Byla T-XX-39-08

1Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

2išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. B. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) nustatyti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr.74, 74-1, esančio Klebonų kaime, Šilutės rajone, ribas; 2) įpareigoti V. P. atlaisvinti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalį.

4Pareiškėja nurodė, kad 2002 m. rugpjūčio 7 d. buvo atlikti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr.74, 74-1 matavimai ir parengti žemės sklypo planai. Tai buvo padaryta, pažeidžiant pareiškėjos teises, nes žemės sklypo ribos su ja nebuvo suderintos. Pareiškėjas nurodė, kad Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. gegužės 14 d. nustatė jos teisių pažeidimus, kurie nėra išnykę iki šiol. Į pareiškėjos žemės sklypą, pažeidžiant riboženklius, yra įsiterpęs pasėlių laukas, priklausantis kaimyninio žemės sklypo savininkui A. P.. Taip pat, pažeidžiant riboženklius, į pareiškėjos sklypo pusę yra atkelta tvora, skirianti jos ir kaimyninį žemės sklypą. Pareiškėja nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 6 d. buvo nustatyta, kad savavališkai yra užimta jos žemės sklypo dalis. Šią sklypo dalį užėmė V. P., kurį dėl to Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius įspėjo. Tačiau įspėjimas V. P. nepaveikė ir jis neatlaisvino užimtos pareiškėjos sklypo dalies. Pareiškėja nurodė, kad, dar neparengus Grygališkės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, dalis žemės buvo atiduota kitiems asmenims. Šilutės rajono žemėtvarkininkai nesinaudojo tarpukaryje parengtais Klebonų kaimo savininkų žemėvaldų planais. Nustatant žemėvaldų ribas, pareiškėja nebuvo kviečiama ir tai sudarė sąlygas kitiems asmenims daryti įtaka kartografavimo darbams jiems palankia linkme.

5Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėja jokių administracinių aktų neginčija, o iš jos skundo reikalavimų matyti, kad ginčas iš esmės kyla tarp pareiškėjos ir V. P. dėl kliudymo pareiškėjai įgyvendinti jos nuosavybės teises. Kita vertus, pareiškėjos skunde minimi ir tam tikri Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms, kyla abejonė dėl to, kuris teismas (bendrosios kompetencijos ar administracinis) turėtų nagrinėti šį ginčą.

6Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

7Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

8Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 3 d. nutartis byloje A. M. R. v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; 2007 m. vasario 28 d. nutartis byloje P. N. v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas skundas nėra visiškai aiškiai suformuluotas. Tačiau iš paduoto skundo turinio ir jo priedų galima spręsti, kad ieškovės keliamame ginče šiuo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Nors pareiškėja savo skunde ir mini tam tikras aplinkybes, susijusias su viešojo administravimo subjekto veikla, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos skundo reikalavimų bei jų pagrindimo, ginčas iš esmės yra keliamas tarp pareiškėjos, kaip atitinkamo žemės sklypo naudotojos, ir gretimų sklypų savininkų (naudotojų) dėl atitinkamų sklypų ribų, šių ribų pažeidimų bei neteisėto naudojimosi kito asmens žeme.

9Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio

102-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Nutarė

11

12Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

13Bylą pagal pareiškėjos R. B. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo perduoti Šilutės rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

14Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai