Byla e2-574-291/2020
Dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir grąžinimo į buvusį darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl darbo užmokesčio už darbo dieną priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

2sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

3dalyvaujant ieškovei E. B., jos atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

4atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovams I. M. ir advokatui Arūnui Zaleckiui,

5teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei VŠĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir grąžinimo į buvusį darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl darbo užmokesčio už darbo dieną priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7ieškovė E. B. pateikė ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir grąžinimo į buvusį darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl darbo užmokesčio už darbo dieną priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė vykdyti darbo sutartį Nr. ( - ) su ieškove E. B., pagal kurią ieškovė buvo priimta pas atsakovę, į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus stacionarą (Reabilitacijos skyrius), medicinos psichologe, 1 etatu. Pripažinti ieškovės E. B. darbo sutarties sąlygų pakeitimą ją perkeliant iš atsakovės Reabilitacijos skyriaus į atsakovės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių neteisėtu bei tokį atsakovės VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė sprendimą (įsakymą) panaikinti. Pripažinti atsakovės VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo neteisėtu bei pripažinti ieškovės E. B. atleidimą iš darbo neteisėtu. Grąžinti ieškovę E. B. į pirmesnį darbą VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, Reabilitacijos skyrių, medicinos psichologe, 1 etatu. Priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninė ieškovei E. B. darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio 27 d. Priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninė ieškovei E. B. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki grąžinimo į darbą dienos. Priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninė ieškovei E. B. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

8Ieškovė skundu dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo vietą kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau - Komisija), kur prašė jos perkėlimą dirbti iš atsakovės VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė Reabilitacijos skyriaus į Psichiatrijos kliniką pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, įpareigoti darbdavį (atsakovę) atkurti ieškovės buvusią darbo vietą atsakovės Reabilitacijos skyriuje. Komisija 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6480 darbo byloje Nr. APS-116- 17808/2019 ieškovės prašymą atmetė.

9Nurodė, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. dirbo VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, medicinos ir fizinės reabilitacijos stacionaro skyriuje medicinos psichologe vieno etato krūviu, yra įgijusi psichologo bakalauro kvalifikaciją, yra suteikta sveikatos magistro kvalifikacija, turi Europinį klinikinį ir sveikatos psichologo sertifikatą. 2019 m. rugsėjo 11 d. gavo pranešimą apie jos etato, esamo Reabilitacijos skyriuje, iškėlimą į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių (toliau Psichiatrijos klinika), tačiau pranešime neįvardinta perkėlimo priežastis, ar ta perkėlimo priežastis yra svarbi, pagrįsta ekonominiu ar kitu būtinumu. Ieškovės nuomone, medicinos psichologo etatas vėl bus atkurtas, ten priimtas kitas darbuotojas, taip neteisėtai pasielgiant su ieškove, o jos perkėlimas vykdomas tik „dėl akių“. Ieškovė pažymėjo, kad Reabilitacijos skyriuje privalo dirbti medicinos psichologas, kadangi tai imperatyviai reguliuoja galiojantys teisės aktai. Ieškovė gavo atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. VL-883 “Pranešimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo”, kur nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos, tai yra ieškovės užimamas medicinos psichologo 1 etatas Reabilitacijos skyriuje perkeliamas į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, darbo užmokestis nekeičiamas. Ieškovės buvo prašoma per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos raštu informuoti apie sutikimą (nesutikimą) dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Taip pat ieškovė buvo įspėta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ji gali būti atleista iš užimamų pareigų pagal DK 57 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

10Ieškovė 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymu, adresuotu atsakovei, nurodė, kad atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešime nėra įvardinta perkėlimo priežastis, ar ta perkėlimo priežastis yra svarbi, pagrįsta ekonominiu ar kitu būtinumu. Ieškovė paprašė aiškiai ir suprantamai išdėstyti, ar realiai pertvarkyti etato perkėlimą iš Reabilitacijos skyriaus į Psichiatrijos kliniką yra būtina, ar šis perkėlimas nėra atliekamas tik „dėl akių”, siekiant atlaisvinti darbo vietą kitam, t. y. „savam žmogui“, o po ieškovės išėjimo į Psichiatrijos kliniką ieškovės darbo vietoje dirbs kitas medicinos psichologas, nes Reabilitacijos skyrius be medicinos psichologo veiklos vykdyti negali vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipimusi dėl darbo vietos išsaugojimo, adresuotu atsakovei, nurodė sužinotas iš atsakovės aplinkybes, kad į Reabilitacijos stacionarą medicinos psichologo pareigoms ateis dirbti kita psichologė, o ieškovė yra metama iš Reabilitacijos skyriaus. Ieškovė klausė, kodėl kitai psichologei nėra siūlomas darbas Psichiatrijos klinikoje, o norima užvaldyti ieškovės darbo vietą Reabilitacijos skyriuje.

11Ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. prašyme, adresuotame atsakovei, nurodė, kad prašymo surašymo dieną buvo pasitarimas dėl psichologų darbo, kur buvo pateikta informacija, jog artimiausiu metu bus kviečiamas posėdis dėl darbo (psichologų) reglamentavimo. Ieškovė prašė į darbo grupę, kur bus sprendžiamas minėtas klausimas, įtraukti ir ją. Tačiau toks ieškovės prašymas nebuvo tenkintas.

12Ieškovė 2019 m. spalio 21 d. prašymu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, adresuotu atsakovei, nurodė, kad neturėdama kito pasirinkimo (nes bus atleista) sutinka Reabilitacijos stacionare pastoviam darbui dirbti medicinos psichologu už 0,5 etato krūviu, bet atstačius tą nuimtą 0,5 etato krūvį ieškovė nori vėl dirbti visu krūviu (pilnu etatu) Reabilitacijos skyriuje.

13Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. prašymu dėl darbo vietos atstatymo atsakovės prašė leisti pilnai susipažinti su psichologų reglamentu, pažymėjo, jog ir pagal galiojančius teisės aktus ji negali būti perkelta į kitą darbo vietą, medicinos psichologas privalo dirbti Reabilitacijos stacionare, o ne „pagal poreikį“ teikti paslaugas, skyriuje būtinas komandinis darbas, ir vienas iš komandos privalomų narių yra medicinos psichologas.

14Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. prašyme dėl pasilikimo dirbti toje pačioje darbo vietoje (Architektų g. 77, Šiauliai), adresuotu atsakovei, nurodė, kad su atsakove buvo sutarta, jog nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovė nuolatinai dirbs Reabilitacijos skyriuje, tačiau susitarimo nesilaikoma. Ieškovė vėl prašė leisti pasilikti dirbti Reabilitacijos skyriuje.

15Ieškovė 2019 m. spalio 31 d. prašyme, adresuotame atsakovei, taip pat akcentavo, jog su atsakove yra sutarta, kad ji dirbs Reabilitacijos skyriuje, nebus perkelta, tačiau tokio sutarimo kaip ir iš atsakovės pusės nesiruošiama vykdyti.

16Ieškovės nuomone, jos perkėlimas iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių yra tik dėl akių, nes vėliau bus atkurtas Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo etatas komandiniam darbui bei bus priimtas kitas darbuotojas. Atsakovė nėra pateikusi darbo sutarties pakeitimo priežasčių realumo, ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo.

17Mano, kad ieškovė neteisėtai buvo perkelta į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Atsakovė privalėjo vykdyti su ieškove darbo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė priimta dirbti pas atsakovę, į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus stacionarą (šiuo metu - Reabilitacijos skyrius), medicinos psichologe, 1 etatu, tačiau jos nevykdė, dėl ko pažeisti ieškovės teisės bei teisėti interesai.

18Atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu buvo prieštaringas - darbo grafikuose nurodyta, kad ieškovė dirba Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje, ieškovė suprato, kad darbo sutarties sąlygos pakeistos, ieškovės pareiškimu buvo iškelta byla dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, ji prašė įpareigoti darbdavį atkurti ieškovės buvusią darbo vietą Reabilitacijos skyriuje, o atsakovė, nelaukdama, kol bus išspręstas ieškovės iškeltas ginčas, dargi priėmė sprendimą atleisti ieškovę iš darbo.

19Atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. P-2540 dėl atleidimo iš darbo nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis). Šį įsakymą ieškovei įteikė tik 2019 m. gruodžio 27 d., 13.15 val. Prieš tai ieškovė atsakovei įteikė 2019 m. gruodžio 26 d. pareiškimą, kad jai 2019 m. gruodžio 23 d. nebuvo įteikti dokumentai dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl ieškovė laiko, jog darbo sutartis nėra nutraukta ir ieškovė toliau lieka dirbti pas atsakovę.

20Pagal DK 57 straipsnio 6 dalį darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo šioje teisės normoje įtvirtintų pagrindų teisėtai nutraukti su ieškove darbo sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Be to, ieškovei nebuvo pateikta išsami informacija apie struktūrinius pokyčius, konkrečias priežastis, neatsakyta, kodėl nesilaikoma reikalavimo, jog medicinos psichologas, teikiantis medicininės reabilitacijos paslaugas, yra būtinas kaip vienas iš komandos narių. Nors ieškovė prašė leisti susipažinti su tais dokumentais, kurie buvo aptariami du kartus apie psichologų darbo paskirstymą, bei pasidaryti jų kopijas, nepagrįstai toks prašymas nevykdytas. Ieškovė, nors ir buvo prašiusi, nebuvo įtraukta į grupę, kuri ruošė Šiaulių ligoninės medicinos psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų darbo reglamentą. Ieškovę buvo vengiama išsamiai informuoti, atsakyti į ieškovės keliamus klausimus. Atsakovės nurodomais pertvarkymais tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su ieškove nutraukimą.

21Teismo posėdžio metu ieškovė E. B. palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje bei jo patikslinime, papildomai paaiškindama, kad nori dirbti Reabilitacijos centre buvusiose pareigose, kur yra pripratusi dirbti. Buvo gandai, kad ją perkels dirbti į Onkologijos klinikas, o į jos vietą ateis R. A., gandai pasitvirtino, dabar vietoj jos ten dirba R. A., kuriai ir buvo ruošiama ši darbo vieta. Reabilitacijos centre dirbo pilnu darbo krūviu. Ji sutinka su etato perkėlimu į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, tačiau nori, kad jos darbo vieta išliktų kaip buvusi – Reabilitacijos centre (Architektų g. 77, Šiauliai). Prašė priteisti jai iš atsakovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, savo prašymą motyvuodama tuo, kad darbdavė su ja pasielgė neetiškai, galimai diskriminavo jį pagal amžių, todėl, jos vertinimu, darbo sutarties nutraukimo pobūdis sukėlė jai didelius neigiamus išgyvenimus, prasidėjo sveikatos problemos.

22Ieškovės atstovas advokatas Drąsutis Narmontas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad E. B. iš darbo buvo atleista neteisėtai. Prašė atsižvelgti į šalių padėtį, kaip juridinis asmuo manipuliuoja dokumentais jam palankia linkme. Taip pat nurodė, kad įsakymas dėl E. B. atleidimo, kadangi nebuvo įteiktas 2019-12-23, buvo pakeistas, atleidimo diena perkelta į 2019-12-27, tačiau atlyginimas už papildomą dieną išmokėtas tik 2020-01-24.

23Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2006 m. liepos 1 d. su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė dirbo Ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo pareigose vieno etato darbo krūviu (darbo savaitės trukmė 36 val.). Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius vėliau pervadintas į Reabilitacijos skyrių, tačiau darbo sutartis Nr. ( - ) nebuvo keičiama. Ieškovė ten dirbo iki pat jos atleidimo dienos 2019 m. gruodžio 27 d. Darbo sutarties sąlygos ir/ar kitos darbo sąlygos ieškovei iki darbo sutarties nutraukimo dienos nebuvo pakeistos.

24Ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradėti planuoti organizaciniai struktūriniai pakeitimai, siekiant racionaliai išnaudoti žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius, optimizuoti patiriamas Ligoninės sąnaudas bei gerinti paslaugų prieinamumą ir saugumą pacientams. Pasiruošimo organizaciniams struktūriniams pakeitimams metu buvo atliekamos Ligoninės personalo apklausos. Įvertinus visą gautą informaciją, buvo priimti sprendimai dėl reikalingų pertvarkymų. Viena iš numatytų priemonių - centralizuoti medicinos psichologų teikiamas paslaugas Ligoninėje ir įvairiuose Ligoninės skyriuose dirbančius medicinos psichologus perkelti į vieną skyrių - Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, laikantis principo, kad medicinos psichologas lydi pacientą per visą gydymosi Ligoninėje laiką, nepriklausomai nuo to, kuriame Ligoninės skyriuje pacientas gydomas. Taip pat leidžiant optimaliai panaudoti žmogiškuosius išteklius teikiant medicinos psichologo paslaugas įvairiuose Ligoninės skyriuose gydomiems pacientams, bei Ligoninės darbuotojams (viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų darbo reglamentas, patvirtintas 2019 m. lapkričio 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-1205).

252019 m. liepos 30 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-795 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2019 m. spalio 1 d. patvirtinimo“ patvirtintas naujas Ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų sąrašas, kuriame medicinos psichologo pareigybė Reabilitacijos skyriuje nebėra numatyta, o Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje patvirtinti 8,5 medicinos psichologų etatai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. visi medicinos psichologų etatai perkelti į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuriame 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 14 medicinos psichologų etatų.

26Patikslinto ieškinio teiginiai, kad medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus yra nepagrįsti. Teisės aktai reikalauja, kad teikdama reabilitacijos paslaugas Ligoninė privalo užtikrinti ir medicinos psichologo konsultacijas, tačiau teisės aktai nereikalauja, kad medicinos psichologas dirbtų Reabilitacijos skyriuje.

27Ieškovei E. B. 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo įteiktas Pranešimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo Nr. VL-883, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos, t. y. užimamas medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje perkeliamas į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Darbo užmokestis nekeičiamas. Ieškovės paprašyta per 5 darbo dienas informuoti apie sutikimą (nesutikimą) dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Ieškovė taip pat įspėta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ji gali būti atleista iš užimamų pareigų pagal LR Darbo kodekso 57 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Po šalių susirašinėjimo, ieškovė savo sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis taip ir nedavė, todėl atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteikė įspėjimą dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, atitinkantį DK 64 straipsnio reikalavimus. Praėjus įspėjime numatytam 1 mėnesio terminui, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta.

28Ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dirbti Ligoninėje pagal turimą medicinos psichologo kvalifikaciją turimu darbo krūviu ir nekeičiant darbo užmokesčio. Vienintelis darbo sutarties pakeitimas su kuriuo ieškovė turėjo sutikti, tai perkėlimas iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių.

29Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai, nėra pagrindo ieškovę grąžinti į pirmesnį darbą ir įpareigoti atsakovę vykdyti darbo sutartį. Net ir teismui pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu, ieškovė į pirmesnį darbą negali būti grąžinta, nes dėl Ligoninėje dėl atliktų darbo organizavimo pakeitimų Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo etato nėra nuo 2019 m. spalio 1 d.

30Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė stresą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą ir prašoma priteisti 1000 Eur. neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė su ieškovės reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Ieškovė nepagrindė kaip jai pasireiškė stresas ar pažeminimas, kokius konkrečiai emocinius išgyvenimus ji patyrė dėl tariamai neteisėto atleidimo iš darbo. Be to, ieškovė neįrodė ir pačio atleidimo iš darbo neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos atsakomybei kilti.

31Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Arūnas Zeleckis palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir jo patikslinimą išdėstytą VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ poziciją, papildomai paaiškindamas, kad nuo pat pradžių su ieškove buvo siekiama abi puses tenkinančio sprendimo, tačiau ieškovė pateikė darbdaviui daugybe prašymų, dėl darbo ne kartą keitė savo poziciją, buvo priėmusi pasiūlymą dirbti Psichiatrijos klinikoje, tačiau vėliau savo sprendimą pakeitė, dėl ko ir susidarė dviprasmiška situacija. Atsakovė visą laiką, iki pat jos darbinės veiklos pabaigos dirbo Reabilitacijos skyriuje, nebuvo perkelta dirbi į Psichiatrijos kliniką. Dėl daugybės ieškovės raštų ir prašymų, buvo padaryta keletas neesminių klaidų. Ieškovė stengėsi manipuliuoti savo pasakymais, kad tariamai sutiko būti perkeliama į Psichikos kliniką, bet pakeistą darbo sutartį atsisakė pasirašyti. Nors ieškovė sakė, kad jos darbo vieta buvo ruošiama R. A., 0,5 etato krūvio ji dirba Reabilitacijos centre ir 0,5 etato krūvio dirba kitose skyriuose, kas buvo siūloma ir ieškovei, tačiau pastaroji su tuo nesutiko. Iš esmės ieškovė ginčija patį pertvarkymo pagrįstumą, tačiau pertvarkymo teismas negali vertinti, nes tai yra išimtinė įstaigos valdymo organų teisė.

32Liudytoja apklausta Snieguolė A. V. parodė, kad dirba VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriaus vedėja. Jos skyriuje med. Psichologe dirbo ieškovė E. B.. Ieškovė iki pat atleidimo dirbo Reabilitacijos klinikoje Architektų g. 77, Šiauliuose. Anksčiau psichologo etatas buvo skyriuje, tačiau nuo 2019-10-01 vyko pertvarka, iš Reabilitacijos klinikos etatas buvo perkeltas į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Po pertvarkos Reabilitacijos klinikos pacientų interesai nenukentėjo, nes psichologas, jį gydančio reabilitologo siuntimu, buvo kviečiamas iš Psichiatrijos klinikos. Esant poreikiui, gydytojas kviesdavo ne konkretų asmenį, o tos srities specialistą. Pagal darbo pobūdį, būdavo suteikiama vidinė konsultacija. Visi psichologai po pertvarkos buvo perkelti į Psichiatrijos kliniką adresu M. K. Čiurlionio g. 12, Šiauliuose. Pas juos nebėra pastovaus psichologo, nes, išanalizavus paskutinio laikotarpio statistiką, asmenims, kuriems reikėjo psichologo konsultacijų, skaičius ženkliai sumažėjęs, psichologas nebeturėtų pilno darbo krūvio. Klinikoje yra konsultantų atskiras kabinetas, kuriame konsultuoja ir iškviestas psichologas. Iki karantino paskelbimo į Reabilitacijos skyrių konsultuoti pacientų, atleidus E. B., ateidavo med. psichologė R. A..

33Liudytoja apklausta I. K. parodė, kad dirba VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje vyresniąja specialiste. Ji sudaro psichologų ir socialinių darbuotojų darbo grafikus. Grafike nurodydavo kokiomis dienomis darbuotojas dirbo. Psichologai Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriui priklausė po pertvarkos nuo 2019-10-01 o ar darbuotojas buvo ir kur buvo jai nėra žinoma. Jai žinoma apie ieškovę, tačiau tiksliai kokiame skyriusje dirbo ieškovė ji tokios informacijos neatsimena.

34Liudytoja apklausta I. P. parodė, kad dirba VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos vadove. Jai žinoma apie 2019-10-01 pertvarką, teko kalbėti su ieškove E. B. apie perėjimą į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Pokalbiai inicijuoti dėl 2019-10-01 įsakymu inicijuotos struktūrinės pertvarkos ligoninėje. Vienoje vietoje turėjo būti psichologai ir socialiniai darbuotojai dėl paslaugų kokybės gerinimo. Atskiri skyriai – tuberkuliozės, onkologinis, reabilitacijos turėjo savo darbuotojus, kurie po pertvarkos sujungti vienoje vietoje. Pertvarka vyko dviem etapais. Pirmasis vyko nuo 2019-10-01, antras etapas nuo 2020-01-01, kuomet visi psichologai buvo sujungti vienoje darbo vietoje. Reabilitacijos klinikoje yra ženkliai sumažėjęs krūvis, nereikėjo pilno med. psichologo etato, todėl ieškovei buvo pasiūlyta dirbti 0,5 etato. Ieškovė nesutiko pereiti dirbti adresu M. K. Čiurlionio g. 12 į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių ir iki pat atleidimo dirbo Reabilitacijos skyriuje Architektų g. 77, Šiauliuose. Krizių centre niekada nedirbo. Po pertvarkos psichologas turėjo nepertraukiamai pacientui teikti paslaugas nuo pat patekimo į ligoninę, nepriklausomai nuo to, kokiame skyriuje buvo pacientas. Visų psichologų darbo vieta šiuo metu yra Psichikos sveikatos centre M. K. Čiurlionio g. 12, taip pat ir psichologės R. A., tačiau psichologai, esant poreikiui, paskyrus gydančiam gydytojui, vyksta konsultuoti ligonius į skyrius. Derinimą ant E. B. prašymo dėl kasmetinių atostogų pasirašė ji kaip Psichiatrijos skyriaus vadovė, tačiau suderinimo žyma ligoninės vadovybę neįpareigoja.

35Ieškinys atmestinas.

36Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo jam atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis procedūrų.

37Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. liepos 1 d. su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė dirbo Ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo pareigose vieno etato darbo krūviu (darbo savaitės trukmė 36 val.). Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius vėliau pervadintas į Reabilitacijos skyrių, tačiau darbo sutartis Nr. ( - ) nebuvo keičiama (el. b. t. I, b. l. 15-17).

38Šiaulių ligoninės direktoriaus 2019-07-30 d. įsakymu Nr. 795 dėl darbuotojų pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2019-10-01 patvirtinimo Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje patvirtinti 8,5 medicinos psichologų etatai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. visi medicinos psichologų etatai perkelti į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuriame 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 14 medicinos psichologų etatų (2019 m. gruodžio 31 d. viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. V-1334 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinimo“) (el. b. t. I, b. l. 66-77).

39VšĮ Šiaulių ligoninės direktorius 2019-09-10 Nr. VL-883 priėmė ieškovei adresuotą pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriame ieškovei buvo pasiūlyta nuo 2019 m. spalio 1 d. dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, nes jos užimamas medicinos psichologo etatas iš Reabilitacijos skyriaus persikelti į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuris ieškovei buvo įteiktas pasirašytinai (el. b. t. I, b. l. 18).

40Ieškovė 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymu, adresuotu atsakovei, nurodė, kad atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešime nėra įvardinta perkėlimo priežastis, ar ta perkėlimo priežastis yra svarbi (el. b. t. I, b. l. 18-20).

41Ieškovė 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipimusi dėl darbo vietos išsaugojimo, adresuotu atsakovei, nurodė sužinotas iš atsakovės aplinkybes, kad į Reabilitacijos stacionarą medicinos psichologo pareigoms ateis dirbti kita psichologė, o ieškovė yra metama iš Reabilitacijos skyriaus, Ieškovė klausė, kodėl kitai psichologei nėra siūlomas darbas Psichiatrijos klinikoje, o norima užvaldyti ieškovės darbo vietą Reabilitacijos skyriuje. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. prašyme nurodė, kad buvo pateikta informacija, jog artimiausiu metu bus kviečiamas posėdis dėl darbo (psichologų) reglamentavimo. Ieškovė prašė į darbo grupę, kur bus sprendžiamas minėtas klausimas, įtraukti ir ją. Ieškovė 2019 m. spalio 21 d. prašymu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, adresuotu atsakovei, nurodė, kad neturėdama kito pasirinkimo (nes bus atleista) sutinka Reabilitacijos stacionare pastoviam darbui dirbti medicinos psichologu už 0,5 etato krūviu, bet atstačius tą nuimtą 0,5 etato krūvį ieškovė nori vėl dirbti visu krūviu (pilnu etatu) Reabilitacijos skyriuje. Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. prašymu dėl darbo vietos atstatymo atsakovės pažymėjo, jog ir pagal galiojančius teisės aktus ji negali būti perkelta į kitą darbo vietą, medicinos psichologas privalo dirbti Reabilitacijos stacionare, o ne „pagal poreikį“ teikti paslaugas, skyriuje būtinas komandinis darbas, ir vienas iš komandos privalomų narių yra medicinos psichologas. Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. prašyme dėl pasilikimo dirbti toje pačioje darbo vietoje (Architektų g. 77, Šiauliai), adresuotu atsakovei, nurodė, kad su atsakove buvo sutarta, jog nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovė nuolatinai dirbs Reabilitacijos skyriuje, tačiau susitarimo nesilaikoma. Ieškovė vėl prašė leisti pasilikti dirbti Reabilitacijos skyriuje. Ieškovė 2019 m. spalio 31 d. prašyme, adresuotame atsakovei, taip pat akcentavo, jog su atsakove yra sutarta, kad ji dirbs Reabilitacijos skyriuje, nebus perkelta, tačiau tokio sutarimo kaip ir iš atsakovės pusės nesiruošiama vykdyti. (el. b. t. I, b. l. 19-24, 26-27), 2019 m. spalio 22 d. Respublikinės ligoninės vadovas priėmė įsakymą Nr. P-2112, kuriuo E. B. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. perkeliama į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių (el. b. t. II, b. l. 3), tačiau ieškovė 2019 m. spalio 31 pateikė atsakovei prašymą papildyti įsakymą Nr. P-2112, kad būtinai būtų įrašyta sąlyga, kad nuolatinė jos darbo vieta būtų Reabilitacijos skyriuje Architektų g. 77, Šiauliai, kitomis sąlygomis dirbti nesutiko (el. b. t. I, b. l. 28). Be to, atsakovė į jos raštus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. (10.1.1.1- 421)4-2431 „Dėl kreipimosi“ bei Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. D2-9267-(7.9.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atsakyta dėl medicinos psichologo darbo teikimo medicinos reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, t. y. kad šios paslaugos būtinos (el. b. t. I, b. l. 29-30).

42Ieškovė skundu dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo vietą kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją. Komisija 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6480 darbo byloje Nr. APS-116- 17808/2019 nusprendė ieškovės prašymą atsakovei dėl ieškovės perkėlimo dirbti į kitą skyrių pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atkurti ieškovės buvusią darbo vietą atmesti (el. b. t. I, b. l. 7-14).

432019 m. lapkričio 22 d. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius priėmė įsakymą Nr. P-2388 dėl darbo santykių tęsimo su E. B., kur nurodė tęsiantis darbo santykius su ieškove nuo 2011-01 iki 2019-12-23 bei pripažino netekusiu galios 2019-11-22 įsakymą Nr. P-2388 dėl darbo sąlygų pakeitimo E. B..

442019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (el. b. t. I, b. l. 106).

45Atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo 2019-12-23 d. (el. b. t. I, b. l. 106). 2020 m. sausio 24 d. įsakyme pakeitimo patikslinta E. B. atleidimo data į 2019 m. gruodžio 27 d.) (el. b. t. I, b. l. 107).

46DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

47DK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

48DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

49DK 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

50DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis.

51DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.

52DK 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.

53DK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu.

54DK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

55DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

56Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įvyko realūs struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai, ką patvirtina bylos medžiaga, liudytojų parodymai – Ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradėti planuoti organizaciniai struktūriniai pakeitimai, siekiant racionaliai išnaudoti žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius, optimizuoti patiriamas Ligoninės sąnaudas bei gerinti paslaugų prieinamumą ir saugumą pacientams. Pasiruošimo organizaciniams struktūriniams pakeitimams metu buvo atliekamos Ligoninės personalo apklausos, Ligoninės padalinių vadovai teikė veiklos ataskaitas su problemų identifikavimu ir siūlomais pakeitimais, Ligoninės administracija lankė ir bendravo su personalu, buvo atlikta plati Ligoninės padalinių veiklos analizė.

57Įvertinus visą gautą informaciją, buvo priimtas sprendimas centralizuoti medicinos psichologų teikiamas paslaugas Ligoninėje ir įvairiuose Ligoninės skyriuose dirbančius medicinos psichologus perkelti į vieną skyrių - Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, laikantis principo, kad medicinos psichologas lydi pacientą per visą gydymosi Ligoninėje laiką, nepriklausomai nuo to, kuriame Ligoninės skyriuje pacientas gydomas. Taip pat leidžiant optimaliai panaudoti žmogiškuosius išteklius teikiant medicinos psichologo paslaugas įvairiuose Ligoninės skyriuose gydomiems pacientams, bei Ligoninės darbuotojams (viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų darbo reglamentas, patvirtintas 2019 m. lapkričio 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-1205) (el. b. t. I, b. l. 48-51).

582019 m. liepos 30 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-795 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2019 m. spalio 1 d. patvirtinimo“ patvirtintas naujas Ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų sąrašas, kuriame medicinos psichologo pareigybė Reabilitacijos skyriuje nebėra numatyta.

59Teismo posėdžio metu pati ieškovė pripažino, jog jai buvo žinoma apie pertvarką. Nors buvo įspėta apie besikeičiančias darbo sąlygas jau 2019-09-10 raštu, diskusija ir derinimas su ieškove dėl darbo sąlygų vyko žymiai ilgiau, nei numatyta pranešime (5 darbo dienos), būtent ieškovė reiškė darbdaviui įvairius prašymus, keitė savo nuomonę dėl darbo sutarties sąlygų, siūlė darbdaviui į darbo sutartį įrašyti sąlygą dėl realios darbo vietos, buvo derinamas darbi krūvis, o pastarajam nesutikus, atsisakė dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Darbo sąlygų derinimas vyko net iki 2019-11-19, kuomet ieškovė buvo įspėta dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Įspėjimą ieškovė gavo 2019-11-22 (el. b. t. I, b. l. 106). Ieškovė taip pat nurodo, kad pertvarka įvyko tik dėl akių, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad pertvarka buvo vykdoma dviem etapais ir palietė visus ligoninės padaliniuose dirbančius med. psichologus bei socialinius darbuotojus, todėl atmestini argumentai, kad pertvarka buvo vykdoma tik todėl, kad būtų pakenkta ieškovei. Natūralu, kad atsakovei atsisakius pakeisti darbo vietą, jos pareigas atlieka kitas asmuo, nes, kaip nurodė pati ieškovė, reabilitacijos skyriuje privalo būti teikiamos psichologo paslaugos, tačiau ten psichologė atvyksta iš Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus. Kaip tvirtino liudytojos, psichologas kviečiamas pagal poreikį, psichologo konsultacijas skiria gydytojas reabilitologas ir skirtingai, nei nurodė ieškovė, gydytojas turi tokią teisę ir gali vertinti, pagal turimą savo išsilavinimą, kuriam pacientui reikalinga psichologo konsultacija. Nors liudytojai nurodė, kad Reabilitacijos skyrių iki karantino aptarnavo tik R. A., kviečiant psichologą, koks psichologas kviečiamas – neįvardijama, o tikslas yra tas, kad visą gydymosi laikotarpį asmeniui psichologo paslaugas teiktų tas pats asmuo. Be to, ir šiuo metu Reabilitacijos klinikoje psichologo paslaugas teikiantis asmuo dirba tik puse krūvio, o likusias paslaugas teikia kituose ligoninės skyriuose, kas buvo siūloma ir ieškovei ir ieškovė su tuo nesutiko.

60Tiek pati ieškovė, tiek liudytoja Snieguolė A. V., kuri yra Reabilitacijos skyriaus vedėja, patvirtino, kad E. B. visą laiką dirbo Reabilitacijos skyriuje pagal darbo sutartį Nr. ( - ) Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologe 1 etato krūviu, kur turėjo savo kabinetą. Keipdamasi raštais į VšĮ Respublikinės ligoninės direktorių nurodydavo, kad dirba Reabilitacijos skyriuje, todėl visą laiką laikė save dirbančia šiame skyriuje. Darbo sutarties sąlygos iki pat darbo santykių su ja nutraukimo ieškovei nebuvo pakeistos. Šį faktą patvirtina pridedami ieškovės darbo grafikai darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Darbo ginčų komisija taip pat konstatavo, kad: „Bylos duomenimis ieškovė iki pat bylos nagrinėjimo vis dar faktiškai dirba reabilitacijos skyriuje, tomis pačiomis darbo sutarties ir darbo sąlygomis, nors pagal atsakovės direktoriaus naujai patvirtiną pareigybių ir etatų sąrašą reabilitacijos skyriuje nuo 2019-10-01 medicinos psichologo etato nėra“. Nors ir buvo priimtas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. P-2112 dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo E. B. (el. b. t. II, b. l. 4), pastarajai išreiškus nesutikimą su darbo vietos pakeitimu 2019-10-29 raštu (el. b. t. II, b. l. 6-8), E. B. taip ir nebuvo perkelta į Psichiatrijos klinikas, o 2019-11-22 įsakymas Nr. P-2112 panaikintas todėl seko logiška išvada, kad jai atsisakius pakeisti darbo sąlygas, Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius 2019-11-22 priėmė įsakymą Nr. P-2388 dėl darbo santykių tęsimo su E. B., kur nurodė tęsiantis darbo santykius su ieškove nuo 2019-11-01 iki 2019-12-23. 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteikė įspėjimą dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Praėjus įspėjime numatytam 1 mėnesio terminui, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta Šiaulių Respublikinės ligoninės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo 2019-12-23 d. Ieškovei 2019 m. gruodžio 23 d. nepavykus įteikti įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo, jos atleidimo diena buvo perkelta į 2019 m. gruodžio 27 d. (gruodžio 24, 25 ir 26 buvo nedarbo dienos). Ligoninės direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P-283 ieškovės atleidimo diena yra perkelta į 2019 m. gruodžio 27 d. ir, o įsakymo priėmimo dieną už paskutinę darbo dieną ieškovei priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis, ką pripažino ir pati ieškovė.

61Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įvyko realūs struktūriniai pertvarkymai. Pažymėtina, kad organizacinių struktūrinių pertvarkymų racionalumo (reikalingumo) vertinimas nepriskiriamas teismo kompetencijai, kadangi įmonės organizacinės struktūros nustatymas pripažįstamas išimtine jos valdymo organų teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. e2A-l 151-945/2019; e3K-3-477-l075/2017; 3K-3-336-248/2016). Vertinimas ar Ligoninė pagrįstai perkėlė medicinos psichologus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių peržengtų teismo kompetencijos ribas. Ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo nuo 2019 m. spalio 1 d., su ieškove vyko derinimas dėl darbo krūvio ir darbo vietos, iš pradžių ieškovė su darbo sąlygų pakeitimu sutiko, kas įtakojo priimti atsakovo direktoriaus įsakymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo E. B. (2019-10-22 įsakymas Nr. P-2112), tačiau ieškovė pati vėliau atsisakė dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, dėl ko darbo santykiai su E. B. buvo tęsiami esamomis darbo sąlygomis (2019-11-22 įsakymas Nr. P-2388), o 2019-10-22 įsakymas Nr. P-2112 neteko galios. E. B. nuo 2019 m. spalio 1 d. iki jos atleidimo iš darbo dienos 2019 m. gruodžio 27 d. faktiškai dirbti pakeistomis darbo sąlygomis nepradėjo, darbdavės pasiūlymas keisti darbo sutarties sąlygas buvo pagrįstas reikšmingomis organizacinio būtinumo priežastimis, todėl darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis sudarė pagrindą darbdavei nutraukti su ieškove darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kas ir buvo padaryta, nagrinėjamam ginčui taikomos DK 45 straipsnio, 57 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeistos nebuvo, taigi, darbo sutartis su darbuotoju nutraukta teisėtai ir pagrįstai, atleidimo procedūros atliktos tinkamai, jokie esminiai pažeidimai nenustatyti, taipogi byloje nenustatytas joks darbuotojo deklaruotas jos teisėtų lūkesčių pažeidimas ar darbdavės piktnaudžiavimas, informacijos neteikimas, proceso vilkinimas, nebendradarbiavimas, priešingai, išsamiai įvertinta bylos medžiaga leidžia teismui konstatuoti, kad darbdavys su darbuotoja bendradarbiavo, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti, jog darbdavys neteisingai atliko atleidimo procedūras, norėdamas ją atleisti iš darbo ir priimti kitą asmenį, o pertvarką vykdė tik „dėl akių“ nėra pagrindo. Atmetus šį ieškovės reikalavimą, atmetami ir išvestiniai jo reikalavimai įpareigoti darbdavę grąžinti į pirmesnį darbą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriuje, medicinos psichologe, 1 etatu, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019-12-27 iki grąžinimo į darbą dienos, neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Be, to, tokio etato šiuo metu Reabilitacijos skyriuje nėra.

62Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas nenustatė, kad atsakovė būtų diskriminavusi ieškovę dėl amžiaus, ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos galimą diskriminavimą dėl amžiaus yra labai abstrakčios, iš šių aplinkybių negalima daryti patikimos prielaidos apie tai, kad ji iš tiesų galėjo patirti diskriminaciją, todėl nėra pakankamo pagrindo remiantis DK 26 straipsnio 5 dalies nuostatomis perkelti darbdavei pareigą įrodyti, kad ieškovo nurodytos diskriminacijos nebuvo. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

63Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

64Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

65Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

66Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

67CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

68Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė už advokato suteiktą teisinę pagalbą patyrė 1064,80 Eur išlaidas. Šias bylinėjimosi išlaidas atsakovė prašė priteisti iš ieškovės. Minėtos išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų, todėl teismas šį prašymą laiko pagrįstu ir sprendžia, kad ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 ir 96 straipsniai).

69Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

70Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Nutarė

71ieškovės E. B. ieškinį VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir grąžinimo į buvusį darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl darbo užmokesčio už darbo dieną priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti.

72Atsakovei VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei, įmonės kodas 245386220, iš atsakovės E. B. asmens kodas ( - ) priteisti 1064,80 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis eurus 80 centus) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

73Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,... 2. sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovei E. B., jos atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,... 4. atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovams I. M. ir... 5. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 6. Teismas... 7. ieškovė E. B. pateikė ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei VšĮ... 8. Ieškovė skundu dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo vietą kreipėsi į... 9. Nurodė, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. dirbo VšĮ Respublikinė Šiaulių... 10. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymu, adresuotu atsakovei, nurodė, kad... 11. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. prašyme, adresuotame atsakovei, nurodė, kad... 12. Ieškovė 2019 m. spalio 21 d. prašymu dėl darbo sutarties sąlygų... 13. Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. prašymu dėl darbo vietos atstatymo atsakovės... 14. Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. prašyme dėl pasilikimo dirbti toje pačioje... 15. Ieškovė 2019 m. spalio 31 d. prašyme, adresuotame atsakovei, taip pat... 16. Ieškovės nuomone, jos perkėlimas iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių... 17. Mano, kad ieškovė neteisėtai buvo perkelta į Psichiatrijos klinikos Krizių... 18. Atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu buvo prieštaringas - darbo grafikuose... 19. Atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. P-2540 dėl... 20. Pagal DK 57 straipsnio 6 dalį darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis... 21. Teismo posėdžio metu ieškovė E. B. palaikė savo poziciją, išdėstytą... 22. Ieškovės atstovas advokatas Drąsutis Narmontas prašė ieškinį tenkinti.... 23. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2006 m.... 24. Ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradėti planuoti organizaciniai... 25. 2019 m. liepos 30 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-795 „Dėl... 26. Patikslinto ieškinio teiginiai, kad medicinos psichologo etatas Reabilitacijos... 27. Ieškovei E. B. 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo įteiktas Pranešimas dėl darbo... 28. Ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dirbti Ligoninėje pagal turimą... 29. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai,... 30. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo... 31. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Arūnas Zeleckis palaikė... 32. Liudytoja apklausta Snieguolė A. V. parodė, kad dirba VšĮ Respublikinės... 33. Liudytoja apklausta I. K. parodė, kad dirba VšĮ Respublikinės Šiaulių... 34. Liudytoja apklausta I. P. parodė, kad dirba VšĮ Respublikinės Šiaulių... 35. Ieškinys atmestinas.... 36. Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo jam atsisakius dirbti... 37. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. liepos 1 d. su ieškove buvo sudaryta... 38. Šiaulių ligoninės direktoriaus 2019-07-30 d. įsakymu Nr. 795 dėl... 39. VšĮ Šiaulių ligoninės direktorius 2019-09-10 Nr. VL-883 priėmė ieškovei... 40. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymu, adresuotu atsakovei, nurodė, kad... 41. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipimusi dėl darbo vietos išsaugojimo,... 42. Ieškovė skundu dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo vietą kreipėsi į... 43. 2019 m. lapkričio 22 d. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius... 44. 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš... 45. Atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. P-2540 dėl E. B.... 46. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir... 47. DK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekviena iš šalių privalo vengti... 48. DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties... 49. DK 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo sutikimas arba nesutikimas... 50. DK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl neteisėto darbo sutarties... 51. DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę... 52. DK 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti... 53. DK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai... 54. DK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį... 55. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo... 56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje... 57. Įvertinus visą gautą informaciją, buvo priimtas sprendimas centralizuoti... 58. 2019 m. liepos 30 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-795 „Dėl... 59. Teismo posėdžio metu pati ieškovė pripažino, jog jai buvo žinoma apie... 60. Tiek pati ieškovė, tiek liudytoja Snieguolė A. V., kuri yra Reabilitacijos... 61. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad... 62. Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas nenustatė, kad atsakovė būtų... 63. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovo reikalavimas... 64. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko,... 65. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra... 66. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų... 67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 68. Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1... 69. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.... 70. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 71. ieškovės E. B. ieškinį VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl... 72. Atsakovei VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei, įmonės kodas 245386220,... 73. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...