Byla 2-744/2012
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Omnitrans“ bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-388-582/2011 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Omnitrans“ bankroto.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Trečiasis asmuo (kreditorius) Kauno apskrities VMI pateikė teismui prašymą dėl BUAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad atlikus kompleksinį įmonės patikrinimą nustatyti pažeidimai, sąlygoję UAB „Omnitrans“ mokestinių prievolių kreditoriams neįvykdymą, taip pat patvirtinantys galimai tyčinio bankroto požymius. Teigė, kad BUAB „Omnitrans“ veiklą vykdė įmonių grupėje, kurioje UAB „LLG grupė“, dabar – UAB „Logipolijos grupė“ buvo ir yra patronuojanti įmonė bei vienintelis akcininkas. Nurodė, kad UAB „Omnitrans“, esant kritiškai finansinių rodiklių būklei, 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolino UAB „LLG grupė“ 10 000 000 Lt paskolą ir dėl tokių veiksmų įmonės skolos dar labiau padidėjo, pagal kasmetinius susitarimus dėl minimos paskolos grąžinimo terminų skolos grąžinimo terminus pratęsė ir papildomai atsiradusius skolininko UAB „LLG grupė“ įsiskolinimus įtraukė į šią paskolos sutartį, taip padidinant paskolos sumą iki 18 390 445,04 Lt, įmonė iš šio sandorio gavo daug mažesnę naudą (palūkanas), nei yra to turto reali vertė, įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl įmonė buvo priversta skolintis iš išorinių šaltinių, buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti. Pažymėjo, kad UAB „Omnitrans“ esant rizikingai finansinei būklei 2007 m. lapkričio 17 d. sudarė keturias finansinio lizingo sutartis su AB „SEB lizingas“ 40 619 870 Lt sumai, dėl kurių sudarymo 2008 m. gruodžio 31 d. skolos įmonės turte sudarė 93 procentus ir, UAB „Omnitrans“ nesugebant įvykdyti šių finansinių įsipareigojimų, 2009 m. kovo 24 d. skolos perkėlimo sutartimi tarp UAB „Omnitrans“ (skolos perdavėjo), AB „SEB lizingas“ ir UAB „Logipolijos vagonai“ (skolos perėmėjo) skola perkelta įmonių grupės nariui UAB „Logipolijos vagonai“ su patronuojančios UAB „LLG grupė“ ir kitų grupės įmonių laidavimais. Teigė, kad šis sandoris buvo naudingas AB „SEB lizingas“, kadangi iš pirminio sandorio patirti nuostoliai buvo garantuoti papildomais naujo sandorio šalių laidavimais, taip pat naudingas ir UAB „LLG grupė“ įmonių grupei, nes galėjo toliau vystyti savo verslą jį perkeldama į įmonių grupei priklausančios mokios UAB „Logipolijos vagonai“ aplinką. Nurodė, kad pagal 2008 m. gruodžio 1 d. vagonų nuomos sutartį UAB „Omnitrans“ nuomojo geležinkelio vagonus UAB „Eta trans“, kuri priklausė UAB „LLG grupė“ įmonių grupei, atsiskaitymai už įformintas paslaugas tarp šių įmonių buvo vykdomi skolų užskaitomis, kurių bendra suma sudarė 2 533 118,02 Lt. Kreditoriaus nuomone, tokios finansinės operacijos laikytinos siekimu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kurie nepriklauso įmonių grupei, kadangi tuo metu UAB „Omnitrans“ jau buvo skolinga AB „Lietuvos geležinkeliai“, galėjo būti skolinga ir kitiems kreditoriams. Nurodė, kad 2009m. vasario 3 d. UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ (buvusi UAB „Eta trans“) sudarė turtinių teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Omnitrans“ įsipareigojo parduoti UAB „LNE1“ turtines teises į savo verslą už 2 800 000 Lt, numatant, kad turtinės teisės turi būti perduotos UAB „LNE1“ ne vėliau, kaip iki 2009 m. gegužės 31 d., ta pačia sutartimi sudarytas darbdavių susitarimas dėl vadovaujančių darbuotojų perkėlimo iš UAB „Omnitrans“ į UAB „LNE1“, taip pat papildomai tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ buvo sudaryta nekonkuravimo sutartis su UAB „Omnitrans“ įsipareigojimais ateityje nevykdyti parduotos veiklos. Kreditoriaus nuomone, 2009 m. gegužės 31 d. terminas nustatytas neatsitiktinai, kadangi jau tuo metu teisme buvo UAB „Omnitrans“ vadovo prašymas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Omnitrans“, taigi UAB „Omnitrans“, būdama nemoki nuo 2007 m. pabaigos, savo verslą (pagrindinę veiklą) perkėlė į UAB „Eta trans“, t. y. į kitą įmonių grupės įmonę ir tuo pačiu praktiškai nutraukė UAB „Omnitrans“ deklaruotą pagrindinę veiklą – krovininio geležinkelio transporto veiklą, iš kurios buvo gaunamos pajamos. Nurodė, kad šis sandoris laikytinas finansiškai nepagrįstu ir nuostolingu, nes nutraukė pajamų gavimą įmonėje, kuriuo buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su ne įmonių grupės aplinkai priklausančiais kreditoriais, ir atitinka tyčinio bankroto požymius. Pažymėjo, kad UAB „Logipolija real estate“, UAB „LLG2“, UAB „LLG1“ 2009 m. kovo 10 d. – 2009 m. kovo 13 d. perregistruotos į Kauno apskritį, visoms joms iškeltos bankroto bylos. Nurodė, kad dėl įmonių grupei priklausančių įmonių bankroto valstybės biudžetas 2009-2011 metais patyrė 14 444 140,91 Lt nuostolį.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl UAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priteisti iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos AB „SEB lizingas“ 4 408,69 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, UAB „Omnitrans“ vadovas jau 2008 m. suprato ir žinojo, kad įmonė yra nemoki, tačiau dėl bankroto iškėlimo kreipėsi tik 2009 m. gegužės mėnesį, tai yra po to, kai buvo sudaryti sandoriai, kuriais įmonė siekė atsiskaityti tik su dalimi sau naudingų kreditorių – lizingo bendrovėmis. Teismo vertinimu, pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžiamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 3 d. patikrinimo aktu, kuriame pateikiamos išvados, jog įmonė jau pradėdama 2008 m. finansinius metus buvo nemoki, todėl daroma išvada, jog įmonės vadovas jau minimu laikotarpiu privalėjo inicijuoti įmonės bankroto procedūras.

8Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog J. P. (dabar – J. P.-Katilė) UAB „Omnitrans“ vadovės pareigas ėjo iki 2008 m. spalio 31 d., L. B. UAB „Omnitrans“ vadovu buvo nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad 2007 metų UAB „Omnitrans“ finansinė atskaitomybė patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Omnitrans“ turėjo 54 669 629 Lt vertės turto ir 40 832 454 Lt mokestinių įsipareigojimų, tačiau remiantis šiais rodikliais negalima konstatuoti, kad jau 2007 metų pabaigoje įmonė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) nesudarė daugiau kaip pusę bendrovės turto vertės. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2007 finansinius metus UAB „Omnitrans“ baigė su 3 115 371 Lt grynuoju pelnu, kurio sudėtyje 2 444 048 Lt sudarė finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Teismas nurodė, kad 2008 metų UAB „Omnitrans“ finansinė atskaitomybė patvirtina, jog 2008 metus įmonė baigė turėdama 108 874 664 Lt vertės turto, pradelsti įsipareigojimai sudarė 52 089 046 Lt, 2008 metų pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2008 metus įmonė baigė su 8 333 665 Lt nuostoliu. Teismas nurodė, kad pagal balanso, sudaryto 2009 m. kovo 31 d., duomenis UAB „Omnitrans“ balansinė turto vertė 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo 69 380 647 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams - 43 576 967 Lt, 2009 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis 2009 metais įmonė patyrė 11 555 897 Lt nuostolį, pradelsti UAB „Omnitrans“ 2009 metų pradžioje finansiniai įsipareigojimai kreditoriams buvo 8 886 643,50 Lt didesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

9Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovas, kuris buvo paskirtas nuo 2008 m. lapkričio 4 d., dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2009 m. gegužės 20 d. ir pagal byloje pateiktus įmonės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis matyti, kad tapus įmonės vadovu L. B. 2007-2008 metais nebuvo sąlygų ir būtinybės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Omnitrans“ iškėlimo, kadangi įmonės pradelsti įsipareigojimai nei 2007, nei 2008 metais neviršijo pusės įmonės turimo turto, t. y. įmonė ĮBĮ prasme nebuvo nemoki. Teismas nurodė, kad rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagrindai kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Omnitrans“ iškėlimo atsirado tik 2009 metų pradžioje, be to, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, jog nėra duomenų apie tai, kad kreditoriai 2007-2009 metais buvo inicijavę atsakovui bankroto bylos iškėlimą, juo labiau, kad ir Kauno apskrities VMI neinicijavo atsakovui civilinių bylų iškėlimo teisme, todėl manytina, kad UAB „Omnitrans“ kreditoriai 2007-2009 metais nelaikė šios bendrovės nemokia.

10Teismo teigimu, faktinę aplinkybę, jog analizuojamu laikotarpiu įmonė siekė vystyti ir išsaugoti veiklą patvirtina tai, kad bendrovė ir jos vadovai dėjo visas pastangas, kad ekonominės krizės įtakoje bendrovės veikla nežlugtų – nepajėgdama atsiskaityti pagal sudarytas lizingo sutartis, bendrovė su kreditoriais derėjosi dėl kuo palankesnių finansinio lizingo sutarčių nutraukimo sąlygų, perkėlė skolas kitiems verslo subjektams, laidavimo sutartimis T. B. ir L. B. prisiėmė asmeninę atsakomybę už bendrovės skolas, perdavė nuostolingą verslo dalį kitiems subjektams. Šiuo atžvilgiu teismas vertino, kad bendrovės veiklą buvo siekiama ne žlugdyti, o išsaugoti, todėl darė išvadą, kad tiek įmonės vadovo, tiek pačios įmonės veikla analizuojamu laikotarpiu nebuvo nukreipta pabloginti įmonės turtinę padėtį, t. y. valdymo organų veiksmuose nebuvo kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą suvaržymo arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymo, taip pat sąmoningo išieškojimo pirmenybės atidavimo vėlesniems kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog 2008 metais Lietuvoje buvo ekonominė krizė, žymiai įtakojusi verslą, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina faktą, kad UAB „Omnitrans“ susidūrus su sunkumais veikla tapo nuostolinga ir tik 2009 metais įmonė tapo faktiškai nemokia, todėl teismas nepripažino pagrįstais Kauno apskrities VMI argumentų, jog UAB „Omnitrans“ administracijos vadovas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai padarydamas tik 2009 m. gegužės 20 d.

11Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, UAB „Omnitrans“ siekė etapais siaurinti įmonės pagrindinę veiklą, turtą perleisti per vienintelį akcininką kitoms tarpusavyje susijusioms įmonėms, paliekant faktiškai nemokioje įmonėje nenaudingus skolinius įsipareigojimus; susitarti su bankais dėl tarpusavyje susijusių įmonių vykdymo krovinių vežimo geležinkeliais verslo tolimesnio finansavimo, esamas lizingo sutartis perkeliant iš nemokios įmonės į mokias įmones ir jų įvykdymui suteikiant papildomas garantijas laiduojant pagrindinio akcininko ir jo valdomų įmonių turtu; nesumokėti deklaruoto pardavimo PVM, perduodant skolinių įsipareigojimų turtines teises ir pareigas bankams iš nemokios įmonės į tarpusavyje susijusią mokią įmonę; faktiškai nemokioje įmonėje nutraukti pagrindinę veiklą ją parduoti su visais užsakovais, perkelti tolimesnei verslo plėtrai reikalingus kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, atsisakant tolimesnės konkurencijos ir išnuomoti likusį turtą verslą perkančiai įmonei bei perkelti pagrindinius darbuotojus iš nemokios įmonės; siekiant išvengti mokestinės prievolės įvykdymo biudžetui ir atsiskaityti su kitais kreditoriais, nuslėpti apyvartinės lėšas, pasirenkant tarpusavyje susijusių įmonių užskaitinėjimo tarpusavio reikalavimo būdą, o ne atsiskaityti pinigais; paskolų formoje palaipsniui kontroliuojančiai įmonei perkelti įmonės turtą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir jai iškelti bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje nėra draudžiama sudarinėti sandorius tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių teisės subjektų. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Omnitrans“, UAB „LLG grupė“, UAB „Plastograna“, UAB „Logipolija real estate“, UAB „Logipolijos turto valdymas“, UAB „Logipolijos polimerai“, UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Logipolijos transporto grupė“, UAB „Logipolija“, UAB „Logipolijos finansų grupė“ siejo glaudūs faktiniai ir teisiniai santykiai; įmonės buvo registruotos tais pačiais adresais: Kauno m. sav. Kauno m. R. Kalantos g. 49 (UAB „Omnitrans“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolija real estate“), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Tuskulėnų g. 33C (UAB „Plastograna“, UAB „Logipolijos turto valdymas“, UAB „Logipolijos polimerai“, UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Logipolijos transporto grupė“, UAB „Logipolija“, UAB „Logipolijos finansų grupė“). Teismas nurodė, kad UAB „LLG grupė“ 2007-2009 metais 100 procentų akcijų priklausė L. B., UAB „LLG grupė“ priklausė 100 procentų UAB „Omnitrans“ akcijų, 100 procentų UAB „Plastograna“ akcijų, 100 procentų UAB „Logipolija real estate“ akcijų, 100 procentų UAB „Logipolijos turto valdymas“ akcijų, 100 procentų UAB „Logipolijos polimerai“ akcijų, 100 procentų UAB „Logipolijos vagonai“ akcijų, 97 procentai UAB „Logipolijos transporto grupė“ akcijų, 95 procentai UAB „Logipolija“ akcijų, 50 procentų UAB „Logipolijos finansų grupė“ akcijų.

12Teismas laikė nepagrįstais Kauno apskrities VMI argumentus, kad UAB „SEB lizingas“ nutraukus finansinio lizingo sutartis su UAB „Omnitrans“ ir perleidus bendrovės naudotus geležinkelio vagonus UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Omnitrans“ neteko pagrindinės veiklos darbo priemonių ir galimybės uždirbti pajamas. Teismas nurodė, kad 2009 m. sausio 12 d. skolos padengimo sutartis, sudarytą tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Omnitrans“, patvirtina, jog 2008 m. gruodžio 24 d. UAB „Omnitrans“ pažeidė lizingo sutarčių sąlygas (nevykdė mokėjimų), todėl UAB „SEB lizingas“ įgijo teisę nuo 2009 m. sausio 1 d. nutraukti lizingo sutartis, susigrąžinti lizinguojamus vagonus; 2009 m. kovo 24 d. skolos perkėlimo sutartis Nr. SPS 2009-03-24, pasirašyta tarp UAB „SEB lizingas“, UAB „Omnitrans“ ir UAB „Logipolijos vagonai“ patvirtina, kad lizingo pagrindu atsiradusią 1 337 637,88 Lt skolą perėmė naujasis skolininkas UAB „Logipolijos vagonai“, tarp T. B. ir UAB „SEB lizingas“ bei L. B. ir UAB „SEB lizingas“ sudarytos laidavimo sutartys, užtikrinančios naujojo skolininko įsipareigojimų vykdymą. Šių rašytinių įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad 2008 metų pabaigoje - 2009 metų pradžioje pablogėjus UAB „Omnitrans“ finansinei būklei (tą patvirtina 2008 ir 2009 metų įmonės finansinė atskaitomybė), 2009 metų pradžioje perleisti įsipareigojimai pagal lizingo sutartis kartu su lizinguojamais vagonais naujam skolininkui UAB „Logipolijos vagonai“ nepablogino UAB „Omnitrans“ finansinės būklės, priešingai – buvo geriausia išeitis, nes buvo sumažinti įsipareigojimai kreditoriui, todėl, teismo vertinimu, minėtų sutarčių sudarymas negali būti vertintinas kaip UAB „Omnitrans“ ir jos vadovų nesąžiningumas ar siekis išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas laikė pagrįstais trečiojo asmens L. B. atstovo argumentus, kad UAB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutarčių nutraukimas su bendrove ir geležinkelio vagonų perėmimas iš bendrovės negali būti vertinamas kaip bendrovės nesąžiningi veiksmai, o sutarčių nutraukimo metu atsiradęs mokėtinas į biudžetą PVM vertintinas kaip finansinio lizingo sutarčių nutraukimo pasekmė bendrovei, bet ne finansinio lizingo sutarčių nutraukimo tikslas. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutartimis nebuvo prarastas turtas, nes jis visą laiką priklausė ne UAB „Omnitrans“, buvo prarastos tik verslo priemonės, kurios, nemokant lizingo įmokų, vis tiek būtų prarastos.

13Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo Kauno apskrities VMI argumentus, jog 2009 m. balandžio 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartys prie 2007 m. rugsėjo 27 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d. finansinio lizingo sutarčių tarp UAB „Omnitrans“, AB „DNB lizingas“ ir UAB „Vagonera“ įrodo UAB „Omnitrans“ vadovo siekimą pabloginti ir taip nemokios UAB „Omnitrans“ būklę. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2009 m. balandžio 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimis tarp UAB „DnB NORD lizingas“, UAB „Omnitrans“, UAB „Vagonera“ naujasis skolininkas UAB „Vagonera“ perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš tarp UAB „DnB NORD lizingas“ ir UAB „Omnitrans“ 2007 m. lapkričio 28 d. sudarytos sutarties, papildomai naujojo skolininko įsipareigojimų užtikrinimui T. B. ir L. B. pasirašė laidavimo sutartis. Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad 2009 metų pradžioje, ekonominės krizės įtakoje ženkliai sumažėjus UAB „Omnitrans“ pajamoms ir negalint laiku mokėti lizingo įmokų, minėta sutartimi buvo perleisti įsipareigojimai pasirinkus vienintelę ir pačią naudingiausią bendrovei lizingo sutarčių nutraukimo alternatyvą. Teismo teigimu, skolą perleidus UAB „Vagonera“ buvo sumažinti UAB „Omnitrans“ skoliniai įsipareigojimai, todėl minėtų sutarčių sudarymas negali būti vertintinas kaip UAB „Omnitrans“ ir jos vadovų nesąžiningumas ar siekis išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas pritarė trečiojo asmens L. B. atstovo išdėstytai pozicijai, kad perleidimo sutartys UAB „Omnitrans“ buvo finansiškai naudingos ir bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti, taip pagerinant bendrovės finansinę padėtį ir padidinat bendrovės kreditorių galimybes atgauti įsiskolinimą. Teismas pažymėjo, kad sutartimis nebuvo prarastas turtas, nes jis visą laiką priklausė ne UAB „Omnitrans“, buvo prarastos tik verslo priemonės, kurios, nemokant lizingo įmokų, vis tiek būtų prarastos.

14Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl pagrindinės veiklos perkėlimo į UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“), kaip į susijusią įmonę. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2009 m. vasario 3 d. turtinių teisių pirkimo-pardavimo sutartimi tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ parduotas krovinių vežimo geležinkeliais verslas už 2 800 000 Lt kartu su turtinėmis teisėmis pagal sutarties priedą Nr. 1. 2009 m. vasario 3 d. tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ sudaryta sutartis dėl nekonkuravimo; 2009 m. vasario 3 d. darbdavių susitarimu ir papildomu susitarimu dėl darbuotojų perkėlimo iš UAB „Omnitrans“ į UAB „LNE1“ perkelti 5 darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad pirmiau analizuoti sandoriai dėl dalies verslo priemonių netekimo patvirtina aplinkybę, kad UAB „Omnitrans“ nuo 2009 metų pradžios prarado galimybę verstis viena iš savo verslo dalių - pervežimu geležinkelio transportu veiklos. Teismas nurodė, kad, kaip teigia trečiojo asmens L. B. atstovas, buvo perleista bendrovei nuostolinga tapusi verslo dalis, nes sumažėjus vagonų skaičiui turėti leidimai vykdyti geležinkelio pervežimus užsienio geležinkeliais tapo nuostolingi ir bendrovė nepajėgė laiku mokėti už šių leidimų turėjimą, todėl buvo nuspręsta restruktūrizuoti bendrovės veiklą atsisakant nuostolinga tapusios verslo dalies. Teismas pažymėjo, kad UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“) ir UAB „Omnitrans“ dalyviai yra skirtingi asmenys (UAB „Eta trans“ dalyvis 2008 m. gruodžio 2 d. - 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo UAB „R49“), UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“) įsteigta 2008 m. balandžio 25 d., veiklos rūšys - gamyba, prekyba, paslaugos, kita komercinė ūkinė veikla. Teismo teigimu, į bylą nepateikta duomenų, jog UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“) iš bankrutuojančios įmonės perėmė visą verslą, darbo priemones, veiklą, todėl sprendė, kad tai du skirtingi verslo subjektai, kurių nesieja nei bendri valdymo organai, nei steigėjai. Dėl to, teismo įsitikinimu, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog yra tyčinio bankroto požymiai, t. y. kad buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su UAB „Omnitrans“ kreditoriais, visa šios įmonės veikla tyčia buvo perkelta į naujai įkurtą bendrovę, o UAB „Omnitrans“ tyčia nutraukė veiklą ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nuomone, priešingai, bendrovei perleidus dalį verslo, ji toliau tęsė ekonominę veiklą – iki bankroto bylos iškėlimo teikė geležinkelio vagonų nuomos paslaugas.

15Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl UAB „Omnitrans“ sandorių su UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“ įtakos įmonės mokumui. Teismo vertinimu, vykdyti tarpusavio užskaitymai tarp UAB „Omnitrans“, UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“ nepatvirtina aplinkybių dėl tyčinių UAB „Omnitrans“ ir jos vadovų veiksmų siekiant privesti įmonę prie bankroto, t. y. tarpusavio skolų užskaitymai neatitinka tyčinio turto slėpimo, švaistymo, dovanojimo ar sunaikinimo požymių, dėl kurių būtų pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Teismo nuomone, priešingai, 2009 metais pablogėjus tiek UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“, tiek UAB „Omnitrans“ finansinei būklei, atsiskaitymas užskaitant tarpusavio skolinius įsipareigojimus buvo vienintelė išeitis bendrovėms tęsti ekonominę veiklą. Teismo teigimu, ši aplinkybė nevertintina kaip turėjusi įtakos bendrovės tapimui nemokia, nes UAB „Omnitrans“ vykdydama tarpusavio užskaitymus tokiu būdu nepadidino bendrovės skolinių įsipareigojimų sumos.

16Teismas taip pat laikė nepagrįstais pareiškėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl UAB „Omnitrans“ sandorio perkelti 2 956 166,65 Lt debitorinę UAB „LLG1“ skolą kontroliuojančiai UAB „LLG grupė“. Teismas pažymėjo, kad debitorinė skola buvo perleista atlygintinai, todėl, teismo vertinimu, skolos perleidimas kitam asmeniui turint duomenų apie skolininko nemokumą (šiuo atveju - UAB „LLG1“ skolos perleidimo metu nemoki) negali būti laikoma požymiu, rodančiu tyčinį bendrovės privedimą prie bankroto. Dėl to teismas sprendė, kad UAB „Omnitrans“, atlygintinai perleisdama faktiškai nemokios susijusios įmonės debitorinę skolą patronuojančiai UAB „LLG grupė“, nepablogino savo finansinės padėties ir šis veiksmas neturėjo jokios įtakos UAB „Omnitrans“ nemokumui.

17Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl UAB „Omnitrans“ paskolos UAB „LLG grupė“ suteikimo. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2007 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „Logipolijos grupė“ (UAB „LLG grupė) buvo sudaryta 10 000 000 Lt paskolos sutartis, 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolos suma padidinta iki 18 390 445,04 Lt, 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolos terminas pratęstas iki 2009 m. gruodžio 31 d. Teismo teigimu, nors Kauno apskrities VMI nurodo, kad ši paskolos sutartis išbalansavo bendrovės finansinę pusiausvyrą ir sąlygojo UAB „Omnitrans“ nemokumą, tačiau, kaip nustatyta anksčiau, 2007-2008 metais įmonė veiklą vykdė pelningai, t. y. įmonė pagal finansinės atskaitomybės duomenis nebuvo nemoki, o tai, jog UAB „Omnitrans“ 2008 metų pabaigoje - 2009 metais dėl pasaulinės finansų krizės ir iš esmės sumažėjus pajamoms patyrė milžiniškų ekonominių nuostolių ir tapo nemoki, negali būti siejama su paskolos UAB „LLG grupė“ suteikimu. Teismas pažymėjo, kad bendrovė, suteikusi paskolą, iš jos gavo pastovų pelną palūkanų forma, todėl 2007-2008 metų laikotarpiu paskolos suteikimas vertintinas kaip ekonomiškai naudingas ir finansiškai pagrįstas sandoris UAB „Omnitrans“.

18Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos sutartys tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „SEB lizingas“, UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Vagonera“, UAB „DnB NORD lizingas“, UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“), UAB „LLG1“, UAB „LLG2“, UAB „LLG grupė“ nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka.

19Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, vien remiantis tuo, kad sandorio šalys tarpusavyje susijusios tais pačiais dalyviais, nėra pagrindo pripažinti, kad šie sandoriai nulėmė įmonės bankrotą.

20Teismas pažymėjo, kad taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovo dalyviai ar valdymo organų nariai sandorio sudarymo metu iš šio sandorio būtų gavę asmeninę naudą ar būtų sudaryti kitokie neteisėti susitarimai.

21Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo išdėstyti argumentai taip pat nepatvirtina tyčinio bankroto požymių buvimo.

22Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepateikus teismui ir byloje nesant pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu, pagal byloje surinktus įrodymus, galima daryti išvadą kad atsakovo bankrotą iš esmės nulėmė natūrali verslo nesėkmė bei 2008 metų pabaigoje Lietuvoje prasidėjęs ekonominis sunkmetis.

23Dėl to teismas sprendė, kad, remiantis teismų praktikoje suformuotomis teisės taikymo taisyklėmis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra pagrindo pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti sąmoningo ir nuoseklaus siekimo privesti atsakovą prie bankroto tyčia, t. y. bylos duomenys nepatvirtina esant tyčinio bankroto požymių.

24Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis bankroto byloje pripažinti bankrotą tyčiniu nesprendžia baudžiamosios atsakomybės klausimo ir nekliudo prokuratūrai bei teismui baudžiamojo proceso tvarka savarankiškai nagrinėti baudžiamosios atsakomybės klausimą.

25III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

26Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (kreditorius) Kauno apskrities VMI prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti UAB „Omnitrans“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Omnitrans“ iškėlimo, netinkamai įvertino bendrovės ekonominės veiklos ir jos pagrindinių finansinių rodiklių ryšį bei dėl jų sąryšio sąlygotas finansinės veiklos pasekmes. 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 31 d. bendrovėje turto buvo už 54 669 629 Lt, tuo tarpu visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 40 832 454 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 15 392 858 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 25 439 595 Lt, t. y. trumpalaikiai įsipareigojimai visame turte sudarė apie 47 procentus. Teismas nepilnai išanalizavo ir įvertino bendrovės 2008 m. finansinius rodiklius ir jų įtaką bendrovės veiklai, kadangi: 2007 metų rizikingi finansiniai rodikliai buvo viena iš sąlygų formuotis skoloms 2008

    27m., o prasidėjusi pasaulinė krizė tik galutinai išbalansavo ant nemokumo ribos buvusius bendrovės finansinius rodiklius; 2008 m. finansinėje atskaitomybėje esantys finansiniai įsipareigojimai susiformavo metų bėgyje, o tai rodo, kad įmonė metų bėgyje neturėjo iš ko juos sumokėti; reikia įvertinti, kad bendrovė, kuri metų bėgyje turėjo neatitinkančius norminių reikšmių finansinius rodiklius, nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, baigė finansinius metus su nuostoliu, negalėjo 2008 m. būti laikoma moki; byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. dėl rizikingos veiklos bendrovėje susiformavo skolos, bendrovė tapo nemoki ir nemokios bendrovės skolos persikėlė į 2009 m., kas sąlygojo bendrovės bankrotą, kaip tęstinį 2008 m. veiklos rezultatą. Teismas, vertindamas bendrovės 2007 m. ir 2008 m. finansinę būklę, naudojo sąvoką „pradelsti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai)“ ir pagal tai visus esamų balansų trumpalaikius įsipareigojimus prilygino pradelstiems įsipareigojimams, nors byloje nėra tikslių duomenų kokie bendrovės įsipareigojimai buvo pradelsti, t.y. mokėjimo terminai suėję, todėl nepagrįstai visus trumpalaikius įsipareigojimus (per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus) prilygino įsipareigojimams, kurių mokėjimo terminas jau suėjo. Byloje nėra išsamios informacijos ir apie ilgalaikius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėjo.

  2. Teismo argumentas, kad tiek kiti kreditoriai, tiek Kauno apskrities VMI neinicijavo civilinių bylų iškėlimo teisme, todėl manytina, kad bendrovės kreditoriai 2007-2009 metais nelaikė UAB „Omnitrans“ nemokia, negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad kreditoriai UAB „Omnitrans“ laikė įmonę mokia.
  3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad bendrovės administracija, prieš prisiimdama ilgalaikes finansines prievoles, neatsakingai suteikinėjo finansines paskolas patronuojančiai įmonei, nesilaikė elementarių verslo plano sudarymo ir įvertinimo kriterijų, nekreipė tinkamo dėmesio į bendrovės finansines galimybes, neįvertino ir nenumatė neigiamų savo veiklos rizikos padarinių bei priemonių, kuriomis turėjo būti likviduojami tos rizikos galimi padariniai ir todėl sudarė nuostolingus sandorius, dėl kurių tapo nemoki.
  4. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad bendrovė, turinti didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, savo nuožiūra pertvarkydama šių skolinių įsipareigojimų vykdymą ir parduodama visą verslą ar jo dalį, vykdė neteisėtą veiklos restruktūrizavimą, tuo pačiu šiais veiksmais suvaržydama vėlesnių kreditorių galimybės į sąžiningą savo kreditorinių reikalavimų tenkinimą įstatymų numatyta tvarka.
  5. Teismas, spręsdamas dėl įmonės sandorių su UAB „SEB lizingas“, UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Vagonera“ ir UAB „DnB NORD lizingas“, UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“), UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“, UAB „LLG grupė“, netinkamai įvertino tarpusavyje susijusių įmonių tikslinius veiksmus, kurių rezultate UAB „Omnitrans“ turtas ir darbo priemonės per vienintelį akcininką buvo perkeltos į kitas įmones ir dėl šių veiksmų bendrovė tapo nemoki, nebuvo imtasi vienodų pastangų ir sprendimų su visais kreditoriais spręsti kreditorinių įsipareigojimų jiems įvykdymo sąlygas.
  6. Teismas nepagrįstai sąžiningais veiksmais vertino 2009 metų pradžioje perleistus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis kartu su lizinguojamais vagonais naujam skolininkui UAB „Logipolijos vagonai“ ir kad tokie veiksmai nepablogino UAB „Omnitrans“ finansinės būklės. Teismas, apsiribodamas vienpusišku šio veiksmo įvertinimu, nesiekė įverti aplinkybės, kad taip veikdama bendrovės vadovybė tik su tam tikra dalimi kreditorių siekė kompromiso dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo.
  7. Teismas subjektyviai vertino bendrovės finansinių įvykių seką. Teismas nesiekė įvairiapusiškai įvertinti Kauno apskrities VMI pateiktus įrodymus sandorių ydingumui pagrįsti, o tik vienpusiškai konstatavo, kad jie yra atmestini, atsižvelgdamas tik į UAB „SEB lizingas“ ir L. B. atstovų teismo posėdžių metu išsakytas nuomones.
  8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, privalėjo būti aktyvus.

28Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Omnitrans“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Atsiliepimuose į atskirąjį skundą tretieji asmenys L. B., AB „SEB lizingas“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

30Atsiliepimuose į atskirąjį skundą tretieji asmenys VSDFV Kauno skyrius ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą tenkinti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti UAB „Omnitrans“ bankrotą tyčiniu.

31Atsiliepime į atskirąjį skundą tretieji asmenys AB DNB bankas, AB DNB lizingas ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

34CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

35Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl UAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

36ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tyčinio bankroto sąvoką – tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininko įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Tyčinio bankroto požymiai – aplinkybės, jog buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004 išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

37Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo UAB „Omnitrans“ 2007-2008 m. finansinių rodiklių ir jų įtakos bendrovės veiklai vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas netinkamai suvokia ir aiškina įmonės nemokumo sąvoką, nustatydamas įmonės nemokumą pagal įmonės ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų sumą. Įmonės nemokumas nustatomas ĮBĮ nustatyta tvarka. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis numato, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad balanse įmonės įsipareigojimai yra skirstomi į dvi grupes: po vienerių metų mokėtinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus ir per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Pradelsti įmonės įsipareigojimai, kurie turi įtakos įmonės mokumui nustatyti, yra nustatomi pagal į balansą įrašytus per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, šie įsipareigojimai gali būti lygūs arba mažesni už į balansą įrašytus per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Po vienerių metų mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams priskiriami finansiniai įsipareigojimai, kurie bus vykdytini ne anksčiau kaip po vienerių metų, todėl jie negali būti laikomi pradelstais. Į bylą pateiktas UAB „Omnitrans“ 2007 m. balansas patvirtina, kad įmonės turtas buvo 54 669 629 Lt vertės, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 25 439 596 Lt vertės; 2008 m. UAB „Omnitrans“ balansas patvirtina, kad įmonės turtas buvo 108 874 664 Lt vertės, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 52 089 046 Lt vertės. Pagal minėtus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad 2007 m ir 2008 m. UAB „Omnitrans“ buvo nemoki. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas visą 2008 m. balanse įrašytą 52 089 046 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydį priskyrė pradelstiems UAB „Omnitrans“ įsipareigojimams, tačiau pagal šio rodiklio ir įmonės turto dydžio santykį 2008 m. UAB „Omnitrans“ negalėjo būti pripažinta nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Omnitrans“ 2007 m. ir 2008 m. balansuose nurodytų ilgalaikių įsipareigojimų nevertino kaip pradelstų įmonės įsipareigojimų ir padarė pagrįstas išvadas dėl UAB „Omnitrans“ mokumo 2007 m. bei 2008 m. bei pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą minėtu laikotarpiu nebuvimo.

38Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB „Omnitrans“ administracija, prieš prisiimdama ilgalaikes finansines prievoles, neatsakingai suteikinėjo finansines paskolas patronuojančiai įmonei, nesilaikė elementarių verslo plano sudarymo ir įvertinimo kriterijų, nekreipė tinkamo dėmesio į bendrovės finansines galimybes, neįvertino ir nenumatė neigiamų savo veiklos rizikos padarinių bei priemonių, kuriomis turėjo būti likviduojami tos rizikos galimi padariniai ir todėl sudarė nuostolingus sandorius, dėl kurių tapo nemoki. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartimi UAB „Omnitrans“ suteikė UAB „Logipolijos grupė“ (UAB „LLG grupė) 10 000 000 Lt paskolą su 7,8 procento dydžio palūkanomis. 2008 m. gruodžio 31 d. susitarimu dėl sutarties pratęsimo UAB „Omnitrans“ ir UAB „Logipolijos grupė“ susitarė dėl paskolos, suteiktos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pagrindu, padidinimo iki 18 390 445,04 Lt, paskolos suteikimo terminas pratęstas iki 2009 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad minėta sutartimi suteikta paskola UAB „Omnitrans“ sudarė galimybes gauti pelną palūkanų forma, nėra pagrindo pripažinti, kad paskolos suteikimas pats savaime yra nuostolingas sandoris, sudaręs sąlygas įmonės nemokumui atsirasti.

39Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UAB „Omnitrans“ vykdytų įskaitymų su UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“ vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl UAB „Omnitrans“ sandorių su UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“ įtakos įmonės mokumui yra pagrįstos, kadangi atlikti skolų įskaitymai nepablogino įmonės finansinės padėties, t. y. nepadidino bendrovės skolinių įsipareigojimų sumos.

40Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sąžiningais veiksmais vertino 2009 metų pradžioje perleistus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis kartu su lizinguojamais vagonais naujam skolininkui UAB „Logipolijos vagonai“ ir kad tokie veiksmai nepablogino UAB „Omnitrans“ finansinės būklės. Į bylą pateikta UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Omnitrans“ 2009 m. sausio 12 d. skolos padengimo sutartis patvirtina, kad dėl UAB „Omnitrans“ netinkamo lizingo sutarčių, sudarytų su UAB „SEB lizingas“, vykdymo UAB „SEB lizingas“ įgijo teisę nuo 2009 m. sausio 1 d. nutraukti lizingo sutartis, susigrąžinti lizinguojamus vagonus. UAB „SEB lizingas“, UAB „Omnitrans“ ir UAB „Logipolijos vagonai“ sudaryta 2009 m. kovo 24 d. skolos perkėlimo sutartis Nr. SPS 2009-03-24 patvirtina, kad lizingo pagrindu atsiradusią 1 337 637,88 Lt skolą perėmė naujasis skolininkas UAB „Logipolijos vagonai“, už naujojo skolininko įsipareigojimų vykdymą UAB „SEB lizingas“ laidavo T. B., L. B., UAB Logipolijos polimerai“, UAB „Spanda“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolijos transportas“, UAB „Investicijų sprendimai“. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis pagrįstai sprendė, kad perleisti įsipareigojimai pagal lizingo sutartis naujam skolininkui UAB „Logipolijos vagonai“ nepablogino UAB „Omnitrans“ finansinės būklės, kadangi buvo sumažinti įsipareigojimai kreditoriui, ir tokie veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais. Be to, tokie veiksmai negali būti laikomi nepagrįstu turto (vagonų) perkėlimu į kitas įmones. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad lizingo sutarčių dalykas (vagonai) nebuvo UAB „Omnitrans“ nuosavybė, o buvo lizingo davėjo nuosavybė (CK 6.567 str.), vagonai, nemokant lizingo įmokų, kas ir buvo lizingo sutarčių, sudarytų tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Omnitrans“, nutraukimo priežastis, turėtų būti perduoti lizingo davėjui UAB „SEB lizingas“ (CK 6.574 str.).

41Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pačios išvados darytinos ir dėl UAB „Omnitrans“ ir UAB DNB NORD lizingo 2007 m. rugsėjo 27 d. bei 2007 m. lapkričio 28 d. lizingo sutarčių pagrindu atsiradusių teisių ir pareigų perleidimo UAB „Vagonera“. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB DNB NORD lizingas, UAB „Omnitrans“ ir UAB „Vagonera“ 2009 m. balandžio 29 d. sudarytomis teisių ir pareigų perleidimo sutartimis minėtų lizingo sutarčių pagrindu atsiradusią skolą ir lizinguojamą turtą perėmė naujasis klientas UAB „Vagonera“, už naujojo kliento įsipareigojimų vykdymą UAB DNB NORD lizingui laidavo T. B., L. B., UAB „Logipolija“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolija Real Estate“, UAB Logipolijos polimerai“, UAB „Logipolijos transportas“. Sutarčių 1.7 punktuose numatyta sąlyga, kad UAB „Omnitrans“ ir UAB „Vagonera“, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Omnitrans“ yra išmokėjusi dalį vagonų kainos, susitaria sudaryti sutartį, kurioje bus numatytus sąlygos, kuriomis UAB „Vagonera“ kompensuos UAB „Omnitrans“ jo sumokėtus mokėjimus. Tokie veiksmai, kaip ir sutarčių su UAB „SEB lizingas“ sudarymo atveju, negali būti laikomi nepagrįstu turto (vagonų) perkėlimu į kitas įmones, kadangi, kaip minėta, lizingo sutarčių dalykas (vagonai) nebuvo UAB „Omnitrans“ nuosavybė, o buvo lizingo davėjo nuosavybė (CK 6.567 str.), vagonai, nemokant lizingo įmokų ir nutraukus lizingo sutartis, turėtų būti perduoti lizingo davėjui UAB DNB NORD lizingui (CK 6.574 str.).

42Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nurodė, kad taip veikdama UAB „Omnitrans“ vadovybė tik su tam tikra dalimi kreditorių siekė kompromiso dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau tokie įmonės veiksmai nepatvirtina, kad buvo sudarytos sąlygos tyčiniam įmonės nemokumui atsirasti.

43Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl UAB „Omnitrans“ nepagrįsto veiklos perkėlimo į UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Omnitrans“ ekonominę veiklą sudarė savarankiškos veiklos: geležinkelio vagonų nuomos veikla ir pervežimų geležinkelio transportu veikla. Į bylą pateikta 2009 m. vasario 3 d. turtinių teisių pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „Omnitrans“ pardavė UAB „LNE1“ turtines teises, numatytas sutarties priede Nr. 1 už 2 800 000 Lt. 2009 m. vasario 3 d. tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ taip pat buvo sudaryta sutartis dėl nekonkuravimo. 2009 m. vasario 3 d. darbdavių susitarimu ir papildomu susitarimu dėl darbuotojų perkėlimo iš UAB „Omnitrans“ į UAB „LNE1“ perkelti 5 darbuotojai. Nurodytos aplinkybės reiškia ir patvirtina, kad įmonės veikla nebuvo perkelta į kitą įmonę, bet sandoriu buvo parduota įmonės verslo dalis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Omnitrans“ lizingo sutarčių netinkamo vykdymo dėl verslo rizikos ir atsiradusių ekonominių bei finansinių aplinkybių pasekmė buvo lizingo dalyko – vagonų – perdavimas kitoms įmonėms, UAB „Omnitrans“ nuo 2009 metų pradžios prarado galimybę verstis viena iš savo verslo dalių – pervežimo geležinkelio transportu veikla, todėl buvo tikslinga parduoti turimų turtinių teisių dalį, kuri susijusi su pervežimo geležinkelio transportu veikla. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad UAB „Omnitrans“ priklausančios turtinės teisės buvo perleistos už nepagrįstai mažą kainą ir kad jų perleidimas sukėlė įmonei neigiamų pasekmių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta duomenų, kad UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“) iš bankrutuojančios įmonės perėmė visą verslą, darbo priemones, veiklą; perleista buvo nuostolinga verslo dalis ir iki bankroto bylos iškėlimo buvo teikiamos geležinkelio vagonų nuomos paslaugos.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad tyčinis bankrotas, t.y. įmonės privedimas prie bankroto tyčia, galimas tik tyčiniais veiksmais, kurių nagrinėjamu atveju pagal CPK nustatytas įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles nenustatyta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad UAB „Omnitrans“ veikloje susidūrė su finansiniais, ekonominiais sunkumais ir tapo nemokia pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, kuri turėjo reikšmę įmonės veiklai, laikotarpiu.

45Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Omnitrans“ veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, UAB „Omnitrans“ bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti finansų ir ekonomikos krizė, o ne tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

46Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl tyčinio UAB „Omnitrans“ bankroto požymių nebuvimo yra pagrįstos.

47Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, privalėjo būti aktyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, buvo pakankamai aktyvus.

48Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi klausimo dėl UAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu sprendimui.

49Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

50Trečiasis asmuo L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikiant šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos pobūdį, vadovaudamasi CPK 79, 93, 98 straipsniais, Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad trečiojo asmens prašomas priteisti 5 929 Lt išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimo dydis neatitinka minėtų Rekomendacijų, todėl jis mažintinas, priteisiant trečiajam asmeniui L. B. iš trečiojo asmens Kauno apskrities VMI 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad nors trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pareiškė prašymą priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė apeliacinės instancijos teismui šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl minėtų išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui AB „SEB lizingas“ nepriteistinas.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

53Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Priteisti trečiajam asmeniui L. B. iš trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1 200 Lt (veną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Trečiasis asmuo (kreditorius) Kauno apskrities VMI pateikė teismui prašymą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė Kauno... 7. Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, UAB „Omnitrans“ vadovas jau... 8. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog J. P. (dabar – J.... 9. Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovas, kuris buvo paskirtas nuo 2008 m.... 10. Teismo teigimu, faktinę aplinkybę, jog analizuojamu laikotarpiu įmonė... 11. Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, UAB „Omnitrans“ siekė etapais... 12. Teismas laikė nepagrįstais Kauno apskrities VMI argumentus, kad UAB „SEB... 13. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo Kauno apskrities VMI argumentus, jog... 14. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl... 15. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl... 16. Teismas taip pat laikė nepagrįstais pareiškėjo Kauno apskrities VMI... 17. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl... 18. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos sutartys tarp UAB... 19. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, vien remiantis tuo, kad... 20. Teismas pažymėjo, kad taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovo dalyviai... 21. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo išdėstyti argumentai taip pat... 22. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepateikus teismui ir byloje nesant... 23. Dėl to teismas sprendė, kad, remiantis teismų praktikoje suformuotomis... 24. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis bankroto byloje pripažinti bankrotą... 25. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 26. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (kreditorius) Kauno apskrities VMI prašo... 27. m., o prasidėjusi pasaulinė krizė tik galutinai išbalansavo ant nemokumo... 28. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Omnitrans“ nurodo, kad... 29. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą tretieji asmenys L. B., AB „SEB... 30. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą tretieji asmenys VSDFV Kauno skyrius ir... 31. Atsiliepime į atskirąjį skundą tretieji asmenys AB DNB bankas, AB DNB... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d.... 34. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 35. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl UAB „Omnitrans“ bankroto... 36. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tyčinio bankroto sąvoką – tyčinis... 37. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios... 38. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB... 39. Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nesutinka su pirmosios... 40. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pačios išvados darytinos ir dėl UAB... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nurodė, kad taip veikdama UAB... 43. Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyčinis bankrotas, t.y. įmonės privedimas... 45. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra... 46. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 47. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra... 49. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 50. Trečiasis asmuo L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.... 54. Priteisti trečiajam asmeniui L. B. iš trečiojo asmens Kauno apskrities...