akcininkams, yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Bendrovė šiais metais (2017) jau patyrė ir iki šiol patiria milžiniškus nuostolius dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi c. b. Nr. e2S-249-467/2017 panaikinus (pripažinus neteisėtu) bendrovės turto administratorių UAB „Valeksa“, nei L. D., nei administratorius iki šiol neperdavė bendrovės vadovei visų dokumentų bei turto, o pagrindiniai bendrovės darbuotojai, kurių darbo užmokesčiai ir susiję mokesčiai į valstybės ir Sodros biudžetus, sudarė didžiąją bendrovės išlaidų dalį, atsisakė dirbti ir vykdyti bendrovės vadovės L. G. nurodymus.
    5. Ieškovė nurodo nepagrįstus ir deklaratyvius teiginius apie tai, jog įmonės veikla susijusi su viešuoju interesu. Tokio pobūdžio veiklą, kurią vykdo atsakovas, vykdo daugelis įmonių, turinčių Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos akreditacijas.
    6. L. D. pasižymi noru primesti kitiems akcininkams savo valią, aiškiai piktnaudžiauja teise reikšti prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės - turto administravimo atsakovui paskyrimo, - taikymo, nors dėl šios priemonės neteisėtumo tokio pobūdžio bylose jau yra aiškiai pasisakęs apeliacinės instancijos teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartyje, taip pat pasisakę ir kiti teismai, atmetę apeliantės prašymus, todėl jai turėtų būti skiriama bauda.
  4. Ieškovai Z. R., V. D., atsakovai L. G., E. P., tretieji asmenys V. Č., A. J., J. G. ir V. K. J. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą. Nutartis, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos konkrečioje byloje, atsižvelgiant į būtent toje byloje pareikštus reikalavimus, ir užtikrinant tokių pareikštų reikalavimų įvykdymą.
  4. CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – atsakovo turto administratoriaus paskyrimu siekiama užtikrinti įmonės turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  5. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti UAB „Alzida“ laikiną paprastąjį turto administravimą, tvirtindama, kad dėl nekvalifikuotos direktorės netinkamo vadovavimo bendrovė patiria nuostolius, ko pasekoje bendrovė bus sužlugdyta arba bankrutuos. Su šiais apeliantės skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Nors formaliai apeliantė prašo nustatyti laikiną paprastąjį atsakovo UAB „Alzida“ turto administravimą, tačiau iš pačių ieškovų prašymo turinio akivaizdu, kad buvo siekiama visiško UAB „Alzida“ administravimo, prašant paskirtajam administratoriui suteikti visas bendrovės įstatuose bei ABĮ numatytas vadovo (direktoriaus) teises ir pareigas, įpareigojant laikinąjį administratorių perimti visą bendrovės turtą bei dokumentus.
  6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, išimtinumą, laikinumą ir jos paskirtį (ja siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).
  7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad įmonės turto administratoriaus paskyrimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo esme nėra tapati įmonės valdymo administravimui, kadangi prašoma priemone nėra laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų įgaliojimai. Paprastasis administravimas – tai priemonė leidžianti, neapribojus valdymo organų kompetencijos, nenušalinus jų nuo pareigų ir nesustabdžius jų įgaliojimų, apsaugoti svetimą turtą nuo praradimo bei užtikrinti reikalingų įrodymų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-226-302/2016 ir Nr. e2-388-302/2016). Taigi, vien ieškovų prašymo pobūdis nesuponavo jo patenkinimo galimybės, ir pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išnagrinėjo tinkamai.
  8. Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškia reikalavimus dėl UAB “Alzida” visuotinio akcininkų susirinkimo 2017 m. balandžio 28 d. ir valdybos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), įpareigojimų valdybai bei akcininkų veiksmų pripažinimo neteisėtais, priimant 2017 m. balandžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime sprendimą dėl veiklos stabdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens pašalinimas iš valdymo organo narių, tiek laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimas, yra įstatymo įtvirtintos priemonės, kurias gali taikyti teismas, kai kreipiamasi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Tuo atveju, jei įmonės dalyvis dėl įmonės valdymo organo neteisėtų veiksmų negali įgyvendinti jam įstatymo numatytų turtinių ar neturtinių teisių, jis gali kreiptis į teismą dėl tokio valdymo organo neteisėtų veiksmų, sudarančių kliūtis jo teisių įgyvendinimui, uždraudimo. Įmonės dalyvis taip pat gali ginčyti imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams prieštaraujančius juridinio asmens valdymo organo sprendimus (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), reikšti prevencinį ieškinį, siekiant uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo įmonei ateityje grėsmę arba ginti savo pažeistas teises kitais būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1717/2013). Taigi tokių priemonių taikymas galimai būtų pateisinamas nustatinėjant už netinkamą įmonės veiklą atsakingus asmenis, tačiau šioje byloje to nesiekiama padaryti. Be to, pirmosios instancijos teismas, 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai konstatavo, kad ieškovų pareikšti reikalavimai yra susiję su įmonės valdymu, tačiau šiais sprendimais nėra daromas tiesioginis poveikis bendrovės turtui.
  9. Kaip minėta, konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą. Šiuo atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl UAB “Alzida” visuotinio akcininkų susirinkimo 2017 m. balandžio 28 d. ir valdybos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), įpareigojimų valdybai bei akcininkų veiksmų pripažinimo neteisėtais ir nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovų reikalavimų tenkinimas neteks prasmės, nes dėl nekompetentingo valdymo ir patiriamų nuostolių bendrovė bankrutuos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyti UAB „Alzida“ laikiną paprastąjį turto administravimą, nebus pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, t. y. nebus užtikrintas teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovams, įvykdymas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ginčijami atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimai šiuo metu yra galiojantys ir jų teisėtumas, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nebus nuginčytas. Taigi, net ir taikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, liktų galioti iki šiol galiojantys ir vykdytini 2017 m. balandžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ir 2017 m. gegužės 9 d. valdybos priimti sprendimai. Tuo tarpu pripažinus atsakovo UAB „Alzida“ 2017 m. balandžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ir 2017 m. gegužės 9 d. valdybos priimtus sprendimus pripažinus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, toks teismo sprendimas iškart sukeltų teisines pasekmes ir nereikalautų priverstinio vykdymo.
  10. Šiame kontekste aktualu dar ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos. Kilus teisminiams ginčams dėl įmonės valdymo ir šį valdymą laikinai perdavus vienos iš ginče dalyvaujančių šalių pusės pasiūlytam administratoriui, nepaneigta ir tokia tikimybė, kad dėl tokio ūkio subjekto, kaip UAB „Alzida“, valdymo specifikos nežinojimo, neišmanymo ar valdymo patirties stokos įprastinė atsakovo UAB „Alzida“ ūkinė komercinė veikla galėtų būti sutrikdyta, pažeistos įmonės, jos klientų, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai.
  11. Atsakovas UAB „Alzida“ atsiliepime į atskirąjį skundą išreiškė nuomonę dėl apeliantės veiksmų, reiškiant prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės - turto administravimo atsakovui paskyrimo, atitikimo CPK 95 straipsnyje numatytoms piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmėms. Kadangi kiekviena šalis turi teisę kreiptis į teismą ir teismui teikti procesinius prašymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti apeliantės nesąžiningumo.
  12. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  13. Atsakovas A. S. prašė jo naudai iš ieškovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė patirtų išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai nepriteistinos.

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai