Byla A-261-212-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

2sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

3dalyvaujant pareiškėjos atstovui Gintarui Abaravičiui, trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovei Viktorijai Gadeikienei ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Eglei Izokaitytei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos skundą, atsakovei Trakų rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, UAB „Kempingas slėnyje“, dėl sprendimo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – ir TINP direkcija, pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. S1-353 (toliau – ir Sprendimas Nr. S1-353, Sprendimas).

8Nurodė, kad, skundžiamas sprendimas yra nesuderinamas su Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 (toliau – ir TINP nuostatai) 8 punkto reikalavimais, nustatančiais, kad teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Mano, kad Sprendimas Nr. S1-353 prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 ir paskelbtos LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 (toliau – TINP planavimo schema) skyriaus “Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos plėtotė” 2 punktu nustatytam apribojimui plėsti esamas poilsio bazes.

9Paaiškino, kad Sprendimas Nr. S1-353 negalėjo būti priimtas ir dėl to, kad LR Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ nustatė valstybinės reikšmės miško plotus, į kuriuos patenka ir TINP miškų 77 kvartalas. Numatoma planuoti teritorija yra valstybinės reikšmės miško žemėje – TINP miškų 77 kvartale, o pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama tik išimtinais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr.1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“, TINP miškų 77 kvartalas yra priskirtas specialios paskirties IIB grupės miškams - miško parkams. Miškų priskyrimas grupėms sąlygoja miško funkcinę paskirtį, nusako pagrindinius ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą . Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad IIB grupės miškai (šiuo atveju- TINP miškų 77 kvartalas) – tai miško parkai,miestų miškai,valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas- formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Kadangi atsakovas Sprendimu Nr. S1-353 numatė keisti žemės tikslinę paskirtį, tuo pažeidė Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalį, viršijo savo kompetenciją.

10Teigia, kad Sprendimas prieštarauja ir TINP miškotvarkos projektui, patvirtintam LR aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.636. kuris yra specialus teritorijų planavimo dokumentas ir pagal kurį yra organizuojami visi miškų ūkio darbai ir miško naudojimas.

11Nurodė, kad sprendimo rengti detalųjį planą, kurio tikslai prieštarauja TINP planavimo schemai, Taryba negalėjo priimti ir todėl, kad tokį detalųjį planavimą draudžia ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

12Atkreipė dėmesį, į tai, kad TINP direkcija, prašydama panaikinti Sprendimą Nr. S1-353, įgyvendina Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatytas funkcijas, TINP nuostatuose (15 p.) įtvirtintus šio parko uždavinius ir TINP direkcijos nuostatuose (7.6 p.), apibrėžtus veiklos tikslus, bei, vykdydama jai pavestus uždavinius, gina viešąjį interesą.

13Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą Sprendimą palikti galioti, kadangi jis buvo priimtas nepažeidžiant jokių teisės aktų.

14Atsiliepime paaiškino, kad sprendimą Nr. S1-353 Taryba priėmė įgyvendindama savo teises ir pareigas bei Vietos savivaldos įstatymu nustatytą savivaldybės teisę laisvai ir savarankiškai tvarkytis. Teigia, kad sprendimo leisti rengti teritorijos detalųjį planą priėmimas neįrodo, jog detalusis planas yra patvirtintas. Parengtas detalusis planas, įvykužius eilę reikalavimų, turi būti tvirtinamas savivaldybės taryboje.

15Teigia, kad spręsti ginčams dėl teritorijų planavimo yra nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kadangi TINP direkcija nesikreipė į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ar Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, pareiškėjos skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

16Teismo posėdyje atsakovės atstovas pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo", kuriuo patvirtinta TINP planavimo schema (grafinė dalis) nebuvo paskelbta, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsniui, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 2 straipsnio 3 daliai, o bylą sustabdyti iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą.

17Prašymą grindė tuo, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (1994 m. kovo 16 d., 1999 m. liepos 9 d., 2001 m. lapkričio 29 d.) yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią. Įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Mano, kad skelbiant 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 912 buvo pažeisti Konstitucijos ir įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai tinkamai oficialiai paskelbti Vyriausybės nutarimus. Oficialiu Vyriausybės nutarimo paskelbimu laikomas tik paskelbimas "Valstybės žiniose", paskelbimas kitais būdais (sudarant sąlygas susipažinti valstybės ar savivaldybės institucijose ir pan.) yra neteisėtas. Kadangi minėtas Vyriausybės nutarimas buvo paskelbtas pažeidžiant minėtas imperatyvias įstatymo normas, TINP schema laikytina oficialiai nepaskelbta. Pareiškė abejones dėl to, ar minėtą Vyriausybės nutarimą pasirašę asmenys turėjo tam įgaliojimus. Remdamasi šiais argumentais mano, kad 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 912 nėra įsigaliojęs pilna apimtimi. Tokio teisės akto taikymas sprendžiant ginčą prieštarautų Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 daliai, pažeistų atsakovės interesus.

18Dėl skundo esmės paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas sprendžiant UAB „Kempingas“, numatančios plėsti savo veiklą nurodytoje teritorijoje ir jis nepažeidžia nei teisės aktų, nei TINP interesų. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog visas 77 kvartalas yra užimtas mišku.

19Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėjo skundu sutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad istorinių nacionalinių parkų steigimo tikslas yra išsaugoti istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūrinius kompleksus ir jų gamtinę aplinką. Pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia valstybiniuose parkuose statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose ) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Todėl TINP direkcijos skundžiamas Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo leista rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, Trakų m., Slėnio g., detalųjį planą, yra nesuderinamas su TINP nuostatų 6 ir 8 punktais nustatytu reglamentavimu, TINP planavimo schemos sprendiniais, kurie nustato, jog viena iš pagrindinių rekreacinės sistemos krypčių yra apriboti naujų poilsio bazių statybą ir esamų plėtimą. Todėl mano, kad ginčijamas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. S1-353 yra nesuderinamas su Planavimo schemos sprendiniais, pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį ir yra neteisėtas,

20Atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba skundžiamo sprendimo nesuderino su TINP direkcija, kuri pagal LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 15 d. potvarkį Nr. 995p yra TINP žemės valdytoja. Trakų rajono savivaldybė taryba ginčijamu sprendimu nusprendė planuoti teritoriją, kurioje yra TINP miškų 77 kvartalas, priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Planavimo schemoje nėra numatyta miško žemę paversti kitomis naudmenomis, o LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 Trakų istorinio nacionalinio parko miškų 77 kvartalo sklypai priskirti IIB grupės miškams - miško parkams. Todėl miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šiomis aplinkybėmis taip pat negalimas.

21Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija su pareiškėjos skundu sutiko. Atsiliepime į skundą ir atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus.

22Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija su pareiškėjos skundu sutiko.

23Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kempingas slėnyje“ prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, o Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. S1-353 palikti galioti, kadangi priimant šį sprendimą nebuvo pažeisti nei pareiškėjos nurodyti, nei kiti teisės aktai. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į UAB „Kempingas slėnyje“ 2005 m. rugpjūčio 11 d. prašymą dėl užsienio ir kitų turistų srauto išplėsti Bendrovės turimą poilsio bazę. Atsiliepime nurodė, kad TINP direkcijos skundas turėtų būti atmestas, kadangi įstatymai jai nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą, kadangi šis interesas gali būti ginamas tik įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 5 str.3 d.).Be to, pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kurią numato Teritorijų planavimo įstatymo 34, 35 straipsniai. Todėl pareiškėjos skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu arba byla nutraukta (ABTĮ 103 str.1 p. arba 101 str.7 p.).

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr.01-602.

26Teismas nurodė, kad TINP nuostatų, patvirtintų Kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-260, preambulėje nurodyta, kad juos rengiant buvo vadovautasi ir Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi. Į TINP nuostatus yra perkelta Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta valstybinių parkų direkcijų pareiga rūpintis parko apsauga ir naudojimu pagal jo paskirtį (TINP nuostatų 1,6,7 punktai), t. y. detalizuota įstatymų leidėjo suteikta specialioji kompetencija. TINP nuostatų 7.6 punktas, numatantis kad direkcija teikia ieškinius dėl TINP nuostatų, teritorijos ir apsaugos (buferinės) zonos naudojimo pažeidimų Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka, yra vienas iš būdų, kuriais TINP direkcija jai įstatymų leidėjo suteiktos specialiosios kompetencijos ribose (STĮ 27 str.8 d.) numatė įgyvendinti įstatymų leidėjo jai nustatytas pareigas. Kadangi pareiškėjas turi įstatymo nustatytą specialiąją kompetenciją vykdyti įstatymo jai pavestus uždavinius, kurie atitinka viešąjį interesą, todėl pareiškėjas yra tinkamas subjektas kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės intereso gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.).

27Teismas nustatė, kad skundžiamas administracinis aktas Teritorijų planavimo įstatymo taikymo prasme nelaikytinas detaliojo plano rengimo procedūros dalimi. Nagrinėjamu atveju detaliojo plano rengimo procedūra nėra prasidėjusi, kadangi savivaldybės tarybos sprendimas leisti rengti teritorijos detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo taikymo prasme nėra detaliojo plano rengimo procedūros dalis, todėl šiam ginčui neprivaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

28Nors atsakovas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 1993-12-06 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" visa apimtimi neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymui Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, tačiau iš pateiktų argumentų teismo padarė išvadą, kad jis iš esmės kelia klausimą ta apimtimi, kuria nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“ Nutarimo patvirtinta TINP planavimo schemos grafinė dalis. Taip pat pareiškė abejones ar Nutarimas pasirašytas tam įgaliotų pareigūnų (pasirašė Ministras Pirmininkas bei Pramonės ir prekybos ministras, l.e. statybos ir urbanistikos ministro pareigas).

291993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 912 priėmimo ir paskelbimo laiku galiojo 1993 m. balandžio 6 d.redakcijos įstatymas Nr. I-119 Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Minėto įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad šiame straipsnyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus "Valstybės žiniose" oficialiai skelbia juos pasirašę pareigūnai. Kadangi pareiškėjo argumentai dėl Nutarimą pasirašiusių pareigūno įgaliojimų yra jokiais įrodymais nepagrįsti samprotavimai, todėl teisėjų kolegija neturėjo teisiškai motyvuotos abejonės, kuri suteiktų pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą Konstitucinio.

30LR Vyriausybei priimant ir paskelbiant „Valstybės žiniose“ 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" galiojusio 1993 m. balandžio 6 d. redakcijos įstatymo Nr. I-119 Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad pagal šį įstatymą "Valstybės žiniose" turi būti skelbiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Šio įstatymo 8 straipsnis reglamentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie pasirašyti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami "Valstybės žiniose", o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, taip pat Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose nutarimuose ir potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena. Minėtas įstatymas nereglamentavo ar turi būti skelbiami „Valstybės žiniose“ Vyriausybės nutarimų specifiniai priedai, kurie yra parengti grafine išraiška (planai, schemos ir pan.). LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 912 su visais priedais, išskyrus grafinį schemos variantą, „Valstybės žiniose“ buvo paskelbti įstatymu nustatyta tvarka (Žin., 1993, Nr.68-1287). Šiuo metu galiojančios redakcijos įstatymu Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (2007m. sausio 16 d. įstatymo Nr.X-1020 redakcija) įstatymų leidėjas pripažino, kad nėra techninės galimybės kai kuriuos teisės aktų priedus paskelbti „Valstybės žiniose“. Pagal minėtos redakcijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 31 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės aktai turi priedų (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), kuriuos paskelbti „Valstybės žiniose“ nėra techninių galimybių, tokie teisės aktai oficialiai paskelbiami tą pačią dieną: 1) „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt) – teisės aktas su priedais; 2) „Valstybės žiniose“ – teisės aktas be priedų. Taigi įstatymų leidėjas pripažino, jog kai kurie teisės aktų priedai gali būti neskelbiami „Valstybės žiniose“, tačiau turi būti pateikiami visuomenei kitu būdu. Byloje aktualiu laiku ši įstatymo nuostata negaliojo. 1993 metais galioję specialieji teisės aktai, reglamentavę teritorijų planavimą ir saugomų teritorijų tvarkymą (Saugomų teritorijų įstatymas (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr.I-301 redakcija), LR Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.161 patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinieji nuostatai) taip pat nenumatė, kad grafinės teritorijų planavimo dokumentų dalys būtų pateikiamos visuomenei skelbiant „Valstybės žiniose“. Specialusis Teritorijų planavimo įstatymas (18 str. 4 d.) numato, kad „Valstybės žiniose“ yra skelbiamas sprendimas dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, o ne grafinė jo dalis.

31Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl to, kad TINP planavimo schemos (grafinės dalies) nepaskelbimas „Valstybės žiniose“ kartu su 1993-12-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo", galėjo suklaidinti ar kitaip įtakoti atsakovo 2005-08-31 sprendimo Nr. S1-353 priėmimą, kadangi iš atsakovo pateiktų teismui įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjui TINP planavimo schemos grafinė dalis buvo žinoma. Atsakovas į teismo pasiūlymą (1 t., l.175) pateikti visą 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. S1-353 rengimo medžiagą, pateikė ištrauką (2 t., l.35-37,39) iš TINP planavimo schemos, patvirtintos minėtu LR Vyriausybės nutarimu (1 t., l.47,50-51). Todėl prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir bylos stabdymo netenkino.

32Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353 „Dėl teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, Trakai, Slėnio g., detaliojo plano rengimo" (1 t., l.12) nusprendė leisti rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, Trakų mieste, Slėnio gatvėje, detalųjį planą, kurio tikslas: kitos paskirties žemės sklypo ribų, ploto, naudojimo būdo ir pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių bei statybos reglamentų nustatymas (1 t., l.12). Atsakovė šį sprendimą priėmė spręsdama trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kempingas slėnyje“, kuri 1998 m. lapkričio 3 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išsinuomojusi iš valstybės 99 metams 5,5791 ha ploto žemės sklypą Slėnio g.1, Trakuose, ir valdo nuosavybės teise šiame sklype esančius 15 su turizmo verslu susijusių nekilnojamojo turto objektų, 2005 m. gruodžio 8 d. prašymą (1 t., l.66) dėl 6 ha teritorijos kempingo plėtrai suteikimo.

33Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353 leido rengti detalųjį planą teritorijos (4,4 ha), kuri yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Sprendimo rengimo medžiagoje esanti planuojamos teritorijos ištrauka iš TINP planavimo schemos (1 t., l. 50-51), patvirtinta LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 (2 t., l.39) ir kita grafinė medžiaga, kurioje yra žymos apie planuojamoje teritorijoje esantį mišką (2 t., l.40), patvirtina, jog atsakovas žinojo, jog planuojama teritorija yra TINP teritorijoje, valstybiniame miške. Ant sprendimo projekto yra TINP direktoriaus atsisakymas derinti šį projektą ir atskiru 2005 m. lapkričio 22 d. raštu išreikštas atsisakymas išduoti sąlygas detaliojo planavimo doikumentui rengti nurodant tuos pačius prieštaravimus įstatymams ir poįstatyminiams teisės aktams, kuriuos pareiškėja nurodė savo skunde teismui (2 t., l.42; 1 t., l.63-64).

34Teismas nustatė, kad LR Vyriausybė Trakų istoriniam nacionaliniam parkui, kuris buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti, 1991 m. gruodžio 16 d. potvarkiu Nr. 995p perdavė (miškams bei vandenims apsaugoti ir naudoti) 3545,40 ha žemės, tarp jos ir ginčo teritoriją (b.l. 89-90). Skundžiamu sprendimu numatytos detaliojo planavimo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimui yra reikšminga LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (1 t., l. 50-51), TINP nuostatai, LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr.1154 Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo, kuriuo nustatyti valstybinės reikšmės miško plotai, tarp jų - TINP miškų 77 kvartalas, LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. 1651 Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“.

35Kadangi teritorija, kurioje atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353 leido rengti detalųjį planą, yra valstybinio parko (TINP) teritorijoje, atsakovas, spręsdamas UAB „Kempingas slėnyje“ prašymą (1 t., l.66), turėjo vadovautis Saugomų teritorijų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Miškų įstatymu ir su jų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais. Sprendime jo priėmimo teisiniais pagrindais yra nurodyti Teritorijų planavimo įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas ir LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės3 d. įsakymas Nr.D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, tačiau nenurodyti paminėtų teisės aktų straipsniai, dalys, punktai, todėl iš sprendimo nėra aišku kokiomis teisės aktų nuostatomis buvo vadovautasi. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5, 6,7,8,9 straipsnių nuostatas teritorijų planavimas, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymas ir apsauga, infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimas, turizmo, būsto, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rėmimas yra priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybės funkcijos. Įgyvendindami šias funkcijas savivaldybių administravimo subjektai (LR ABTĮ 2 str.9 d.) turi vadovautis ne tik Vietos savivaldos įstatymu, bet ir atitinkamais specialiaisiais įstatymais bei su jų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais. Kadangi numatyta detaliojo planavimo teritorija yra valstybiniame parke, t. y. saugomoje teritorijoje, atsakovas, spręsdamas ar gali leisti rengti detalųjį planą, privalėjo pirmiausia vadovautis Saugomų teritorijų įstatymu, tačiau iš sprendimo, jo projekto ir aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba šiuo įstatymu nesivadovavo (1 t., l.92-93; 2 t., l. 38-42). Vietos savivaldos įstatymu numatyta savivaldybių teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis, kuria remiasi atsakovė, nėra absoliuti ir ja naudojantis negali būti pažeidžiami kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai bei viešasis interesas.

36Teismas nurodė, kad pagal specialųjį teritorijų planavimo dokumentą - TINP planavimo schemą, teritorija, kurioje atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353 (2 t., l.38,40) leido rengti detalųjį planą, yra rekreacinėje TINP zonoje. Planavimo schemos 2 dalis nustato TINP planavimo ir tvarkymo principus. TINP planavimo schemos III dalyje ir 2,3 prieduose yra nustatyti rekreacinės zonos tikslai, naudojimo ir tvarkymo režimas. Todėl savivaldybė savo sprendimu negalėjo leisti rengti detalųjį planą, nustatantį kokius nors kitus tikslus, negu nustatyta TINP planavimo schemoje. Ginčo sprendime yra numatytas žemės paskirties keitimas, naudojimo būdo ir pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių ir statybos reglamentų nustatymas. TINP planavimo schemos III dalyje „Rekreacinė zona“ nustatyta, kad rekreacinės zonose – miško parkuose statyti naujus statinius draudžiama, o esamose rekreacinėse įstaigose, išvardytose šio teisės akto 3 priede, leidžiama statyti rekreacines įstaigas pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Iš trečiojo suinteresuoto asmens prašymų, aiškinamojo rašto (1 t., l. 66,93, 2 t., l.9-10), atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kempingas slėnyje“ paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju detaliojo planavimo tikslas buvo orientuotas į naujų statinių statybą tam nenumatytoje teritorijoje. Konstatavo, kad tai pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 13 str.2 d., TINP planavimo schemos 2 dalies, III dalies „Rekreacinė zona“ ir IV dalies „Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos plėtotė“ 2 punkto nuostatas, kurios riboja naujų poilsio bazių statybą ir esamų plėtojimą.

37Teritorija, kurioje atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353 leido rengti detalųjį planą, pagal Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą 1154 priskirtina valstybinės reikšmės miškams, t. y. TINP miškų 77 kvartalui (1 t., l.15,16,47-48-49). Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paversta tik išimtinais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarime Nr. 1651 nurodyta, kad valstybinių miškų administracinė vietovė – Trakų istorinio nacionalinio parko 77 kvartalas pagal miškų skirstymą į grupes ir pogrupius yra priskirtas II grupei (specialiosios paskirties miškai) pogrupiui B 25 (rekreaciniai miškai – miško parkai). Pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641, 7.2 punktą II grupės rekreaciniuose, III grupės ir IV grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. TINP planavimo schema nenumato miško žemės, esančios TINP rekreacinėje zonoje, pavertimo kitomis naudmenomis. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė, nepaisydama Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, Miškų įstatymo 11 straipnsio 1 dalies, TINP planavimo schemos ir TINP nuostatų, nepagrįstai suteikė prioritetą ne viešajam interesui, o trečiojo suinteresuoto asmens turizmo verslo plėtojimo interesui.

38Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio4 dalis nustato, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Specialiuoju planavimo dokumentu - TINP planavimo schema - ginčui aktuali teritorija yra priskirta rekreacinei TINP zonai.TINP nuostatų 8 punktas nustato, kad teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti TINP planavimo schemai. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353 (1 t., l.12) leido rengti detalųjį teritorijos, priskirtos rekreacinei zonai, planą. Pagal Planavimo schemos IV dalies „Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės sistemos plėtotė“ 2 punkto nuostatas, naujų poilsio bazių statyba ir esamų plėtimas yra ribojamas, siekiama geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams, pailginant jų veiklos sezoną. Planavimo schemos 3 priede „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas" išvardintas baigtinis rekonstruotinų ir statomų poilsio įstaigų sąrašas. TINP nuostatų 6 punktas draudžia istoriniame nacionaliniame parke kurti naujas, tarp jų - rekreacines įmones. TINP individualaus apsaugos reglamento, patvirtinto LR kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436, 43.2 punktas reglamentuoja, kad detaliai suplanuotose teritorijose rekreacinės paskirties žemėje rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba galima tik intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose ir jei tai neprieštarauja Planavimo schemai. Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-35 leisdamas rengti detalųjį planą TINP rekreacinėje, negalėjo nustatyti tokius detaliojo plano rengimo tikslus, kurie kaip nors pakeistų specialiuoju poįstatyminiu teisės aktu – LR Vyriausybės patvirtinta TINP planavimo schema - numatytas šios teritorijos dalies tvarkymo, naudojimo, apsaugos ir vystymo sąlygas, o taip pat tokius tikslus, kurie prieštarautų minėtoms Saugomų teritorijų įstatymo (STĮ 13 str.2 d. 4 p.), TINP Nuostatų 6,8 punktų normoms. Kadangi ginčo sprendime nurodyti detaliojo planavimo tikslai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 daliai, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, TINP planavimo schemos sprendiniams bei TINP nuostatų 6,8 punktams, teismas konstatavo, kad atsakovė, priimdama ginčo sprendimą, pažeidė LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį. Leidimas rengti detalųjį planą yra parengiamasis administracinis veiksmas detaliajam teritorijos planavimui ir jis turi atitikti visus įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimus, nepažeisti viešojo intereso, nesukelti tretiesiems asmenims nepagrįstų ir neteisėtų lūkesčių.

39III.

40Apeliaciniu skundu Trakų rajono savivaldybės taryba prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir kreiptis į Konstitucinį teismą.

41Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

421. Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatos neįtvirtina pareiškėjo teisės ginti viešuosius interesus teisme. Pareiškėjo įgaliojimai organizuoti TINP veiklą ir rūpintis TINP negali būti sutapatinti su TINP direkcijos teise kreiptis į teismą LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies tvarka. Be to, teisė ginti viešąjį interesą teisme gali būti nustatyta tik įstatymo, o ne poįstatyminių aktų. Visi poįstatyminiai teisės aktai yra priimami įgyvendinti ir detalizuoti įstatymų nuostatas. Aplinkybė, jog poįstatyminis teisės aktas yra priimtas įgyvendinant įstatymą nesudaro pagrindo teigti, jog teisė kreiptis į teismą TINP direkcijai gali būti suteikiama Kultūros ministro įsakymu, o ne įstatymu. Nustačius, jog pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismą dėl kitų asmenų teisių, valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, administracinis teismas nagrinėjamu atveju turi įvertinti, ar Tarybos sprendimas pažeidžia subjektines pareiškėjo teises arba įstatymų saugomus jo interesus. Tokių subjektinių teisių pažeidimų TINP direkcija nenurodė, jų nenustatė ir teismas. Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-284-2005).

432. Ginčas kilęs dėl Trakų rajono savivaldybės sprendimo, priimto detaliojo plano rengimo procedūros metu (sprendimą leisti rengti detalųjį planą). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 4 ir 5 punktų nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio ginčams spręsti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas šia ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudojo, todėl jo skundas turi būti paliktas nenagrinėtas (ABTĮ 103 str. 1 p.) arba byla nutraukta (ABTĮ 101 str. 7 p.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-81-06).

443. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AI0-31/2007 matyti, jog yra pagrindas manyti, kad 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 912 (toliau – ir nutarimas) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nebuvo pažeista Vyriausybės nutarimo paskelbimo tvarka dėl to, kad jį paskelbė ne jį pasirašęs pareigūnas. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, jog "įstatymus ir kitus teisės aktus "Valstybės žiniose" oficialiai skelbia juos pasirašę pareigūnai". Vyriausybės nutarimą pasirašė du pareigūnai - Ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius ir Pramonės ir prekybos ministras, l.e. statybos ir urbanistikos ministro pareigas Kazimieras Juozas Klimašauskas. Todėl šie pareigūnai turėjo teisę ir pareigą oficialiai paskelbti Vyriausybės nutarimą "Valstybės žiniose". Įsakymą paskelbti Nutarimą priėmė Statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys. Darytina išvada, kad Vyriausybės nutarimą paskelbė neįgaliotas šį veiksmą atlikti asmuo.

45Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė norminį teisės aktą ir jo priedus, kaip atskirus dokumentus, kuriems taikomas skirtingas teisinis paskelbimo reglamentavimas. Imperatyvios teisės normos, įtvirtinančios reikalavimą skelbti norminius teisės aktus „Valstybės žiniose", negali būti aiškinamos siaurinamai. „Valstybės žiniose" yra paskelbta eilė norminių aktų kartu paskelbiant jų grafinius priedus-interalia, Lietuvos bendrasis planas (Valstybės žinios, 2002 11 15, Nr. 110-4852).

46Pirmosios instancijos teismas Vyriausybės nutarimo prieštaravimą Konstitucijai vertino subjektyviuoju požiūriu - atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas pateikė TINP schemos grafinės dalies kopiją. Toks vertinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Vyriausybės norminis teisės aktas yra norminis teisės aktas skirtas ne tik atsakovui.

471993 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras A. Vapšys priėmė įsakymą Nr. 212 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" (toliau vadinamas Įsakymu), kuriuo nutarė paskelbti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.912 "Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą ir aiškinamąjį raštą). Įsakyme nurodyta, kad "Planas neskelbiamas. Su juo galima susipažinti Statybos ir urbanistikos ministerijoje, Trakų rajono valdyboje, Trakų nacionalinio parko direkcijoje".

48Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. liepos 9 d. nutarime išaiškino, kad visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią. Priedėlių atskirti nuo teisės akto negalima, nes keičiant juose konkrečiai išdėstytą turinį keičiasi ir viso norminio teisės akto turinys. Taigi Seimo priimtą įstatymą sudaro ne tik straipsniai, kuriuose yra patvirtintos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos, savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir kt., bet ir įstatymo priedėliai, sukonkretinantys pajamas, taip pat išdėstytas išlaidas pagal asignavimų valdytojus ir kitus rodiklius". 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Vienas iš teisinės valstybės principo elementų yra tas, kad teisės aktų galia nukreipta į ateitį. Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 16 d. nutarime konstatavo, įstatymo ar kito teisės akto galia nukreipiama į ateitį. Negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų." Teisinės valstybės principo esminis elementas taip pat yra tas, kad galioja tik paskelbti teisės aktai. Teisė negali būti nevieša. Konstituciniai reikalavimai, kad galiotų tik paskelbti teisės aktai ir kad jie galiotų į ateitį, - svarbi teisinio tikrumo prielaida. Pagal Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus, ir jie turi būti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybės priimami teisės aktai yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiam subjektui ar subjektų ratui jie skirti.

49Pagal Konstituciją Vyriausybės nutarimų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka turi būti nustatyta įstatymu. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 1 straipsnį oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas „Valstybės žiniose".

50Vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą Vyriausybės nutarimai privalo būti oficialiai skelbiami "Valstybės žiniose". Iš minėtų staripsnių sisteminės analizės darytina išvada, jog oficialiu Vyriausybės nutarimo paskelbimu laikomas tik paskelbimas "Valstybės žiniose". Todėl paskelbimas kitais būdais yra neteisėtas. Paskelbiant Vyriausybės nutarimą buvo pažeistos imperatyvios Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės normos, o TINP schema laikytina oficialiai nepaskelbta. Remiantis išdėstytu mano, kad 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos tvirtinimo" bei 1993 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymas Nr. 212 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, 95 straipsniui, įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 1 straipsniui, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 2 straipsnio 3 daliai.

51Priimant sprendimą buvo laikomasi su Tarybos sprendimo priėmimu susijusių norminių teisės aktų reikalavimų, inter alia, Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų. Aplinkybė, jog visi teisės aktai, kurių buvo laikomasi bei kurie buvo įgyvendinti, nėra nurodyti Skundžiamame sprendime, nėra pagrindas Sprendimui panaikinti (ABTĮ 89 str.). Reikalavimas nurodyti visus be išimties įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, kurių reikalavimų turi būti laikomasi priimant Tarybos sprendimą, neatitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimų.

52Aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, jog šios teises normos pagrindu priimtas teisės aktas (šioje byloje - Tarybos sprendimas) gali būti pripažintas neteisėtu tik nustačius jo tikslus bei pagrindus jų prieštaravimą specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

53Teismas netinkamai išaiškino Tarybos sprendimo turinį ir tikslus, dėl ko buvo padaryta visiškai nepagrįsta ir neteisėta išvada, susijusi su jo prieštaravimu Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Tarybos sprendimu nebuvo išduotas leidimas statyboms, nenumatytoms TINP Schemoje, ar kitu būdu nebuvo suteikta teisė vykdyti ar įsipareigota ateityje suteikti teisę vykdyti tokias statybas. Tarybos sprendimu buvo leista rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, detalųjį planą. Leidimo išdavimas reiškia, kad detaliojo plano rengimo metu, dalyvaujant visuomenei, TINP direkcijai bei vykdant visas teisės aktų nustatytas procedūras, yra rengiamas teritorijos detalusis planas. Detaliojo planavimo metu yra nustatoma, ar galima statyba nurodytoje teritorijoje, ir jei galima - kokiomis sąlygomis. Detaliojo planavimo procedūros metu yra sprendžiama eilė kitų svarbių žemės naudojimo klausimų, tame tarpe, sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio, rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimo, teritorijos tvarkymo priemonių, servitutų, rekreacinės veiklos specializacijos nustatymo ir kt, kurie nėra susiję su statybos reglamentų planuojamoje teritorijoje nustatymu. Tarybos sprendime nurodyta teritorija yra rekreacinių įstaigų teritorijoje, kurios tikslas yra "Statyti rekreacijos įstaigas, jų aplinką pritaikyti poilsiavimui" (TINP Schemos III d. 3 p. 3 papunktis).

54TINP Schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punktas nustato, kad viena iš rekreacines sistemos formavimo krypčių yra "Apriboti naujų atostoginio poilsio bazių statybą esamų plėtimą pirmoje eilėje panaudojant esamas poilsio įstaigas, pritaikant jas parko uždaviniams, prailginant jų veiklos sezoną". Ši norma neįtvirtina naujų atostoginio poilsio bazių statybos draudimo, tačiau įtvirtina vieną iš pagrindinių rekreacinės sistemos formavimo krypčių. Ši teisės norma aiškintina sistemiškai su TINP Schemos III dalies 3 punkto 1 papunktyje įtvirtintu rekreacijos įstaigų teritorijų tikslu: "Statyti rekreacijos įstaigas, jų aplinką pritaikyti

55poilsiavimui". Tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į UAB "Kempingas slėnyje" 2005 m. rugpjūčio 11 d. prašymą. Konstatavus, jog UAB "Kempingas slėnyje" valdoma rekreacijos įstaiga yra maksimaliai išnaudojama, nėra pagrindo teigti, kad TINP Schemos III dalies 3 punkto 1 papunktyje nurodyto rekreacijos įstaigų teritorijų tikslo statyti rekreacijos įstaigas įgyvendinimas (esamos poilsio bazės plėtimas) prieštarauja TINP Schemos IV skyriaus 4 dalies 2 p. nustatytai rekreacinės sistemos formavimo krypčiai.

56Teismas nenurodo, kuo remiantis yra daroma išvada, jog Tarybos sprendimo priėmimo pasėkoje bus įsteigta nauja poilsio įstaiga, todėl išvados apie Tarybos sprendimo prieštaravimą TINP Schemos 3 priedui, numatančiam baigtinį rekonstruotinu ir statomų poilsio įstaigų sąrašą, yra visiškai nepagrįstos ir neteisėtos. Šios teismo išvados yra neparemtos jokiais įrodymais ir grindžiamos išimtinai prielaidomis apie ateityje tariamai būsimus TINP Schemos reikalavimų pažeidimus.

57Tarybos sprendime nėra įtvirtintų jokių nuostatų apie naujų poilsio įstaigų kūrimą. Priešingai, iš UAB "Kempingas slėnyje" 2005 m. rugpjūčio 11 d. prašymo matyti, jog teritorija galimai bus skirta jau veikiančios rekonstruotinos poilsio įstaigos nurodytos TINP Schemos 3 priede teikiamų paslaugų plėtotei. Esamų poilsio įstaigų rekonstrukcija ir teikiamų paslaugų gerinimas yra glaudžiai susijęs su naujo žemės sklypo sutvarkymu ir pritaikymu rekreacijai.

58Sprendime nurodyta teritorija priskirta rekreacinių įstaigų teritorijai (TINP Schema). Rekreacinių įstaigų teritorija yra priskiriama rekreacinio prioriteto zonoms (TINP Nuostatų 6.3 p.). Sistemiškai aiškinant TINP Reglamento 43.1 p. ir 43.2 p. darytina išvada, kad Rekreacinių įstaigų teritorija, kurioje yra numatyta poilsio įstaigų (statinių) statyba, yra priskiriama intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijoms.TINP Reglamentas nustato, kad Trakų istoriniame nacionaliniame parke skatinama pažintinio turizmo organizavimas, poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, kurios nustatytos planavimo schemoje ar kituose specialiuosiuose planuose, bei rekreacinės infrastruktūros kūrimas (TINP Reglamento 59.8-59.10 p.). Šios teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Tarybos sprendimas yra priimtas tinkamai atsižvelgiant į TINP Reglamento 43.2 punkto reikalavimus, nes Tarybos sprendime nurodyta teritorija yra priskirta intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijoms, kuriose TINP Schema numato rekreaciniu ištaigų statybą.

59Skundžiamame teismo sprendime teismas nurodo, kad "Teritorijų planavimo dokumentų statinių ir įrenginių statybos, kelių inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti TINP Schemai. Toliau teismas nurodo, kad "Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas <...> nėra planavimo dokumentas". Akivaizdu, jog teismo išvados yra viena kitai prieštaraujančios. Pripažinus, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas nėra planavimo dokumentas, jam nėra taikomi TINP Nuostatų 8 punkto reikalavimai.

60Tarybos sprendimo ir jo aiškinamojo rašto matyti, jog leidžiant rengti teritorijos detalųjį planą yra siekiama eilės tikslų (patenkinti visuomenės rekreacinius poreikius, užtikrinti racionalų rekreacinių išteklių naudojimą ir apsaugą), neprieštaraujančių teisės aktų reikalavimams. Priešingai negu teigiama teismo sprendime, UAB „Kempingas slėnyje" savo prašyme nepareiškė apie norą statyti naujus statinius teritorijoje, kuri nurodyta prašyme. Kempingo plėtra nėra neišvengiamai susijusi su teritorijos užstatymu naujais statiniais. Iš UAB „Kempingas slėnyje" atsiliepimo į skundą ir paaiškinimų matyti, jog kempingo plėtrai yra reikalinga įrengti vaikų žaidimo aikštelių, pėsčiųjų pasivaikščiojimo, dviračių takų, vietų lauko pramogoms, vietų (vejos) palapinėms statyti, kempingo aikštelių. Teismas neįvertino UAB „Kempingas slėnyje" nurodytos aplinkybės, jog teritorijoje jokių kapitalinių statinių statyti nereikia, nes sanitarinės higienos patalpos, pirtys, viešojo maitinimo pastatai jau yra šiuo metu esame sklype ir pilnai patenkintų papildomai atvykusių turistų poreikius. Šių rekreacijos įrenginių įrengimą kempinguose numato ir Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas Dėl kempingų klasifikavimo reikalavimų patvirtinimo (2003 m. kovo 26 d. Nr. 2I-v). Tarybos nutarime įtvirtinti tikslai atitinka TINP Schemos III dalies 3 p. 1 papunktyje nurodytą rekreacijos teritorijų tikslą statyti rekreacijos įstaigas, jų aplinką pritaikyti poilsiavimui. TINP Nuostatų 5.13 punkte nurodytą TINP uždavinį plėtoti pažintinį turizmą, sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, trumpalaikį poilsiavimą specialiai tam įrengtose ir skirtose teritorijose. TINP Reglamente nurodytai skatinamai veiklai: pažintinio turizmo organizavimas, poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, rekreacinės infrastruktūros kūrimas (59.8-59.10 p.). Tarybos sprendimas atitinka TINP Schemą ir joje įtvirtintas pagrindines TINP rekreacinės sistemos plėtotės nuostatas. Tarybos sprendime nurodyta teritorija yra priskiriama intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijoms, kuriose pagal TINP Schemą yra numatytos Rekreacinės įstaigos.

61Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 56 priedą (grafinis). Teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovo paaiškinimus, jog 77 miškų kvartalas užima ne visą planuojamą teritoriją, o yra netaisyklinga forma išsidėstęs maždaug pusėje pusiasalio (77 miško kvartalo teritorija pažymėta žalia spalva ir apibrėžta raudona linija). Likusioje pusiasalio dalyje yra pažymėta ne miško, o miesto teritorija, kuriai Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimas netaikomas. Vykdant detaliojo planavimo procedūras, būtų nustatytas kiek teritorijos užima valstybiniai miškai, o kiek kitos paskirties žemė. Tai nustačius, vykdant detaliojo planavimo procedūras yra nustatoma ir atitinkama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos režimas, teritorijos tvarkymo priemonės. Nei Tarybos sprendimu, nei UAB „Kempingas slėnyje" prašymu nėra numatytas tikslas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, o dėl to Miškų įstatymas šioje byloje pritaikytas nepagrįstai.

62Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog „ABTĮ normose Įtvirtinta teisėjo (teismo) pareiga nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištirti ir priimti teisėtą ir pagrįstą atitinkantį įstatymo reikalavimus, sprendimą (81, 86, 87 straipsniai). Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė šias nuostatas, ir tokia teisės normų pažaida lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą tiriant ir vertinant įrodymus, nustatant visas svarbias aplinkybes, nebuvo aktyvus. Teismas apsiribojo byloje esančių rašytinių įrodymų aprašymu ir materialinės teisė normų aiškinimu, nereikalaudamas naujų papildomų įrodymų, jų netirdamas ir nevertindamas sąveikoje su byloje jau esančiais įrodymais" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A - 789-2003). Akivaizdu, jog teismas, neišreikalavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 56 priedo originalo išrašo, pažeidė teismo aktyvumo administraciniame procese principo reikalavimus.

63Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, Valstybiniai parkai buvo įsteigti gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu. Saugomų teritorijų įstatymas, reglamentuojantis saugomų teritorijų naudojimą ir apsaugą, taip pat kitus visuomeninius santykius susijusius su saugomomis teritorijomis, įsigaliojo 1993 m. lapkričio 24 d. (Žin., 1993, Nr.63-1188). Šio įstatymo 26 straipsnis nustatė valstybinių parkų tarnybų teises ir pareigas - Valstybinių parkų tarnybos, Įgyvendindamos parko uždavinius ir remdamosi parkų teritorinio planavimo dokumentais, atsako už parko būklę, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl žemės, miško, vandenų rekreacinės infrastruktūros naudojimo, nustato parko teritorijos lankymo tvarką, kontroliuoja fizinių ir juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę) veiklą parkų teritorijose, teikia ieškinius dėl valstybinių parkų nuostatų ir teritorijos naudojimo pažeidimų įstatymų nustatyta tvarka. 2001 m. gruodžio 4 d. priėmus naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją, veiklą valstybiniuose parkuose organizuoti buvo pavesta jau nebe valstybinių parkų tarnyboms, o valstybės biudžetinėms įstaigoms - direkcijoms. Naujoje Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyti esminiai valstybinių parkų direkcijų veiklos uždaviniai, taip pat nurodyta, kad direkcijos turi ir kitas jų nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Toks teisinis reglamentavimas nulėmė tai, kad valstybinių parkų direkcijų kompetencija buvo galutinai suformuota jų nuostatuose, kuriuose atitinkamai buvo atkartotos LR Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalies normos ir nustatytos papildomos direkcijų teisės bei pareigos. Sistemiškai aiškinat nurodytas teisės normas darytina išvada, kad valstybinių parkų direkcijos, tame tarpe ir TINP direkcija, turi specialią kompetenciją, kuri yra neatsiejamai susijusi su valstybės interesų saugomose teritorijose apsauga ir gynimu. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą 2007 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A -215/2007.

64Tarybos sprendimo priėmimas, kuriuo leidžiama pradėti detalųjį teritorijos planavimą, nėra priskiriamas nei vienam Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje nurodytam detaliojo teritorijų planavimo proceso etapų. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19, 20, 36, 37 dalių, 25, 34 ir 35 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarybos sprendimas leisti rengti detalųjį planą nėra detaliojo planavimo proceso dalis, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms nesuteikta teisė tikrinti savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais leidžiama pradėti detalųjį planavimą, teisėtumo. Tokio administracinio akto teisėtumo tikrinimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka netaikoma.

65Dėl atsakovo pateikto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar 1993 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.912 atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" nuostatas.

66Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 912 paskelbė jį pasirašę pareigūnai (Žin., 1993, Nr.68-1287). Tuo tarpu Statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys priėmė įsakymą paskelbti ne 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 912, o šiuo nutarimu patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planą ir aiškinamąjį raštą) (Žin., 1994, Nr.10-162).

671993 metais galiojusioje Saugomų teritorijų įstatymo 6 straipsnio 5 punkto redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad saugomos teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

68Pagal Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 (Žin., 1993, Nr. 10-251), 4 punktą teritorinis planavimas yra bendrasis ir specialusis. Specialusis teritorijų planavimas nagrinėja ir reguliuoja ūkio šakos ar infrastruktūros teritorinį plėtojimą, specialios paskirties teritorijų ar kraštovaizdžio kompleksų tvarkymą (žemėtvarką, miškotvarką, urbanistiką, rekreacinių bei saugomų teritorijų tvarkymą, komunikacijų išdėstymą). Rengiant TINP planavimo schemą - specialųjį teritorijų planavimo dokumentą - buvo laikomasi visų nuostatų 19 punkte įtvirtintų teritorinio planavimo dokumentų (projektų) užsakovams keliamų reikalavimų, ji buvo patvirtinta 1993 m. gruodžio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr.912, įregistruota planavimo dokumentų registre (Nr. 110792000003), aiškinamasis raštas paskelbtas "Valstybės žiniose", nurodoma, kur galima susipažinti su TINP planavimo schemos grafine dalimi, ji pateikta suinteresuotoms institucijoms.

69Analizuojant Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas (įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos", Saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus) darytina išvada, kad atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų specifiškumą ir jų paskelbimo technines galimybes buvo numatyta atskira teritorijų planavimo dokumentų skelbimo tvarka. Be to, teisės aktai, ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo metu reglamentavę įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo tvarką, nebuvo įtvirtinę pareigos "Valstybės žiniose" skelbti Vyriausybės nutarimų priedus, kurie lyg ir nesudarė Vyriausybės nutarimo dalies. Dabar galiojančiuose teisės aktuose taip pat nustatyta atskira teritorijų planavimo dokumentų skelbimo tvarka.

70(Lietuvos Respublikos Seimui 2007 m. sausio 16 priėmus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3(1) straipsniu įstatymą (Žin., 2007, Nr. 12-493), įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" buvo papildytas 3(1) straipsniu, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės aktai turi priedų (brėžinių, lentelių grafikų schemų žemėlapių ar kt.), kuriuos paskelbti „Valstybės žiniose " nėra techninių galimybių tokie teisės aktai oficialiai paskelbiami tą pačią dieną „Valstybės žinių" interneto tinklalapyje I (www.valstybes-zinios.lt) - teisės aktas su priedais, o „Valstybės žiniose " - teisės aktas be priedų. Siekiant suvienodinti teisinį reglamentavimą ir išvengti teisės normų prieštaravimų, atitinkamai buvo pakeista ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalis: Patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės Įstaigų aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo Įstatymų nustatytais atvejais paskelbiamas „Valstybės žiniose" ir visas teritorijų planavimo dokumentas paskelbiamas „Valstybės žinių" interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt), savivaldybės patvirtintas specialusis planas Įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Toks teisinis reglamentavimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktiką. 2003 m. spalio 29 d. nutarime Konstitucinis teismas konstatavo, kad Konstitucija expressis verbis nenustato teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinių ar visų galimų jų paskelbimo būdų. Tai nustatyti įstatymu turi įstatymų leidėjas. Reguliuodamas šiuos santykius, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į teisės aktų įvairovę ir jų turini gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą.)

71Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad žemė, miškai, parkai, vandens I telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų parkų vandens telkinių I tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotiną reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. TINP direkcija savo procesiniuose dokumentuose nurodė net keletą teisės aktų, kuriems prieštarauja Trakų rajono savivaldybės 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr.S 1-353, bei išdėstė argumentus, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

72Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija su skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde papildomai pateiktas reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" paskelbimo neteisėtumo pripažinimo yra nepagrįstas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį specialusis planas apibūdinamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir apsaugos kryptis, priemones ir reikalavimus, ir tai reiškia, kad specialusis planas nėra teisės aktas, kuriam turi būti taikomos Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo reikalavimai. Tai nurodo ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostata, kad patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų sprendimas dėl šio plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose". Taip pat pažymime, kad Statybos ir urbanistikos ministro 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo" skelbia jau patvirtintą minėtu Vyriausybės nutarimu planavimo dokumentą, o ne įsako paskelbti Vyriausybės nutarimą, kaip yra teigiama apeliaciniame skunde.

73Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra valstybinės reikšmės specialusis planavimo dokumentas, todėl šios schemos grafinės dalies nepaskelbimas nesudaro pagrindo Vyriausybės nutarimo, kuriuo šia schema yra patvirtinta, negaliojimui.

74Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino atsiliepimo į skundą argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

75Trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovės prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

76Teisėjų kolegija

konstatuoja:

77IV.

78Byla sustabdytina.

79Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo", kuriuo patvirtinta TINP planavimo schema (grafinė dalis) nebuvo paskelbta, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, LR Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 1993 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai (įstatymo Nr. 119 2005 m.liepos 7 d. redakcijos 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai).

80Konstituciniame teisme yra priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas Nr. 1B-25/2007 (gautas 2007 m. gegužės 15 d., bylos Nr. 23/07) Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo" atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsniui, 3 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 9 straipsnio 1 daliai, taip pat dėl minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai

81Apeliantas savo skundą grindžia 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 912 "Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo", kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje ir jo teisėtumo klausimą priėmė nagrinėti Konstitucinis teismas.

82Esant šioms aplinkybėms administracinė byla sustabdytina iki bus išnagrinėta Konstituciniame teisme byla Nr. 23/07.

83Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

84sustabdyti administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išnagrinės byla Nr. 23/07.

85Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos atstovui Gintarui Abaravičiui, trečiųjų... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – ir TINP direkcija,... 8. Nurodė, kad, skundžiamas sprendimas yra nesuderinamas su Trakų istorinio... 9. Paaiškino, kad Sprendimas Nr. S1-353 negalėjo būti priimtas ir dėl to, kad... 10. Teigia, kad Sprendimas prieštarauja ir TINP miškotvarkos projektui,... 11. Nurodė, kad sprendimo rengti detalųjį planą, kurio tikslai prieštarauja... 12. Atkreipė dėmesį, į tai, kad TINP direkcija, prašydama panaikinti... 13. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip... 14. Atsiliepime paaiškino, kad sprendimą Nr. S1-353 Taryba priėmė... 15. Teigia, kad spręsti ginčams dėl teritorijų planavimo yra nustatyta... 16. Teismo posėdyje atsakovės atstovas pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos... 17. Prašymą grindė tuo, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (1994 m. kovo... 18. Dėl skundo esmės paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėjo skundu... 20. Atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba skundžiamo sprendimo nesuderino su TINP... 21. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija su pareiškėjos skundu... 22. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros... 23. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Kempingas slėnyje“ prašė atmesti... 24. II.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu... 26. Teismas nurodė, kad TINP nuostatų, patvirtintų Kultūros ministro 2005 m.... 27. Teismas nustatė, kad skundžiamas administracinis aktas Teritorijų planavimo... 28. Nors atsakovas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą... 29. 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 912 priėmimo ir paskelbimo... 30. LR Vyriausybei priimant ir paskelbiant „Valstybės žiniose“ 1993 m.... 31. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl to, kad TINP planavimo schemos... 32. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 31... 33. Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr.... 34. Teismas nustatė, kad LR Vyriausybė Trakų istoriniam nacionaliniam parkui,... 35. Kadangi teritorija, kurioje atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr.... 36. Teismas nurodė, kad pagal specialųjį teritorijų planavimo dokumentą - TINP... 37. Teritorija, kurioje atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S1-353... 38. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio4 dalis nustato, kad detalieji... 39. III.... 40. Apeliaciniu skundu Trakų rajono savivaldybės taryba prašo panaikinti... 41. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 42. 1. Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatos neįtvirtina... 43. 2. Ginčas kilęs dėl Trakų rajono savivaldybės sprendimo, priimto detaliojo... 44. 3. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d.... 45. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė norminį teisės aktą ir... 46. Pirmosios instancijos teismas Vyriausybės nutarimo prieštaravimą... 47. 1993 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras... 48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. liepos 9 d. nutarime... 49. Pagal Konstituciją Vyriausybės nutarimų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka... 50. Vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies 4... 51. Priimant sprendimą buvo laikomasi su Tarybos sprendimo priėmimu susijusių... 52. Aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, kuria... 53. Teismas netinkamai išaiškino Tarybos sprendimo turinį ir tikslus, dėl ko... 54. TINP Schemos IV skyriaus 4 dalies 2 punktas nustato, kad viena iš rekreacines... 55. poilsiavimui". Tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į UAB... 56. Teismas nenurodo, kuo remiantis yra daroma išvada, jog Tarybos sprendimo... 57. Tarybos sprendime nėra įtvirtintų jokių nuostatų apie naujų poilsio... 58. Sprendime nurodyta teritorija priskirta rekreacinių įstaigų teritorijai... 59. Skundžiamame teismo sprendime teismas nurodo, kad "Teritorijų planavimo... 60. Tarybos sprendimo ir jo aiškinamojo rašto matyti, jog leidžiant rengti... 61. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos... 62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog „ABTĮ... 63. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su apeliaciniu skundu nesutinka.... 64. Tarybos sprendimo priėmimas, kuriuo leidžiama pradėti detalųjį teritorijos... 65. Dėl atsakovo pateikto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį... 66. Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 912 paskelbė jį pasirašę... 67. 1993 metais galiojusioje Saugomų teritorijų įstatymo 6 straipsnio 5 punkto... 68. Pagal Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų,... 69. Analizuojant Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 priėmimo... 70. (Lietuvos Respublikos Seimui 2007 m. sausio 16... 71. Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad žemė,... 72. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija su skunde išdėstytais... 73. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra valstybinės... 74. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas... 75. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir... 76. Teisėjų kolegija... 77. IV.... 78. Byla sustabdytina.... 79. Apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su... 80. Konstituciniame teisme yra priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiojo... 81. Apeliantas savo skundą grindžia 1993 m. gruodžio 6 d. LR Vyriausybės... 82. Esant šioms aplinkybėms administracinė byla sustabdytina iki bus... 83. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98... 84. sustabdyti administracinę bylą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas... 85. Nutartis neskundžiama....