Byla 2A-326-340/2012
Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M. ir atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui V. M., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikams priteisimo, turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.

5Ieškovas V. M. prašė teismo santuoką nutraukti; dėl santuokos iširimo pripažinti kalta R. M.; nepilnamečio sūnaus M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; iš tėvo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jis baigs vidurinę mokyklą; padalinti santuokoje įgytą turtą ir finansinius įsipareigojimus jo nurodytu būdu; nustatyti naudojimosi butu tvarką; priteisti iš R. M. 19 873,78 Lt išmokėto kredito „Swedbank“ AB; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovės nuolatinis nepasitenkinimas ir pyktis sugriovė šeimą; atsakovė buvusi viskuo nepatenkinta ir visko jai buvę mažai, ji žeminusi sutuoktinį ir jo artimuosius, nepagrįstai įtarinėjusi neištikimybe. Tam, kad išlaikytų šeimą, ieškovas dirba Norvegijoje, visas uždirbtas lėšas skiria šeimos poreikių tenkinimui, per išsiskyrimo laiką atsakovė jo nepasiilgsta, nesidomi jo darbo sąlygomis, sveikata. Dėl tokio atsakovės elgesio bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Nenormalūs šeimyniniai santykiai neigiamai veikia tiek pačius sutuoktinius, tiek kartu gyvenančius jų vaikus, namuose nuolat tvyro įtampa. Ieškovas jaučiasi reikalingas šeimoje tik kaip darbo jėga uždirbanti pinigus, tačiau jo pastangos sukurti šeimai materialinę gerovę visiškai nevertinamos.

6Atsakovė R. M. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl V. M. kaltės; priteisti iš sutuoktinio 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę M.; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. gyvenamąją vietą su motina; iš tėvo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. po 1 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jis baigs vidurinę mokyklą; padalinti santuokoje įgytą turtą ir finansinius įsipareigojimus jos nurodytu būdu; patvirtinti naudojimosi butu jos siūlomą tvarką; priteisti iš V. M. 32 911,10 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės iššvaistymą; priteisti iš V. M. 1 611,20 Lt sumokėto kredito AB bankui Snoras ir 1 515,37 Lt sumokėtus UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal išperkamosios nuomos sutartį; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad bendras gyvenimas nebuvęs darnus, nes sutuoktinis girtavo ir smurtavo šeimoje, tačiau atsakovė kentusi tokį vyro elgesį jos atžvilgiu. Norėdama sukurti vaikams geriau aprūpintą ateitį, atsakovė sutikusi parduoti butą ( - ), palikusi gerai apmokamą darbą ir persikėlusi gyventi į Vilnių. Sutuoktinis jau dešimt metų vyksta uždarbiauti į užsienį, o 2006 metais pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi R. N.. Atsakovė buvo susitikusi su ja Kaune, pastaroji nepaneigė, kad artimai bendrauja su jos sutuoktiniu. Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio ieškovas beveik negyvena namuose, grįžęs iš užsienio važiuoja pas savo meilužę į Kauną. Susiradęs meilužę atsakovas švaistė šeimos lėšas, nepakankamai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, nuo 2008 m. rugsėjo mėn. visiškai nesirūpina vaikų išlaikymu bei auklėjimu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką sudarytą atsakovės ir ieškovo nutraukė dėl ieškovo kaltės; priteisė iš ieškovo atsakovei 10 000 Lt neturtinės žalos; po santuokos nutraukimo paliko atsakovei santuokinę pavardę – M.; nustatė nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnamečiui sūnui M. M. išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2009-01-23, kol sūnus mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje;

9teismas šalių santuokoje įgytą turtą padalijo pripažindamas ieškovui teisę į 1/3 dalį, o atsakovei teisę į 2/3 dalis bendro turto; natūra priteisė atsakovei 2/3 dalis buto/patalpos-buto, esančio ( - ), (unikalus Nr.: ( - )); 1/20 negyvenamosios patalpos - parkavimo aikštelės ( - ) (unikalus Nr.: ( - )); keleivinį automobilį OPEL VECTRA valstybinis Nr. ( - ). Teismas taip pat priteisė iš atsakovės 2 073,07 Lt piniginę kompensaciją ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

10Teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta naudojimosi patalpomis bute/patalpoje-bute, esančiomis ( - ), (unikalus Nr.: ( - )) tvarka: kambariu 17-3 (12,20 kv.m) naudojasi atsakovė; kambariu 17-4 (15,87 kv.m) naudojasi ieškovas; koridorius 17-1 (6,14 kv.m), kambarys-virtuvė 17-2 (30,49 kv.m), sanmazgas 17-5 (5,49 kv.m) ir terasa T1 naudojami bendrai. Teismo buvo pripažinta, kad pagal 2005-07-28 kredito sutartį Nr. ( - ) su „Swedbank“ AB šalys atsako solidariai; pagal 2008-05-28 sudarytą naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. ( - ) su AB banku SNORAS atsako atsakovė asmeniškai. Iš atsakovės ieškovui buvo priteista 3 362,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 1 628 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovės buvo priteista 32 Lt pašto išlaidų, o iš ieškovo – 64 Lt pašto išlaidų ir 288 Lt žyminio mokesčio.

11Dėl santuokos nutraukimo, kaltės, neturtinės žalos atlyginimo

12Teismas remdamasis liudytojos D. K., šalių vaikų parodymais, nustatė, kad ieškovas buvo ir yra sutuoktinei neištikimas, nes būdamas santuokoje susirado kitą moterį, ilgą laiką su ja artimai bendrauja, grįžęs iš užsienio negyvena namuose. Faktų, kad atsakovė nedirbo, nesirūpino šeima, žemino sutuoktinį ir jo artimuosius, reiškė nepagrįstas pretenzijas, pykdavo ir inicijuodavo konfliktus šeimoje, ieškovas neįrodė. Priešingai, palikdamas sutuoktinę ir vaikus, atsakovas jau dešimt metų važinėdavo uždarbiauti į Norvegiją, tuo metu vienai ieškovei tekdavo visi buities, namų ūkio, vaikų auklėjimo ir priežiūros rūpesčiai. Teismas, įvertinęs ieškovo neištikimybės pasekmes atsakovės sveikatai (susirgo depresija), aplinkybes, kad ieškovas svetimoteriauja ne vienerius metus, elgiasi amoraliai, nesantuokinių santykių neslepia net nuo savo vaikų ir giminių, pripažino, jog atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas.

13Dėl išlaikymo priteisimo.

14Teismas laikė įrodytu, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 1 200 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas uždirba 6 500 Lt, jam mokama 412 Lt vaiko pašalpa, o atsakovė uždirba 1 500 Lt, teismas sprendė, kad vaiko išlaikymui atsakovė kiekvieną mėnesį turėtų skirti 400 Lt, o ieškovas – 800 Lt.

15Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo.

16Teismas sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šalių santuokoje įgytą turtą, kadangi atsakovė serga užsitęsusia depresija stresogeninės situacijos fone, jai būtinas ilgalaikis nepertraukiamas gydymas, atsakovės pajamos mažesnės 5 kartus nei ieškovo, ieškovas šeimos patalpoje praktiškai nebegyvena, todėl atsakovei pripažino 2/3 dalis bendro turto, o ieškovui – 1/3. Dalindamas turtą natūra teismas atsižvelgė ne tik į dalinamo turto vertę, sutuoktinių pageidavimus bei sutarimą dėl dalies turto padalinimo, bet ir į faktą, kad ieškovas didžiąją dalį laiko dirba ir gyvena užsienyje, šeimos turtu mažai naudojasi. Kadangi atsakovei teko didesnės vertės turas nei jai priklauso, teismas įpareigojo atsakovę kompensuoti ieškovo dalį, sumokant jam 2 073,07 Lt kompensaciją.

17Dėl naudojimosi patalpomis bute tvarkos nustatymo

18Nustatydamas naudojimosi patalpomis tvarką, teismas atsižvelgė, kad kambariu 17-3 (12,20 kv.m) visą laiką faktiškai naudojasi atsakovė R. M., šiame kambaryje ji miega, čia yra jos asmeniniai daiktai, šiame kambaryje ji yra susikūrusi jai priimtiną aplinką. Teismas manė, kad atsakovo interesai nebus pažeisti, jeigu jam naudotis bus paskirtas atskiras kambarys 17-4 (15,87 kv.m) ploto. Visos kitos patalpos bute turi būti paliktos bendram naudojimui.

19Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles

20Teismas nutarė šalių skolinį įsipareigojimą „Swedbak“, AB pripažinti solidaria jų prievole. Atsakovės reikalavimą pripažinti įsiskolinimą AB bankui SNORAS bendra šalių prievole, teismas atmetė konstatavęs, kad atsakovė neįrodė, jog sutuoktiniui buvo žinoma apie šį kreditą, neįrodė, kam panaudotas bendroje sumoje banko suteiktas 5 257,89 Lt kreditas, todėl pripažino, kad finansinius įsipareigojimus AB bankui SNORAS atsakovė turi vykdyti iš savo asmeninių lėšų. Teismas konstatavo, kad susituokusiems asmenims galioja bendrumo ir lygiateisiškumo prezumpcija, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti skaičiuojamos ir kompensuojamos sutuoktinių vienas kitam santuokos metu panaudotos kreditų grąžinimui, ar daiktų įsigijimui, ar kitiems šeimos poreikiams piniginės lėšos. Teismo taip buvo nuspręsta, jog atsakovė R. M. neįrodė, kad sutuoktinis iššvaistė dalį uždirbtų piniginių lėšų, kadangi iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad V. M. pervesdavo ženklias pinigų sumas asmeniškai R. M., sūnums I. ir M., mokėdavo už pirkinius.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

22Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje: pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; sumažinti M. M. priteistą išlaikymo sumą iki 650 Lt, mokamų kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis; pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei pripažinta teisė į 2/3 dalis santuokoje įgyto turto ir nustatyti, kad atsakovei ir ieškovei santuokoje įgytas turtas priklauso lygiomis dalimis. Dėl natūra priteisto turto prašo keisti tik sprendimo dalį liečiančia butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), nustatant, kad šis butas ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį, tuo pačiu padidinti atsakovui priteistą kompensaciją už mažesnę turto dalį iki 5 950 Lt. Skundą motyvuoja šiais argumentais:

231. Teismas nepagrįstai laikė įrodytu ieškovo neištikimybės faktą. 2009-01-30 policijos raštas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. pagal atsakovės pareiškimą, rodo, jog atsakovė siekė sukurti įrodymus, kad ieškovas jos atžvilgiu smurtavo. D. K. parodymai nėra patikimi, kadangi ji negalėjo nurodyti, kur buvo M. M. tuo metu, kai atsakovė su sūnumi I., slėpdamasi nuo ieškovo, gyveno pas ją. Bylos šalių vaikų parodymai rodo, kad jie nekaltina ieškovo dėl santuokos iširimo. Atsakovės į teismą pateikta medicininė pažyma dėl atsakovės susirgimo depresija dėl skyrybų nėra paremta jokiais objektyviais įrodymais. Faktas, kad ieškovas važinėdavo dirbti į Norvegiją, rodo, jog ieškovas siekė materialiai aprūpinti šeimą, bet ne buvo neištikimas.

242. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad M. M. reikmėms kas mėnesį reikia 1 200 Lt. Dėl to nėra pagrindo nukrypti nuo bendros teismų praktikos, numatančios, kad vaiko išlaikymui tėvai turi skirti 800 Lt. Tokiu atveju atsakovei liktų prisidėti 150 Lt prie vaiko išlaikymo. Byloje nustatyta, kad ieškovas materialiai rėmė vaikus, todėl teigti, kad atsakovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta nėra pagrįsta. Atsakovės sirgimas depresija nesukliudė atsakovei įsidarbinti, gauti darbo užmokestį. Objektyvių susirgimo įrodymų nėra.

253. Nežiūrint į tai, kad prievolė mokėti bankui kreditą yra solidari, tačiau šioje prievolėje 2/3 dalys priklausytų atsakovei, o 1/3 – ieškovui. Siūlydamas taikyti šiuo atveju lygių dalių principą, ieškovas objektyviai vertino atsakovės mokėjimo galimybes ir vaikų interesus. Nustačius lygias turto dalis, kistų ir ieškovui priklausančios kompensacijos suma.

26Atsakovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo prasimanymus, kad atsakovė nedirbo, nesirūpino šeima, žemino ieškovą ir t.t., kaip neįrodytus. Ieškovui yra puikiai žinoma, kad policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad tokios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Medicininius dokumentus išduota kvalifikuoti, priesaiką davę gydytojai, kurie diagnozę surašo ištyrę paciento būklę, tad netikėti jų išvadomis nėra pagrindo. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Akivaizdu, kad ieškovo nurodomas išlaikymo dydis – 800 Lt, neatitinka vaiko poreikių (jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 1 200 Lt/mėn.). Ieškovo pajamos yra net 5 kartus didesnės nei atsakovės, kitų išlaikytinių jis neturi, todėl akivaizdu, kad teismui buvo pagrindas nukrypti nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, nustatant kiekvienam iš jų priklausančio skirti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui. Teismas turtą tarp šalių padalino išimtinai atsižvelgęs į vaikų interesus, atsakovės ligą bei fakto, kad ieškovas didžiąją laiko dalį dirba ir gyvena užsienyje, šeimos turtu naudojasi mažai. Teismas aiškiai nustatė, kad prievolė bankui yra solidari.

27Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, nepažeidžiant trečiojo asmens – bylos šalių kreditoriaus, interesų.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

29Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK 320 str. 2 d. nurodytų kategorijų bylas, tarp jų – šeimos bylas. Nagrinėjamoje byloje pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nėra, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą civilinio proceso normų; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

30Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir, atitinkamai, dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Apelianto vertinimu, santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė ieškovo neištikimybės bei smurto prieš sutuoktinę pavartojimo faktus. Apelianto vertinimu, darydamas tokią išvadą teismas pasirėmė nepatikimais įrodymais, nes šalių sūnūs, kurie paliudijo, jog tėvas jiems atskleidė faktą, kad turi kitą moterį, yra priklausomi nuo motinos. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, nes bylos nagrinėjimo metu liudytojai I. ir M. M. pabrėžė, jog jų santykiai su tėvu yra geri, taigi apelianto teiginys, jog sūnūs davė melagingus parodymus motinos įtakoje, atmetamas. Negalima sutikti su apelianto nuomone, jog neištikimybės faktas galėjo būti nustatytas, tik apklausus asmenį, galimai buvusi artimuose santykiuose su apeliantu, nes jos duomenys bylos nagrinėjimo metu buvo įvardinti, kad teismas tai privalėjo padaryti savo iniciatyva. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas tokios pareigos neturėjo.

31CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, t. y. šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 182 str. 2 d.); nagrinėjamoje byloje teismas padarė išvadą apie ieškovo neištikimybę, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą (atsakovės paaiškinimus, šalių sūnų parodymus, liudytojos D. K. parodymus); pažymėtina, kad tokio pobūdžio ginčuose tiesioginių įrodymų paprastai nebūna. Taigi apelianto įsitikinimas, kad neištikimybės faktas galėjo būti įrodytas tik apklausus jo tariamą sugyventinę, yra nepagrįstas ir atmetamas. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovė kreipėsi į policiją, siekdama sukurti įrodymus prieš ieškovą nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmetamas.

32Apeliaciniu skundu ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nenurodė, kuo pasireiškė sutuoktinės kaltė dėl šeimos iširimo, motyvų bei įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę. Ieškininio pareiškimu ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, nes sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, pradėjo skirtis jų interesai, jo nuomonė tapo sutuoktinei niekine. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad sutuoktinė nedirbo, nesirūpino šeima, žemino sutuoktinį, pykdavo ir inicijuodavo konfliktus, tačiau teismas atmetė šiuos teiginius, kaip neįrodytus; apeliaciniame skunde įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, nepateikta.

33Atsižvelgiant į šalių santuokinio gyvenimo trukmę (nuo 1989 m. gegužės 20 d.) bei neigiamas streso nuo santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės pasekmės atsakovės sveikatai, teismo parinktas neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas adekvačiu.

34Apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto M. M., gim. ( - ), išlaikymo dydžio sumažinimo atmetami. M. M. tapo pilnamečiu po teismo sprendimo priėmimo, 2010-12-16; sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu jis mokėsi vidurinėje mokykloje ir planavo ją baigti 2012 m. Apeliantas prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 800 Lt iki 650 Lt, motyvuodamas, kad nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos, numatančios orientacinį išlaikymo iš abiejų tėvų dydį – 800 Lt; būtinumo teikti paramą vidurinėje mokykloje besimokančiam sūnui ir po jo pilnametystės apeliantas neginčijo.

35Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi, sprendžiant dėl nepilnamečio išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant nepilnamečio poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Teismas nustatė, kad M. M. poreikiams tenkinti reikia 1 200 Lt per mėnesį iš abiejų tėvų; atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus yra paauglys, besimokantis gimnazijoje, atsakovės bylos nagrinėjimo metu nurodytos papildomos išlaidos matematikos korepetitoriui, internetui, sporto klubui yra pagrįstos, taigi teismo priteistas išlaikymas nėra per didelis. Bylos duomenimis ieškovas kartu su atsakove gali teikti tokio dydžio išlaikymą sūnui ir po pilnametystės, iki jis baigs vidurinę mokyklą, išlaikymas tarp tėvų paskirstytas proporcingai jų gaunamoms pajamoms (800 Lt ir 400 Lt).

36Atmetami ieškovo argumentai dėl santuokinio turto (buto) padalinimo.

37Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai savo sprendimą pagrindė vaikų interesais ir tuo, kad vaikų motinai teko didesnė jų išlaikymo našta, nes šis teiginys bylos medžiaga neparemtas. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje nustatyta, jog ieškovas nuolat teikė paramą savo vaikams, tačiau kartu nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta kartu su motina, t. y. teismas pagrįstai padalino turtą nelygiomis dalimis, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus. Ieškovo naudojimui paskirtas didesnis kambarys, t. y. jo teisė į gyvenamąjį būstą nėra pažeista. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas buto padalijimo dalyje yra nepalankus atsakovei, nes jai tenka didesnės turto dalies išlaikymo našta; siūlydamas lygių dalių principą ieškovas objektyviai vertino mokėjimo galimybės ir vaikų interesus. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas, nes atsakovė apeliacinio skundo dėl jai priteisto turto dalies sumažinimo nepateikė.

38Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

39Atsakovė R. M. patyrė 400 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (b.l. 183, t.2). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

40Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme – 7,25 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pašto išlaidos iki 10 Lt nepriteisiamos.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

42Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti R. M. iš V. M. 400 Lt (keturis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio... 5. Ieškovas V. M. prašė teismo santuoką nutraukti; dėl santuokos iširimo... 6. Atsakovė R. M. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti; pripažinti, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį... 9. teismas šalių santuokoje įgytą turtą padalijo pripažindamas ieškovui... 10. Teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta naudojimosi patalpomis... 11. Dėl santuokos nutraukimo, kaltės, neturtinės žalos atlyginimo... 12. Teismas remdamasis liudytojos D. K., šalių vaikų parodymais, nustatė, kad... 13. Dėl išlaikymo priteisimo. ... 14. Teismas laikė įrodytu, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. poreikiams... 15. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo.... 16. Teismas sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo... 17. Dėl naudojimosi patalpomis bute tvarkos nustatymo... 18. Nustatydamas naudojimosi patalpomis tvarką, teismas atsižvelgė, kad kambariu... 19. Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles... 20. Teismas nutarė šalių skolinį įsipareigojimą „Swedbak“, AB pripažinti... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 22. Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 23. 1. Teismas nepagrįstai laikė įrodytu ieškovo neištikimybės faktą.... 24. 2. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad M. M.... 25. 3. Nežiūrint į tai, kad prievolė mokėti bankui kreditą yra solidari,... 26. Atsakovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį... 27. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 29. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 30. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl... 31. CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 32. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų... 33. Atsižvelgiant į šalių santuokinio gyvenimo trukmę (nuo 1989 m. gegužės... 34. Apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto M. M., gim. ( - ), išlaikymo... 35. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių... 36. Atmetami ieškovo argumentai dėl santuokinio turto (buto) padalinimo.... 37. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai savo sprendimą pagrindė vaikų... 38. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio... 39. Atsakovė R. M. patyrė 400 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos... 40. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 42. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti... 43. Priteisti R. M. iš V. M. 400 Lt (keturis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų...