Byla A-662-1929-14
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. (K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. (K. K.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas K. K. (K. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2013 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 315 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ( - ) piliečiui K. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą ( - ) išduoti jam nacionalinę vizą. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde paaiškino, kad buvo priimtas į studijas Kauno technologijos universitete (toliau – ir KTU) nuo 2011–2012 mokslo metų pavasario semestro turėdamas nacionalinę daugkartinę vizą. 2012 m. gruodžio 5 d., ketindamas ir toliau mokytis Lietuvoje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2013 m. sausio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Dėl nesusipratimo pavėlavęs sumokėti studijų įmoką už 2012–2013 mokslo metų pavasario semestrą, 2013 m. gegužės 31 d. pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. KTU Tarptautinių ryšių skyrius Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išsiuntė prašymą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į KTU prašymą, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2013 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. (154-1)31-768)(00362) leidimą panaikinti. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 20-12-SP24-15 pareiškėjas buvo įpareigotas išvykti į ( - ) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Vykdydamas nurodytą sprendimą, pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 17 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos.

6Pažymėjo, kad apie įsiskolinimą už studijas ir apie tai, kad buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, sužinojo tik gavęs Migracijos departamento 2013 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (15 4-1)31-768)(00362). Sužinojęs, kad yra susidaręs įsiskolinimas už studijas, 2013 m. rugpjūčio 14 d. jį padengė. Taip pat sumokėjo išankstinę vienų metų studijų įmoką (9 668 Lt) ir kreipėsi į KTU su prašymu tęsti studijas. KTU sutiko tarpininkauti dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo (patvirtino, kad studijuodamas gyvena KTU priklausančiame bendrabutyje ( - ), esančiame ( - ), Kaune, įsipareigojo aprūpinti gyvenamuoju plotu visą studijų universitete laikotarpį ir patvirtino, kad turi pakankamai lėšų studijoms, kelionei į kilmės šalį bei pragyvenimui Lietuvoje už pirmuosius bei 2013–2014 metų studijų metus yra sumokėjęs). Be kita ko, KTU užtikrino, kad jeigu jis būtų įpareigotas priverstinai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir neturės lėšų kelionei, padengs grįžimo kelionės išlaidas.

7Pareiškėjas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsniu, 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalimi, Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka ir teigė, kad, norėdamas tęsti studijas KTU, susimokėjęs už jas, turėdamas KTU tarpininkavimo raštus, užsieniečių būtinosios pagalbos Lietuvos Respublikoje išlaidų draudimo liudijimą, turėdamas pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje su prašymu išduoti nacionalinę vizą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, konstatavus, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Manė, kad ginčijamas Sprendimas nepagrįstas, nes paremtas tik prielaidomis. Jis nei laikinai gyvendamas Lietuvos Respublikoje, nei ( - ) jokia neteisėta veika, už kurią nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ir ( - ) įstatymus, niekada neužsiėmė ir neketina užsiimti. Teigė, kad yra ramus žmogus, geras ir stropus studentas, turintis tikslą baigti mokslus ir įgyti specialybę, visada gerai sutaria su universiteto vadovybe, dėstytojais bei studentais. Jo tikslas Lietuvos Respublikoje yra baigti mokslus, įgyti kvalifikaciją ir pagal ją dirbti. Pažymėjo, kad pateikė ambasadai visus būtinus dokumentus, pagrindžiančius numatomo buvimo tikslą ir pagrindą, o sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra visiškai nemotyvuotas. Dėl to yra apribojama teisė tinkamai apskųsti sprendimą, nes nesant sprendimo motyvų nesuprantama, dėl kokių realių priežasčių buvo atsisakyta išduoti daugkartinę vizą.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas, URM) atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 25–30) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą paaiškino, kad 2013 m. spalio 1 d. jis pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje prašymą nacionalinei D vizai gauti bei dokumentus. Ambasadoje esant kontraversiškos informacijos apie pareiškėją (jo, kaip tarpininko, vardas buvo minimas tarp grupelės studentų iš ( - ), kurie kreipėsi dėl studijų Alytaus kolegijoje). Iš turimos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dalyvauja UAB „One Rice“ restorano veikloje. Konsulinis darbuotojas, kilus abejonių dėl pareiškėjo deklaruoto atvykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, specialiuoju elektroniniu ryšiu kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas. 2013 m. spalio 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje konsulinių procedūrų valdymo sistemoje (KPVS) pateikė neigiamą išvadą dėl vizos išdavimo ir, remdamasi Įstatymo 19 straipsnio 6 punktu, rekomendavo vizos neišduoti. Atsižvelgiant į VSAT rekomendacijas, turimus įtarimus dėl pareiškėjo nelegalios imigracijos organizavimo bei į tai, kad pareiškėjas jau yra pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymus, priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjui nacionalinės D vizos.

10Atsakovas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies c papunkčiu, pagal kurį trečiųjų šalių piliečiai turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui bei grįžti į kilmės šalį arba vykti tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas (toliau – ir Vizų kodeksas) kaip vieną svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti, todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo teisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją, atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje. Atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka nustato konsuliniams pareigūnams pareigą patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.

11Atsakovas vadovavosi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. IV-233/V-66 patvirtintu Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Diplomatinės tarnybos įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsniu ir teigė, kad juose nustatyta Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno diskrecijos teisė įvertinti gautą pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti (neišduoti) vizą. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas arba jau priėmęs dokumentus, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Teigė, kad konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstų abejonių dėl jo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai lėšų vykimui ir pragyvenimui numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžti į savo gyvenamąją vietą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtai ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki šis susirinks ir pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Pareiškėjas, pateiktų dokumentų pagrindu negavęs prašomos vizos, turi teisę vėl kreiptis į ambasadą dėl vizos gavimo, pateikdamas papildomus duomenis ir dokumentus. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju konsului sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei jis oficialiai deklaravo, ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 144–146) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

13Vadovavosi Įstatymo, Tvarkos aprašo, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Vizų kodeksą, nuostatomis. Paaiškino, kad 2013 m. spalio 14 d. VSAT SKOV Migracijos skyrius per Konsulinių procedūrų valdymo sistemą gavo elektroninį paklausimą dėl vizos išdavimo ( - ) piliečiui K. K.. Ryšio priemonėmis buvo susisiekta su KTU atstovu ir išsiaiškinta, kad prieš kelias dienas minėtas užsienio pilietis sumokėjo už studijas ir vėl buvo įtrauktas į studentų sąrašą. Užsieniečių registro duomenų bazėje buvo nustatyta, kad minėtas užsienietis yra pažeidęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnio reikalavimus, Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 124 straipsnio 1 dalį, 125 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei 2013 m. rugpjūčio 21 d. priimtas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę. Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Konsulinių procedūrų valdymo sistemoje pateiktose užsieniečio anketos pastabose rekomendavo užsieniečiui vizos neišduoti, tačiau VSAT nedisponuoja visa informacija apie pareiškėją, todėl konsulinės įstaigos tarnautojas priima sprendimą įvertinęs visus duomenis.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 3 dalies d punktą, to paties straipsnio 7 dalį, 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, Įstatymo 19 straipsnio 4 punktą. Teismas nustatė, kad pagal VSAT turimus duomenis, pareiškėjas tarpininkavo grupelei studentų iš ( - ) gauti vizas studijoms Alytaus kolegijoje (studentai buvo silpni, pateikė suklastotus banko išrašus). Indijos migracijos tarnybų duomenys patvirtino, kad pareiškėjas Indijoje lankėsi 2012 ir 2013 metais, o minėtų studentų prašymai dėl vizų buvo užpildyti pareiškėjo ranka (t. I, b. l. 45). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas dalyvavo jo seseriai K. K. priklausančių juridinių asmenų (IĮ „One Rice“ ir UAB „Kavinukė“) (t. II, b. l. 15, 20–21) veikloje, t. y. iš AB SEB banko duomenų matyti, kad 2013 m. kovo 28 d. ir 2013 m. balandžio 5 d. pareiškėjas K. K. į IĮ „One Rice“ sąskaitą pervedė 1 000 ir 10 000 Lt bei 60 eurų (t. II, b. l. 22–23). Pareiškėjas prašyme išduoti vizą nurodė savo elektroninio pašto adresą ( - ) (t. II, b. l. 26, žr. prašymo 17 punktą), kuris taip pat buvo nurodomas IĮ „One Rice“ skelbime ieškant darbo virėjui (t. II, b. l. 14). Taip pat pareiškėjo elektroninio pašto adresas registro duomenyse nurodomas kaip vienas iš UAB „Kavinukė“ ir IĮ „One Rice“ kontaktinių duomenų (t. II, b. l. 15–16, 20–21). Nustatyta, kad ( - ) piliečiai J. S. ir A. T. pateikė prašymus išduoti nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą (t. II, b. l. 25, 26), kurie užpildyti pareiškėjo ranka ir kurių 17 punkte prie reikalavimo nurodyti prašymą pateikiančio asmens elektroninio pašto adresą įrašytas pareiškėjo adresas ( - ). Iš Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2014 m. vasario 17 d. rašto Nr. (15/5-10)10K-7356 (t. II, b. l. 17) nustatyta, kad ( - ) piliečiams J. S. ir A. T. buvo panaikintos daugkartinės nacionalinės vizos bei leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje (IĮ „One Rice“). Nustatyta, kad ( - ) piliečiai J. S. ir A. T. buvo įdarbinti ne IĮ „One Rice“, o UAB „Kavinukė“, kurios vadovė yra pareiškėjo sesuo, taigi jai bei UAB „Kavinukė“ dėl galimo minėtų asmenų nelegalaus darbo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas (t. II, b. l. 18). IĮ „One Rice“ savininkė, pareiškėjo sesuo, pripažino, kad J. S. ir A. T. buvo įdarbinti UAB „Kavinukė“. Vokietijos ambasada ( - ) Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje informavo, kad J. S. ir A. T. 2013 m. birželio 9 d. išvyko iš ( - ) ir, remiantis ( - ) Imigracijos tarnybos duomenimis, į ją negrįžo (t. II, b. l. 6–13). Pareiškėjas pokalbyje dėl vizos nurodė, kad jokia kita veikla, be studijų Lietuvos Respublikoje, neužsiima (t. I, b. l. 45).

17Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galimai užsiėmė nelegalios migracijos organizavimu, įdarbindamas asmenis su jo šeima susijusiose įmonėse, o studijos nebuvo vienintelis jo tikslas Lietuvos Respublikoje. Pažymėta, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio 6 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų KTU, nes nesumokėjo studijų įmokos, todėl Migracijos departamentas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (15/4-1)31-768 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 9–10). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas K. K. nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. yra Lietuvos Respublikoje su negaliojančiu leidimu laikinai gyventi, 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 20-12-SP24-15 įpareigojo jį iki 2013 m. rugsėjo 19 d. savanoriškai išvykti į ( - ) (t. I, b. l. 11). Nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo įsiskolinimą KTU bei išankstinę vienų metų studijų įmoką (t. I, b. l. 16) ir pateikė prašymą toliau tęsti studijas (t. I, b. l. 12–13). KTU 2013 m. spalio 29 d. rašte Nr. DV19-F-07-114 nurodė, kad pareiškėjas tik informavo, jog norėtų tęsti studijas (t. I, b. l. 86). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad jie nepatvirtina, jog pareiškėjas vėl yra įrašytas į KTU studentų sąrašus, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar yra panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 20-12-SP24-15 dėl įpareigojimo išvykti į ( - ). Atkreiptas dėmesys, kad Vizų kodekso preambulės 3 pastraipoje kaip viena iš svarbiausių vizų politikos sričių nurodomas siekis sustabdyti neteisėtą imigraciją. Iš cituotų Vizų kodekso nuostatų matyti, kad kompetentingos institucijos, nagrinėjančios prašymą išduoti vizą, įvertinusios pateiktus duomenis ir nustačiusios minėtus teisės normose įvardintus pagrindus, turi teisę atsisakyti išduoti vizą.

18Teismas vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu byloje Nr. C-84/12. Pagal Įstatymo nuostatas, pakanka pagrindo manyti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, ir viza jam neišduodama. Padaryta išvada, kad sprendimą atsisakyti išduoti vizą atsakingos institucijos gali priimti įvertinusios surinktą informaciją ir manydamos (turėdamos pagrįstų abejonių), kad jis gali kelti grėsmę. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis, ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014). Vis dėlto ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą apima pagrįstas abejones. Taigi turi būti objektyviai įrodyta priežastis abejoti pareiškėjo pateiktais duomenimis. Teismas darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje nustatė objektyvias priežastis, kuriomis remdamasi nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui, tinkamai ir aiškiai pagrindė savo sprendimą. Nustatyta, kad sprendimas buvo priimtas įvertinus VSAT atsakymą, pokalbio metu gautą informaciją bei gautus iš institucijų duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, tačiau sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija turi pareigą tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti (2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-35/2012, 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad sprendimas neišduoti pareiškėjui vizos buvo objektyviai pagrįstas surinktais duomenimis, motyvuotas, todėl skundžiamas Sprendimas laikytas pagrįstu.

19III.

20Pareiškėjas K. K. (K. K.) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

21Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus, kas sudaro pagrindą teismo procesinį sprendimą naikinti. Teigia, jog niekada netarpininkavo jokiems studentams gauti vizas studijoms ir jokia nelegalia migracija niekada neužsiiminėjo bei užsiiminėti nežada. Be to, nesutinka, kad minėtų studentų prašymai dėl vizų buvo užpildyti pareiškėjo ranka, nes jis jiems prašymų gauti vizas nepildė ir tokių įrodymų byloje nėra. Pažymi, jog bendraamžiams suteikus viešą informaciją apie studijas užsienyje, jis yra nepagrįstai kaltinamas nelegalia migracija, nes tokiu atveju ir universitetai, suteikiantys informaciją ir galimybę užsieniečiams studijuoti Lietuvoje, turėtų būti kaltinami nelegalia imigracija. Atkreipia dėmesį, jog Alytaus kolegija bendradarbiauja su „United skill pvt Ltd“ įmone ( - ), kuri tarpininkauja studentams iš ( - ), norintiems išvykti studijuoti į Lietuvos Respubliką.

22Nurodo, jog pareiškėjas 2012 m. ir 2013 m. buvo Chennai, tačiau Naujajame Delyje 2012 ir 2013 nebuvo, Naujasis Delis yra šiaurinėje Indijoje, t. y. 2 000 km nuo Chennai, todėl pareiškėjas, būdamas 2000 km nuo Naujojo Delio, niekaip negalėjo tarpininkauti grupelei studentų iš ( - ) gauti vizas studijoms Alytaus kolegijoje. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas užpildė prašymus J. S. ir A. T., nes byloje tai patvirtinančių dokumentų nėra, t. y. nėra padaryta rašysenos ekspertizė, o, pareiškėjo žiniomis, nei teismas, nei atsakovas neturi specialių žinių rašysenos ekspertizei atlikti. Pareiškėjo atstovei paprašius įtraukti K. K. trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes tik ji gali patvirtinti, kas rašė prašymus, teismas prašymą atmetė. Toks teismo elgesys yra šališkas ir neužtikrina pareiškėjo teisių į teisminę gynybą, pažeidžia rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus.

23Paaiškina, kad pareiškėjo sesuo K. K. yra IĮ „One Rice“ ir UAB „Kavinukė“ savininkė. Minėti juridiniai asmenys užsiima viešuoju maitinimu. K. K. veikla ypatinga yra tuo, kad ji teikia indiškus ir šrilankietiškus tautinius patiekalus. Dėl paminėtos priežasties K. K. ieškojo darbuotojų ( - ), o suradusi virėjus padėjo jiems užpildyti dokumentus vizoms gauti. Šias aplinkybes patvirtina ir K. K. savo pranešime, kuris pridedamas prie apeliacinio skundo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir jo sesuo naudoja vieną elektroninio pašto adresą ( - ), todėl ji vykdydama savo veiklą naudojo abiejų elektroninį adresą, nes į minėtą elektroninį paštą rašo visi artimieji iš ( - ). Todėl asmenų, kuriems ji padėjo užpildyti prašymus dėl vizos gavimo, prašymuose nurodė abiejų naudojamą elektroninį adresą, nes prašyme buvo būtina nurodyti elektroninį adresą, o jos kviečiami dirbti darbuotojai neturėjo savo asmeninio elektroninio adreso. Nurodo, jog pareiškėjas ir jo sesė naudoja tas pačias sąskaitas, nes jų išlaikymui tėvai perveda pinigus, kuriuos jie pasidalina. Todėl teismo argumentas, kad pinigų pervedimas patvirtina tai, jog pareiškėjas dirbo įmonių veikloje, yra visiškai nepagrįstas.

24Pabrėžia, kad visi kaltinimai pareiškėjo atžvilgiu dėl nelegalios imigracijos nėra patvirtinti. Teismas nurodo, jog pareiškėjas galimai užsiėmė nelegalios migracijos organizavimu, tačiau pareiškėjas nėra patrauktas atsakomybėn už neteisėtą veiką ar už ją nubaustas. Apkaltinamasis nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“). Neesant neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas užsiima nelegalia veikla, teismo išvados dėl pareiškėjo galimai padarytos neteisėtos veikos yra visiškai nepagrįstos. Visi atsakovo nurodyti įtarimai nėra pagrįsti įrodymais, o tik nepatvirtinta informacija iš asmenų, kurie teikia suklastotus dokumentus, kuri negali būti laikoma patikimu šaltiniu, o tik bandymu tiems asmenims galimai išvengti atsakomybės už suklastotų dokumentų teikimą. Visi pareiškėjo dokumentai visada buvo pateikti tvarkingi ir legalūs, pareiškėjas negali būti kaltinamas ir atsakingas už kitų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas. Nesant rimto pagrindo manyti, kad pareiškėjas užsiims neteisėta veika, atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti jam nacionalinę vizą. Atsakovo teiginiai, kad turėdamas tokią vizą pareiškėjas Lietuvoje gali užsiimti nelegalia veikla, paremti tik prielaidomis ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai visapusiškai neištyrė byloje esančių įrodymų, taip teismas pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį – pareiškėjo teisę į teisingą teismą, lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.

25Pažymi, jog pareiškėjui nėra apribotos teisės įvažiuoti į Šengeno valstybes. Išvykti iš Lietuvos jis turėjo dėl to, kad jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, o ne apribotas įvažiavimas. Šiuo metu nėra jokio galiojančio sprendimo įpareigoti jį išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog tam, kad pareiškėjas vėl galėtų įvažiuoti į šalį, turi būti panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 20-12-SP24-15 dėl įpareigojimo išvykti į ( - ). Paaiškina, jog pareiškėjas buvo du kartus nubaustas už tai, kad kurį laiką gyveno be leidimo gyventi, tačiau tiek pirmu, tiek ir antru atveju Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus pranešimai buvo siunčiami KTU, kuris pranešimų pareiškėjui neperdavė. Tai patvirtina ir į bylą pateikti 2013 m. liepos 19 d. ir 2013 m. liepos 31 d. pranešimai, kurie yra adresuoti KTU. Nesuprantama, kaip tokie svarbūs dokumentai nebuvo siunčiami tiesiogiai pareiškėjui. Be to, nesuprantamas ir nepateisinamas KTU elgesys dėl tokių dokumentų gavimo nepranešimo. Taip pat KTU nei gavęs pranešimus iš Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus, nei kreipiantis į juos dėl leidimo panaikinimo, nei nustačius aplinkybes, kad yra studijų nepriemoka, į pareiškėją nesikreipė, nors žinojo tikslų adresą ir telefono numerį. Paskirtų administracinių nuobaudų neginčijo, nes nenorėjo konfliktuoti. Pareiškėjo teigimu, teismas neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį, priimtas procesinis sprendimas nemotyvuotas, todėl pažeistas ABTĮ 87 straipsnis.

26Pabrėžia ir tai, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, jog priimdamas sprendimą dėl vizos išdavimo, gavęs neigiamą VSAT atsakymą, negalėjo priimti pareiškėjui palankaus sprendimo, nes VSAT savo atsiliepime nurodė, jog rekomendavo minėtam užsieniečiui vizos neišduoti, tačiau konsultacijos atsakymas buvo teigiamas. Atsakovas, įvertinęs minėtą informaciją dėl padarytų teisės pažeidimų, padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio 6 punktą turi būti atsisakyta išduoti vizą, kadangi atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos pareiškėjas yra nubaustas įstatymų nustatyta tvarka, padarymas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas ateityje sąmoningai užsiims Lietuvos Respublikoje neteisėta veikla, t. y. sistemingai vykdys tam tikrą neteisėtą veiklą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1109/2009), ta aplinkybė, kad asmuo buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius teisės pažeidimus, bei tai, jog jis buvo nuteistas už kriminalinio pobūdžio veikos padarymą, nebūtinai sudaro rimtą pagrindą manyti, kad šis užsienietis gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

27Nurodo, kad yra geras, sąžiningas žmogus, geras ir stropus studentas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti KTU charakteristika, 2013 m. gruodžio 10 d. ( - ) policijos komisariato pažyma, ( - ) Metodistų bažnyčios charakteristika, Džafnos mero charakteristika. Be to, jo sąžiningumą ir tinkamą elgesį patvirtina ir aplinkybės, kad banke išsiaiškinus, jog yra panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, jis iš karto kreipėsi į KTU ir Migracijos departamento prie Imigracijos reikalų skyrių, kur aiškinosi aplinkybes, ir gavęs sprendimą išvykti iš Lietuvos, jis taip ir padarė, o ne slapstėsi ar pabėgo į kitas šalis. Jo tikslas Lietuvos Respublikoje yra užbaigti mokslus, įgyti kvalifikaciją. Byloje esantis 2013 m. rugpjūčio 19 d. tarpininkavimo raštas Nr. AV10-92-1290 dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo patvirtina, kad pareiškėjas yra KTU studentas. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog rašte nurodyta, kad studijų pabaiga – 2016 m. birželio 30 d. Be to, 2013 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. AV10-92-1291 taip pat nurodyta informacija apie pareiškėjo studijas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas vėl yra įrašytas į KTU studentų sąrašus.

28Paaiškina, jog neturi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir būtent dėl šios priežasties kreipėsi vizos. Teismo argumentas dėl leidimo laikinai gyventi neturėjimo yra visiškai nereikšmingas bei patvirtina, jog teismas neįsigilino į bylą.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Išdėsto tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog VSAT, tarpininkaudamas konsultacijų metu, jokių pareiškėjo teisių nepažeidė.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2013 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 315, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą ( - ) piliečiui K. K., bei įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

33Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje nustatė objektyvias priežastis, kuriomis remdamasi nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui, tinkamai ir aiškiai pagrindė savo sprendimą, kuris priimtas įvertinus VSAT prie VRM atsakymą, pokalbio metu pateiktą informaciją bei kitus gautus iš institucijų duomenis.

34Pareiškėjas iš esmės su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus, kas yra pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti.

35Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, turėdamas daugkartinę nacionalinę vizą, į studijas Kauno technologijos universitete buvo priimtas nuo 2011–2012 mokslo metų pavasario semestro. Planuodamas studijas tęsti toliau 2012 m. gruodžio 5 d. su prašymu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. K. K. 2013 m. sausio 15 d. buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. (Nr. LT7318I09).

36Pareiškėjas už sutarties su universitetu nevykdymą 2013 m. gegužės 31 d. buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. Kauno technologijos universiteto Tarptautinių ryšių skyrius raštu apie tai informavo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir prašė panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ( - ) piliečiui K. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 20-12-SP24-15 pareiškėjas įpareigotas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo išvykti į kilmės valstybę.

37K. K. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Kauno technologijos universitetui sumokėjo įsiskolinimą už studijas ir pateikė prašymą toliau tęsti studijas Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakultete. Kauno technologijos universitetas patvirtino, jog aprūpins pareiškėją gyvenamuoju plotu visų jo studijų universitete laikotarpiu, jog jis turi pakankamai lėšų studijoms, kelionei į kilmės šalį ir pragyvenimui Lietuvoje, už pirmuosius ir 2013/2014 studijų metus yra sumokėjęs studijų mokestį bei užtikrino, kad jeigu būtų įpareigotas priverstinai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir neturėtų lėšų kelionei, padengtų grįžimo kelionės išlaidas. Mokslo įstaigos 2013 m. rugpjūčio 19 d. išduoti tarpininkavimo raštai dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo Nr. AV10-92-1290, dėl užsienio piliečio gyvenamosios vietos Nr. AV10-92-1292 ir dėl užsienio studento studijų universitete Nr. AV10-92-1291 buvo pateikti Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje.

38Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX–2206 redakcija). Šio įstatymo 19 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi šioje normoje įtvirtinta sąlyga (aplinkybė), kuriai atsiradus taikoma elgesio taisyklė (dispozicija), t. y. nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama. Minėtos normos specifika ta, kad joje įtvirtinta normos taikymo sąlyga, kuri nėra pakankamai detali ir išsami. Tokiais atvejais, kai šios sąlygos nėra aiškiai suformuluotos, kiekvienu konkrečiu atveju jas savo sprendime privalo detalizuoti kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Pažymėtina, jog nepakanka vien tik konstatuoti, kad tokios sąlygos (aplinkybės) yra, bet būtina jas nustatyti, konkrečiai įvardyti ir įvertinti.

39Pirmosios instancijos teismas, priimdamas negatyvų sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, jį iš esmės motyvuoja tuo, kad pareiškėjas galimai užsiėmė nelegalios migracijos organizavimu, įdarbindamas asmenis su jo šeima susijusiose įmonėse, o studijos nebuvo vienintelis jo tikslas Lietuvos Respublikoje. Šią savo išvadą teismas grindžia atsakovo pateikta informacija, kuri visumoje nėra pagrįsta faktine medžiaga. Konstatuojama, kad pareiškėjas tarpininkavo grupelei studentų iš ( - ) gauti vizas studijoms Alytaus kolegijoje (studentai buvo silpni, pateikė suklastotus banko išrašus) bei studentų prašymai dėl vizų buvo užpildyti pareiškėjo ranka. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas šią atsakovo pateiktą informaciją vertino kaip pagrįstą, nors byloje jokių įrodymų šiuo klausimu nėra.

40Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose nurodo, kad iš AB SEB banko duomenų matyti, kad 2013-03-28 ir 2013-04-05 pareiškėjas K. K. į ĮI „One Rice“, kuri priklauso jo seseriai, sąskaitą pervedė 1000 Lt, 10 000 Lt ir 60 eurų bei nurodė savo elektroninį paštą minėtos įmonės skelbime. Remiantis šiais duomenimis, padaryta išvada, jog pareiškėjas dalyvavo jo sesers K. K. priklausančios įmonės veikloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, vargu ar šių aplinkybių visetas yra pakankamas tokiai išvadai padaryti.

41Abejonių kelia ir tas faktas, jog teismas, neskyręs ( - ) piliečių J. S. ir A. T. pateiktų prašymų išduoti nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą rašysenos ekspertizės, padarė išvadą, kad jie užpildyti pareiškėjo ranka. Be to, tik viename iš minėtų prašymų (J. S.) yra nurodytas pareiškėjo elektroninio pašto adresas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ( - ) piliečiai J. S. ir A. T. į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, jiems Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo išduoti leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje (ĮI „One Rice“).

42Pirmosios instancijos teismas sprendime išreiškia abejones dėl pareiškėjo įrašymo į Kauno technologijos universiteto studentų sąrašus. ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina pareigą teismui išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismas turi būti aktyvus ir matydamas, kad pareiškėjo teisės jo reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, privalo išaiškinti pareiškėjui teisę tikslinti skundą bei esant būtinybei pats imtis iniciatyvos papildomiems įrodymams surinkti. Pažymėtina, jog teismas šios pareigos neatliko, kilusioms abejonėms pašalinti jokių veiksmų nesiėmė.

43Minėti argumentai patys savaime nelaikytini pakankamu atsisakymo išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą pagrindu, nes nėra rimto pagrindo konstatuoti neteisėtos veikos, kylančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, faktą. Be to, kai kurie teiginiai (dėl studijų Alytaus kolegijoje) byloje nėra patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, išskyrus atsakovo pateiktą informaciją. Tai reiškia, jog įvertinusi bylą įrodymų pakankamumo ir patikimumo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, objektyviai patvirtinančių tai, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Būtent atsakovui, priimančiam sprendimą, tenka pareiga šias aplinkybes atskleisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

44Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos ir vertinamos byloje nenustatytos ir neįvertintos aplinkybės (ar yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę), suteikta galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (dėl studijų Alytaus kolegijoje), taip pat spręstinas klausimas dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas K. K. ( 5. Skunde paaiškino, kad buvo priimtas į studijas Kauno technologijos... 6. Pažymėjo, kad apie įsiskolinimą už studijas ir apie tai, kad buvo... 7. Pareiškėjas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsniu, 2001... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir... 9. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad 2013 m. spalio 1 d. jis pateikė... 10. Atsakovas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d.... 11. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi,... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie... 13. Vadovavosi Įstatymo, Tvarkos aprašo, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu... 16. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir... 17. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galimai užsiėmė nelegalios... 18. Teismas vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d.... 19. III.... 20. Pareiškėjas K. K. (K. K.)... 21. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir... 22. Nurodo, jog pareiškėjas 2012 m. ir 2013 m. buvo Chennai, tačiau Naujajame... 23. Paaiškina, kad pareiškėjo sesuo K. K. yra IĮ „One... 24. Pabrėžia, kad visi kaltinimai pareiškėjo atžvilgiu dėl nelegalios... 25. Pažymi, jog pareiškėjui nėra apribotos teisės įvažiuoti į Šengeno... 26. Pabrėžia ir tai, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, jog priimdamas... 27. Nurodo, kad yra geras, sąžiningas žmogus, geras ir stropus studentas. Šias... 28. Paaiškina, jog neturi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados... 33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą,... 34. Pareiškėjas iš esmės su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu... 35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, turėdamas daugkartinę nacionalinę... 36. Pareiškėjas už sutarties su universitetu nevykdymą 2013 m. gegužės 31 d.... 37. K. K. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Kauno technologijos... 38. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindus... 39. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas negatyvų sprendimą pareiškėjo... 40. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose nurodo,... 41. Abejonių kelia ir tas faktas, jog teismas, neskyręs ( - ) piliečių 42. Pirmosios instancijos teismas sprendime išreiškia abejones dėl pareiškėjo... 43. Minėti argumentai patys savaime nelaikytini pakankamu atsisakymo išduoti... 44. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos ir... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....