Byla 3K-3-391/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB SEB Vilniaus banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elbiga“ ieškinį atsakovams AB SEB Vilniaus bankas, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administravimo grupė“; trečiasis asmuo – Z. B., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elbiga“ 2004 m. spalio 24 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Elbiga“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo grupė“. Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisija 2003 m. spalio 18 d. viešai „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė, kad komisijos sprendimu panaikintas UAB „Bankroto administravimo grupė“ leidimas teikti bankroto procedūrų administravimo paslaugas. Dėl to ieškovas teigė, kad pagal ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 (toliau – ūkio ministro įsakymas) patvirtintos Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos 30 punktą UAB „Bankroto administravimo grupė“ privalėjo nutraukti pavedimo sutartį, sudarytą su ieškovu, bet to nepadarė. Ieškovas nurodė, kad pagal ūkio ministro įsakymo 13 punktą UAB „Bankroto administravimo grupė“ galėjo administruoti ieškovo turtą tik su juo sudariusi pavedimo sutartį ir paskyrusi įgaliotą asmenį, turintį teisę teikti tokias pastabas. Dėl to ieškovo lėšomis, buvusiomis AB „Vilniaus bankas“ (šiuo metu – AB SEB Vilniaus bankas), galėjo disponuoti tik turintis teisę teikti bankroto paslaugas ir tinkamai paskirtas asmuo. AB SEB Vilniaus bankas 2003 m. spalio 13 d. patvirtino trečiojo asmens Z. B. parašą ir teisę disponuoti ieškovo lėšomis, nors ji neturėjo teisės administruoti ieškovo procedūrą. Pagal trečiojo asmens Z. B. pasirašytus mokėjimo pavedimus nuo 2003 m. spalio 13 d. iki 2004 m. vasario 25 d. atsakovas AB SEB Vilniaus bankas iš ieškovo sąskaitos neteisėtai nurašė 33 117,13 Lt, padarydamas ieškovui žalos. Ši žala atsirado dėl UAB „Bankroto administravimo grupė“ darbuotojos trečiojo asmens Z. B. ir atsakovo AB SEB Vilniaus banko neteisėtų veiksmų, todėl atsakovai ją turi atlyginti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė atlyginti 22 925,23 Lt žalą. Teismas sprendime nurodė, kad bankas, atidarydamas sąskaitą lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais, tvirtindamas bankrutuojančios įmonės administratoriaus – juridinio asmens, kaip ūkio subjekto, vadovo parašo teisę, privalo patikrinti, ar vadovas turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnis). Trečiasis asmuo Z. B., kaip ūkio subjekto vadovė, 2003 m. spalio 20 d. pateikė bankui tvirtinti parašą disponuoti bankrutuojančios UAB „Elbiga“ sąskaita ir nurodė, kad ji yra administratoriaus atstovė (b. l. 40). Teismas konstatavo, kad pagal ūkio ministro įsakymą juridinis asmuo, paskirtas bankrutuojančios įmonės administratoriumi, gali administruoti įmonę tik paskyręs įgaliotą asmenį, kuris privalo turėti bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą. Teismas padarė išvadą, kad bankas, 2003 m. spalio 20 d. patvirtinęs trečiojo asmens Z. B. parašą, nepatikrino, ar ji turi Ūkio ministerijos išduodamą dokumentą, t. y. nepatikrino, ar ji turi teisę disponuoti bankrutuojančios įmonės sąskaita. Dėl to pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį bankas yra kaltas, nes, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas nurodė, kad pagal ūkio ministro įsakymo 30 punktą, panaikinus leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimą, bankrutuojančios įmonės administratorius privalo nedelsdamas savo iniciatyva nutraukti pavedimo sutartį. Atsakovas UAB „Bankroto administravimo grupė“ nurodytos pareigos neįvykdė. Teismas konstatavo, kad iš ieškovo sąskaitos neteisėtai pervesta: 2003 m. spalio 20 d. mokėjimo pavedimu Nr. 537 UAB „Zosės teisingumo dvaras“ – 13 451,68 Lt; 2003 m. lapkričio 11 d. mokėjimo pavedimu Nr. 55 –UAB „Zosės teisingumo dvaras“ 8600 Lt; 2004 m. sausio 19 d. pavedimu trečiajam asmeniui Z. B. – 612,97 Lt, 2004 m. vasario 25 d. pavedimu – 260,58 Lt. Iš viso ieškovui padaryta 22 925,23 žalos.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovo AB SEB Vilniaus banko apeliacinį skundą atmetė, ieškovo BUAB „Elbiga“ apeliacinį skundą patenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą pakeitė: 1) ieškovui iš atsakovų solidariai priteistą žalos atlyginimą padidino iki 27 258,73 Lt; 2) ieškovui iš atsakovo UAB „Bankroto administravimo grupė“ priteisė 5859,4 Lt žalos atlyginimo; 3) kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovui AB SEB Vilniaus bankui patikėtų pinigų išsaugojimas, sąskaitų aptarnavimas ir pan. yra profesinė veikla. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos nuomone, kad pagal bankinės veiklos standartus bankas, atidarydamas naujas sąskaitas, atlikdamas bankines operacijas, turi būti budrus, atidus, kontroliuoti bankinių operacijų metu pateikiamus dokumentus. Jeigu bankas neišsaugo patikėtų lėšų, tai jam gali būti taikoma deliktinė arba sutartinė civilinė atsakomybė. Kolegija nurodė, kad bankas privalo įrodyti, kad jis nepažeidė įstatymų reikalavimų, nėra kaltas dėl ieškovo prašomos priteisti žalos atsiradimo ir neprivalo atlyginti nuostolių ieškovui. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija priėjo prie išvados, kad atsakovas AB SEB Vilniaus bankas neįrodė, jog įvykdė pareigą užtikrinti lėšų, esančių kliento (ieškovo BUAB „Elbiga“) sąskaitose, saugumą. Kolegija nurodė, kad bankas turėjo žinoti apie Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos 2003 m. sausio 13 d. sprendimą, kuriuo panaikintas atsakovo UAB „Bankroto administravimo grupė“ leidimas teikti bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas, nes šis sprendimas buvo paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Tai žinodamas, bankas neturėjo pagrindo vykdyti UAB „Bankroto administravimo grupė“ įgaliotų asmenų patvarkymų dėl ieškovo sąskaitoje esančių pinigų pervedimo, tvirtinti parašą, priimti trečiojo asmens Z. B., neturinčios įstatymų nustatyta tvarka išduoto bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo, patvarkymų. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė atsakovams solidariąją civilinę atsakomybę, nes žala ieškovui atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nustatė ieškovui padarytos žalos dydį (CPK 185 straipsnis). Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui UAB „Bankroto administravimo grupė“ banko pervestas atlyginimas už bankroto administravimo paslaugas iki 2003 m. spalio 13 d. nėra ieškovo patirta žala. Kolegija savo nesutikimą grindžia tokiais motyvais. Pirma, panaikinus leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, UAB „Bankroto administravimo grupė“ ar jo įgalioti asmenys neturėjo teisės disponuoti ieškovo lėšomis. Antra, iki 2003 m. spalio 13 d. ieškovas jokios veiklos nevykdė, todėl negalima teigti, kad mokėjimai į valstybės ir VSDF biudžetus atlikti vykdant ieškovo mokestines prievoles. Trečia, ieškovo finansiniuose dokumentuose nėra duomenų, įrodančių tokių mokėjimų pagrįstumą. Remdamasi ieškovo sąskaitos išrašu (b. l. 6–9), kolegija nustatė, kad nuo 2003 m. spalio 20 d. ieškovui padaryta 27 258,73 Lt žala. Kolegija konstatavo, kad nuo 2003 m. spalio 13 d. paimti 5859,40 Lt grynaisiais pinigais, taip pat jie pervesti mokėjimo pavedimu 2003 m. spalio 13 d. iki 14 d. Kolegija nurodytą pinigų sumą priteisė iš atsakovo UAB „Bankroto administravimo grupė“, bet ne iš abiejų atsakovų solidariai, nes atsakovas AB SEB Vilniaus bankas tik 2003 m. spalio 18 d. galėjo ir turėjo sužinoti apie UAB „Bankroto administravimo grupė“ leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas panaikinimą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas AB SEB Vilniaus bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutarties dalis dėl solidaraus 27 258,73 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo AB SEB Vilniaus banko ieškovui BUAB „Elbiga“ ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo solidaraus priteisimo iš atsakovo AB SEB Vilniaus banko atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2000 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Bendra įmonė UAB „Vileka“ prieš AB bankas „Snoras“; civilinės bylos Nr. 3K-3-1345/2000. Teismai neteisingai konstatavo, kad AB SEB Vilniaus bankas neįrodė, jog prisiimtas prievoles vykdė tinkamai. Bankas vykdė jam pateiktą Vilniaus apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutartį. Bankas privalėjo vykdyti nutartį ir dėl to perduoti sąskaitas tvarkyti teismo paskirtam bankroto administratoriui. 2. Bylą nagrinėję teismai neteisingai konstatavo, kad AB SEB Vilniaus bankas neįrodė, kad žala atsirado dėl ieškovo kaltės. Bankas įrodė, kad žala atsirado dėl ieškovo kaltės, nes nei ieškovo kreditorių susirinkimas, nei jo pirmininkas, nei naujasis bankroto administratorius nepranešė kasatoriui apie UAB „Bankroto administravimo grupė“ leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas panaikinimą, nors privalėjo tai padaryti (Bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Apie naujo administratoriaus paskyrimą bankas buvo informuotas tik 2004 m. kovo 1 d. 3. Teismai nepagrįstai atmetė AB SEB Vilniaus banko argumentą, kad teisės aktuose nenustatyta banko pareiga tikrinti bankrutuojančių įmonių administratorių kvalifikacinius pažymėjimus ar juridinio asmens vadovo turimų teisių teikti bankroto administravimo paslaugas. 4. Teismai neišsaikino ieškovo kaltės laipsnio ir aplinkybių, šalinančių atsakovo AB SEB Vilniaus banko atsakomybę (CK 6.248, 6.253 straipsniai). 5. Teismai netaikė, nors turėjo taikyti, CK 6.279 straipsnio 4 dalies. Žala ieškovui atsirado ne dėl to, kad bankas patvirtino trečiojo asmens Z. B. parašo pavyzdį, o dėl to, kad UAB „Bankroto administravimo grupė“, neturėdama teisės teikti bankroto administravimo paslaugas, disponavo ieškovo sąskaita. Žala yra ne parašo patvirtinimo, o pavedimų atlikimo pasekmė.

10Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Elbiga“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis skundas grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu. Kasatorius nenurodo pažeidimų, kuriuos padarė teismai, vertindami įrodymus. Kasacinio skundo argumentai susiję su fakto, bet ne teisės klausimais. Kasacinio skundo argumentas dėl CK 6.279 straipsnio 4 dalies netaikymo yra nepagrįstas. Tik bankas suteikia teisę ir galimybę disponuoti sąskaita asmenims, kurių parašus patvirtina. Tarp banko veiksmų ir ieškovui atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl bankas yra kaltas.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

13Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Elbiga“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo grupė“. Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisija 2003 m. spalio 18 d. viešai „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė, kad komisijos sprendimu panaikintas UAB „Bankroto administravimo grupė“ leidimas teikti bankroto procedūrų administravimo paslaugas. AB SEB Vilniaus bankas 2003 m. spalio 13 d. patvirtino trečiojo asmens Z. B., kuri tuo metu buvo UAB „Bankroto administravimo grupė“ bendrovės vadovė, parašą ir teisę disponuoti ieškovo lėšomis, nors ji neturėjo teisės administruoti ieškovo procedūrą. Pagal trečiojo asmens Z. B. pasirašytus mokėjimo pavedimus nuo 2003 m. spalio 13 d. iki 2004 m. vasario 25 d. atsakovas AB SEB Vilniaus bankas iš ieškovo sąskaitos nurašė 33 117,13 Lt. Ieškovė teigia, kad jai tokiais banko ir bankroto administratoriaus darbuotojos trečiojo asmens Z. B. veiksmais buvo padaryta žala, todėl ją atlyginti turi atsakovai solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

14V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentai susiję su bendrųjų civilinės atsakomybės nuostatų (CK 6.246, 6.248 straipsnių, 6.253 straipsnio 4 dalies), solidariąją ir sutartinę civilinės atsakomybę reglamentuojančių materialinės teisės normų (CK 2.256 straipsnio, 6.279 straipsnio 1, 4 dalių) taikymu ir aiškinimu. Kasaciniame skunde nurodomas šių materialinės teisės normų pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

16Teismai nagrinėdami bylą vadovavosi teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Bendra įmonė UAB „Vileka“ prieš AB banką „Snoras“ (civilinės bylos Nr. 3K-3-1345/2000, bylos kategorija 43). Pagal šią taisyklę už patikėtų piniginių lėšų neišsaugojimą bankas neatsako ar nevisiškai atsako, jeigu įrodo, kad prisiimtas prievoles tinkamai įvykdė pagal įstatymą, statutą ar sutartį, arba jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl jo kliento kaltės – bankas privalo įrodyti aplinkybę, kad nepažeidė įstatymų reikalavimų, kad nėra kaltas dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo ir neprivalo atlyginti nuostolių atsakovui. Nurodytoje byloje bankui civilinė atsakomybė taikyta nustačius, kad jam buvo pateikti suklastoti dokumentai, kuriais remdamasis bankas nurašė pinigines lėšas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo nurodytos bylos aplinkybių. Iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių galime teigti, kad šioje byloje AB SEB Vilniaus bankas prisiimtas prievoles pagal įstatymą, statutą ir sutartį vykdė tinkamai.

17Byloje yra nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB „Elbiga“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankroto administravimo grupė“, kuri nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d. disponavo bankrutuojančios įmonės piniginėmis lėšomis, esančiomis AB SEB Vilniaus banko sąskaitose. UAB „Bankroto administravimo grupė“ disponuojant nurodytomis lėšomis, jai nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. atstovavo direktorius A. Č., po to – Z. B., kurią UAB „Bankroto administravimo grupė“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2003 m. spalio 10 d. paskyrė bendrovės direktore. AB SEB Vilniaus bankas, remdamasis teismo nutartimi ir nurodyto akcininkų susirinkimo nutarimu, vadovaudamasis AB SEB Vilniaus banko nustatytais Indėlių ir sąskaitų atidarymo ir uždarymo reikalavimais, 2003 m. spalio 20 d. patvirtino trečiojo asmens Z. B., kaip ūkio subjekto vadovo, pateiktą parašą ir perdavė teisę disponuoti bankrutuojančios įmonės sąskaitomis naujam administratoriaus atstovui (Z. B.). Šiuo atveju įmonė, administruojanti bankrutuojančią įmonę, nepasikeitė, tai pat nebuvo perduotos teisės disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis kitam juridiniam asmeniui, o pasikeitė juridiniam asmeniui atstovaujantis asmuo. Teisėjų kolegija nurodo, kad bankui, kaip sąskaitos tvarkytojui, negali atsirasti atsakomybė vien dėl to, jog BUAB „Elbiga“ administratorius UAB „Bankroto administravimo grupė“ disponavo lėšomis po to, kai Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos 2003 m. spalio 13 d. sprendimu buvo panaikintas UAB „Bankroto administravimo grupė“ leidimas teikti bankroto procedūrų administravimo paslaugas ir apie tai 2003 m. spalio 18 d. viešai paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Šioje situacijoje toks informacinio pobūdžio pranešimas negali būti laikomas vykdytina teisės norma, ir tokio pranešimo nežinojimas negali būti prilyginamas įstatymo nežinojimui ar netinkamam jo nuostatų suvokimui (CK 1.6 straipsnis).

18Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių bankroto valdymo departamentas apie leidimo UAB „Bankroto administravimo grupė“ teikti bankroto procedūrų administravimo paslaugas panaikinimą informavo teismą, nagrinėjantį bankroto bylą, ir bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimą. Nei teismas, nei kreditorių susirinkimo pirmininkas apie tai bankui nepranešė. UAB „Bankroto administravimo grupė“, kaip įmonės administratorius, panaikinus leidimą teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nedelsdama savo iniciatyva privalėjo nutraukti pavedimo sutartį (ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos 29 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskyrė A. Č. naujuoju BUAB „Elbiga“ administratoriumi, bet šis apie tai AB SEB Vilniaus bankui pranešė tik 2004 m. kovo 1 d. Be to, keli pavedimai iš bankrutuojančios įmonės sąskaitos į UAB „Zosės teisingumo dvaras“ ir į Z. B. sąskaitas buvo atlikti jau paskyrus A. Č. įmonės administratoriumi. Nurodyti administratoriaus veiksmai gali būti vertinami kaip pareigos užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą netinkamas vykdymas (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnis, 3 straipsnio 4 punktas) ir kaip aplinkybė, šalinanti atsakovo AB SEB Vilniaus banko kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei atleidžianti banką nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

19Pažymėtina, kad įstatymas nenustato banko, tvarkančio sąskaitas, pareigos tikrinti bankrutuojančios įmonės administratorių, paskirtų Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas ar jų vadovų kvalifikacinius pažymėjimus. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi UAB „Bankroto administravimo grupė“ buvo paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. birželio 20 d. nutartimi. Nurodytoje bankroto byloje bankas, kaip kreditorius, nedalyvavo ir neturėjo galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl įmonės ar jų vadovo teisių disponuoti bankrutuojančios įmonės sąskaitomis. Dėl to, kad UAB „Bankroto administravimo grupė“ įmonę administravo nuo minėtos teismo nutarties priėmimo dienos, tai jos direktorės parašo pavyzdžio patvirtinimas šiuo atveju reiškė ne teisių disponuoti įmonės sąskaita perdavimą kitam asmeniui, o tik įmonės atstovo, turinčio teisę disponuoti įmonės sąskaitomis, pakeitimą. Byloje nustatyta ir kita aplinkybė, šalinanti banko civilinę atsakomybę – žala atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Žala, padaryta dėl atsakovo UAB „Bankroto administravimo grupė“ ir jos direktorės Z. B. veiksmų, kai įmonės vadovas disponavo bankrutuojančios įmonės sąskaita tuo metu, kai įmonei buvo atimta teisė teikti bankroto administravimo paslaugas. Žala atsirado ne dėl to, kad atsakovas banke nustatyta tvarka patvirtino įmonės vadovės parašą, o dėl šios atliktų pavedimų, kai įmonei buvo panaikintas leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima teigti, kad AB SEB Vilniaus banko veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos ir veiksmų) ir kad bankui neatsirado solidarioji prievolė atsakyti kartu su atsakovu UAB „Bankroto administravimo grupė“ už padarytą žalą BUAB „Elbiga“ (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsakovas AB SEB Vilniaus bankas įrodė, kad žala atsirado ne dėl jo veiksmų, kuriais patvirtintas (už ką ir buvo atsakingas bankas) juridinio asmens vadovės Z. B. parašas, todėl jis neturi atsakyti už piniginių lėšų neišsaugojimą (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad AB SEB Vilniaus bankas pagal bankinės veiklos standartus atidarydamas naujas sąskaitas, atlikdamas bankines operacijas, nebuvo pakankamai budrus, atidus, nekontroliavo bankinių operacijų metu pateikiamų dokumentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, AB SEB Vilniaus bankas savo prievoles pagal įstatymą, statutą ir sutartį vykdė tinkamai.

20Dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, taikymo ir aiškinimo kasacinis skundas tenkintinas ir ieškinio dalis dėl solidaraus žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo AB SEB Vilniaus banko atmestina, nes žala buvo padaryta atsakovo UAB „Bankroto administravimo grupė“ veiksmais. Taip pat atitinkamai pakeičiamas žalos (33 117,13 Lt) atlyginimo priteisimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis), t. y. ieškovui iš atsakovo UAB „Bankroto administravimo grupė“ priteistina 33 117,13 Lt žalos atlyginimo ir 400 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis), taip pat viešo paskelbimo spaudoje išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 4 dalis).

21Dėl to, kad ieškovo ieškinys dėl atsakovo AB SEB Vilniaus banko yra atmestas, turi būti priteisiama iš ieškovo atsakovo AB SEB Vilniaus banko naudai 715,44 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 817,73 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą – iš viso 1553,17 Lt (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

22Žyminis mokestis iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo grupė“ valstybės naudai nepriteisiamas, nes įmonei yra iškelta bankroto byla, ir tai yra įstatyme įtvirtintas pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:

26Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elbiga“ (įmonės kodas 1230 78888) naudai iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo grupė“ (įmonės kodas 1257 58979) 33 117,13 Lt (trisdešimt tris tūkstančius šimtą septyniolika litų l3 ct) žalos atlyginimo, 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų, 298 Lt (du šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

27Ieškinio dalį dėl solidaraus žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo AB SEB Vilniaus banko atmesti.

28Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo grupė“ AB SEB Vilniaus bankas naudai 1553,17 Lt (tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt tris litus 17 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

29Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo grupė“ valstybės naudai 65 Lt (šešiasdešimt penkis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elbiga“ 2004 m. spalio... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas AB SEB Vilniaus bankas prašo panaikinti Vilniaus... 10. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas BUAB „Elbiga“ prašo kasacinį... 11. Teisėjų kolegija... 12. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 13. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2002 m.... 14. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 16. Teismai nagrinėdami bylą vadovavosi teisės aiškinimo ir taikymo taisykle,... 17. Byloje yra nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. birželio 20 d.... 18. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių bankroto valdymo departamentas... 19. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato banko, tvarkančio sąskaitas, pareigos... 20. Dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę... 21. Dėl to, kad ieškovo ieškinys dėl atsakovo AB SEB Vilniaus banko yra... 22. Žyminis mokestis iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio... 26. Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elbiga“... 27. Ieškinio dalį dėl solidaraus žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo AB... 28. Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto... 29. Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...