Byla 2S-501-431/2013
Dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Pradinė ieškovė E. A. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 1999-02-23 buto ( - ) neterminuotą sutartį, sudarytą tarp A. J. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos; įpareigoti atsakovą sudaryti 38,68 m2 buto duomenys neskelbtini) neterminuotos nuomos sutartį E. A. vardu; pripažinti E. A. teisę privatizuoti 38,68 m2 butą duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jos vyras J. A. (mirė duomenys neskelbtini)) nuo 1946-07-03 iki 1954-09-20 buvo neteisėtai represuotas. Nuo 1997 metų ieškovė gyveno A. J. iš atsakovo nuomojamame ginčo bute. Kadangi ieškovė yra politinio kalinio sutuoktinė, jai suteikta teisė į gyvenamąjį plotą ir jo privatizavimą. Tačiau atsakovas atsisako perrašyti E. A. vardu, A. J. 1999-02-23 sudarytą nuomos sutartį.

4duomenys neskelbtini) E. A. mirė, 2011-11-23 nutartimi pradinė ieškovė E. A. pakeista jos teisių perėmėja dukra A.J. 2012-03-22 ieškovės atstovas prašė sustabdyti bylą iki Lietuvos Respublikos Seime bus priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas. Paaiškino, kad Seime yra užregistruotas minėto įstatymo projektas, kuris numato teisę privatizuoti grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir jų sutuoktiniams bei vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktas gyvenamąsias patalpas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-03 nutartimi ieškovės atstovo prašymą tenkino – sustabdė civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl buto pagrindinio nuomininko pakeitimo ir ieškovei teisės pripažinimo butą privatizuoti. Konstatavo, jog priėmus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pakeitimą, ieškovei tikėtina atsiras įstatymu numatyta teisė privatizuoti šiuo metu nuomojamas ginčo patalpas, nes ieškovė atitinka minėto įstatymo subjekto požymius.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį. Paaiškino, kad teismas sustabdė bylos iš esmės nagrinėjamą, nenurodydamas jokių sustabdymo pagrįstumą pagrindžiančių motyvų. Teismas neanalizavo proceso vilkinimo ir užtęsimo tikimybės. Teismas neanalizavo atsakovės argumentų, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pakeitimas neturės įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi ginčo santykiams turi būti taikomas ginčo metu galiojusios materialinės teisės normos.

9Ieškovė A. J. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad skundžiama nutartis yra motyvuota, o apelianto argumentai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. E. A. iki Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. (2010-10-23 redakcija) įsigaliojimo ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau atsakovas nepagrįstai prašymus atmesdavo.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

13Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-03 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

14Pagal CPK 1623 str. bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

15Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga „Dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo“).

16CPK išskirtos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyviojo bylos sustabdymo atvejais teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju reikia stabdyti bylą. Teismas neturi bylos sustabdymo pagrindų taikyti formaliai ir privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų bylos vilkinimui. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas, visų pirma, privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-25 nutartis Nr. 3K-7-268/2005).

17CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina). Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

18Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sustabdė civilinės bylos pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl buto pagrindinio nuomininko pakeitimo ir ieškovei teisės pripažinimo butą privatizuoti vadovaudamasis CPK 1623. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje konkrečiai nenurodo kokiu pagrindu (privalomuoju ar fakultatyviu) sustabdė bylos nagrinėjimą, tačiau iš nutarties esmės galima daryti išvadą, jog byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Taigi šiuo pagrindu civilinė byla yra sustabdyta ne privalomu, o fakultatyviu pagrindu dėl to, jog pirmosios instancijos teismas laikė, kad priėmus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio pakeitimą, ieškovei tikėtina atsiras įstatymu numatyta teisė privatizuoti šiuo metu nuomojamas patalpas, nes ieškovė atitinka įstatyme numatytus subjekto požymius, t. y. ji yra neteisėtai represuoto politinio kalinio J. A. žmona, kuri šiuo metu gyvena ginčo bute ir yra išsaugojusi teisę pirkti savivaldybei priklausantį butą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami bylai sustabdyti, kadangi teismas nusprendė sustabdyti bylą tik formaliai remdamasis bylos sustabdymą reglamentuojančia CPK norma, tačiau neišanalizavęs konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos ir neįvertinęs bylos sustabdymo padarinių. Teismas net neatsižvelgė, jog šiuo metu byloje ieškove yra A. J., o ne E. A. Be to, pagal CPK 3 str. 1 d. teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 5 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. pakeitimo projektas (b. l. 100-102) yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, t. y. jis neturi įstatymo galios, juo vadovautis negalima. Taigi aplinkybė, jog Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti, neleidžia teigti, jog įstatymas bus priimtas, todėl pagrindo sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas įstatymo pakeitimas, nėra.

19Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 1623-166 straipsnio normas, dėl to ieškovės prašymą išsprendė neteisingai, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – A. J. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti, bylą grąžinti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. I.Ginčo esmė... 3. Pradinė ieškovė E. A. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 1999-02-23... 4. duomenys neskelbtini) E. A. mirė, 2011-11-23 nutartimi pradinė ieškovė E.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-03 nutartimi ieškovės atstovo... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo... 9. Ieškovė A. J. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 14. Pagal CPK 1623 str. bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais... 15. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 16. CPK išskirtos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys pagal civilinės bylos... 17. CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo... 18. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sustabdė civilinės bylos... 19. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti...