Byla e2A-1034-265/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybei, viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) A. Mončio namams–muziejui, A. Mončio paramos fondui, Valstybės įmonei (toliau –VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialui dėl viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir viešo registro duomenų atstatymo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia Palangos miesto savivaldybės 1995-06-02 panaudos sutartį su A. Mončio paramos fondu, pakeistą 1998-09-10 sutartimi, kuria panaudos pagrindais perduotos 833,82 kv. m. bendrojo ploto negyvenamos patalpos, esančios ( - ), taikyti restituciją; 2) nutraukti panaudos sutartį tarp VšĮ A. Mončio namų–muziejaus ir A. Mončio paramos fondo dėl 701,53 kv. m. patalpų, esančių ( - ); 3) pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms 2002-10-15 atliktą Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimą (registro Nr. ( - )), 2006-11-23 atliktą Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimą (registro Nr. ( - )) į patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ), bei atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

72.

8Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994-02-24 potvarkiu Nr. 123p ,,Dėl pastato ( - ), perdavimo“ leido Palangos miesto valdybai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondui pastatą, esantį S. ( - ), šio fondo įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti, suteikiant jam pirmenybės teisę pratęsti panaudos sutartį, jeigu pastatas bus naudojamas tai pačiai veiklai. Palangos miesto savivaldybė 1995-06-02 panaudos sutartimi A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondui perdavė panaudos teise 956,1 kv. m. bendrojo ploto negyvenamąjį pastatą, esantį ( - ). Panaudos terminas nustatytas nuo 1995-06-01 iki 2093-12-31. Palangos miesto savivaldybė ir A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondas 1998-09-10 susitarė pakeisti ir papildyti 1995-06-02 sudarytą panaudos sutartį, pakeičiant 1-ąjį sutarties punktą ir išdėstant jį taip: panaudos davėjas (Palangos miesto savivaldybė) perduoda panaudos gavėjui (A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondui) 833,82 kv. m. bendrojo ploto negyvenamas patalpas, esančias ( - ), ir suteikia teisę panaudos gavėjui leisti 701,53 kv. m. dydžio patalpomis naudotis trečiajam asmeniui – VšĮ A. Mončio namams–muziejui. Pagal minėtą panaudos sutartį A. Mončio palikimo išsaugojimo fondui leista naudotis 123,48 kv. m. patalpomis. Išvardintos panaudos sutartys pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, nevykdomi valstybės turto naudojimui panaudos pagrindais įstatymu nustatyti reikalavimai, dėl kurių nevykdymo įstatymu nustatyta imperatyvi pareiga nutraukti panaudos sutartis, nes pažeidžiama viešoji tvarka. VĮ Registrų centras 2006-11-23, pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, panaikino Lietuvos Respublikos nuosavybės registraciją į 794,70 kv. m. patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ). Kaip teisinis Lietuvos Respublikos nuosavybės išregistravimo pagrindas nurodytas 1995-03-02 priėmimo–perdavimo aktas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkis 1992-11-30 Nr. 1171p. Logiškai ir teisiškai nepaaiškinama, kaip tas pats dokumentas galėjo tapti pagrindu atlikti net 2 skirtingas teisines registracijas tam pačiam daiktui: nuo 1996-11-12 įregistruota Palangos miesto savivaldybės tarybos patikėjimo teisė, o nuo 2006-11-23 - Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisė.

93.

10Atsakovė Palangos miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pastato ( - ), panaudos sutartis sudaryta 1995-06-02, o 1998-09-10 papildymu buvo tik patikslinti kai kurie naudojamų patalpų indeksai. Pagal 1998-06-12 įsigaliojusio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pastatas galėjo būti neatlygintinai perduotas VšĮ A. Mončio namams–muziejui ir A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondui. Tuo metu, kai buvo sudarytos ginčo sutartys, 1995 metais, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir jame nustatytas imperatyvas dėl panaudos sutarties termino apribojimo šiuo atveju netaikytinas. Skirtingai nei nurodo ieškovas, panaudos sutartimis su vėlesniais pakeitimais perduotos naudotis atsakovams A. Mončio paramos fondui ir A. Mončio namams–muziejui yra naudojamos pagal paskirtį, t. y. muziejinei veiklai: eksponuojami meno kūriniai, organizuojami meno renginiai, vykdoma kitokia kultūrinė, švietėjiška veikla. Tai, jog muziejaus patalpose eksponuojami meno kūriniai užima ne visas patalpas, nesudaro pagrindo teigti, jog jos naudojamos ne pagal paskirtį ir šiuo pagrindu panaudos sutarys turi būti panaikintos, kadangi šiai veiklai vykdyti reikalingos ir kitos paskirties patalpos, tokios kaip kabinetai administracijai, tualetas, sandėliavimo ir kitos specialiosios patalpos, kurios yra būtinos šiai veiklai vykdyti. Be to, ieškovo teiginiai, kad ginčo statinys yra neremontuojamas ir neprižiūrimas, tretieji asmenys atlieka remonto darbus, yra klaidingi, kadangi byloje pateikti duomenys, jog Palangos miesto savivaldybė nuolat skirdavo lėšų A. Mončio palikimo fondui pastato ( - ) išsaugojimui. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti VĮ Registro centro sprendimus įregistruoti ir perregistruoti nuosavybės teises, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, atsakovė Palangos miesto savivaldybė nurodo, kad ieškovas neišnaudojo privalomo ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, o reikalavimams dėl ginčo panaudos sutarties su pakeitimais pripažinimo niekinėmis bei panaikinimo prašo taikyti senatį, kadangi ieškovui apie sudarytą ginčo panaudos sutartį buvo žinoma daugiau kaip 10 metų, tačiau jis jų neginčijo.

114.

12Atsakovė VšĮ A. Mončio namai–muziejus su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad VšĮ A. Mončio namai–muziejus, įgyvendindamas savo pagrindinius uždavinius, vykdo veiklas - dirba tiriamąjį bei švietimo darbą; rengia ekspozicijas, parodas, kultūros renginius, leidinius, ekskursijas, ekspedicijas, konferencijas, paskaitas; organizuoja kūrybinio laisvalaikio ir kultūrinius renginius; įsigyja, kaupia ir saugo muziejinę vertę turinčias meno vertybes, formuoja atskirų dailės sričių rinkinius; rengia, leidžia ir platina su muziejaus veikla susijusius spaudinius; palaiko ryšius su panašiomis Lietuvos Respublikos ir kitų šalių organizacijomis ir kitą veiklą. Ieškovo teiginiai, kad realiai muziejus jokios veiklos nevykdo, yra keli eksponatai, o dauguma patalpų nenaudojamos, yra klaidingi. Muziejų sudaro ne vien nuolatinė kūrinių ekspozicija, bet rengiami ir kiti šiuolaikinio meno projektai, kultūros renginiai, edukaciniai užsiėmimai, tyrinėjami archyvai, leidžiami leidiniai, rengiamos kūrybinės stovyklos ir pan. Be nuolatinės ekspozicijos patalpų reikalingos ir tokios patalpos, kaip: kasa, darbuotojų darbo vietų, tualetai, kūrinių, eksponatų, archyvų laikymo patalpos ir kt. Panaudos davėjas 1995-06-02 panaudos sutartimi su 1998-09-10 panaudos sutarties pakeitimais ir papildymais suteikė teisę panaudos gavėjui leisti 701,53 kv. m. dydžio patalpomis naudotis trečiajam asmeniui - VšĮ A. Mončio namams–muziejui. Panaudos sutartimi panaudos davėjas patalpas yra perdavęs panaudos gavėjui - A. Mončio paramos fondui, kuris niekada savo veiklos nebuvo nutraukęs. 1998 m. liepos mėnesį buvo pasirašyta VšĮ A. Mončio namai–muziejus steigimo sutartis, todėl natūralu, kad 1998-09-10 buvo pakeista ir papildyta 1995-06-02 panaudos sutartis. Ieškovas neteisingai nurodo, kad A. Mončio paramos fondas nutraukė muziejaus veiklos vykdymą ir nevykdo muziejaus veiklos. A. Mončio paramos fondo veiklos tikslai yra nustatyti šio fondo įstatuose. Fondas, kaip ir Palangos miesto savivaldybė, yra VšĮ A. Mončio namai–muziejus dalininkas. A. Mončio paramos fondas yra meno ir kultūros renginių rėmėjas, jo patalpose vyko ne vienas renginys. Ieškovas taip pat nurodo, kad muziejaus ekspozicija nėra gausi ir pilnai neišnaudojamos ekspozicijos salės patalpos, tačiau A. Mončio namų–muziejaus rinkinį sudaro ne tik eksponuojami kūriniai, bet ir tie, kurie ekspozicijoje nerodomi.

135.

14Atsakovas A. Mončio paramos fondas nurodė, kad tokios panaudos sutarties tarp A. Mončio paramos fondo ir VšĮ A. Mončio namų–muziejaus nėra, yra sutartis tarp savininkės, t. y. Palangos miesto savivaldybės ir A. Mončio paramos fondo, pagal kurią savivaldybė panaudos pagrindais perdavė 833,82 kv. m. patalpų A. Mončio paramos fondui, kurių virš 701,53 kv. m. leido naudotis VšĮ A. Mončio namams–muziejui, o virš 123,48 kv. m. A. Mončio paramos fondui. Fondui priklausančiose patalpose, skirtingai nei nurodo ieškovas, vyko įvairūs renginiai. Šiuo metu minėtose patalpose pradėtas remontas, kur planuojama įrengti 2-3 studijas menininkams, kurie galės būti apgyvendinti, taip pat vykdyti savo kūrybinius projektus. Fondo ir muziejaus patalpos yra faktiškai vienoje erdvėje. Nurodė, kad 1998-09-10 panaudos sutarties pakeitimais dalis patalpų palikta A. Mončio paramos fondui, kadangi tiek fondas, tiek muziejus veikia kartu.

156.

16Atsakovė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus. Dokumentai, kurių pagrindu atlikta registracija, nėra panaikinti, pripažinti neteisėtais ar kitokiu būdu netekusiais galios, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms 2002-10-15 atliktą Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimą, 2006-11-23 atliktą Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimą, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

177.

18Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-11-30 nutarimas Nr. 1171p ir 1995-03-02 priėmimo–perdavimo aktas negalėjo būti pagrindas atlikti dvi skirtingas patalpų, esančių S( - ), teisines registracijas, t. y. nuo 1996-11-12 įregistruota Palangos miesto savivaldybės tarybos patikėjimo teisė, o nuo 2006-11-23 įregistruota Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisė, taip pat tai, kad Palangos miesto savivaldybė praleido patalpų, esančių ( - ), įstatymo nustatytą teisinės registracijos terminą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų registre pagrįstai negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), buvo įregistruotos kaip valstybės nuosavybė, valdoma patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės tarybos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, įgyvendinimo“ redakcija, galiojusi tuo metu, nustatė, kad savivaldybės jų nuosavybėn įstatymo priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą toliau valdo ir naudoja patikėjimo teise, todėl negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), buvo įregistruotos registre kaip valstybės nuosavybė valdoma patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės tarybos. Taip pat pažymėjo tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, ginčo sutarčių sudarymo metu galiojusios normos nustatė, jog savivaldybės turi atlikti perimto turto teisinę registraciją iki tam tikro termino, tačiau tie terminai įstatymo nuostatomis buvo atidedami, kol buvo nustatytas terminas įregistruoti iki 1998-01-01, t. y. įstatymų leidėjas savivaldybėms perduodamo valstybinio turto teisinės registracijos terminą pratęsė iki 1998-01-01. 1997-12-02 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas, kuriame terminas panaudos pagrindais perduodamo turto apskritai nenustatytas. Todėl ieškovo nurodyti argumentai dėl to, kad Palangos miesto savivaldybė pažeidė patalpų nuosavybės teisės įregistravimo terminą, yra nepagrįsti.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

208.

21Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018-03-12 sprendimu nusprendė ieškovo D. R. ieškinį dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės 1995-06-02 panaudos sutarties, sudarytos su atsakovu A. Mončio paramos fondu, pakeistos 1998-09-10 sutartimi, pripažinimo niekine ir negaliojančia, bei panaudos sutarties tarp VšĮ A. Mončio namų–muziejaus ir A. Mončio paramos fondo dėl 701,53 kv. m. patalpų, esančių ( - ), nutraukimo atmesti. Bylą dalyje dėl 2002-10-15 atlikto Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimo ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimo (registro Nr. ( - )), 2006-11-23 atlikto Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimo (registro Nr. ( - )) į patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ), bei atkūrimo į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, nutraukti. Priteisė iš ieškovo D. R. 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

229.

23Teismas nurodė, kad ginčo santykių metu galiojęs teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės nuo 2002-10-15 atlikta patalpų, esančių ( - ), nuosavybės teisės registracija yra teisėta, o ieškovo nurodyti argumentai dėl to, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybė pažeidė patalpų nuosavybės teisės įregistravimo terminą, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-11-30 potvarkiu Nr. 1171p patalpos, esančios ( - ), buvo perduotos Palangos miesto valdybai patikėjimo teise. 1995-03-02 aktu–važtaraščiu Palangos miesto biblioteka kartu su valdomomis patalpomis, esančiomis adresu ( - ), buvo perduota Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn. Atliekant nuosavybės teisių registraciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą buvo nurodyti pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys, kad Palangos miesto savivaldybė įgijo patalpų, esančių ( - ), nuosavybės teisę.

2410.

25Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad realiai nei atsakovas VšĮ A. Mončio namai– muziejus, nei A. Mončio paramos fondas veiklos nevykdo, veiklai apsimestinai naudojama tik maža dalis patalpų, jos naudojamos ne pagal paskirtį, ir sprendė, kad be nuolatinės ekspozicijos ir keičiamų parodų patalpų muziejaus jo veiklai vykdyti reikalingos ir kitos patalpos.

2611.

27Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma panaikinti panaudos sutartis, sudaryta tarp atsakovų VšĮ A. Mončio namų–muziejaus ir A. Mončio paramos fondo dėl 701,53 kv. m. patalpų, esančių S. ( - ), neegzistuoja, kadangi patalpų perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais sutarties šalys yra turto savininkė atsakovė Palangos miesto savivaldybė ir panaudos gavėjas A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondas (dabartinis pavadinimas A. Mončio paramos fondas), kuriam suteikta teisė leisti naudotis 701,53 kv. m. ploto patalpomis trečiajam asmeniui VšĮ A. Mončio namams–muziejui.

2812.

29Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys teisme pareikštas 2017-05-11, o ieškovui aplinkybė apie jo manomą teisių pažeidimą, t. y. ginčijamą panaudos sutartį tapo žinoma 2004-11-30 d., t. y. praėjus trylikai metų, teismas konstatavo, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

3013.

31Nurodė, kad ieškovas nesilaikė išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir ja pasinaudoti nebegalima, todėl bylą dalyje dėl 2002-10-15 atlikto Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimo ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimo (registro Nr. ( - )), 2006-11-23 atlikto Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimo (registro Nr. ( - )) į patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ), bei atkūrimo į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir nutraukė.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3314.

34Ieškovas (toliau – apeliantas) D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-12 sprendimą ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3514.1.

36Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas apie nuosavybės teisių pažeidimą sužinojo 2004-11-30 civilinėje byloje Nr. 2-78-588/2008 vykusio teismo posėdžio metu, kadangi ginčijama panaudos sutartis į civilinę bylą Nr. 2-78- 588/2008 nebuvo pateikta, o teismo posėdžio protokole užfiksuotas abstraktus teiginys apie panaudos santykių egzistavimą nesudaro pagrindo ginčyti panaudos sutartį, nežinant šios sutarties turinio, šalių ir sudarymo aplinkybių.

3714.2.

38Teigia, kad VĮ Registrų centro 2006-11-23 įrašai apie nuosavybės teisių pasikeitimą negalėjo būti atlikti, kadangi Palangos miesto savivaldybė praleido 1995-03-02 akto – važtaraščio, kurio pagrindu įregistruota nuosavybės teisė, sudarymo metu galiojusių įstatymų nustatytus terminus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisės aktus pritaikė atgaline data, o turėjo taikyti tik sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą, bet ne vėliau priimtą įstatymą. Pažymėjo, kad 1995-03-02 akto–važtaraščio net neminimas konkretaus nekilnojamojo daikto, turinčio inventorinius numerius ir adresą, perdavimas, todėl visiškai nesuprantama, kaip registratorius galėjo nuspręsti, kad šiuo važtaraščiu yra perduodamos būtent patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ) ir ( - ), bei įregistruoti nuosavybės teisės pasikeitimą.

3914.3.

40Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybė, nebūdama įregistruota turto savininke, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo 1995-06-02 ir 1998-09-10 negalėjo priimti sprendimų dėl panaudos sutarčių sudarymo ir jų perdavimo tretiesiems asmenims. Taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad termino panaudos sutarčiai sudaryti apribojimas nustatytas nebuvo.

4114.4.

42Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo išvardintų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, pagrindžiančių imperatyvius įstatymo normų pažeidimus, dėl kurių panaudos sutartys privalėjo būti nutrauktos, neatliko ieškovo pateiktų įrodymų vertinimo, vadovavosi išimtinai tik atsakovės abstrakčiais teiginiais. Nurodo, kad VšĮ A. Mončio namai–muziejus, A. Mončio paramos fondas patalpas naudoja ne pagal paskirtį, t. y. ne muziejaus veiklai ir tenkina privačių asmenų interesus, taip pat pažymi, kad panaudos pagrindais valdomos patalpos yra savavališkai rekonstruotos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio pagrindo nutraukti panaudos sutartį tuo pagrindu, kad panaudos gavėjas neapdraudė panaudos pagrindais gauto turto. Taip pat nurodė, kad nėra vykdoma panaudos gavėjo pareiga išlaikyti A. Mončio muziejaus veiklai panaudos pagrindais perduotas patalpas ir atlikti jų einamąjį bei kapitalinį remontą, apdrausti gautą turtą.

4314.5.

44Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovo teisės atkurti nuosavybės teisių.

4514.6.

46Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad panaudos sutartis, sudaryta tarp atsakovų VšĮ Antano Mončio namų-muziejaus ir A. Mončio paramos fondo dėl 701,53 kv. m. patalpų, esančių ( - ), neegzistuoja dėl perdavimo neatlygintinai naudotis pagrindais. Nurodo, kad atsakovui A. Mončio paramos fondui yra išnykęs poreikis naudotis panaudos pagrindais gautomis patalpomis, todėl panaudos sutartis turi būti nutraukta ar modifikuota.

4714.7.

48Teismas privalėjo nagrinėti ieškinio dalį ir dėl reikalavimo pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms 2002-10-15 atliktą Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimą, 2006-11-23 atliktą Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimą į patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ), bei atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

4914.8.

50Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-02 raštą Nr. (8.6)-D3-R-102r-685, prašydamas prijungti prie bylos. Nurodo, kad naujų įrodymų teikimo būtinumas iškilo po bylos išnagrinėjimo, kadangi pirmosios instancijos teismui nustatant ieškinio senaties termino pradžią nepakako apelianto su ieškiniu pateiktų įrodymų, todėl pateiktas dokumentas yra reikšmingas nustatant ieškinio senaties terminą.

5115.

52Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl teisinės registracijos, dėl 2002-10-15 atlikto Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimo ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimo (registro Nr. ( - )), 2006-11-23 atlikto Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimo (registro Nr. ( - )) į patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ), bei atkūrimo į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms atmesti, o dalyje dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5315.1.

54Dokumentai, kurių pagrindu atlikta registracija, nėra panaikinti, pripažinti neteisėtais ar kitokiu būdu netekusiais galios. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus.

5515.2.

56Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bylą dalyje dėl 2002-10-15 atlikto Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimo ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimo (registro Nr. ( - )), 2006-11-23 atlikto Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimo (registro Nr. ( - )) į patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ), bei atkūrimo į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms nutraukti, nes apeliantas nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir ja pasinaudoti nebegalima.

5716.

58Atsakovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

5916.1.

60Apeliantas neneigia, kad anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose dalyvaudavo ir panaudos gavėjas A. Mončio namai–muziejus suinteresuotu asmeniu. Patalpų panaudos faktas apeliantui visada buvo žinomas. Būdamas rūpestingas ir apdairus, pradėdamas vis naujus nepagrįstus teisminius procesus apeliantas turėjo galimybę minėtų procesų metu išsireikalauti ir susipažinti su panaudos sutarčių turiniu.

6116.2.

62Nurodo, kad apeliantui bus išmokėta teisinga rinkos vertę atitinkanti kompensacija, todėl ieškovo teisės nėra ir nebus pažeidžiamos. Jei pretendento netenkins nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kompensacijos dydis, pretendentas turės teisę reikšti reikalavimus dėl vertintojo nustatytos kompensacijos dydžio.

6316.3.

64Apeliantas teigia, kad gina viešąjį interesą, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje nurodyta, kad viešąjį interesą gali ginti tik prokuroras arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Apeliantui joks įstatymas nesuteikia teisės kreiptis į teismą tariamai ginant viešąjį interesą.

6516.4.

66Apelianto argumentai, susiję su butų privatizacija, šioje byloje yra nesusiję ir nenagrinėtini.

6716.5.

68Valstybės institucijos konkliudentiniais veiksmais bei dalyvaudamos A. Mončio namų–muziejaus steigime pritarė sudarytoms panaudos sutartims ir niekada joms neprieštaravo.

6916.6.

70Palangos miesto savivaldybė nuosavybės teises į jai 1995-03-02 perduotą turtą įsiregistravo 2002-10-15, o 2006-11-23 tik buvo patikslintas įrašas: vietoje žodžių Savivaldybės taryba, kuri įgyvendina savininko teises, buvo įrašyti žodžiai - Savivaldybė.

7117.

72Atsakovai VšĮ A. Mončio namai–muziejus ir A. Mončio paramos fondas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

7318.

74Trečiasis Lietuvos Respublikos Vyriausybė asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

75Teismas

konstatuoja:

76IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

77Apeliacinis skundas atmestinas

7819.

79Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8020.

81Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

82Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos

8321.

84Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-02 raštą Nr. (8.6)-D3-R-102r-685, prašydamas prijungti prie bylos. Nurodo, kad naujų įrodymų teikimo būtinumas iškilo po bylos nagrinėjimo, kadangi pirmosios instancijos teismui nustatant ieškinio senaties termino pradžią nepakako apelianto su ieškiniu pateiktų įrodymų, todėl pateiktas dokumentas yra reikšmingas nustatant ieškinio senaties terminą.

8522.

86Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016).

8723.

88Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomi prijungti dokumentai egzistavo ir objektyviai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu jokių aplinkybių, dėl kurių prašomi prijungti dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

89Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9024.

91Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-11-30 potvarkiu Nr. 1171p, kuriuo buvo pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymui perduoti Palangos miesto valdybai sanatorijos „Jūratė“ pastatą ( - ) (t. 2, b. l. 31), patalpos, esančios ( - ), buvo perduotos Palangos miesto valdybai patikėjimo teise. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994-02-24 potvarkiu Nr. 123p „Dėl pastato ( - ), Palangoje, perdavimo“ leido Palangos miesto valdybai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondui pastatą ( - ), Palangoje, šio fondo įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti, suteikiant jam pirmenybės teisę pratęsti nurodytąją sutartį jeigu pastatas bus naudojamas tai pačiai veiklai (t. 1, b. l. 86). T. y. šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais valstybės nuosavybe priklausančios patalpos patikėjimo teise buvo perduotos Palangos miesto valdybai (Palangos miesto savivaldybės tarybai). Savivaldybės įstaigų valdomo valstybės turto perdavimo nuosavybėn 1995-03-02 d. aktu-važtaraščiu Palangos miesto biblioteka kartu su valdomomis patalpomis, esančiomis adresu ( - ), buvo perduota Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn (t. 2. B. l. 30). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-11-30 potvarkiu Nr. 1171p ir Savivaldybės įstaigų valdomo valstybės turto perdavimo nuosavybėn 1995-03-02 d. akto-važtaraščio pagrindu 2002-10-15 įregistruota Palangos miesto savivaldybės tarybos minėtų patalpų, t. y. negyvenamųjų patalpų – bibliotekos, esančių ( - ), nuosavybės teisė, 2006-11-23 patikslintas minėtų patalpų nuosavybės teises savininko pavadinimas - Palangos miesto savivaldybė.

9225.

931995-06-02 Palangos miesto savivaldybė, kaip turto savininkė, su A. Mončio paramos fondui (buvusiu A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondu) sudarė pastato, esančio ( - ), panaudos sutartį. Panaudos terminas nustatytas nuo 1995-06-02 iki 2093-12-31 d., t. y. 98 metams. 1998-09-10 Palangos miesto savivaldybė su A. Mončio paramos fondu (buvusiu A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondu) sudarė pastato, esančio ( - ), panaudos sutarties pakeitimus ir papildymus. Minėta sutartimi panaudos gavėjui A. Mončio paramos fondui nustatyta teisė leisti dalimi patalpų naudotis trečiajam asmeniui – VšĮ A. Mončio namams–muziejui. Dėl teisinės registracijos

9426.

95Apeliantas apeliaciniame skundu nurodo, kad VĮ Registrų centro 2006-11-23 įrašai apie nuosavybės teisių pasikeitimą negalėjo būti atlikti, kadangi Palangos miesto savivaldybė praleido 1995-03-02 akto – važtaraščio, kurio pagrindu įregistruota nuosavybės teisė, sudarymo metu galiojusių įstatymų nustatytus terminus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisės aktus pritaikė atgaline data, o turėjo taikyti tik sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą, bet ne vėliau priimtą. Pažymėjo, kad 1995-03-02 akto–važtaraščio net neminimas konkretaus nekilnojamojo daikto, turinčio inventorinius numerius ir adresą, perdavimas, todėl visiškai nesuprantama, kaip registratorius galėjo nuspręsti, kad šiuo važtaraščiu yra perduodamos būtent patalpos, kurių unikalus Nr. ( - ) ir ( - ), bei įregistruoti nuosavybės teisės pasikeitimą.

9627.

97Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kadangi, teismo vertinimu, pirmosios teismas tinkamai taikė ir aiškino apelianto reikalavimus reglamentuojančias teisės normas. Šioje byloje nagrinėjamus santykius reglamentuoja specialusis įstatymas – 1994-12-20 Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai aktai.

9828.

99Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnis nustatė valstybės turtą, kuris yra priskiriamas savivaldybių nuosavybėn (redakcija galiojusi nuo redakcija galiojusi nuo 1995-01-04 iki 1995-07-19). To paties straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn priskiriamas valstybinis turtas (pagrindinės priemonės, materialinės atsargos, piniginės lėšos ir kt.), valdomas bibliotekų, muziejų, galerijų. Šio įstatymo 4 straipsnis numatė, kad pagal šį įstatymą savivaldybių nuosavybėn priskirtą turtą Lietuvos Respublikos Vyriausybė perduoda kiekvienai savivaldybei atskirai per nutarimu įgaliotus asmenis. Kiekvienai savivaldybei priskirtas turtas turi būti perduodamas pagal konkrečių įmonių, įstaigų, atskirų nekilnojamojo turto objektų sąrašus, kuriuose nurodytas įmonės, įstaigos įstatinis kapitalas, ilgalaikio (materialaus ir nematerialaus) turto sąrašus bei apyrašus su turto likutine verte pinigine išraiška, pinigines lėšas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankų sąskaitose bei kasoje (litais ir užsienio valiuta), kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, akcijas ir kitus vertybinius popierius bei trumpalaikį turtą bendra pinigine išraiška. Turto perdavimo aktus-važtaraščius pasirašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo ir miesto meras arba rajono valdytojas.

10029.

101Iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas atstovas ir Palangos miesto meras, remdamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ (redakcija galiojusi nuo redakcija galiojusi nuo 1995-01-04 iki 1995-07-19) normomis, sudarė Savivaldybės įstaigų valdomo valstybės turto perdavimo nuosavybėn 1995-03-02 aktą-važtaraštį, kuriuo Palangos miesto biblioteka buvo perduota Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn (t. 2, b. l. 30).

10230.

103Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, įgyvendinimo“ (redakcija galiojusi nuo 1995-01-04 iki 1995-07-20) 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės turi atlikti perimto turto teisinę registraciją iki 1995-03-24. Atitinkama nuostata buvo nurodyta ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ 3 punkte. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, įgyvendinimo“ buvo pakeistas (redakcija galiojusi nuo 1995-07-20 iki 1998-01-17) ir jo 1 punktu nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ savivaldybių nuosavybėn priskirtas turtas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnyje, išskyrus turtą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte, savivaldybių nuosavybėn turi būti perduotas iki 1996-10-01 pagal perdavimo-priėmimo aktus, neatliekant nekilnojamojo turto objektų techninės inventorizacijos. Šiame punkte nurodytą ir perimtą nuosavybėn turtą iki 1998-01-01 savivaldybės turi techniškai inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti. 1997-12-02 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas, kurio 8 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo“ buvo pripažinti netekusiais galios.

10431.

105Vertinant byloje nagrinėjamų santykiu metu galiojusį teisinį reglamentavimą nustatyta, kad įstatymų leidėjas savivaldybėms perduodamo valstybinio turto teisinės registracijos terminą, nustatęs iki 1995-03-24, pratęsė iki 1998-01-01. Apelianto nurodoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo norma, nurodanti, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi 1997-12-02 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas, kuriame buvo naujai reglamentuojami teisiniai santykiai dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn, terminas teisinei nuosavybės registracijai nebuvo nustatytas, o ankstesni teisės aktai, kuriais teisinei nuosavybės registracijai nustatytas terminas buvo iki 1998-01-01, pripažinti netekusiais galios. Todėl negalima daryti išvados, kad Palangos miesto savivaldybė per įstatymo nustatytą terminą neatliko turto teisinės registracijos.

10632.

107Konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybės 2002-10-15, o 2006-11-23 patikslinta patalpų, esančių ( - ), nuosavybės teisės registracija yra teisėta, o apelianto nurodyti argumentai dėl to, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybė pažeidė patalpų nuosavybės teisės įregistravimo terminą, yra nepagrįsti. Dėl valstybės patikėjimo teise valdomo turto perdavimo panaudos pagrindais tretiesiems asmenims termino

10833.

109Apeliantas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybė, nebūdama įregistruota turto savininke be Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo, 1995-06-02 ir 1998-09-10 negalėjo priimti sprendimų dėl panaudos sutarčių sudarymo ir jų perdavimo tretiesiems asmenims. Palangos miesto savivaldybė nuosavybės teises įregistravo 2006 metais, todėl iki tol visus sprendimus dėl turto perdavimo panaudos pagrindais privalėjo priimti valstybės įgaliota institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

11034.

111Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-11-30 patalpas, esančias ( - ), Palangoje, perdavė Palangos miesto valdybai patikėjimo teise. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994-02-24 leido Palangos miesto valdybai perduoti 10 metų pagal panaudos sutartį A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondui pastatą ( - ), šio fondo įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti, suteikiant jam pirmenybės teisę pratęsti nurodytąją sutartį, jeigu pastatas bus naudojamas tai pačiai veiklai. Savivaldybės įstaigų valdomo valstybės turto perdavimo nuosavybėn 1995-03-02 d. aktu-važtaraščiu Palangos miesto biblioteka kartu su valdomomis patalpomis, esančiomis adresu ( - ), buvo perduota Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn. 1995-06-02 Palangos miesto savivaldybė, kaip turto savininkė, su A. Mončio paramos fondu (buvusiu A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondu) sudarė pastato, esančio ( - ), panaudos sutartį. Panaudos terminas nustatytas nuo 1995-06-02 iki 2093-12-31 d., t. y. 98 metams. 1998-09-10 Palangos miesto savivaldybė su A. Mončio paramos fondu (buvusiu A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondu) sudarė pastato, esančio ( - ), panaudos sutarties pakeitimus ir papildymus. Minėta sutartimi panaudos gavėjui A. Mončio paramos fondui nustatyta teisė leisti dalimi patalpų naudotis trečiajam asmeniui – VšĮ A. Mončio namams–muziejui.

11235.

113Apeliantas nurodo, iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Tačiau to paties 1 dalies nuostata sako, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. 1994-05-17 Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo” 149 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „(operatyviojo tvarkymo teisė)“ įrašyti žodžiai „(patikėjimo teisė)“. Vadinasi, teisinė registracija pagal 1964 m. CK 149 straipsnį buvo tik vienas iš juridinių faktų nuosavybės teisei atsirasti, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad Palangos miesto savivaldybė, nebūdama registruoto turto savininke, 1995-06-02 ir 1998-09-10 negalėjo priimti sprendimų dėl panaudos sutarčių sudarymo ir jų perdavimo tretiesiems asmenims.

11436.

115Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad termino panaudos sutarčiai sudaryti apribojimas nustatytas nebuvo. Palangos miesto savivaldybės 1995-06-02 sudaryta ir 1998-09-10 pakeista panaudos sutartis su A. Mončio paramos fondu pažeidžia imperatyvų turto savininko sutikime (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994-02-24 potvarkiu Nr. 123p „Dėl pastato ( - ), perdavimo“) nustatytą draudimą sudaryti panaudos sutartį ilgesniam kaip 10 metų terminu. Apeliantas argumentą grindžia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad panaudos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

11637.

117Kolegija, nesutikdama su argumentu nurodo, kad 1995-06-02 panaudos sutartis sudaryta, 1998-09-10 sudaryta panaudos sutartis pakeista ir papildyta, o Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymas įsigaliojo tik 1998-06-12. Be to, apelianto nurodyto 14 straipsnio 4 dalies redakcija, kurioje numatyta, kad panaudos terminas negali būti ilgesnis 10 metų, įsigaliojo nuo 2014-10-01. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1998-06-12 iki 1999-06-23) 13 straipsnyje, kuris reguliuoja valstybės ir savivaldybės turto panaudos santykius, nebuvo nustatytas panaudos terminas. Dėl panaudos pagrindais perduoto atsakovams VšĮ Antano Mončio namams - muziejui ir A. Mončio paramos fondui turto naudojimo ne pagal paskirtį ir viešąją tvarką reglamentuojančių imperatyvių reikalavimų pažeidimo

11838.

119Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo išvardintų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, pagrindžiančių imperatyvius įstatymo normų pažeidimus, dėl kurių panaudos sutartys privalėjo būti nutrauktos, neatliko ieškovo pateiktų įrodymų vertinimo, vadovavosi išimtinai tik atsakovės abstrakčiais teiginiais. Nurodo, kad VšĮ A. Mončio namai–muziejus, A. Mončio paramos fondas patalpas naudoja ne pagal paskirtį, t. y. ne muziejaus veiklai, ir tenkina privačių asmenų interesus, taip pat pažymi, kad panaudos pagrindais valdomos patalpos yra savavališkai rekonstruotos.

12039.

121Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, per se nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, ar teismas nevertino atsakovės pateiktų faktinių ir teisinių argumentų. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles.

12240.

123Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį ir kurias jau įvertino, bei dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nagrinėjamoje byloje nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

12441.

125Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė VšĮ Antano Mončio namai-muziejus ne vien eksponuoja kūrinius, bet rengia kitus šiuolaikinio meno projektus, kultūros renginius, edukacinius užsiėmimus, tyrinėja archyvus, leidžia leidinius, rengia konferencijas, diskusijas, kūrybines stovyklos ir pan. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be nuolatinės ekspozicijos ir keičiamų parodų patalpų, muziejui ir jo veiklai vykdyti reikalingos kitos patalpos - kasa, darbuotojų darbo vietų, tualetai, kūrinių, eksponatų, archyvų laikymo patalpos, archyvų saugojimo patalpos, muziejinio inventoriaus (parodų demonstravimo, garso aparatūros, kėdžių, stalų, demonstracinės įrangos, spec. kūrinių transportavimo dėžės) laikymo patalpos, keičiamų parodų kūrinių laikymo patalpos, kūrinių pakavimo patalpos, išeivijos dovanotų spaudinių bibliotekai (virš 830 egz.) laikymo patalpos. Todėl argumentas, kad VšĮ A. Mončio namai–muziejus, A. Mončio paramos fondas patalpas naudoja ne pagal paskirtį, yra nepagrįstas.

12642.

127Apeliantas nurodo, kad VšĮ A. Mončio namai–muziejus, A. Mončio paramos fondas patalpas naudoja tenkindami privačių asmenų interesus, taip pat pažymi, kad panaudos pagrindais valdomos patalpos yra savavališkai rekonstruotos – įrengti du butai.

12843.

129Kolegija nurodo, kad apelianto argumentai dėl savavališkos rekonstrukcijos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau apie tai nepasisako. Tačiau pažymi, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytos savavališkos rekonstrukcijos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai nagrinėjo e2-427-549/2017 civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims A. V., Palangos miesto savivaldybei, A. Mončio paramos fondui, VšĮ Antano Mončio namams-muziejui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-07-15 rašytinio pritarimo statinio projektui galiojimo panaikinimo. 2017-06-19 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Nurodė, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pakeitė projektinę dokumentaciją ir gavo naują statybą leidžiantį dokumentą, kuris, kaip nustatė ieškovė, išduotas teisėtai.

13044.

131Apeliantas teigia, kad nėra vykdoma panaudos gavėjo pareiga išlaikyti A. Mončio muziejaus veiklai panaudos pagrindais perduotas patalpas ir atlikti jų einamąjį bei kapitalinį remontą, apdrausti gautą turtą.

13245.

133Apeliantas šį argumentą grindžia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, tačiau teismas pažymi, kad šio straipsnio redakcija įsigaliojo tik 2014-10-01. Sudarant 1995-06-02 panaudos sutartį, 1998-09-10 panaudos sutarties pakeitimų ir papildymų sutartį reikalavimų pareigos atlikti perduotų patalpų einamąjį bei kapitalinį remontą bei apdrausti naudojamą turtą nebuvo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 1996-06-02 panaudos sutarties 5.4. punkte panaudos gavėjui, išskyrus einamąjį remontą kas 3-5 metai, pareiga atlikti kapitalinį pastato remontą nenumatyta.

13446.

135Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-30 nutarimu Nr. 356 (Žin., 1999, Nr. 31-890) pastatas ( - ), yra priskirtas išperkamų gyvenamųjų namų kategorijai. Tvarkyti ir remontuoti pastatą, kuris priskirtas išperkamų gyvenamųjų namų kategorijai ir yra naudojamas muziejaus veiklai, privalo Palangos miesto savivaldybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Palangos miesto savivaldybė nuolat skyrė lėšas muziejaus pastatui remontuoti.

13647.

137Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Palangos miesto savivaldybės 1995-06-02 panaudos sutartis, sudaryta su A. Mončio paramos fondu, pakeista 1998-09-10 sutartimi, kuria panaudos pagrindais perduotos 833,82 kv. m. negyvenamos patalpos, esančios S. ( - ), neprieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl apelianto teisių atkurti nuosavybę pažeidimo

13848.

139Apeliantas teigia, kas pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovo teisės atkurti nuosavybės teisių. Be kitų pagrindų, jis prašė 1996-06-06 panaudos sutartį panaikinti ir dėl to, jog jau nuo 1991 m. yra padavęs prašymą atkurti nuosavybę. Jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis laisvos žemės fondas, ir tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas. Todėl toks turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą.

14049.

141Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, jog nuosavybės teisių tęstinumo pripažinimas nereiškia savaiminio šių teisių tęstinumo, todėl asmenys, patenkantys į nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų (1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) nustatytą piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, turi tik teisę atkurti nuosavybės teisę, bet ne nuosavybės teisę, kaip tokią. Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (nagrinėjamos bylos atveju – į kaimo vietovėje esančią žemę), kol ji neįgyvendinta, yra tik hipotetinė teisė, t. y. tik įstatyme įtvirtinta galimybė įgyti subjektinę teisę.

14250.

143Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantas skunde pats prieštarauja nurodydamas, kad iki teismo sprendimų civilinėje byloje 2-78-588/2008 nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, apelianto turtinių interesų pažeidimo panaudos sutartimis, nes apeliantas nebuvo laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises į pastatą, dėl kurio naudojimo sudarytos panaudos sutartys. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, ginčydamas sudarytas panaudos sutartis, siekia sudaryti prielaidas ir būtinas sąlygas nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

14451.

145Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia 2017-10-10 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartimi (administracinė byla Nr. A-1113-525/2017) jau yra pripažinta, kad Palangos miesto savivaldybė pagrįstai atkūrė D. R. nuosavybę ne natūra, o išmokant kompensaciją, tačiau šis sprendimas panaikintas dėl pastato vertę nustačiusios ekspertės sustabdytų įgaliojimų, ir Palangos miesto savivaldybė įpareigota atkurti D. R. nuosavybės teises į valstybės išperkamą pastatą ( - ), išmokant teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą piniginę kompensaciją.

14652.

147Teismo vertinimu, panaudos sutartys ir šiai dienai nėra kliūtis atkurti nuosavybes teises išmokant rinkos vertę atitinkančią kompensaciją, ir tokiu būdu baigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Apeliantui išmokėjus teisingą rinkos vertę atitinkančią kompensaciją jo teisės nebus pažeidžiamos. Be to, jei pretendento netenkins nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kompensacijos dydis, pretendentas turės teisę reikšti reikalavimus dėl vertintojo nustatytos kompensacijos dydžio. Dėl panaudos sutarties, sudarytos tarp atsakovų VšĮ Antano Mončio namų - muziejaus ir A. Mončio paramos fondo dėl 701,53 kv. m. patalpų, panaikinimo

14853.

149Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad panaudos sutartis, sudaryta tarp atsakovų VšĮ Antano Mončio namų - muziejaus ir A. Mončio paramos fondo dėl 701,53 kv. m. patalpų, esančių ( - ), neegzistuoja dėl perdavimo neatlygintinai naudotis pagrindo. Nurodo, kad atsakovui A. Mončio paramos fondui yra išnykęs poreikis naudotis panaudos pagrindais gautomis patalpomis, todėl panaudos sutartis turi būti nutraukta ar modifikuota.

15054.

151Apeliantas argumentą grindžia tos pačiomis aplinkybėmis, kad A. Mončio paramos fondo patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, t. y. ne muziejaus veiklai, savavališkai rekonstruotos ir įrengti du butai ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių jau yra pasisakęs šios nutarties 38-47 punktuose, todėl nebesikartos.

15255.

153Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašoma panaikinti panaudos sutartis, sudaryta tarp atsakovų VšĮ A. Mončio namų- muziejaus ir A. Mončio paramos fondo dėl 701,53 kv. m. patalpų, esančių ( - ), neegzistuoja. Panaudos sutarties šalys yra turto savininkė atsakovė Palangos miesto savivaldybė ir panaudos gavėjas A. Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondas (dabartinis pavadinimas A. Mončio paramos fondas), kuriam suteikta teisė leisti naudotis 701,53 kv. m. ploto patalpomis trečiajam asmeniui VšĮ A. Mončio namams – muziejui. Dėl ieškinio senaties termino

15456.

155Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantas apie nuosavybės teisių pažeidimą sužinojo 2004-11-30 civilinėje byloje Nr. 2-78-588/2008 vykusio teismo posėdžio metu, kadangi ginčijama panaudos sutartis į civilinę bylą Nr. 2-78-588/2008 nebuvo pateikta, o teismo posėdžio protokole užfiksuotas abstraktus teiginys apie panaudos santykių egzistavimą nesudaro pagrindo ginčyti panaudos sutarties nežinant šios sutarties turinio, šalių ir sudarymo aplinkybių. Teigia, kad tik administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 buvo pateiktos ginčijamos panaudos sutartys ir jos tapo kliūtimi atkurti nuosavybes teise natūra.

15657.

157Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme pareikštas 2017-05-11, o apeliantui aplinkybė apie jo manomą teisių pažeidimą, t. y. ginčijamą panaudos sutartį tapo žinoma nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-78-588/2008 2004-11-30 teismo posėdžio metu, t. y. praėjus trylikai metų, taikė ieškinio senatį, ir ieškinį atmetė dar ir šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada.

15858.

159Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes.

16059.

161Palangos apylinkės teismas 2008-04-01 priėmė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-588/2008 pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VšĮ A. Mončio namai-muziejus ir R. N. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Iš esmės teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kurie apeliantui leido pretenduoti atkuriant nuosavybės teises į V. N. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ). Klaipėdos apygardos teismas 2008-10-02 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

16260.

163Sutiktina su atsakovės Palangos miesto savivaldybės argumentu, kad apeliantas neneigia, kad anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose dalyvaudavo ir panaudos gavėjas A. Mončio namai–muziejus suinteresuotu asmeniu. Patalpų panaudos faktas apeliantui visada buvo žinomas. Būdamas rūpestingas ir apdairus, pradėdamas vis naujus teisminius procesus, apeliantas turėjo galimybę minėtų procesų metu išsireikalauti ir susipažinti su panaudos sutarčių turiniu.

16461.

165Tačiau apeliacinis teismas konstatuoja, kad iki šių teismo sprendimų nebuvo jokio pagrindo konstatuoti apelianto turtinių interesų pažeidimo panaudos sutartimis, nes apeliantas nebuvo laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises į pastatą, dėl kurio naudojimo sudarytos panaudos sutartys, tačiau atsižvelgus, kad apeliantas žinojo apie sudarytas panaudos sutartis, laikytina, kad nuo 2008-10-02 apeliantas žinojo ir turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Todėl atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškinys teisme pareikštas 2017-05-11 nesuėjus ieškinio senaties terminui. Dėl reikalavimo pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms 2002-10-15 atliktą Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimą, 2006-11-23 atliktą Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimą į patalpas, kurių unikalus Nr. 2593-5004-0011:0007, bei atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį

16662.

167Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos eismas privalėjo nagrinėti ieškinio dalį ir dėl reikalavimo pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms 2002-10-15 atliktą Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimą, 2006-11-23 atliktą Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimą į patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ), bei atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

16863.

169Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – nekilnojamojo turto registras) statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Šio įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

17064.

171Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

17265.

173Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas 30 ir 31 straipsniai nustato teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimo tvarką bei terminus. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (30 straipsnio 1 dalis). Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (30 straipsnio 2 dalis). Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos (31 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad teritorinio registratoriaus - valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2002-10-15 ir 2006-11-23 sprendimai įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųsti Centriniam registratoriui, byloje nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas.

17466.

175CPK 293 straipsnio 2 punktu nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendė bylą dėl minėto reikalavimo nutraukti.

17667.

177Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010- 06 01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl bylos procesinės baigties

17868.

179Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

18069.

181Apeliacinį skundą atmetus nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos (CPK 93, 302 straipsniai).

18270.

183Atsakovai teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams teismui netenkinus apeliacinio skundo nespręstinas.

18471.

185Nagrinėjant apeliacinį skundą nustatyta, kad apeliantas nesumokėjo žyminio mokesčio. Apeliantas nurodė, kad jo reikalavimai ir nurodyti pagrindai dėl panaudos sutarčių ginčijimo, pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms 2002-10-15 atliktą Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių išregistravimą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių įregistravimą (registro Nr. ( - )), 2006-11-23 atliktą Palangos miesto savivaldybės nuosavybės teisių perregistravimą (registro Nr. ( - )) į patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ), bei atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį yra susiję su viešojo intereso gynimu, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

18672.

187CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi kaip matyti iš normos turinio, nuo žyminio mokesčio valstybės ir savivaldybės institucijos ir / ar kiti asmenys atleidžiami ne bet kokiu atveju, o tik tada, kai šie subjektai pateikia ieškinį (priešieškinį), siekdami apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus. Savo ruožtu CPK 49 straipsnis papildomai išaiškina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti būtent įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada kai tokia teisė jiems sutekta teisės aktų.

18873.

189Lietuvos apeliacinis teismas taip pat jau buvo išaiškinęs, kad asmuo, prašydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas tuo pagrindu, jog ieškinys, pareiškimas ar skundas paduotas dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo nurodyti įstatymą, suteikiantį šiam asmeniui teisę reikšti tokį ieškinį, paduoti tokį pareiškimą ar skundą, ir, jeigu ši teisė yra bendrojo pobūdžio, pagrįsti viešąjį interesą esant konkrečiam ginčijamam materialiajam teisiniam santykiui. Ši nuostata reiškia, kad paduoti ieškinį, pareiškimą, prašymą ar skundą, siekiant apginti pažeistą viešąjį interesą, atitinkamos institucijos ar kiti asmenys gali tik tuomet, kai tai įsakmiai numatyta įstatyme (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2005).

19074.

191Iš pirmiau nurodytų normų ir teismų praktikos sisteminės analizės darytina išvada, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir / ar savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-595-516/2015).

19275.

193Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą dėl viešajai tvarkai ir imperatyvioms normoms prieštaraujančių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Apeliantas nesikreipė į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą ar lokalų viešąjį interesą, taip pat nenurodė įstatymo, suteikiančio šiam asmeniui teisę ginti viešąjį interesą. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti faktui, kad apeliantas šiuo atveju gina viešąjį interesą, todėl spręstina, kad apeliantas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

19476.

195CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas už ieškinį sumokėjo 61,50 Eur. Todėl iš apelianto D. R. priteistinas 61,50 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

19677.

197Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

198Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-12 sprendimą palikti nepakeistą.

199Priteisti iš apelianto D. R. 61,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. R. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė: 1)... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994-02-24 potvarkiu... 9. 3.... 10. Atsakovė Palangos miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 11. 4.... 12. Atsakovė VšĮ A. Mončio namai–muziejus su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 13. 5.... 14. Atsakovas A. Mončio paramos fondas nurodė, kad tokios panaudos sutarties tarp... 15. 6.... 16. Atsakovė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas su ieškiniu nesutiko ir... 17. 7.... 18. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 8.... 21. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018-03-12 sprendimu nusprendė... 22. 9.... 23. Teismas nurodė, kad ginčo santykių metu galiojęs teisinis reglamentavimas... 24. 10.... 25. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad realiai nei atsakovas VšĮ A.... 26. 11.... 27. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma panaikinti panaudos sutartis, sudaryta... 28. 12.... 29. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys teisme pareikštas 2017-05-11, o... 30. 13.... 31. Nurodė, kad ieškovas nesilaikė išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 33. 14.... 34. Ieškovas (toliau – apeliantas) D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 35. 14.1.... 36. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad... 37. 14.2.... 38. Teigia, kad VĮ Registrų centro 2006-11-23 įrašai apie nuosavybės teisių... 39. 14.3.... 40. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybė, nebūdama įregistruota turto... 41. 14.4.... 42. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo išvardintų... 43. 14.5.... 44. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovo teisės... 45. 14.6.... 46. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad panaudos sutartis, sudaryta tarp... 47. 14.7.... 48. Teismas privalėjo nagrinėti ieškinio dalį ir dėl reikalavimo pripažinti... 49. 14.8.... 50. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui Palangos miesto... 51. 15.... 52. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 53. 15.1.... 54. Dokumentai, kurių pagrindu atlikta registracija, nėra panaikinti, pripažinti... 55. 15.2.... 56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bylą dalyje dėl... 57. 16.... 58. Atsakovė Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą... 59. 16.1.... 60. Apeliantas neneigia, kad anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose dalyvaudavo... 61. 16.2.... 62. Nurodo, kad apeliantui bus išmokėta teisinga rinkos vertę atitinkanti... 63. 16.3.... 64. Apeliantas teigia, kad gina viešąjį interesą, tačiau Lietuvos Respublikos... 65. 16.4.... 66. Apelianto argumentai, susiję su butų privatizacija, šioje byloje yra... 67. 16.5.... 68. Valstybės institucijos konkliudentiniais veiksmais bei dalyvaudamos A. Mončio... 69. 16.6.... 70. Palangos miesto savivaldybė nuosavybės teises į jai 1995-03-02 perduotą... 71. 17.... 72. Atsakovai VšĮ A. Mončio namai–muziejus ir A. Mončio paramos fondas... 73. 18.... 74. Trečiasis Lietuvos Respublikos Vyriausybė asmuo atsiliepimo į apeliacinį... 75. Teismas... 76. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 77. Apeliacinis skundas atmestinas... 78. 19.... 79. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 80. 20.... 81. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 82. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos... 83. 21.... 84. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui Palangos miesto... 85. 22.... 86. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės... 87. 23.... 88. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai... 89. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 90. 24.... 91. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-11-30... 92. 25.... 93. 1995-06-02 Palangos miesto savivaldybė, kaip turto savininkė, su A. Mončio... 94. 26.... 95. Apeliantas apeliaciniame skundu nurodo, kad VĮ Registrų centro 2006-11-23... 96. 27.... 97. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kadangi,... 98. 28.... 99. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir... 100. 29.... 101. Iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 102. 30.... 103. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl... 104. 31.... 105. Vertinant byloje nagrinėjamų santykiu metu galiojusį teisinį... 106. 32.... 107. Konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybės 2002-10-15, o 2006-11-23... 108. 33.... 109. Apeliantas nurodo, kad Palangos miesto savivaldybė, nebūdama įregistruota... 110. 34.... 111. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-11-30 patalpas,... 112. 35.... 113. Apeliantas nurodo, iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149... 114. 36.... 115. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad termino panaudos... 116. 37.... 117. Kolegija, nesutikdama su argumentu nurodo, kad 1995-06-02 panaudos sutartis... 118. 38.... 119. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo išvardintų... 120. 39.... 121. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas... 122. 40.... 123. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo tas... 124. 41.... 125. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė VšĮ Antano Mončio... 126. 42.... 127. Apeliantas nurodo, kad VšĮ A. Mončio namai–muziejus, A. Mončio paramos... 128. 43.... 129. Kolegija nurodo, kad apelianto argumentai dėl savavališkos rekonstrukcijos... 130. 44.... 131. Apeliantas teigia, kad nėra vykdoma panaudos gavėjo pareiga išlaikyti A.... 132. 45.... 133. Apeliantas šį argumentą grindžia Lietuvos Respublikos valstybės ir... 134. 46.... 135. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-30 nutarimu Nr. 356... 136. 47.... 137. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Palangos... 138. 48.... 139. Apeliantas teigia, kas pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovo... 140. 49.... 141. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas,... 142. 50.... 143. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantas skunde pats... 144. 51.... 145. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia... 146. 52.... 147. Teismo vertinimu, panaudos sutartys ir šiai dienai nėra kliūtis atkurti... 148. 53.... 149. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad panaudos sutartis, sudaryta tarp... 150. 54.... 151. Apeliantas argumentą grindžia tos pačiomis aplinkybėmis, kad A. Mončio... 152. 55.... 153. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašoma... 154. 56.... 155. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 156. 57.... 157. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsižvelgiant į tai, kad... 158. 58.... 159. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai –... 160. 59.... 161. Palangos apylinkės teismas 2008-04-01 priėmė teismo sprendimą civilinėje... 162. 60.... 163. Sutiktina su atsakovės Palangos miesto savivaldybės argumentu, kad apeliantas... 164. 61.... 165. Tačiau apeliacinis teismas konstatuoja, kad iki šių teismo sprendimų nebuvo... 166. 62.... 167. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos eismas privalėjo nagrinėti... 168. 63.... 169. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja... 170. 64.... 171. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1... 172. 65.... 173. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas 30 ir 31... 174. 66.... 175. CPK 293 straipsnio 2 punktu nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu... 176. 67.... 177. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 178. 68.... 179. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis teismas konstatuoja,... 180. 69.... 181. Apeliacinį skundą atmetus nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo... 182. 70.... 183. Atsakovai teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė,... 184. 71.... 185. Nagrinėjant apeliacinį skundą nustatyta, kad apeliantas nesumokėjo žyminio... 186. 72.... 187. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja... 188. 73.... 189. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat jau buvo išaiškinęs, kad asmuo,... 190. 74.... 191. Iš pirmiau nurodytų normų ir teismų praktikos sisteminės analizės... 192. 75.... 193. Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą dėl viešajai tvarkai ir... 194. 76.... 195. CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio... 196. 77.... 197. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 198. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-12 sprendimą palikti... 199. Priteisti iš apelianto D. R. 61,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės...