Byla A-502-267-13
Dėl sprendimų panaikinimo, pensijos nepriemokos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. A. ir atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. A. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl sprendimų panaikinimo, pensijos nepriemokos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja R. S. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) ,,Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo R. S. A.“ ir 2012 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 9FB-17-(4.46) ,,Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo R. S. A.“, Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 4R-1147-(4.34) ,,Dėl teisėjo valstybinės pensijos“; 2) įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją skirti teisėjų valstybinę pensiją darbo stažą netaikant šios pensijos ribojimo; 3) priteisti skirtumą per laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo.

5Skunde (b. l. 1-4) pareiškėja paaiškino, kad nuo 1999 m. birželio 7 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. dirbo teisėja. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) nuo 2012 m. balandžio 4 d. jai paskirta 1 715,35 Lt teisėjų valstybinė pensija. Nacionalinė teismų administracija 2012 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 40-792-(4.34) informavo, kad ši pensija bus mokama pritaikius Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 9FB-17-(4.46) pensija perskaičiuota ir paskirta 1 777,82 Lt nuo 2012 m. balandžio 4 d. Šie įsakymai yra neteisėti, nes priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančiomis Valstybinių pensijų įstatymo normomis. Be to, valstybinė teisėjų pensija paskirta neteisingai nustačius darbo teisėju stažą. Teisėjų valstybinė pensija pareiškėjai paskirta vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2012 m. balandžio 11 d. išvada Nr. 15FB-05-(4.46) ir 2012 m. gegužės 24 d. išvada Nr. 15FB-12-(4.46), kuriomis nustatytas 10 metų teisėjo darbo stažas. Šios išvados surašytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 5–7 straipsniu, neįskaitant faktiškai išdirbto laiko (12 metų ir 10 mėnesių). Iki 13 metų stažo šiuo atveju trūksta 2 mėnesių. Kadangi pareiškėja išdirbo beveik visus metus, būtų teisinga šiuos metus skaičiuoti kaip pilnai dirbtus. Už kiekvienus dirbtus metus priklauso po 2 procentus, taigi atsakovas turėjo pripažinti 13 metų darbo stažą ir paskaičiuoti 26 procentus per paskutinius 5 metus gauto atlyginimo vidurkio dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Teismui nesutikus 10 mėnesių stažą suapvalinti iki pilnų metų, turėtų būti skirta 1,5 procento už nepilnai dirbtus metus. Kadangi atsakovas, skirdamas teisėjų valstybinę pensiją, vadovavosi negaliojančiais įstatymais, skundžiami įsakymai turi būti panaikinti, įpareigojant atsakovą paskaičiuoti pensiją pagal Konstituciją. Tais pačiais motyvais naikintinas ir Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 4R-1147-(4.34).

6Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime (b. l. 23-27) paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 16 d. paskelbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinė teismų administracija neneigia pareiškėjos teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau kol nėra naujo teisinio reglamentavimo ir atitinkamo finansavimo, negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios ji prašo. Nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Laikinuoju įstatymu apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5. Laikinasis įstatymas įsigaliojo kaip ir Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas – nuo 2010 m. sausio 1 d. Teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinės pensijos skaičiavimo ir mokėjimo.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos R. S. A. skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 9FB-17-(4.46) ir Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 4R-1147-(4.34); priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 1 294,82 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d.; įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją R. S. A. nuo 2012 m. liepos 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo (b. l. 86-93).

10Teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, nei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Tačiau atsakovas, priimdamas 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), nurodė taikyti 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. toliau vadovautis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo. Tokie Nacionalinės teismų administracijos veiksmai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Teismo įsitikinimu, po 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjai mokama pensija neturėtų būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Nacionalinė teismų administracija nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjai valstybinę teisėjų pensiją, ją ribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Bylos duomenys patvirtina, kad taikant ribojimus pareiškėjos pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. yra 1 294,82 Lt. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės ir Nacionalinė teismų administracija įpareigotina pareiškėjai apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti pensijos dydžio ribojimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) buvo pakeistas Nacionalinės teismų administracijos direktoriui 2012 m. gegužės 30 d. priėmus įsakymą Nr. 9FB-17-(4.46), kuriame pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija perskaičiuota (ir paskirta didesnė) dėl to, kad buvo priimtas Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas. Remiantis tuo padaryta išvada, kad 2012 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) yra iš esmės nebegaliojantis, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 9FB-17-(4.46) ir 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 4R-1147-(4.34) naikintini kaip neatitinkantys Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotų nuostatų.

11III.

12Pareiškėja R. S. A. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas skundo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją skirti teisėjų valstybinę pensiją už faktinį jos darbo stažą, ir šia apimtimi skundą tenkinti.

13Apeliaciniame skunde (b. l. 102-103) paaiškina, kad teismui taip pat buvo skundžiamas Nacionalinės teismų administracijos atsisakymas apskaičiuoti ir skirti pareiškėjai teisėjų valstybinę pensiją už 12 metų ir 10 mėnesių, t. y. įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus.

142013 m. kovo 14 d. pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 120) pareiškėja nurodė, kad atsakovas 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. FB-1-1(4.46) gera valia iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą apskaičiuojant teisėjų valstybės pensiją taikyti faktinį teisėjų darbo stažą – 12 metų, tačiau 10 mėnesių liko neįskaičiuota Pareiškėja prašo tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl 10 mėnesių teisėjų darbo stažo įskaitymo apskaičiuojant teisėjų valstybinę pensiją, nurodytą mėnesių skaičių apvalinant iki pilnų metų. Mano, kad toks skaičiavimas neprieštarauja teisinės valstybės principams ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

15Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., 284 str.).

16Apeliacinis skundas (b. l. 97-100) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

171. Pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinės pensijos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.

182. Nacionalinė teismų administracija neturi finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų valstybinės pensijos mokėjimas jas perskaičiavus pagal tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintus principus.

19Pareiškėja atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti (b. l. 115-116).

20Atsakovai atsiliepime prieštarauja pareiškėjos apeliacinio skundo tenkinimui (b. l. 117-118).

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai skirtos teisėjų valstybinės pensijos nustatymo ir neišmokėtos dalies.

26Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja R. S. A. teisėja dirbo laikotarpiu nuo 1990 m. birželio 7 d. iki 2012 d. balandžio 3 d. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) pareiškėjai buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija – 1 715,35 Lt, kuri 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 9FB-17-(4.46) perskaičiuota ir paskirta iš naujo – 1 777,82 Lt. (b. l. 43, 36). Tačiau atsakovas faktiškai pareiškėjai mokėjo tik dalį paskirtos pensijos. Byloje yra pateikta Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 3R-843 „Apie R. S. A. valstybinę pensiją“ (toliau – ir Pažyma) su duomenimis apie pareiškėjos nuo 2012 m. balandžio mėn. (27 kalendorinės dienos) iki 2012 m. birželio mėn. (imtinai) gautą teisėjų valstybinę pensiją. Iš minėtos pažymos matyti, kad pareiškėjai faktiškai buvo mokama mažesnė nei 1 777,82 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija dėl jai pritaikytų įstatymuose numatytų apribojimų. Pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija šiuo laikotarpiu buvo išmokėta pritaikius 1,3 dydžio ribojimą, numatytą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) bei 5 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija;) nuostatas.

27Pareiškėja kreipdamasi į teismą susidariusią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką kildino būtent iš išmokamos pensijos dydžio sumažinimo pritaikius Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, taip pat iš neteisingai, pareiškėjos nuomone, nustatyto teisėjo darbo stažo.

28Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, išaiškino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymui kaip lex specialis Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant su teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus. Taip pat, šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija), tiek Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas.

29Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo pripažintos paminėtos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos, paskelbimas „Valstybės žiniose“ buvo nustatytas 2010 m. lapkričio 16 d. siekiant skirti laiko teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti, kad nesutriktų teisėjų valstybinių pensijų skyrimas. Nepaisant to, šio teisinio reguliavimo spragos nepanaikintos, Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos nėra pakeistos ir iki šiol.

30Kaip minėta, pareiškėjai pensija taip pat buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) bei 5 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d.) nuostatas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Be to, 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

31Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims.

32Dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjai nebuvo išmokėta. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjos teisių pažeidimu ir teismas jį privalo pašalinti. Priešingu atveju teismas pažeistų Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus, neužtikrintų veiksmingos teisminės gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikėjimo teise.

33Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

34Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstine teisėjų kolegija, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 konstatavo, kad tinkamą pareiškėjo pažeistų teisių atstatymą užtikrintų tik visos neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos grąžinimas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas.

35Taigi, sprendžiant dėl susidariusios nepriemokos visu ginčo laikotarpiu, vadovaujamasi tuo, kad apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją neturėjo būti taikyti šie ribojimai: 1,3 dydžio ribojimas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), 1,5 dydžio ribojimas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį (2002 m. liepos 2 d. redakcija), ribojimas, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir 2 priedą (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) kaip asmeniui, turinčiam draudžiamųjų pajamų. Nepaisant to, teisėjų valstybinės pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nuostatas, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, buvo teisėtas, ir šiuo pagrindu pareiškėjai pensijos dalis buvo neišmokėta pagrįstai.

36Dėl pareiškėjos faktinio teisėjo darbo stažo taikytino teisėjų valstybinei pensijai gauti teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip minėta, R. S. A. teisėja dirbo laikotarpiu nuo 1990 m. birželio 7 d. iki 2012 d. balandžio 3 d., t. y. 12 metų 9 mėnesius 27 dienas. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) pareiškėjai buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija remiantis Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2012 m. balandžio 11 d. išvada Nr. 15FB-05-(4.46), kurioje konstatuota, kad pareiškėja yra įgijusi 10 metų teisėjo darbo stažą, nuo kurio skaičiuojama teisėjų valstybinė pensija. Nacionalinės teismų administratoriaus direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ 1.2. punkte nurodyta, kad apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaityti kiekvienus teisėjo darbo stažo metus ir vadovaujantis šiuo įsakymu pareiškėjai perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija už 12 metų teisėjo darbo stažą, kaip nurodo pati pareiškėja ir teigiama Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. sausio 29 rašte Nr. 4R-298-(4.34) (b. l. 121-122).

37Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis teismas savo praktikoje, iš Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatų (taip pat ir 6 straipsnio) matyti, jog stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti skaičiuojamas metais. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime taip pat stažą vertino metais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje irgi yra pripažintas tinkamu teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimas įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-417-13, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-339/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-506/2013).

38Teisėjų kolegija daro išvadą, jog stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti turi būti skaičiuojamas metais ir nėra teisinio pagrindo likusius teisėjo darbo stažo mėnesius, nesudarančius pilnų metų, apvalinti iki pilnų metų. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-417-13). Atsižvelgiat į tai, atmestinas pareiškėjos reikalavimas įskaičiuoti į teisėjo darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti įskaičiuoti 10 mėnesių laikant, kad jie sudaro pilnus metus.

39Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti yra 12 metų, ir atsižvelgiant į tai, kad šį stažą pareiškėja įgijo prieš įgyvendindama teisę į teisėjų valstybinę pensiją, nuo pat pradžių pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija turėjo būti apskaičiuojama taikant 12 metų teisėjų darbo stažą. Kaip minėta, Nacionalinės teismų administratoriaus direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pagrindu, pareiškėjai apskaičiuojant teisėjų valstybine pensiją pradėtas taikyti 12 metų stažas. Ankstesnis sumažinto, 10 metų, stažo taikymas laikytinas neteisėtu ir pareiškėjai priteistina dėl to susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka.

40Kaip nurodyta Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. liepos 17 d. pažymoje Nr. 3R-843 apie R. S. A. valstybinę pensiją ir Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. sausio 29 rašte Nr. 4R-298-(4.34) pareiškėjai skiriama teisėjų valstybinė pensija, netaikant Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų įstatymų nuostatų ir taikant 12 metų teisėjo darbo stažą yra 2 311,17 Lt. Šiai pensijai taikomas Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytas koeficientas, ir išmokėtina pensija yra 1 848,94 Lt.

41Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos reikalavimo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinei teismų administracijai skirti pareiškėjai pensiją taikant visą faktiškai išdirbto teisėja laikotarpį (stažą), tačiau priteisdamas pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d., remdamasis Pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėjai „Turėtų būti paskirta TVP, taikant LR Konstitucinio teismo 2010.06.29 nutarimo nuostatas (už 12 metų teisėjo darbo stažą)“ yra 1848,94 Lt. Taigi, faktiškai pirmosios instancijos teismas savo sprendimu pripažino pareiškėjos teisę į 12 metų stažo taikymą. Kaip minėta, šį pareiškėjos reikalavimą vėliau iš dalies patenkino atsakovas.

42Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtos pažymos grafa „Išmokamos TVP skirtumas netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas)**“, kurioje gauti dydžiai iš grafoje „Turėtų būti išmokėta TVP, netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priedą) nurodytų dydžių atimant grafoje „Išmokėta, pritaikius 1,3 dydžio ribojimą (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas“**“ nurodytus dydžius. Grafoje „Išmokamos TVP skirtumas netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas)**“ už 2012 m. balandžio mėnesį (27 kalendorinės dienos) nurodyta suma apskaičiuota taip pat pritaikius „TVP sumažinimą taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 2 priedą – turintiems draudžiamųjų pajamų“. Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prieštaraujančia Konstitucijai Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims. Apskaičiuojant valstybinės pensijas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buvo taikomas šio Įstatymo 2 priedas. Taigi, pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija už 2012 m. balandžio mėnesį taikant Laikinojo įstatymo 2 priedą sumažinta neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, už minėtą mėnesį pareiškėjai susidarė 1 664,04-355,89=1 308,15 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendra už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. priteistina teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka tikslintina ir viso sudaro 2 459,65 Lt (1 308,15+575,75+575,75=2 459,65), ši suma pareiškėjai turi būti grąžinta.

43Pažymėtina, jog atsakovai apeliaciniame skunde prašo atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Tokio prašymo pagrindu nurodoma esama valstybinės ekonominė ir finansinė situacija, dėl kurios gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose.

44Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės. Teisėjų kolegija tai pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525–844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-100/2013).

45Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta argumentų, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes atsakovams, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjos teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų.

46Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją R. S. A. nuo 2012 m. liepos 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo, pasisako, kad minėtas įpareigojimas yra nukreiptas ir į praeitį (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2012 m. spalio 29 d.), taip pat nėra aiškus sprendimo vykdymo prasme. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio tiksliai dydžio teisėjų valstybinė pensija pareiškėjai buvo mokama po 2012 m. birželio mėn., todėl teisėjų kolegija vertina, jog dėl šių duomenų gavimo būtina papildomai kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl minėto įpareigojimo naikintinas, byla dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos skirtumą per laikotarpį, nuo 2012 m. liepos mėn. (nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio mėn. priteisus šia nutartimi) iki teismo sprendimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kaip minėta, 2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pagrindu pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija buvo perskaičiuota, šioje dalyje siūlytina tikslinti pareiškėjos reikalavimą, apibrėžiant laikotarpį, už kurį teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka lieka nepriteista.

47Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, priteisiant pareiškėjai 2 459,65 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nustatyto anksčiau aptarto įpareigojimo naikinti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

50Pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

51Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinei teismų administracijai R. S. A. nuo 2012 m. liepos 1 d. apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybinę pensiją netaikyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymų normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo, ir bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos skirtumą per laikotarpį, nuo 2012 m. liepos mėn. iki teismo sprendimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

52Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

53„Pareiškėjos R. S. A. skundą patenkinti iš dalies.

54Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012-05-30 įsakymą Nr. 9FB-17-(4.46) ,,Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo R. S. A.“.

55Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012-06-05 sprendimą Nr.4R-1147-(4.34) ,,Dėl teisėjo valstybinės pensijos“.

56Priteisti pareiškėjai R. S. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 2 459,65 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt devynių litų, 65 centų) teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d.“

57Kitoje dalyje skundą atmesti“.

58Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja R. S. A. kreipėsi į... 5. Skunde (b. l. 1-4) pareiškėja paaiškino, kad nuo 1999 m. birželio 7 d. iki... 6. Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė,... 7. Atsiliepime (b. l. 23-27) paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 16 d. paskelbus... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu... 11. III.... 12. Pareiškėja R. S. A. padavė... 13. Apeliaciniame skunde (b. l. 102-103) paaiškina, kad teismui taip pat buvo... 14. 2013 m. kovo 14 d. pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 120)... 15. Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė,... 16. Apeliacinis skundas (b. l. 97-100) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:... 17. 1. Pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija dar kartą bus... 18. 2. Nacionalinė teismų administracija neturi finansavimo šaltinių, kuriais... 19. Pareiškėja atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti (b. l.... 20. Atsakovai atsiliepime prieštarauja pareiškėjos apeliacinio skundo tenkinimui... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai skirtos teisėjų valstybinės pensijos... 26. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja 27. Pareiškėja kreipdamasi į teismą susidariusią teisėjų valstybinės... 28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29... 29. Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai buvo... 30. Kaip minėta, pareiškėjai pensija taip pat buvo mažinama taikant Laikinojo... 31. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog... 32. Dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo susidariusi... 33. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, žemesnės galios teisės... 34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstine teisėjų kolegija,... 35. Taigi, sprendžiant dėl susidariusios nepriemokos visu ginčo laikotarpiu,... 36. Dėl pareiškėjos faktinio teisėjo darbo stažo taikytino teisėjų... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis... 38. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog stažas teisėjo valstybinei pensijai... 39. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisėjo darbo stažas teisėjų... 40. Kaip nurodyta Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. liepos 17 d.... 41. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos reikalavimo dalį dėl... 42. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtos pažymos grafa... 43. Pažymėtina, jog atsakovai apeliaciniame skunde prašo atidėti Vilniaus... 44. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjų valstybinės pensijos... 45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai tinkamai... 46. Teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įpareigoti... 47. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. Atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės,... 50. Pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 51. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d.... 52. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d.... 53. „Pareiškėjos R. 54. Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012-05-30 įsakymą Nr.... 55. Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2012-06-05 sprendimą... 56. Priteisti pareiškėjai R. S. A. iš... 57. Kitoje dalyje skundą atmesti“.... 58. Nutartis neskundžiama....