Byla e2A-37-345/2018
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarkos linija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ ieškinį atsakovei uždarajai bendrovei „Tvarkos linija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“.

2Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasų valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš UAB „Tvarkos linija“ 1 284,04 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio Kaukysos g. 18, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Administravimo ir priežiūros sutartį su Daugiabučio namo (esančio Kaukysos g. 18, Vilnius) savininkų bendrija „Belmonto loftai“. Atsakovei kiekvieną mėnesį adresu ( - ), buvo pateikiami mokėjimo pranešimai (sąskaitos), kurie turėjo būti apmokėti iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos už Kaukysos g. 18, Vilniuje, namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovės įsiskolinimas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovei, sudaro 1 284,04 Eur sumą.
  3. Atsakovė UAB „Tvarkos linija“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neginčija pareigos proporcingai savo nuosavybės daliai prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaikymo, ką patvirtina ir ieškovės pateikiamas Apyvartos žiniaraštis. Žiniaraštyje nurodyta, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. atsakovei buvo išrašyta sąskaitų, kurių bendra suma sudaro 3 451,75 Eur, iš kurių didžioji dalis, t. y. 2 167,74 Eur, yra atsakovės apmokėti. Tuo tarpu neapmokėta suma, t. y. 1 284,01 Eur, beveik atitinka sumą, kuri Apyvartos žiniaraštyje yra numatyta stulpelyje „kitos sumos“ (bendra suma yra 1 464,56 Eur). Atsakovės nuomone, ieškiniu prašoma iš jos priteisti suma susidarė būtent dėl šių išlaidų, kurios yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei dėl kurių atsakovė nebuvo davusi jokio sutikimo.
  4. Trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 1 284,04 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 284,04 Eur sumą nuo 2016 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas konstatavo, jog atsakovė yra vienas iš daugiabučio namo savininkų, o patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, naudoti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (toliau - priežiūra), daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti steigiamos savininkų bendrijos. Teismo vertinimu, įsteigus bendriją jos valdymo organai yra atsakingi už priežiūrą, paprastai už tai yra atsakingi ir darbus atlygintinai atlieka tiek bendrijos pirmininkas, tiek bendrijos buhalterija. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad jų išlaidos yra nesusijusios su priežiūra, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės mokėti atitinkamai mokesčius.
  3. Dėl mokėjimų už teritorijos priežiūrą ir vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimą pagrįstumo, teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą: teritorija nėra atidalinta ar nustatyta naudojimosi ja tvarka, vaizdo stebėjimo sistema naudotina ir naudojama padedant užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl ir atsakovei tenka pareiga prisidėti prie šių paslaugų apmokėjimo.
  4. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog reikalavimas priteisti 1 284,04 Eur skolą yra pagrįstas, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, t.y. priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. birželio 23 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
  1. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik vienos šalies, t.y. tik ieškovės, argumentais bei pritaikė bendrąją su bendrasavininkių pareigomis susijusią taisyklę, nepagrįstai neatsižvelgdamas į egzistuojančias ir šiame ginče taikytinas šios taisyklės išimtis, visiškai nemotyvuodamas savo pasirinkimo jų netaikyti.
  2. Teismas visiškai neanalizavo CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytų išimčių bei jų taikymo poreikio tarp šalių susiklosčiusioje situacijoje, nevertino, jog dėl konkrečių prašomų priteisti sumų nėra priimti administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimai.
  3. Atsakovės įsitikinimu, vaizdo stebėjimo kamerų diegimo išlaidos patenka į išimtį, kai bendrasavininkis neturi pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Sprendimai dėl vaizdo kamerų sistemos įdiegimo buvo priimti nesivadovaujant racionalumo, ekonomiškumo ir efektyvaus lėšų panaudojimo principais. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad tam tikroje teritorijoje pilnai funkcionuojančios vaizdo stebėjimo kameros jau buvo įrengtos atsakovo iniciatyva. Tokiu būdu, t.y. dubliuojant vaizdo stebėjimo kameras dalyje teritorijos, bendrosios lėšos buvo panaudotos akivaizdžiai pažeidžiant teisėtus Namo butų ir kitų patalpų savininkų (taip pat ir atsakovės) interesus.
  1. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Kaip buvo nurodyta 2016 m. gruodžio 19 d. rašytiniuose papildomuose paaiškinimuose į sąvoką „kitos sumos“ įeina tokios paslaugos kaip bendrijos buhalterinė apskaita, pirmininko atlyginimas, skaitiklių rodmenų nurašymas ir deklaravimas bei teritorijos priežiūra. Šios išvardintos paslaugos skaičiuojamos kas mėnesį, įtrauktos ir aiškiai išvardintos PVM sąskaitose faktūrose. Be išvardintų paslaugų taip pat kaip kitos sumos buvo skaičiuojami kiti darbai.
  2. Dėl buhalterinės apskaitos, skaitiklių rodmenų nurašymo ir deklaravimo bei teritorijos priežiūros paslaugų yra aiškiai sutarta pasirašytoje tarp ieškovės UAB „Rasų valda“ ir trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Belmonto loftai“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. Administravimo ir priežiūros sutartyje Nr. ADM-26. Dėl pirmininko atlyginimo buvo priimtas ne vienas daugumos daugiabučio namo savininkų sprendimas, kuriuose keitėsi pats apmokestinimo dydis, bet niekam nebuvo padarytos išimtys ar lengvatos nemokėti minėto mokesčio. Dėl pagrindinio nesutarimo - kamerų įdiegimo, taip pat yra priimti keli sprendimai. 2015 m. gegužės 26 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta, jog yra reikalingas ir prioritetinis vaizdo kamerų sistemos įdiegimo ir paleidimo projektas. 2015 m. liepos 27 d. valdyba nusprendė patvirtinti vaizdo stebėjimo sistemos atnaujinimo (modernizavimo) darbų specifikacijas. 2015 m. rugpjūčio 19 d. įgaliotiniai nusprendė dėl vaizdo stebėjimo sistemos atnaujinimo būdo pasirinkimo.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalies, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės UAB „Tvarkos linija“ apeliacinio skundo ribose. Ištyręs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio Kaukysos g. 18, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-26 su Daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ (t. 1, b.l. 6-17). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 411,42 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa - administracinė patalpa, esanti ( - ) (ieškinio 2 priedas). Iš ieškovės pateikto Apyvartos žiniaraščio matyti, kad atsakovės skola nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. sudaro 1 284,04 Eur suma (ieškinio 1 priedas). Ieškovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kokie mokesčiai įeina į skiltį „Kitos sumos“. Paaiškinimuose nurodo, kad Apyvartos žiniaraštyje yra aiškiai išvardintos paslaugos, už kurias susidarė skola, t.y. administravimas, eksploatacija (techninė priežiūra), techninės priežiūros darbuose sunaudotos medžiagos, papildomi darbai, kaupimo lėšos (bendrijos kaupiamasis fondas), šildymo sistemų priežiūra (šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra) ir kitos sumos. Į kitas sumas įeina visos kitos paslaugos neišvardintos apyvartos žiniaraštyje, t.y. bendrijos buhalterinė apskaita, pirmininko atlyginimas, skaitiklių rodmenų nurašymas ir deklaravimas bei teritorijos priežiūra. Šios išvardintos paslaugos buvo skaičiuojamos kas mėnesį, ką patvirtina ir PVM sąskaitos-faktūros (t. 1, b.l. 76-109). Į kitas sumas taip pat buvo įskaičiuojami kiti darbai, pavyzdžiui vaizdo stebėjimo sistemos (kamerų) įdiegimas (2015 m. rugpjūčio mėn.) (b.l. t. 1, b.l. 85).
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas savo sprendimą iš esmės grindė tuo, kad atsakovė, būdama bendrosios dalinės nuosavybės subjektu, turi įstatyme nustatytą pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismas pripažino, kad mokesčiai už bendrijos buhalterinę apskaitą, bendrijos pirmininko atlyginimą, laikytini susijusiais su priežiūra, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės mokėti atitinkamus mokesčius. Dėl mokėjimų už teritorijos priežiūrą ir vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimą pagrįstumo, teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą: teritorija nėra atidalinta ar nustatyta naudojimosi ja tvarka, vaizdo stebėjimo sistema naudotina ir naudojama padedant užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl ir atsakovei tenka pareiga prisidėti prie šių paslaugų apmokėjimo.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomisįrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
  5. Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantė nurodė, kad teismas sprendime rėmesi tik ieškovės argumentais, bei visiškai nepasisakė dėl atsakovės argumentų.
  6. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisės aktų nuostatomis (Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas), teismų praktika, į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, taip pat kitais ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog teismas sprendime nepasisakė dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tačiau jų neaptarimas sprendime per se nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas apskritai šių įrodymų nevertino, kadangi pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
  7. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytų išimčių, kai bendrasavininkis neturi pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
  8. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
  9. Aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
  10. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nagrinėjamu atveju reikšmingu laikotarpiu buvo nustatyti Statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. su vėlesniais papildymais ir pakeitimais iki 2016 m. gruodžio 30 d.). Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5 punktas). Pagal šio reglamento 7 punktą, privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais); esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu; gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais ir kt.
  11. Apeliantės įsitikinimu, suma, dėl kurios nagrinėjamu atveju kilo ginčas, nėra susijusi su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Teigia, jog kaip pavyzdys 2016-05-31 PVM sąskaitoje faktūroje atsispindinčios šios paslaugos: administravimas, bendrijos buhalterinė apskaita, bendrijos kaupiamasis fondas, papildomi darbai, lauko šviestuvų pakeitimas, pirmininko atlyginimas, skaitiklių rodmenų nurašymas ir deklaravimas, šildymo ir k.v. sistemų priežiūra, techninė priežiūra, teritorijos priežiūra, dar nereiškia, kad egzistuoja administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimai dėl šių konkrečių išlaidų. Pažymi, jog 2013-10-23 prašymas dėl bendro naudojimo vidaus patalpų valymo tarifo didinimo bei 2013-10-25 prašymas nėra pirminiai sprendimai, o tik nurodymai padidinti (ne nustatyti) tam tikrus mokėjimus.
  12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė nekonkretizuoja, dėl kurių išlaidų galimai nėra administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų, be to, neįrodinėja, kad tam tikros paslaugos apskritai nebuvo suteiktos, neginčija ir mokesčių už jas dydžio, todėl tokie argumentai laikytini deklaratyviais.
  13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalinga pažymėti, kad dėl buhalterinės apskaitos, skaitiklių rodmenų nurašymo ir deklaravimo bei teritorijos priežiūros paslaugų yra aiškiai sutarta pasirašytoje tarp ieškovo UAB „Rasų valda“ ir trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Belmonto loftai“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. Administravimo ir priežiūros sutartyje Nr. ADM-26, todėl tokiu atveju, administratorius neprivalo gauti namo bendrasavininkių sutikimo. Dėl pirmininko atlyginimo pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokias išlaidas pripažino išlaidomis, susijusiomis su daugiabučio gyvenamojo namo priežiūra. Be to, Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Belmonto loftai“ savininkų daugumos priimti sprendimai, kuriais nustatytas pirmininko atlyginimo dydis, yra nenuginčyti ir galiojantys, atsakovei nebuvo padarytos išimtys ar lengvatos nemokėti minėto mokesčio, todėl atsakovė privalo proporcingai prisidėti prie tokių išlaidų atlyginimo.
  14. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio atsakovė iš esmės nesutinka dėl mokėjimų už vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimą. Apeliantės teigimu, vaizdo stebėjimo kamerų įdiegimo išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kadangi atsakovė sutikimo nėra davusi, su ja išvis nebuvo derinti vaizdo kamerų sistemos diegimo klausimai bei darbai, todėl neturi prievolės proporcingai prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo.
  15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 26 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta, jog yra reikalingas ir prioritetinis vaizdo kamerų sistemos įdiegimo ir paleidimo projektas. 2015 m. liepos 27 d. valdyba nusprendė patvirtinti vaizdo stebėjimo sistemos atnaujinimo (modernizavimo) darbų specifikacijas. 2015 m. rugpjūčio 19 d. įgaliotiniai nusprendė dėl vaizdo stebėjimo sistemos atnaujinimo būdo pasirinkimo. Taigi, nors apeliantė nėra davusi sutikimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų įdiegimo darbų, bet dėl jų įsigijimo pritarė dauguma savininkų ir atitinkami bendrijos valdymo organai priėmė mažesnio masto techninius sprendimus, savo kompetencijos pagal bendrijos įstatus ribose, todėl priešingai nei teigia apeliantė, tokiu atveju netaikytina CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis. Kas reiškia, jog apeliantė turi pareigą proporcingai prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo.
  16. Nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo vertinti apeliacinio skundo argumentų, jog minėti sprendimai buvo priimti nesivadovaujant racionalumo, ekonomiškumo ir efektyvaus lėšų panaudojimo principais ar kad priimant atitinkamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į tai, kad tam tikroje teritorijoje pilnai funkcionuojančios vaizdo stebėjimo kameros jau buvo įrengtos atsakovės iniciatyva. Pažymėtina, kad tiek 2015 m. gegužės 26 d. daugiabučio namo savininkų susirinkimo metu priimti sprendimai, tiek 2015 m. liepos 27 d. valdybos sprendimas, tiek ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. įgaliotinių sprendimas yra nenuginčyti, taigi galiojantys ir turi būti vykdomi.
  17. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai