Byla 2A-227-544/2007

3Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Romualdo Januškos,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-345-400/ 2007 pagal ieškovo B. P. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. ieškinius atsakovams R. R., V. J., tretiesiems asmenims Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarei Nijolei Kadžienei, Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Laimai Jakeliūnienei, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovas B. P. ir tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. P. (2006-05-29 mirusiojo V. P. teisių ir pareigų paremėja) prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2006-05-09 R. R. išduotą įgaliojimą, registro numeris 6473, 2006-07-18 pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad B. P. ir V. P. (pardavėjai), atstovaujami pagal minėtą įgaliojimą R. R., pardavė V. J. (pirkėjui) 0,1410 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), už 108 000 Lt, kuriuos pardavėjai lygiomis dalimis gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį. Nurodė, kad 2000-09-22 B. ir V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą 0,1410 ha ploto žemės sklypą, kurį jie valdė bendrosios nuosavybės teise, tačiau 2006-08-02 laikraštyje „Panevėžio balsas” pamatė skelbimą, kad minėtas sklypas parduodamas. VĮ Registrų centras pažyma patvirtino, kad pagal notariškai patvirtintą 2006-07-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3285 sklypas parduotas atsakovui V. J., kurio nei nepažinojo. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nesant savininkų valios, nes nei vienas iš P. žemės niekam nepardavė ir nesirengė parduoti, pinigų pagal sandorį negavo. 2006-07-18 pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta panaudojus suklastotą 2006-05-09 R. R. išduotą įgaliojimą, nes tokio įgaliojimo nėra išdavę. Dėl įgaliojimo suklastojimo ir turto užvaldymo apgaule Panevėžio miesto prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl mano, kad 2006-05-09 įgaliojimas ir 2006-07-18 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pripažintini negaliojančiais, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), taikytina restitucija ir turtas išreikalautinas iš sąžiningo įgijėjo, nes jis prarastas dėl padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d., b. l. 31–33, 73–75).

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-02-26 sprendimu ir 2007-03-09 papildomu sprendimu patenkino ieškovo ir trečiojo asmens ieškinius: pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2006-05-09 R. R. išduotą įgaliojimą, 2006-07-18 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,1410 ha ploto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad B. P. ir V. P. 2000-09-22 buvo atkurta nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą, kurį jie iki 2006-05-29 valdė bendrosios nuosavybės teise. 2006-05-29 V. P. mirė (b. l. 36). Iš 2006-08-02 skelbimo laikraštyje ir VĮ Registrų centras pažymos sužinojo, kad pagal notariškai patvirtintą 2007-07-18 pirkimo–pardavimo 2006-07-18 sutartį Nr. 3285, sudarytą pasinaudojus minėtu įgaliojimu, minėtas žemės sklypas parduotas atsakovui V. J., nors nei vienas iš P. žemės sklypo nepardavė ir neketino to daryti, įgaliojimo parduoti sklypą nedavė. Teismas 2006-05-09 įgaliojimą pripažino negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindais, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2006-05-09 įgaliojimas, išduotas B. P. ir V. P. atsakovui R. R., kuriuo atsakovas R. R. įgaliojamas sudaryti P. vardu žemės pirkimo–pardavimo sandorį, yra suklastotas (baudžiamoji byla Nr. 50-1-0611-06 t. 2, b. l. 2–8, 12–15). Po V. P. mirties 2006-05-29 jo išduotas įgaliojimas nustojo galioti (CK 2.147 str. 1 d. 7 p.). 2006-07-18 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį teismas pripažino negaliojančia CK 1.80, 1.81 straipsniuose nurodytais pagrindais, nes ieškovas sutarties nesudarė nei pats asmeniškai, nei per savo atstovą, sandoriui sudaryti nebuvo ieškovo B. P. valios, sandoris sudarytas pateikiant suklastotą įgaliojimą, todėl toks sandoris negali sukelti teisinių pasekmių ieškovui (CK 2.133 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas V. J., sudarydamas sandorį su R. R., buvo neapdairus, nesusisiekė su turto savininkais dėl turto pardavimo. Abu atsakovai suklaidino žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį sudariusią notarę L. Jakeliūnienę, nurodydami, kad V. J. pinigus už žemės sklypą sumokėjo žemės sklypo savininkams P. (sutarties 8 p., t. 1., b. l. 45). Atsakovas V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigus už žemę sumokėjo prisistačiusiam R. R. asmeniui po sandorio įforminimo grįžus į Panevėžį. Su tikrais žemės sklypo savininkais P. niekada nebuvo susitikęs ir pinigų nemokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. neatpažino, žemės sklypo pardavimo reikalus tvarkė su kitu asmeniu. Baudžiamoje byloje nepašalintos abejonės, kodėl R. R. per trumpą laiką net du kartus prarado asmens tapatybę liudijančius dokumentus, asmens pasą ir tapatybės kortelę, apie pastarosios dingimą iš karto nepranešė (baudž. byla t. 3. 87–88, 97–98). Nustatė, kad nesurinkta neginčijamų ir pakankamų įrodymų, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dieną 2006-07-18 R. R. buvo Londone. Atsakovas neįrodė, iš kur gavo 108 000 Lt., kuriuos sumokėjo pagal sutartį už įsigytą žemės sklypą. Jis su turto pardavimo agentūra sudarė sutartį dėl 2006-07-18 nupirkto žemės sklypo pardavimo ir 2006-08-02 laikraštyje „Panevėžio balsas“ paskelbė apie žemės sklypo pardavimą (t 1., b. l. 7). Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad atsakovas negali būti laikomas sąžiningu žemės sklypo įgijėju, todėl taikė restituciją, nurodė, kad jos pagrindu atsakovas privalo grąžinti B. P. ir V. P. turto paveldėtojams žemės sklypą ( - ) (CK 6.145 str.).

9Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti 2007 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo susitaręs su R. R. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra baudžiamojoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas, nenustatė jo veiksmuose tyčios įvykdyti nusikalstamą veiką. Nesutinka su teismo išvada, kad buvo neapdairus, nes įstatymai nenustato pareigos susisiekti su parduodamo turto savininkais, jei jie yra atstovaujami pagal įgaliojimą. Pirkimo–pardavimo sutartį parengė notarė, kuri pati sutartyje įrašė sąlygą, kad atsakovas sumokėjo pinigus parduodamo žemės sklypo savininkams. Neteikė didelės reikšmės šiai sąlygai, nes buvo pilnai atsiskaitęs su R. R. Nesutinka su teismo teiginiu, kad atsakovas neįrodė turėjęs 108 000 Lt. Baudžiamosios bylos duomenys, kuriuos išreikalavo teismas, patvirtina, kad turėjo pakankamai lėšų sumokėti už žemės sklypą. Teismas neteisingai įvertino jo veiksmus po sandorio sudarymo kaip nesąžiningus, nes į nekilnojamojo turto agentūrą kreipėsi siekdamas parduoti įsigytą žemės sklypą ir taip gauti pajamų. Yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas, iš kurio negali būti išreikalautas daiktas (CK 4.96 str.). Ieškovas neįrodė, kad jis neteko turto dėl kito asmens nusikalstamos veikos. Pirkimo–pardavimo sandorį patvirtino notarė, neįsitikinusi įgaliojimo teisėtumu. Notarė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl ieškovas turi galimybę prisiteisti kompensaciją už notaro veiksmais jam padarytą turtinę žalą. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes apylinkės teismas išnagrinėjo jam neteismingą civilinę bylą (CPK 27 str. 1 p.).

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes teismas pagrįstai konstatavo atsakovo, kuris žinojo, kad sudaro fiktyvų sandorį, siekė apgaule įgyti turtą, jį parduoti ir tokiu būdu pasipelnyti, nesąžiningumą. Atsakovas nurodė notarei, kad sumokėjo pinigus žemės savininkams, įgijęs žemės sklypą, iš karto norėjo jį parduoti, nesusisiekė su savininkais. Nei ieškovas, nei V. P. nebuvo išdavę įgaliojimo parduoti žemės sklypą, įgaliojimas buvo suklastotas.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė Laima Jakeliūnienė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad baudžiamasis ir civilinis procesai sprendžia skirtingus tikslus, todėl aplinkybė, kad asmuo pripažintas nepadaręs nusikalstamos veikos pagal baudžiamąjį įstatymą, nepanaikina teisės nukentėjusiam asmeniui pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p., CK 4.96 str. 2 d.). Atsakovai notarei tvirtino, kad sutarties kaina yra sumokėta tikriesiems daikto savininkams, ši sąlyga buvo įrašyta į sutarties 8 punktą. Teiginys, kad notarė pati įrašė minėtą sąlygą, rodo, kad sandorio sudarymo metu jis buvo nesąžiningas. Teismas bylą išnagrinėjo reikiamos sudėties. Pagrindinis ieškinio reikalavimas – grąžinti ieškovui turtą, kurį jis nustojo valdyti nepriklausomai nuo jo valios – gali būti suvoktas kaip neturtinis reikalavimas. Ieškovo niekaip nesaisto suma, kurią abu atsakovai įrašė į sutartį. Ieškovas pagal sutartį pinigų negavo ir turėjo teisę pareikšti ieškinį pagal registro duomenis.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą. 2006-07-18 pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti buvo panaudotas suklastotas įgaliojimas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas sandoris sudarytas be vienos iš šalių (ieškovo) valios, sandoris negali tokiai šaliai sukelti teisinių pasekmių (CK 2.133 str. 6 d.). Pagrįstai įgaliojimas ir pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80–1.81 straipsnius ir taikyta restitucija. Nepagrįstai apeliantas vadovaujasi CK 4.96 straipsnio nuostatomis, nes apeliantas yra viena iš sandorio šalių, tuo tarpu minėta teisės norma reguliuoja kitokius teisinius santykius. Pagrįstai atsakovai pripažinti nesąžiningomis 2006-07-18 sutarties šalimis. Neatitinka tikrovės apelianto argumentas, kad jis turėjo pinigų sandoriui sudaryti. 2006-05-09 įgaliojimo tvirtinime notarė N. Kadžienė nedalyvavo, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų įtakoti 2006-07-18 sutarties neteisėtumą, todėl nėra pagrindo kilti notarės civilinei atsakomybei. Notarė L. Jakeliūnienė, tvirtindama notarinius veiksmus, padarė viską, ko iš jos šioje situacijoje galėjo būti protingai reikalaujama, laikėsi Notariato įstatyme numatytų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių. Notarei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad įgaliojimas yra suklastotas, todėl nebuvo pagrindo nepatvirtinti 2006-07-18 pirkimo–pardavimo sutarties. Sutarties negaliojimą sąlygoja ne notarės, o atsakovo R. R. neteisėta veika bei apelianto V. J. nesąžiningumas.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-26 sprendimas ir 2007-03-09 papildomas sprendimas naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, kadangi nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte – byla buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles. LR CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą tikrina ex officio neatsižvelgdama į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 str.).

14Visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinių dalykas yra pripažinimas negaliojančiais 2006-05-09 R. R. išduoto įgaliojimo bei 2006-07-18 pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje nurodoma, kad B. P. ir V. P. (pardavėjai), atstovaujami įgaliotinio R. R., pardavė V. J. (pirkėjui) 0,1410 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), už 108 000 Lt, kuriuos pirkėjai lygiomis dalimis gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, taip pat restitucijos taikymas grąžinant B. P. ir V. P. įpėdinių nuosavybėn minėtą žemės sklypą (b. l. 45–48, 31–33, 73–75). Taigi, ginčijamu sandoriu perleisto ir restitucijos pagrindu prašomo grąžinti nekilnojamojo turto vertė šalių susitarimu buvo nustatyta 108 000 Lt. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad nurodyto žemės sklypo vertė yra mažesnė, o pagal skelbimo duomenis sektų, kad buvo rengiamasi sklypą parduoti už dar didesnę nei 108 000 Lt kainą (b. l. 7–9). Iš ieškinio, žyminio mokesčio kvito, nutarties atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turinio matyti, kad ieškovas reikalavimą pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais ir grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypą vertino kai turtinį ginčą, teismas, skaičiuodamas dalį žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo atleidžia ieškovą, žyminį mokestį už ieškinį apskaičiavimo pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. taisykles, t. y. kaip už turtinį ginčą (b. l. 30–33, 53). VĮ registrų centras pažymos duomenys, kad žemės sklypo vidutinė rinkos kaina 2006-07-17 yra 64 100 Lt minėtos sklypo kainos nepaneigia, nes šalys susitarė ne dėl vidutinės minėto sklypo kainos, o konkretaus nurodyto sklypo pardavimo rinkos kainos tarp konkrečių subjektų tuo metu (b. l. 12–13). Atsakovas V. J. nurodo, kad už žemės sklypą R. R. sumokėjo 108 000 Lt (b. l. 145). Todėl apeliantas pagrįstai nurodo, kad, ieškinio kainai esant virš 100 000 Lt, Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo neteismingą apylinkės teismui bylą. Vadovaudamasi išdėstytais duomenimis bei CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal ginčijamą sutartį reikalaujamo grąžinti ieškovams nekilnojamo turto – 0,1410 ha žemės sklypo ( - ) – rinkos vertė yra 108 000 Lt, t. y. didesnė nei 100 000 Lt. Todėl pagal CPK 27 straipsnio 1 punkto nuostatas, ši civilinė byla yra teisminga Panevėžio apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Padarius virš nurodytą išvadą, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes tai turės ištirti, apsvarstyti ir įvertinti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

15Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, todėl skundžiamasis pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas naikintini, o byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą pirmosios instancijos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

18Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą, 2007 m. kovo 09 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai