Byla 2A-57-460/2013
Dėl skolos priteisimo bei atsakovo V. Š. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1284-323/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VĖTRŪNA“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo bei atsakovo V. Š. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo.

2Teisėja

Nustatė

3ieškovė 2011-09-29 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašė teismo priteisti iš atsakovo 47 981,08 Lt skolos, 7 252,42 Lt palūkanų, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-02-03 ieškovė ir atsakovas pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo solidariai su UAB „VESTUS“ atsakyti ieškovei, jei UAB „VESTUS“, už kurią laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolių ieškovei pagal 2010-02-08 taikos sutartį. Pažymėjo, kad taikos sutartimi, patvirtintoje civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010, UAB „VESTUS“ įsipareigojo iki 2010-12-31 sumokėti ieškovei 47 981,08 Lt skolą su 12 proc. metinėmis palūkanomis. Nurodė, kad nei skolininkė UAB „VESTUS“, nei už jį laidavęs atsakovas skolos ieškovei nesumokėjo (b. l. 31–34).

4Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašymas išieškoti skolą iš atsakovo yra perteklinis, kadangi tikroji skolininkė UAB „VESTUS“ artimiausiu metu turės finansines galimybes pati atsiskaityti su ieškove. Paaiškino, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje tarp UAB „VESTUS“ ir UAB „Žaliasis tiltas“ priimtas sprendimas apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, atsakovas tikisi, jog UAB „VESTUS“ laimės bylą, atgaus iš UAB „Žaliasis tiltas“ didelę skolą ir galės atsiskaityti su ieškove. Taip pat minėtoje byloje, siekiant užtikrinti UAB „Žaliasis tiltas“ reikalavimus, UAB „VESTUS“ atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės ir ji negali disponuoti savo turtu ir kartu atsiskaityti su ieškove (b. l. 90–91).

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-13 sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovei UAB „VĖTRŪNA“ iš atsakovo V. Š. 47 981,08 Lt skolos, 7 252,42 Lt palūkanų, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo 55 233,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 521,36 Lt bylinėjimosi išlaidų; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad skolininkė UAB „VESTUS“ iki šiol nėra įvykdžiusi savo kreditinių įsipareigojimų ieškovei pagal taikos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010, kurios įvykdymo terminas pasibaigė 2010-12-31 ir kurios įvykdymas buvo užtikrintas laidavimu pagal 2010-02-03 Laidavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo. Konstatavo, kad skolininkė UAB „VESTUS“ netinkamai vykdo prievolę, taigi atsiranda laiduotojo – atsakovo pareiga įvykdyti prievolę kreditorės – ieškovės naudai. Pažymėjo, kad atsakovo argumentas, kad skolininkė UAB „VESTUS“ ateityje galbūt pati turės finansines galimybes sumokėti skolą ieškovei, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi skolos grąžinimo terminas pasibaigė dar 2010-12-31, skola nėra grąžinta, prievoles vykdyti reikia tinkamai ir sutartyje nustatytais terminais, jų nevykdymas negali būti pateisinamas prielaidomis apie ateityje galbūt pagerėsiančią finansinę situaciją. Teigė, kad pagal taikos sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010, 3 punktą skolininkė UAB „VESTUS“ ir ieškovė susitarė dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos dalies mokėjimo. Atsakovas kaip laiduotojas pagal 2010-02-03 Laidavimo sutarties 2.1. punktą įsipareigojo atsakyti ieškovei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė (b. l. 40). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovei iš atsakovo priteisė 7 252,42 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010-02-25 iki 2011-09-23. Be to, ieškovei iš atsakovo priteisė 12 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio pagal Taikos sutarties 3 punktą.

6Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-13 sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo, sumažinant priteistas 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo 55 233,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 55 233,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika dėl procesinių palūkanų dydžio, kai laidavimo sutartį su juridiniu asmeniu kito juridinio asmens naudai yra sudaręs fizinis asmuo. Tokia teismų praktika yra suformuota 2011 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011. Šioje byloje kartu su kitais aktualiais laidavimo sutarčių klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad laidavimo sutartis pasirašyta fizinio asmens juridinio asmens naudai paprastai nelaikytina komerciniu sandoriu, todėl procesinės palūkanos skaičiuotinos pagal bendrąsias CK normas, o ne pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ar kredito sutartį. Pažymėtina, kad remiantis pateiktu išaiškinimu, procesinių palūkanų dydis nustatomas įstatymu, nes laidavimo sutartimi palūkanos nėra aptartos. Todėl šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikoma CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis ir skaičiuojamos ne 12 procentų dydžio, o 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliantas mano, kad dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas padarė aiškią materialinės teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, todėl remiantis CPK 330 straipsniu sprendimo dalis dėl priteistų procesinių palūkanų dydžio turėtų būti pakeista. Atitinkamai, remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, turi būti perskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos; likusi sprendimo dalis turi būti palikta nepakeista.

7Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog esant šalių susitarimui dėl palūkanų dydžio, įstatyme numatytas palūkanų dydis netaikytinas. Šiuo atveju 2010-02-03 Laidavimo sutarties, pasirašytos tarp atsakovo ir ieškovo, 2.1 punktas numato, kad laiduotojas, skolininkei neįvykdžius visos ar dalies prievolės, įsipareigoja atsakyti kreditorei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė, nagrinėjamu atveju UAB „VESTUS“ ir ieškovė susitarė dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos dalies. Ieškovė mano, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės UAB „VĖTRŪNA“ ir UAB „Vestus“, pagal ją skolininkė UAB „VESTUS“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 47 981,08 Lt skolą iki 2010-12-31 bei 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos dalies (b. l. 38–39). 2010-02-03 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jei UAB „VESTUS“ neįvykdytų visos ar dalies prievolės pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010 patvirtintą taikos sutartį (b. l. 40–41).

11Teismas pažymi, kad pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

12Aktualu pastebėti ir tai, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pagal Taikos sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010, 3 punktą, skolininkė UAB „VESTUS“ ir apeliantas susitarė dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimo nuo negrąžintos skolos dalies. Teismas atkreipia dėmesį, jog 2010-02-03 Laidavimo sutarties, pasirašytos tarp apelianto ir ieškovės, 2.1 punktas numato, kad laiduotojas, šiuo atveju apeliantas, skolininkei – UAB „VESTUS“ neįvykdžius visos ar dalies prievolės, įsipareigoja atsakyti kreditorei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė. Pabrėžtina, kad esant šalių susitarimui dėl 12 procentų palūkanų dydžio, įstatyme numatytas palūkanų dydis netaikytinas, kadangi, kaip jau minėta, šalys pačios susitarė dėl 12 procentų palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

13Teismas kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą dėl pirmosios instancijos teismo nesivadovavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, konkrečiai apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011. Visų pirma pažymėtina, jog apelianto nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 buvo nagrinėjami laidavimo sutarčių klausimai, kai skolininkei yra iškeliama bankroto byla. Šiuo atveju UAB „VESTUS“ bankroto byla nėra iškelta, todėl laiduotojo – apelianto – prievolės apimtis nekinta, o lieka tos pačios apimties (CPK 178 straipsnis). Kitas aspektas, kurį svarbu paminėti, civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 šalis įrodinėjo, kad palūkanų dydis buvo suskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Šiuo atveju, kaip anksčiau minėta, palūkanos pagrįstai ir teisėtai buvo suskaičiuotos ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ar kitu įstatymu, tačiau tarp UAB „VĖTRŪNA“ ir UAB „Vestus“ sudaryta ir apylinkės teismo 2010-02-08 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi bei tarp ieškovės UAB „VĖTRŪNA“ ir apelianto 2010-02-03 sudaryta Laidavimo sutartimi (CK 6.81 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

14Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus teismas mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Kadangi šiuo atveju apeliacinis skundas atmestinas, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

16Teismas, vadovaudamasis CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai