Byla A-261-175-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Antano Ablingio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ugnei Arlauskaitei-Rinkevičienei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

52009 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant J. S. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2635 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. S.“ dalį, dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,2 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,51 ha ploto žemės sklypą Vilniaus m. sav. ( - ) kaime, sklypo kadastrinis Nr. ( - ).

8Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir naikintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. LR Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, jog miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata draudžia įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Be to, LR Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, jog nepaisant to, ar vyriausybės tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Laikytina, jog miestų teritorijoje esantys miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir tai yra išimtinė valstybės nuosavybė. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams. Priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos LR miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatos.

9Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, ( - ) kaimo dalies teritorija Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 „Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ priskirta Vilniaus miestui, todėl nuosavybės teisių, į ( - ) kaimo teritorijoje turėtą žemę, atkūrimas pretendentams buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje. Pretendentė J. S. pagal LR žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilę, priskirta pirmai eiliškumo grupei. Atsižvelgiant į Žemės reformos žemėtvarkos projektu J. S. vardu suformuotus natūra grąžintinus žemės sklypus bei į Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo planą, žemės sklypo paženklinimo vietoje dokumentus, VAVA parengtas ginčijamas 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 2.4-01-2635. Pareiškėjas neginčija minėto žemės sklypo suformavimo dokumentų, taigi neįrodžius, jog ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. VAVA prieš priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka. Ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra tęstinio, iš keleto etapų susidedančio nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultatas, ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į 2000 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektą, t. y. patvirtintą iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ įsigaliojimo. Ginčo žemės sklypui yra atlikti tikslieji geodeziniai matavimai, pareiškėjas ginčydamas dalį žemės sklypo turi nurodyti konkrečią buvimo vietą, priešingu atveju sprendimo įvykdyti nebus galimybės. Šiuo atveju pareiškėjas, ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybę, turi konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas (pateikti tiksliuosius matavimus), kitaip nepagrįstai bus pažeidžiamos imperatyvios teisės normos ginančios nuosavybės teises.

10Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis Miškų valstybės kadastre yra įregistruoti Trakų miškų urėdijos 556 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 118, kuris Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 2013) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis

11Nr. ( - ). Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 5 d. pažyma

12Nr. 16547, Miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės schemos fragmentas 2008 m. rugsėjo 2 d. Nr. P0809-0001 bei Valstybinės miškotvarkos tarnybos Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. gegužės 28 d. aktas Nr. 183 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,2 ha valstybinės reikšmės miško. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčijamą žemės sklypą buvo priimtas 2004 m. rugsėjo 16 d., t. y. po Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo minėtos teritorijos buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. Aplinkos ministerija 2003 m. vasario 18 d. raštu Nr. 12-2-1037 Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų sąrašus bei schemas. Vilniaus apskrities viršininkui buvo žinoma, kad yra rengiamas Vyriausybės nutarimo Nr. 2013 projektas, taip pat jam buvo žinoma, kokie patikslinti miškų plotai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus pagal schemą, nes apskrities viršininkas suderino Nutarimo Nr. 2013 projektą.

13Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsnius, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu ir turi būti taikoma restitucija natūra valstybinės reikšmės mišką grąžinant Lietuvos valstybei.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 01-2047 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. S.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,51 ha žemės sklypą ( - ) k. Vilniaus m. sav., toje dalyje, kurioje yra miško žemės plotas.

16Teismas nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu

17Nr. 2.4-01-2635 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. S.“ atkūrė nuosavybės teises į trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. tenkančią buvusio savininko D. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą ? 3, 27 ha žemės, esančios ( - ) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui.

182004 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-2635 pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje ( - ) kaime J. S. suformuotas 0, 5100 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. k.v., kuriame yra 0,1800 ha miško žemės. Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2008 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. 16547 nurodyta, jog 0,51 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ) Vilniaus m. yra 0,2 ha valstybinės reikšmės miško.

19VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre nuo 2004 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pagrindu yra įregistruota J. S. vardu nuosavybės teisė į žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kuriame yra 0,18 ha miško žemės, esantį Vilniaus m. sav. ( - ) k. (b. l. 15).

20Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Vilniaus mieste 13,99 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotą pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas, tame tarpe ir valstybinės reikšmės miško plotą, esantį J. S. grąžintame žemės sklype ( - ) kaime, Vilniaus apskrityje. Tai patvirtina Aplinkos ministerijos 2003 m. vasario 18 d. raštas Nr. 12-2-1037 (b. l. 31). Prieš priimant skundžiamą sprendimą Vyriausybės 2004 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 159 buvo patikslinta Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų ploto schema. Šiuo metu galioja Vyriausybės

212008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1308 patvirtintos Vilniaus miesto schemos.

22Į šiuo nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miško plotus, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento (b. l. 9), pateko ir 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis J. S. grąžintame žemės sklype, Vilniaus m. sav. ( - ) k. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypą buvo įteisintas apskrities viršininko sprendimu jau po šių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013. Teismas nurodė, kad negalima laikyti, jog valstybinių miškų schemas patvirtinantis nutarimas taikomas teisiniams santykiams, kurie susiklostė iki jo įsigaliojimo. Apskrities viršininko sprendimas, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, turi atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu sprendimo priėmimo metu tam tikrus juridinius faktus nustatantys teisės aktai jau galiojo, tai priimant sprendimą buvo reikalinga į juos atsižvelgti. Be to, Aplinkos ministerija 2003 m. vasario 18 d. raštu Nr. 12-2-1037 Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pateikusi Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų sąrašus bei schemas (b. l. 31).

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-438-762-06 pabrėžė, kad nei savivaldybės planavimo dokumentai, nei VĮ valstybinio miškotvarkos instituto parengti dokumentai Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ir ribų pakeisti negali. Už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės (savivaldybių) institucijoms teisė pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nėra suteikta.

24Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 4 dalimi, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2635, pažeidė Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės įstatymo 4 straipsnį bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius.

25Teismas pažymėjo, kad prokuroras nepagrįstai prašo panaikinti sprendimo dalį, dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,2 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,51 ha ploto žemės sklypą Vilniaus m. sav. ( - ) kaime, sklypo kadastrinis

26Nr. ( - ). Nekilnojamojo turto registre kaip miško plotas yra nurodyta 0,18 ha dalis sklypo. Nėra pagrindo vadovautis Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktos valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentu, kuriame miško žemės ploto dydis yra nurodytas didesnis negu nekilnojamojo turto registre - 0,2 ha. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymo Nr. I-1539 4 straipsnyje yra numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo sklypo duomenys dėl miško ploto dydžio registre nėra nuginčyti, t. y. nėra panaikinti teismine tvarka, jų nepakeitė registro tvarkytojas, nėra priimti administraciniai aktai, ar sudaryti sandoriai, kurių pagrindu registro tvarkytojas turėtų pakeisti duomenis. Teismas vadovavosi registro duomenimis.

27Teismas padarė išvadą, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai numatyta, kad prokuroras, kuris nevykdo žemės reformos kontrolės, privalėtų naudotis šiame straipsnyje nurodyta privaloma ikiteismine tvarka, todėl šioje byloje nėra pagrindo palikti prašymo nenagrinėtu. Tačiau prokuroras, manydamas, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, turėjo atsižvelgti į nurodytą nuostatą ir pasiūlyti apskrities viršininkui spręsti klausimą administracine tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata yra tam tikra garantija asmenims, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės į turtą, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, jog atkūrus asmenims nuosavybės teises, šių teisių ginčijamas pirmiausia turi būti derinamas su tais asmenimis, ir nepavykus įspęsti klausimų administracine tvarka, yra inicijuojamas teismo procesas, dėl kurio asmenims visais atvejais gali būti prarastas laikas, bylinėjimosi išlaidos ir kitos galimos pasekmės atsirandančios dėl bylos nagrinėjimo teisme – viešumas ir kitos neigiamos pasekmės.

28III.

29Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

30Apeliacinį skundą grindžia šiom aplinkybėm:

311. Nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo teritoriją buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Valstybės žinios, 1997, Nr. 65-1558) 5 straipsnio 6 dalį. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šia teisės norma, kadangi ji nurodo, kad teritorijose, priskirtose po 1995 m. birželio 1 d. nuosavybės teisės atkuriamos kaip kaimo vietovėje.

322. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra tęstinis procesas. Nėra pakankama teismo išvada, kad teritorijų planavimo dokumentai negali pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miško plotų ir ribų. Teismas nepagrįstai nenagrinėja pateikiamų argumentų dėl teritorijų planavimo dokumentų, jų priėmimo terminų, administracinių aktų galiojimo laike aspektų ir kt. Neparengus žemės reformos žemėtvarkos projekto, nesuderinus jo, nepaženklinus žemės sklypų ribų vietovėje, t. y. neatlikus teisės aktuose numatytų veiksmų, nebus galimybės priimti teisėto nuosavybės teisių atkūrimo sprendimo. Darant išvadą, kad ginčo žemės sklypo projektavimo darbai buvo atlikti vadovaujantis galiojančiais tuo metu teisės aktais, nėra pagrindo nustatyti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, todėl laikytina, kad nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

333. Teismas nenurodė konkretaus ploto, kuris teismo laikytinas atkurtu nepagrįstai, todėl teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas.

344. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ignoruodamas operatyvumo principą. Pareiškėjas nepagrįstai nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe išspęsti ginčą administracine tvarka.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą, nurodant, kad panaikinama Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2635 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. S.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,2 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,51 ha žemės sklypą (kadastrinis

36Nr. ( - )).

37Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

381. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla 44/04-10/06) konstatavo kad „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad „nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą)“.

39Teismas netinkamai vertino įrodymus apie ginčo sklype esančio miško plotą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė rašytinius įrodymus ir nesivadovaudamas Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais duomenis, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra registruotas Vilniaus miškų urėdijos 556 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 1, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2002, Nr. 123-5571) (toliau – Nutarimas Nr. 2013) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) bei Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. 16547, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės schemos fragmentas 2008 m. rugsėjo 2 d. Nr. P0809-0001 ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. gegužės 28 d. aktas Nr.183 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,2 ha valstybinės reikšmės miško, dėl ko padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad ginčo sklype yra 0,18 ha miško žemės.

40Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose vadovavosi Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažymomis ir šios pažymos buvo tinkami ir pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys miško žemės sklypo plotą (LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1679/2008, 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-762/2006, 2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-782/2006, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1733/2005).

412. Nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla A3-438/2008).

423. Atsižvelgiant į teismų praktiką žemėtvarkos projektas turėjo būti koreguojamas atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A5-1021/2006 konstatavo, kad vien tai, kad detalusis planas buvo suderintas iki Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, nėra pagrindas keisti miškų plotų ribas ir nurodo, kad tokiu atveju reikia keisti detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypo ribas atliekant detalaus plano pakeitimą, įvertinus miško ribas.

43Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr.2.4-01-2635 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,20 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,51 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ( - ) k., Vilniaus m. sav. (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

44Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

451. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 5 d. pažymos apie LR miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas Nr. 16547, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos 2008 m. rugsėjo 2 d. fragmento Nr. P0809-0001 ir 2008 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 183 bei jo priedų matoma, kad ginčo žemės sklype esantis valstybinės reikšmės miško žemes plotas yra 0,2 ha, o ne 0,18 ha. Šie įrodymai yra pagrįsti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, t. y. duomenimis, įregistruotais šiame kadastre ir patikrintais natūroje 2008 m. gegužės mėn.

462. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatus (3 p., 4 p., 15 p., 19 p.), Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymą (2 str., 9 str.), Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą (5 str.), Lietuvos Respublikos miškai yra būtent minėto miškų valstybės kadastro, o ne Nekilnojamo turto registro ar Nekilnojamo turto kadastro, objektas, būtent miškų valstybės kadastro bazėje kaupiami, sisteminami ir saugomi duomenys apie miškų masyvų ir į juos patenkančių taksacinių sklypų adresus (koordinates), plotus, ribas ir pan., o miškų valstybes kadastro tvarkymo įstaiga yra būtent Valstybinė miškotvarkos tarnyba.

473. Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro analogiškose bylose pripažįstami tinkamais ir pagrindiniais įrodymais tiek nustatant Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruotuose žemės sklypuos esančios miško žemės plotą, tiek įrodant miško buvimo tokiuose sklypuose faktą (LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. A63-1679/2008; 2006 m. vasario 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A4-782/2006; 2006 m. vasario 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-762/2006; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. A7-1733/2005).

48Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos argumentus:

491. Tai, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimas buvo priimtas vykdant nuosavybė teisių atkūrimo procesą kaip kaimo vietovėje, negali sudaryti pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir pareiškimą atmesti, nes jis nenaikina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsniuose įtvirtinto draudimo bet kokiu būdu, tarp jų nuosavybės teisių atkūrimo, perleisti privačion nuosavybėn miestų miškus, kurie visais atvejais pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą laikomi valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė juos formaliai tokiems yra priskyrusi. Kadangi vieta, kurioje yra ginčo sklypas, tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo. derinimo, patvirtinimo metu, tiek ginčijamų VAVA 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr.2.4-01-2635 priėmimo metu buvo Vilniaus miesto teritorijoje, miškas, patenkantis į ginčo sklypą, laikomas miesto mišku (Miškų įstatymo 2 str. 5 d.).

50Atitinkami draudimai buvo įtvirtinti ir atsakovo nurodyto žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo bei tvirtinimo metu. Įstatyme įtvirtinta nuostata, jog nuosavybė teisių atkūrimas į ginčo sklypus kaip kaimo vietovėje nereiškė galimybės atkurti nuosavybės teises į turtą, kuris yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali nuosavybės teise priklausyti kitiems asmenims.

512. Atsakovui, priimant ginčijamą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, buvo žinoma apie tai, jog į suformuotus grąžintinus žemės sklypų plotus patenka valstybinės reikšmės miško. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013, kuriuo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai Vilniaus mieste pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas ir į kuriuos patenka ginčo sklypai, buvo priimtas po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Teritorijų planavimo dokumentai, kuriais suplanuoti ginčo sklypai, negali pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ir ribų.

523. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 123 punktas numato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. To paties Vyriausybės nutarimo 122 punktas numato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, išankstine neteismine tvarka nagrinėjami tik ginčai, atsiradę iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, tuo tarpu dėl ginčų, kilusių po sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, kaip ir yra šioje byloje, gali būti tiesiogiai kreipiamasi į teismą. Tokios nuostatos įtvirtintos ir teismų praktikoje (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civ., byloje Nr. 3K-3-147/2008, LVAT 2003 m. birželio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-406/2003, 2004 m. birželio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A10-571/2004, 2007 m. balandžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. A2-408/2007).

53Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais, prašo apeliacinį skundą patenkinti.

54Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundu sutinka ir prašo patenkinti Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

55Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su atsakovo Vilniaus apskrities viršininko apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

56Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad:

571. Nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla A3-438/2008).

582. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas ginčijamas žemės sklypas, nepanaikina fakto, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. S. prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, t. y. tiek tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tiek ir Vilniaus apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ginčo teritorija nuo 1996 m. balandžio 20 d., kai buvo priimtas Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymas Nr. I-1304, buvo priskirta Vilniaus miestui, todėl taikytina Miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Miškų įstatymo 4 straipsnyje taip pat nustatyta, kas yra valstybinės reikšmės miškai, ir nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra ir miestų miškai.

59Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla 44/04-10/06) konstatavo kad „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“, Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad „nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti inter alia miestų miškams, Miškų įstatyme buvo įtvirtinta nuo pat pradžių (kai Seimas 1994 m. lapkričio 22 d. priėmė šį įstatymą).

603. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2635 dėl nuosavybės teisių atkūrimo po Nutarimo Nr. 2013 įsigaliojimo, kuriuo ginčo sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Todėl žemėtvarkos projektas turėjo būti koreguojamas atsižvelgiant į Nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A5-1021/2006 konstatavo, kad vien tai, kad detalusis planas buvo suderintas iki Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, nėra pagrindas keisti miškų plotų ribas ir nurodo, kad tokiu atveju reikia keisti detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypo ribas atliekant detalaus plano pakeitimą, įvertinus miško ribas.

614. Žemės reformos žemėtvarkos projektas tiesiogiai tretiesiems asmenims, kuriems apskrities viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, nesukuria jokių teisių ir pareigų, todėl šiuo atveju valstybės interesą (viešąjį interesą) pažeidė ginčijamas Vilniaus apskrities sprendimas.

62Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti. Taip pat paaiškino, kad sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundu ir nesutinka su Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniu skundu.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV.

65Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliaciniai skundai tenkintini.

66Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas atmestinas.

67Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.

68Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-2635 pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje ( - ) kaime J. S. suformuotas 0, 5100 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. k.v., kuriame yra 0,1800 ha miško žemės. Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2008 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. 16547 nurodyta, jog 0,51 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr. ( - ) Vilniaus m. yra 0,2 ha valstybinės reikšmės miško. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 01-2047 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. S.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,51 ha žemės sklypą ( - ) k. Vilniaus m. sav., toje dalyje, kurioje yra miško žemės plotas.

69Pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jį išdėstyti taip kaip yra nurodytas reikalavimas pareiškėjo prašyme.

70Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija apeliacinį skundą, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad į žemės sklypo, kurio plotas 0,51 ha patenka 0,18 ha miško, o ne 0,20 ha kaip buvo nustatyta Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 183.

71Vilniaus apskrities viršininko administracija su teismo sprendimu nesutinka ir skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams argumentais.

72Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu, jei jis grindžiamas teisiškai reikšmingais faktais, nustatytais remiantis tinkamai ištirtais įrodymais, būtinais tinkamam teisės taikymui. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

73Byloje nėra nuginčyta ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra registruotas Vilniaus miškų urėdijos 556 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 1. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. 16547, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės schemos fragmentas 2008 m. rugsėjo 2 d. Nr. P0809-0001 ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008 m. gegužės 28 d. aktas Nr.183 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,2 ha valstybinės reikšmės miško (b.l.9-13). Patikrinimas yra atliktas vietoje apžiūrint sklypą, todėl nėra pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Šiam ginčui yra reikšminga faktinė padėtis, todėl teismas remiasi įrodymais, kurie patvirtina faktinį miško plotą, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įrašytais 2004 m. spalio 7 d. apie tai, kad miško plotas yra 0,18 ha dydžio.

74Ginčo miškas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“. Tokiu būdu atsakovui priimant šioje byloje ginčijamą sprendimą galiojo aukštesnės galios teisės aktas, tai yra minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013, kuris draudė atkurti nuosavybes teises į ginčo žemės sklypą, nes sklypas buvo Vilniaus miesto teritorijoje ir buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

75Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra jos išimtinė nuosavybė. Konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Todėl jų perdavimas privatinėn nuosavybėn galimas tik remiantis įstatymu.

76Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė išperka miškus, kurie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

77Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymą, 2010 m. sausio 25 d. nutartimi konstatavo (administracinė byla A525–19/2010), kad ši norma „yra imperatyvi ir aiškiai nustato, kad tam tikras sąlygas atitinkantys miškai yra išperkami. Šioje nuostatoje yra vartojama bendrinė sąvoka „miškas“, kurios definicijos Atkūrimo įstatymas atskirai nepateikia ir jos konkrečiai nesusieja su iki nacionalizacijos ir jos metu buvusiu ar sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu esamu mišku atitinkamame žemės sklype. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymo sritis apima ir tą mišką, kuris šio įstatymo 4 straipsnyje yra įvardijamas kaip „žemė, apaugusi mišku“. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, taikant Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį turi būti vadovaujamasi bendruoju miško apibrėžimu, esančiu Miškų įstatyme, ir būtent jo pagrindu sprendžiama, ar tam tikra teritorija yra valstybės išperkamas miškas. Todėl Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis, kurios taikytinos visiems atvejams, kai teritorija, į kurią numatoma atkurti nuosavybės teises, atitinka miško sąvoką pagal Miškų įstatymą. Kitaip tariant, nėra teisiškai reikšminga, ar sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) buvo dar iki nacionalizacijos ar susiformavo jau po jos. Jei sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu tam tikra teritorija yra miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) ir tenkinama bent viena iš Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, šis straipsnis privalo būti taikomas ir miškas išperkamas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė atkuriama pagal Atkūrimo įstatymo 4, 5 ar 6 straipsnius.

78Išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis ir taikytinos visais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos į turtą, kuris sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu yra miškas Miškų įstatymo prasme, iš esmės pagrindžia ir Konstitucijos bei Miškų įstatymo nuostatų analizė“.

79Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

80Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose ir analogiškose bylose. Esant šioms aplinkybėmis šioje byloje taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties (administracinė byla A525–19/2010) nuostatos, nes bylos yra iš esmės analogiškos.

81Tokiu būdu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 2.4-01-2635 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. S.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,51 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav. ( - ) kaime kadastrinis Nr. ( - ), į kurį patenka 0,20 ha valstybinės reikšmės miško, yra neteisėta iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir tai yra pagrindas sprendimo dalį panaikinti (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82Panaikinus sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti tęsiama pretendentų pasirinktu būdu, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad nuosavybės teisių atkūrimo galimybės turėjo būti aptartos iki sprendimų panaikinimo, yra nepagrįstas.

83LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 16 punktu nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Todėl sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,51 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav. ( - ) kaime kadastrinis Nr. ( - ) turi būti naikinama pilnai, o ne tik toje dalyje, į kurią patenką 0,20 ha miško, nes sklypas nuosavybės atkūrimui turi būti formuojamas iš naujo, ir turi būti priimtas naujas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią laisvą žemės sklypą.

84Atsakovo sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo sukūrė atitinkamas teises ir sukėlė tam tikras pasekmes, o ne žemėtvarkos projektas. Todėl pagrįstai pareiškėjas ginčijo atsakovo sprendimą, o ne įsakymą dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

85Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl sprendimo naikinti nėra pagrindo, keičiama tik sprendimo rezoliucinė dalis. Todėl Vilniaus apygardos prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliaciniai skundai tenkintini, Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas atmetamas.

86Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

87Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus patenkinti.

88Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.

89Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

90Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 2.4-01-2635 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. S.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,51 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis

91Nr. ( - ), esantį Vilniaus m. sav. ( - ) kaime.

92Nutartis neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ugnei Arlauskaitei-Rinkevičienei,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. 2009 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo... 6. I.... 7. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant... 9. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija su... 11. Nr. ( - ). Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 5 d.... 12. Nr. 16547, Miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės schemos... 13. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu... 16. Teismas nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apskrities viršininko... 17. Nr. 2.4-01-2635 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste... 18. 2004 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.... 19. VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto... 20. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d.... 21. 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1308 patvirtintos Vilniaus miesto schemos.... 22. Į šiuo nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miško plotus, kaip... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 24. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Miškų... 25. Teismas pažymėjo, kad prokuroras nepagrįstai prašo panaikinti sprendimo... 26. Nr. ( - ). Nekilnojamojo turto registre kaip miško plotas yra nurodyta... 27. Teismas padarė išvadą, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje... 28. III.... 29. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį... 30. Apeliacinį skundą grindžia šiom aplinkybėm:... 31. 1. Nuosavybės teisių atkūrimas į ginčo teritoriją buvo vykdomas pagal... 32. 2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad nuosavybės teisių... 33. 3. Teismas nenurodė konkretaus ploto, kuris teismo laikytinas atkurtu... 34. 4. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 36. Nr. ( - )).... 37. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 38. 1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime... 39. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie ginčo sklype esančio miško plotą,... 40. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose... 41. 2. Nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas pagal Vilniaus apskrities... 42. 3. Atsižvelgiant į teismų praktiką žemėtvarkos projektas turėjo būti... 43. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį... 44. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 45. 1. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. rugsėjo 5 d. pažymos apie LR... 46. 2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr.... 47. 3. Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys iš Lietuvos... 48. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su atsakovo Vilniaus... 49. 1. Tai, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimas buvo priimtas vykdant... 50. Atitinkami draudimai buvo įtvirtinti ir atsakovo nurodyto žemės reformos... 51. 2. Atsakovui, priimant ginčijamą sprendimą dėl nuosavybės teisių... 52. 3. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 53. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras sutinka su trečiojo... 54. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su... 55. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su... 56. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad:... 57. 1. Nuosavybės teisų atkūrimas turi būti vykdomas pagal Vilniaus apskrities... 58. 2. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas... 59. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime (byla... 60. 3. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą... 61. 4. Žemės reformos žemėtvarkos projektas tiesiogiai tretiesiems asmenims,... 62. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV.... 65. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos... 66. Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas atmestinas.... 67. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos... 68. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus... 69. Pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jį... 70. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 71. Vilniaus apskrities viršininko administracija su teismo sprendimu nesutinka ir... 72. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 73. Byloje nėra nuginčyta ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos... 74. Ginčo miškas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas Lietuvos... 75. Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškai... 76. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė... 77. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo... 78. Išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos... 79. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008... 80. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų... 81. Tokiu būdu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 16... 82. Panaikinus sprendimą nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turi būti... 83. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR piliečių... 84. Atsakovo sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo sukūrė atitinkamas... 85. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl... 86. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 87. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos... 88. Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.... 89. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d.... 90. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 16... 91. Nr. ( - ), esantį Vilniaus m. sav. ( - ) kaime.... 92. Nutartis neskundžiamas....