Byla 2S-304-123/2012
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Laivų technika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Laivų technika“ ieškinį atsakovui RAB „Dimas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 72 909,80 Lt skolos, 71,57 Lt palūkanų ir 8,05 proc. metines procesines palūkanas.

32011-06-29 teismo nutartimi ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui priklausantis laivas „Arctic Wolf“, uždrausta laivą parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius veiksmus, dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, taip pat supjaustyti laivą dalimis metalo laužui, laivui uždrausta išplaukti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto.

4Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį palikti nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad Rusijos Federacijoje atsakovui yra pradėta bankroto procedūra, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Taip pat prašė panaikinti ieškovės prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašė iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

5Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių prašė netenkinti atsakovo prašymo ir padidinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą uždraudžiant antstoliams laivą parduoti ar perduoti vykdymo procese kitiems asmenims.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-29 nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių jūrų laivų areštu, suvienodinimo 7 straipsnio 1 dalies b punkte sakoma, kad šalies, kurioje areštuotas laivas, teismai gali (tačiau neprivalo) nagrinėti bylą iš esmės, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas. Taip pat nustatė, kad atsakovui Rusijos Federacijoje yra pradėta bankroto procedūra ir turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei priskiriamas teismo, kuris iškėlė įmonei bankroto bylą, jurisdikcijai. Teismas konstatavo, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.

7Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Laivų technika“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-29 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Teismas gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu pagal nacionalinius įstatymus tai yra jų jurisdikcija arba šalyje, kur areštuotas laivas, ieškovas turi pagrindinę verslo vietą. Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija po dvišalės sutarties sudarymo, pasirašydamos konvenciją pripažino, kad bylose, kuriose ieškovas turi jūrinį reikalavimą, bus taikomos ne dvišalės sutarties, o konvencijos nuostatos pagal kurios 7 straipsnio 1 dalies „a“ punktą teismas turi neginčytiną kompetenciją nagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį iš esmės. Konvencija nenumato jokių jurisdikcijos išlygų atsakovo bankroto atveju, todėl nors atsakovui Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražiniame teisme ir yra iškelta bankroto byla, ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo yra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes tokią teisę numato 1952 m. Konvencija, turinti viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus. Hipotetiniu atveju teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, nes byla pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą ir 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą turėjo būti sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Remiantis 1993 m. Konvencija „Dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų“ reikalavimai dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą turi pirmenybę prieš įregistruotą įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą ir joks kitas reikalavimas negali turėti pirmenybės prieš tokius jūrinius suvaržymus.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą konstatavęs, kad civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

101952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių jūrų laivų areštu, suvienodinimo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalies, kurioje buvo areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu pagal tos šalies nacionalinius įstatymus tie teismai turi jurisdikciją, arba jeigu šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas, ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba pagrindinę verslo vietą (1 d. „a“ punktas). Klaipėdos apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir formuojama teismų praktika, kad šalies, kurioje areštuotas laivas, teismai gali (tačiau neprivalo) nagrinėti bylą iš esmės, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-13 nutartis civ. b. Nr. 2-1545/2011).

11Lietuvos Respublika 1952 m. Konvenciją dėl kai kurių taisyklių, susijusių jūrų laivų areštu, suvienodinimo ratifikavo 2002-03-26 įstatymu Nr. IX-802 (Konvencija įsigaliojo nuo 2002-05-04). Rusijos Federacija prie 1952 m. Konvencijos prisijungė 1999-01-06 federaliniu įstatymu Nr. 13-FZ (? 13-??). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad Konvencijos nuostatos keičia 1992-07-21 Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ nuostatas, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą vadovaudamasis būtent 1952 m. Konvencijos, o ne 1992 m. dvišalės sutarties nuostatomis. Konvencijos nuostatos, susijusios su civilinės bylos teismingumu pagal 7 straipsnio

121 dalies „a“ punktą nėra imperatyvios ir suteikia teismui teisę nuspręsti dėl civilinės bylos, kurioje reiškiamas jūrinis reikalavimas, teismingumo.

13Taigi pagal 1952 m. Konvencijos nuostatas ieškovė laikytina turinčia jūrinį reikalavimą, o Lietuvos teismai iš principo gali (tačiau neprivalo) nagrinėti jūrinį reikalavimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju teismas paliko ieškinį nenagrinėtu, nustatęs, kad atsakovui Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražiniame teisme yra iškelta bankroto byla. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei priskiriamas teismo, kuris iškėlė įmonei bankroto bylą, jurisdikcijai (Rusijos Federalinio įstatymo „Dėl nemokumo (bankroto)“ 75 str.), o bankroto bylos iškėlimas sukelia erga omnes padarinius, t. y. įmonės nemokumo faktas sukelia teisines pasekmes ne tik toje byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-13 nutartis civ. b. Nr. 2-1545/2011).

14CPK 782 straipsnyje yra nustatyta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. CPK 782 straipsnio nuostatos laikytinos lex specialis CPK 163 straipsnio 5 punkto ir 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto atžvilgiu, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad hipotetiniu atveju teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, nes byla turėjo būti sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

15Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai