Byla A-63-1092-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams: Uždarosios akcinės bendrovės „Palangos tauras“ atstovams advokatei Snieguolei Šermukšnei, Rūtai Sakalauskienei, Edmundui Sakalauskui; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui Tadui Būdvyčiui; Kultūros paveldo departamento atstovei Justinai Bertulytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Palangos tauras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos tauras“, akcinei bendrovei SEB bankui dėl administracinio akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), prašymu (I tomas, b. l. 7 – 11) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“.

5Pareiškėjas pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 27 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 6-1.10-358 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė pažymą apie teisės aktų pažeidimus Palangos miesto savivaldybės tarybai 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-207 patvirtinus žemės sklypo ( - ), detalųjį planą. Galutiniai duomenys, leidžiantys spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, prokuratūroje buvo gauti 2008 m. liepos 14 d., Palangos miesto savivaldybei pateikus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-207 patvirtintą detaliojo plano medžiagą. Manė, kad įstatymu nustatytas terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas. Nurodė, jog žemės sklypas ( - ), yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise valdomas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, 1995 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomotas UAB „Palangos tauras“, kuriai priklauso žemės sklype esantys pastatai. Detaliojo plano sprendiniais dalinai koreguojant žemės sklypo ( - ), detaliojo plano (UAB „Amitis“, 2002) sprendinius, planuojamoje teritorijoje, nekeičiant tikslinės žemės naudojimo paskirties, nustatytas žemės tvarkymo ir naudojimo režimas, numatant naują statybą. Sklypo plotas – 0,1580 ha, naudojamo sklypo plotas – 0,1441 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorija, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas – 0,7, leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 1,8, leistinas pastatų aukštis – iki 17,5 m. Pabrėžė, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtino Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą. Jis yra įregistruotas Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre. Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo 2006 m. liepos 25 d. patvirtintų planavimo sąlygų Nr. 29 5 punkte nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Palangos kurorto generalinis planas, Palangos miesto centrinės dalies specialusis planas, Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas. Žemės sklypas, esantis ( - ), pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą yra kultūros vertybės U2 teritorijoje. Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano grafinę dalį, t. y. brėžinius – Paminklosaugos atraminį planą Nr. 9 bei Regeneracijos pasiūlymų atraminį planą Nr. 10 – sklypas yra administracinėje komercinėje teritorijoje, pagal brėžinį Nr. 11 – Paminklosauginių režimų bei tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksaciją – teritorijoje, kurioje nustatytas teritorijos tvarkymo režimas – reglamentuota nauja statyba ir nustatytas teritorijos naudojimo režimas – administracinis-komercinis. Atkreipė dėmesį, jog Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies 7.5.4 punkte reglamentuota, kad administracinėje komercinėje teritorijoje sklypo užstatymo tankumas gali būti iki 40 procentų, aukštingumas – iki 3 aukštų, cokolio aukštis – iki 50 cm. Manė, kad atsakovui priėmus ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 3 dalis, Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 8.2 punktas, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies 7.5.4 punktų reikalavimai. Teigė, kad nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad padarytas pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas, nes viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldybės institucijų priimti administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

6Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l. 100 – 101) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Palangos miesto savivaldybės taryba nurodė, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymu, ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūros buvo atliktos tinkamai. Teigiamą išvadą davė institucija, kurios viena iš funkcijų tikrinti, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad detaliuoju planu nustatytas sklypo tvarkymo režimas neprieštarauja Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, nes jame yra numatyta naujų pastatų iki 3 aukštų statyba. Nurodė, kad pagal statybos techninį reglamentą nei cokolinis, nei mansardinis aukštai į bendrą pastato aukštų skaičių neįskaičiuojami, teisės aktuose nėra nustatytas nei standartinis, nei maksimalus aukšto aukštis ar aukštis tarp perdangų, kuris nustatomas ne teritorijų planavimo dokumentais, o rengiant statinių projektus. Atsižvelgiant į Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano aiškinamąjį raštą, jame išdėstytus tikslus, kvartalo, kuriame yra ginčo teritorija, esamą situaciją, gatvių išklotinę, užstatymo būklę ir vyraujantį aukštingumą, manė, kad ginčijamu administraciniu aktu buvo tinkamai įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatyme ir galiojančiuose aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (Palangos kurorto generaliniame plane, Palangos miesto centrinės dalies specialiame paminklosauginiame plane) numatyti planavimo tikslai.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos tauras“ atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l. 104 – 107) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9UAB „Palangos tauras“ nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje pažymėjo, jog Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl ginčo teritorijos atžvilgiu neturėjo būti taikomas. Nurodytas planas yra sudėtinė 2000 metais parengto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano dalis, todėl jį galima vertinti tik kaip vietovės lygmens specialųjį planą, kuris pagal savo planavimo uždavinius, sudėtį, kitus reikalavimus akivaizdžiai nebeatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų, keliamų regiono ar rajono lygmens kultūros paveldo specialiajam planui. Teigė, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo užstatymo intensyvumo, tankumo ir leistino statinių aukščio pakeitė Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius. Manė, kad prokuroro prašyme nenurodyta ir neįrodyta, koks viešasis ar valstybės interesas ginčijamu administraciniu aktu yra pažeistas. Nurodė, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principams.

10II.

11Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu (II tomas, b. l. 49 – 55) pareiškėjo prašymą patenkino, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ panaikino.

12Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-11/2004. Pažymėjo, jog administracinių bylų teisenos įstatyme sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, ginant viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Nustatyta, jog žemės sklypas, esantis ( - ), yra Palangos miesto istorinėje dalyje, pagal Specialųjį paminklosauginį planą kultūros vertybės U2 teritorijoje, kuri Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano (toliau – ir Specialusis paminklosauginis planas) tekstinėje dalyje pažymėta, kad 1995 metais vertingiausia Palangos miesto centrinės dalies teritorija buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Teismo nuomone, tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Pareiškėjo ginčijamas administracinis aktas yra viena iš prielaidų, sudaranti galimybę saugotinoje teritorijoje vykdyti statybą, o reikalavimas jį panaikinti dėl galimai jo priėmimo metu padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Laikė, kad prokuroro reikalavimas jį panaikinti yra siejamas su viešojo intereso apgynimu. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą, nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui. Atkreipė dėmesį, kad teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Kadangi Palangos miesto savivaldybės taryba ir kitos institucijos, kurių pareiga buvo užtikrinti, kad priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimtas ginčijamas sprendimas, teismo manymu, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, laikė, jog prokuroras ginamo viešojo intereso turinio požiūriu turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, o pareiškėjo ginami interesai jų turinio prasme laikytini viešuoju interesu, kurį pagal susiformavusią teismų praktiką prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo ginti. Pažymėjo, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Vadovavosi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Laikė, jog šioje byloje pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo prokuroras surinko 2008 m. liepos 14 d., kai Klaipėdos apygardos prokuratūrai buvo pateikta žemės sklypo ( - ), detalaus plano kopija. Teismo vertinimu, būtent nuo šios informacijos gavimo dienos skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2008 m. liepos 18 d., todėl teismas laikė, jog šis terminas nebuvo praleistas. Byloje nustatyta, jog iš esmės dalinai koreguojant žemės sklypo ( - ), detaliojo plano (UAB „Amitis“, 2002) sprendinius, skundžiamo detaliojo plano sprendiniais numatyta nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatyti sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, numatant naują statybą. Detaliuoju planu numatomas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas – 0,7 proc., leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 1,8 proc., leistinas pastatų aukštis – iki 17,5 m. Pagal Specialųjį paminklosauginį planą ginčo žemės sklypas yra urbanistinės vertybės teritorijos U2 dalyje, kurioje nustatytas teritorijos tvarkymo režimas – reglamentuota nauja statyba. Ginčijamu administraciniu aktu patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas patenka į administracinę-komercinę zoną, kuri Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.4.b. punkte apibrėžta kaip zona, kuri po 1939 m. gaisro beveik pilnai prarado istorinį autentišką apstatymą ir charakterį. Numatytas sklypo užstatymo tankumas iki 40 proc., aukštingumas – iki 3 aukštų. Nustatęs aplinkybę, jog detaliojo plano sprendiniais naujai suformuotame žemės sklype numatomas galimas užstatymo tankis 0,7 proc., o leistinas pastatų aukštis iki 17,5 m., teismas padarė išvadą, jog ginčijamu detaliuoju planu yra pažeistos Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.4.b. punkto nuostatos. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A444‑1406/2010 nagrinėjusi klausimą dėl Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 „Dėl specialiojo paminklosauginio plano patvirtinimo“ patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano teisėtumo, 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje pažymėjo, jog Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, iki 2004 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. IX-1962 įsigaliojimo (2004 m. gegužės 1 d.) buvo rekomendacinio pobūdžio, todėl buvę rekomendacinio pobūdžio, specialiojo planavimo dokumentai negalėjo ipso facto tapti privalomais, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo IX-1962 redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams. Nutartyje teigiama, kad išplėstinės teisėjų kolegijos pripažinimas, jog Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 „Dėl specialiojo paminklosauginio plano patvirtinimo“ patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas neatitinka norminio administracinio akto požymių, neturi įtakos individualių administracinių bylų nagrinėjimui, nes kiekvienu konkrečiu atveju vertintina, ar specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja galiojantiems atitinamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams. Byloje nustatyta, jog tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. (4.1)- A1-646 patvirtintose, tiek Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti nurodyta, jog planuojamam žemės sklypui turi būti taikomas Specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134. Esant tokiai nurodytai aplinkybei, teismas padarė išvadą, jog ginčo žemės sklypo teritorijos detaliojo planavimo proceso metu Specialusis paminklosauginis planas negalėjo būti ignoruojamas ir privalomais laikytini Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai, neprieštaraujantys Palangos kurorto generaliniam planui. Kadangi nustatyta, jog ginčo teritorijos detaliojo planavimo metu galiojęs Palangos kurorto generalinis planas pavienių žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo nereglamentavo, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai, nustatantys ginčo žemės sklypo užstatymo tankumą ir aukštingumą, turėjo būti taikomi. Konstatavęs, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, teismas padarė išvadą, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punkto ir 49 punkto reikalavimai. Ištyręs visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ neteisėtas.

13III.

14UAB „Palangos tauras“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 61 – 63) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

151. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010 dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, patvirtintų iki Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1962 įsigaliojimo, inter alia dėl Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano rekomendacinio pobūdžio ir tai yra esminis procesinis pažeidimas šioje byloje.

162. Pastatas ( - ) nėra kultūros paveldo objektas, tai sovietiniais laikais pastatytas statinys, kurį būtina iš esmės rekonstruoti, norint kad jis atitiktų šiuo metu viešbučiams keliamus reikalavimus. Todėl jokios paminklotvarkos sąlygos šiam statiniui 1999 m. specialiajame plane nėra nustatytos. Į tai atkreipė dėmesį Palangos miesto savivaldybė 2008 m. liepos 9 d. rašte bei Kultūros paveldo departamentas 2008 m. liepos 17 d. rašte prokurorui. Sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, taip pat ir leistinas sklypo užstatymo tankumas, intensyvumas bei pastatų aukštis yra nustatomas detaliuoju planu, o ne specialiuoju teritorinio planavimo dokumentu.

173. 1999 m. Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą, kuris yra sudėtinė 2000 m. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano dalis, galima vertinti tik kaip vietovės lygmens specialųjį planą, kuris pagal savo planavimo uždavinius, sudėtį ir kitus reikalavimus nebeatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų, keliamų regiono ar rajono lygmens kultūros paveldo specialiajam planui.

184. Prokuroras neįrodė, kad detaliajame plane nurodytas sklypo užstatymo intensyvumas, tankumas ir leistinas statinių aukštis pažeis gretimybių ar kurio nors trečiojo asmens, ar viešąjį interesą. Teismo teiginiai apie egzistuojantį šioje byloje viešąjį interesą yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesusieti su konkrečiu ginčijamu detaliuoju planu. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė išreikalauti 2002 m. UAB „Amitis“ parengtą detalųjį planą, kuris yra galiojantis ir neginčijamas, bei netyrė, kokie sklypo užstatymo parametrai nustatyti minėtu detaliuoju planu. Tokiu būdu teismas išsamiai neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių, nepasisakė dėl proceso dalyvių pateiktų atsikirtimų į prašymą, nenurodė, kodėl atmeta byloje esančius trečiajam suinteresuotam asmeniui palankius įrodymus.

195. Prokuroro prašyme nebuvo konkrečiai nurodyta ir bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, koks būtent viešasis ar valstybės interesas yra pažeistas ginčijamu administraciniu aktu. Aplinkybė, kad byloje egzistuoja viešasis interesas nepriskiriama prie procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų, o yra teisės į skundo ar prašymo patenkinimą viena iš sąlygų. Administracinio akto panaikinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principams.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prisidėjimu prie apeliacinio skundo (II tomas, b. l. 72 – 73) prašo UAB „Palangos tauras“ apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti, priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. AB SEB bankas savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais (II tomas, b. l. 74 – 77):

211. Pirmosios instancijos teismo sprendimu neteisingai nustatyta termino prašymui dėl viešojo intereso gynimo paduoti pradžia, kadangi terminas pareiškėjui pateikti prašymą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ ginčijimo vėliausiai turi būti skaičiuojamas nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 6-1.10-358 gavimo prokuratūroje dienos, t. y. nuo 2008 m. gegužės 27 d.

222. Teismo sprendimu nepagrįstai nustatytas ir ginamas viešasis interesas, pažeidžiamas susiklosčiusių civilinių santykių stabilumas. Skundžiamas sprendimas priimtas 2007 m. rugsėjo 13 d., pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, į teismą kreipėsi 2008 m. liepos 18 d., t. y. praėjus beveik metams nuo sprendimo priėmimo. Sprendimo pagrindu UAB „Palangos tauras“ siekė iš esmės rekonstruoti senus pastatus, kad pastatai atitiktų šiuo metu viešbučiams keliamus reikalavimus. Atsakovui patvirtinus sprendimą, UAB „Palangos tauras“ turėjo pagrįstą lūkestį pradėti jam priklausančių pastatų rekonstrukciją. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių viešojo (visuomenės) intereso pažeidimą dėl statinių rekonstrukcijos pagal panaikintą Sprendimą. Taigi sprendimu neproporcingai ir nepateisinamai pažeidžiamas UAB „Palangos tauras“ privatus interesas vystyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.

233. Teismo sprendimu neatsižvelgta į banko interesus.

24Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 69 – 70) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

251. Apeliantas vienpusiškai ir neteisingai aiškina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje Nr. A444-1406/2010 išdėstytą poziciją dėl Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtinto Specialiojo plano rekomendacinio pobūdžio ir jo sprendinių, ribojančių sklypo užstatymo tankumą ir statinių aukštingumą, taikymo, ignoruodamas šioje nutartyje suformuotą nuostatą teismui, nagrinėjančiam individualią administracinę bylą, savarankiškai vertinti Specialiojo plano reikšmę nagrinėjamoje individualioje byloje.

262. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2006 m. birželio 30 d. išduotose planavimo sąlygose Nr. 036 ne tik įrašyta taikyti Specialiojo plano sprendinius, bet ir papildomai pažymėta, kad sklypas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, patenka į U2 teritoriją.

273. Apelianto teiginiai, kad jam priklausantis pastatas, kurį numatoma perstatyti, nėra kultūros paveldo objektas, todėl jokios paminklotvarkos sąlygos Specialiajame plane jam nenustatytos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nereikšmingi teisine prasme ir atmestini, nes šiuo atveju kultūros vertybė yra ne statinys, o vietovė, turinti urbanistinę architektūrinę vertę – tai Palangos miesto istorinė dalis, kurioje pagal Kultūros paveldo departamento Kultūros paveldo centro parengtą kultūros vertybės U2 Vietovės aprašą yra vertinga ir siekiama išsaugoti būtent sklypų užstatymo tankumą ir pobūdį, teritorijos siluetą bei panoramą.

284. Detaliojo plano sprendinys, kuriuo žemės sklypui nustatytas 1,8 užstatymo intensyvumas, prieštarauja nuo 2008 m. gruodžio 30 d. galiojančio Palangos miesto bendrojo plano sprendiniui, kuriuo į intensyvaus užstatymo mišrią gyvenamąją teritoriją patenkančiam ginčo sklypui, nustatytas užstatymo intensyvumas – iki 0,8. Ir nors teisės akto taikymo laike aspektu naujojo bendrojo plano sprendimai negali įtakoti jau patvirtinto detaliojo plano sprendimų teisėtumo, tačiau ši aplinkybė byloja apie tai, kad ginčo teritorijoje užstatymo intensyvumas, kuris tiesiogiai susijęs su sklypo užstatymo tankumu, yra itin ribojamas atsižvelgiant į teritorijos paminklosauginę reikšmę.

295. Šios bylos kontekste viešojo intereso pažeidimas yra akivaizdus, nes už detaliųjų planų tvirtinimą pagal kompetenciją atsakinga valstybinė institucija – savivaldybės taryba – priėmė neteisėtą administracinį aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas iš esmės pažeidžia privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentus, taikomus vykdant statybą urbanistinę ir architektūrinę vertę turinčioje Palangos miesto istorinėje dalyje. Valstybė, būdama atsakinga už nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintas sklypo vertę ir visuomenės interesus atitinkantis jo apsaugos režimas. Panaikinus neteisėtą administracinį aktą, yra reali galimybė apginti viešąjį interesą ir užkirsti kelią sklype esančio pastato perstatymui (naujai statybai), nes numatytas aukštingumas ir užstatymo tankumas neatitinka šiai teritorijai nustatytų paminklosauginių reglamentų, įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai ardytų Palangos miesto istorinės dalies urbanistinę sistemą ir neigiamai atsilieptų jos siluetui. Kadangi detaliojo plano sprendiniai nepradėti realizuoti, administracinių aktų panaikinimas neprieštarauja protingumo ir proporcingumo principų reikalavimams, nes prioritetas turi būti suteiktas apribojimams vykdyti statybas urbanistinę reikšmę turinčioje vietovėje, o ne apelianto lūkesčiams realizuoti patvirtinto neteisėto detaliojo plano sprendinius.

30Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į UAB „Palangos tauras“ apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 81), sutikdamas su motyvais, prašo jį tenkinti.

31Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 83 – 85) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Nagrinėjamojoje byloje, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kuris, prokuroro manymu, pasireiškia tuo, jog savivaldybės institucija priėmė administracinį teisės aktą, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės akto sprendiniams.

35Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), yra Palangos miesto istorinėje dalyje, pagal Specialųjį paminklosauginį planą kultūros vertybės U2 teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 04 29 įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina viešėjam pažinimui ir naudojimui. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinėje dalyje pažymėta, kad 1995 metais vertingiausia Palangos miesto centrinės dalies teritorija buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

36Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai planuojama teritorija yra svarbi urbanistiniu, architektūriniu ar paveldosaugos požiūriu, reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatomi išduodant planavimo sąlygas.

37Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2006 06 30 išduotose planavimo sąlygose Nr. 036 ne tik įrašyta taikyti specialiojo paminklosauginio plano sprendinius, bet taip pat pažymėta, kad sklypas yra Palangos miesto istorinėje dalyje, patenka į U2 teritoriją.

38Šie papildomi reikalavimai planavimo sąlygose reiškia, kad ginčo sklype turi būti saugomos teritorijos urbanistinės-architektūrinės vertybės, apibūdintos Palangos miesto istorinės dalies vietovės apraše. Šioje byloje kultūros vertybė yra ne statinys, o vietovė, turinti urbanistinę architektūrinę vertę, priskirta Palangos miesto istorinei daliai, kurioje pagal Kultūros paveldo departamento Kultūros paveldo centro parengtą kultūros vertybės U2 vietovės aprašą yra vertinga ir siekiama išsaugoti būtent sklypų užstatymo tankumą ir pobūdį, teritorijos siluetą ir panoramą.

39Pirmosios instancijos teismas , įvertinęs bylos faktines aplinkybes pagrįstai nusprendė, kad ginčo teritorijos atžvilgiu Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai neprieštarauja Palangos generaliniam planui, o Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išduotose ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintose planavimo sąlygose detaliajam planui rengti nustatytas Specialiojo paminklosauginio plano nuostatų taikymas yra privalomas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad planavimo sąlygose įtvirtinto reikalavimo taikyti detaliojo plano sprendiniams specialiajame plane nustatytus apribojimus sklypo užstatymo tankumui ir aukštingumui ignoravimas yra pagrindas konstatuoti, kad priėmus detalųjį planą pažeistos imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies nuostatos.

40Dėl prokuroro ginamų interesų turinio pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypač vertingos teritorijos sąvoką, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Taip pat ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (2007 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A146–335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-86/2007).

41Prokuroras, siekdamas panaikinti galimai neteisėtą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą, nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui, priimtą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu sudarantį sąlygas vykdyti statybą saugotinoje teritorijoje siekia apsaugoti saugomą teritoriją, kurios apsauga yra suinteresuota visa visuomenė. Įgyvendinant viešajį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimą atsakingos institucijos Palangos miesto savivaldybės taryba ir kitos institucijos, kurių pareiga buvo užtikrinti, kad priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų priemonių, kad nebūtų priimtas ginčijamas sprendimas, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą.

42Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl Palangos specialiojo paminklosauginio plano reikšmės ( administracinė bylą Nr. A-444-1406/2010). Minėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad šios ginčijamo akto ( Palangos specialiojo paminklosauginio plano) teisėtumo tyrimo bylos nutraukimas dėl to, jog aktas neatitiko norminio administracinio akto požymių, neturi įtakos individualią administracinę bylą nagrinėjančio teismo pareigai savarankiškai vertinti šio akto reikšmę nagrinėjamojoje individualioje byloje.

43Pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas nuo paminėtos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties, įvertino minėto Specialiojo paminklosauginio plano reikšmę nagrinėjamam ginčui ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl prokuroro pareikšto šioje byloje reikalavimo pagrįstumo.

44Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės “Palangos tauras” apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras,... 5. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 27 d. Valstybinė teritorijų... 6. Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l.... 7. Palangos miesto savivaldybės taryba nurodė, kad remiantis Teritorijų... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos tauras“ atsiliepimu į... 9. UAB „Palangos tauras“ nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio... 10. II.... 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. sprendimu... 12. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1... 13. III.... 14. UAB „Palangos tauras“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II... 15. 1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 16. 2. Pastatas ( - ) nėra kultūros paveldo objektas, tai sovietiniais laikais... 17. 3. 1999 m. Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį... 18. 4. Prokuroras neįrodė, kad detaliajame plane nurodytas sklypo užstatymo... 19. 5. Prokuroro prašyme nebuvo konkrečiai nurodyta ir bylos nagrinėjimo metu... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prisidėjimu prie apeliacinio... 21. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu neteisingai nustatyta termino... 22. 2. Teismo sprendimu nepagrįstai nustatytas ir ginamas viešasis interesas,... 23. 3. Teismo sprendimu neatsižvelgta į banko interesus.... 24. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 69 – 70)... 25. 1. Apeliantas vienpusiškai ir neteisingai aiškina Lietuvos vyriausiojo... 26. 2. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2006 m.... 27. 3. Apelianto teiginiai, kad jam priklausantis pastatas, kurį numatoma... 28. 4. Detaliojo plano sprendinys, kuriuo žemės sklypui nustatytas 1,8 užstatymo... 29. 5. Šios bylos kontekste viešojo intereso pažeidimas yra akivaizdus, nes už... 30. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į UAB „Palangos... 31. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Nagrinėjamojoje byloje, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kuris,... 35. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), yra Palangos miesto... 36. Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai... 37. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2006 06 30... 38. Šie papildomi reikalavimai planavimo sąlygose reiškia, kad ginčo sklype... 39. Pirmosios instancijos teismas , įvertinęs bylos faktines aplinkybes... 40. Dėl prokuroro ginamų interesų turinio pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos... 41. Prokuroras, siekdamas panaikinti galimai neteisėtą viešojo administravimo... 42. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos... 43. Pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas nuo paminėtos Vyriausiojo... 44. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 45. Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės “Palangos... 46. Nutartis neskundžiama....