Byla 2A-385-370/2016
Dėl skolos išieškojimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Densva“ ir atsakovų R. K., A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-675-368/2015, pagal ieškovės UAB „Densva“ ieškinį atsakovams R. K. ir A. K. dėl įpareigojimo perduoti turtą ir atsakovų R. K. ir A. K. priešieškinį ieškovei UAB „Densva“ dėl skolos išieškojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Densva“ patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė įpareigoti atsakovus R. K. ir A. K. perduoti ieškovei priklausantį turtą – trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą, nerūdijančiojo plieno vonią), kurių vertė 4 547,03 Eur, ir priteisti iš atsakovų 1 297,71 Eur už vandens valymo filtrus (6 vnt.); 630,79 Eur už gręžinio automatizavimo bloką; 1 146,01 Eur už dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu; 1 573,5 Eur už dujinį katilą Protherm Gepard; 1 311,07 Eur už oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.); 144,81 Eur už akumuliatorinį suktuvą BOSH; 162,69 Eur už perforatorių MAKITA; 70,95 Eur už siurblį IET (1 vnt.); 4 086,13 Eur už 53 vnt. IBC konteinerių (1 kubinio metro tūrio), iš jų 46 kub. m skystų organinių trąšų „Raskila“, vertė 59 951,34 Eur.

5Ieškovė nurodė, kad 2011-03-01 su atsakovais sudarė gamybinio pastato, esančio Šiaulių rajone, Sauginių kaime, panaudos sutartį. Atsakovai, nesilaikydami sutarties sąlygų, 2014-08-20 raštu pranešė, kad nutraukia pastatų panaudos sutartį ir žodžiu informavo, kad yra pakeisti pastato užraktai, nors sutartyje buvo numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta ieškovę įspėjus ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius. Ieškovė keletą kartų kreipėsi į antstolį dėl turto grąžinimo, tačiau atsakovas R. K. turto negrąžino, reikalaudamas pateikti reikalaujamų grąžinti materialinių vertybių sąrašą ir dokumentus apie jų įsigijimą.

6Atsakovai R. K. ir A. K. nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad su reikalavimu įpareigoti perduoti trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą, nerūdijančiojo plieno vonią), vertė 4 547,03 Eur, nesutinka, nes šie daiktai buvo įsigyti iki panaudos sutarties sudarymo, o ieškovė neįrodė savo nuosavybės teisės į šiuos daiktus; su reikalavimu priteisti 1 297,71 Eur už vandens valymo filtrus (6 vnt.), 630,79 Eur už gręžinio automatizavimo bloką, 1 146,01 Eur už dujinį katilą DUVAL, 1 573,5 Eur už dujinį katilą Protherm Gepard, 1 311,07 Eur už oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.) nesutiko, argumentuodamas, kad šių daiktų neįmanoma atskirti be žalos pastatui padarymo; su reikalavimu priteisti 144,81 Eur už akumuliatorinį suktuvą BOSH, 162,69 Eur už perforatorių MAKITA, 70,95 Eur už siurblį IET (1 vnt.), 4 086,13 Eur už IBC konteinerius, 59 951,34 Eur už 46 kub. m skystų organinių trąšų „Raskila“, nesutiko, nurodydami, kad šių daiktų patalpose panaudos sutarties nutraukimo metu nebuvo.

7Atsakovai teismui pateikė priešieškinį, juo prašė: 1) priteisti iš ieškovės atsakovams 3 528,01 Lt (1 021,78 Eur) skolos už panaudos sutartimi perduotam pastatui suteiktas komunalines paslaugas ir kitas su pastato eksploatacija bei išlaikymu susijusias išlaidas, 127,8 Lt (37,01 Eur) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad pagal panaudos sutartį ieškovė įgijo teisę neatlygintinai naudotis pastatu, tačiau įsipareigojo apmokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su pastato eksploatacija bei išlaikymu (Panaudos sutarties 3.1 p.). Ieškovė padengė tik dalį šių išlaidų (4 874,01 Lt), 3 528,01 Lt liko skolinga.

8Ieškovė teismo prašė atsakovų priešieškinį dėl 1 021,78 Eur skolos už panaudos sutartimi suteiktų patalpų naudojimą atmesti, nurodė, kad atsakovams jokių įsiskolinimų neturi.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Šaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovus ieškovei grąžinti priklausantį 4 547,03 Eur vertės turtą – trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą, nerūdijančiojo plieno vonią); solidariai iš atsakovų priteisė 1 297,71 Eur už vandens valymo filtrus (6 vnt.), 630,79 Eur už gręžinio automatizavimo bloką, 1 146,01 Eur už dujinį katilą „Duval“ su šilumokaičiu, 1 573,50 Eur už dujinį katilą „Protherm Gepard“, 1 311,07 Eur už oro šildytuvus „Wolf“ su temperatūros davikliu ir valdymu, 144,81 Eur už akumuliatorinį suktuvą „Bosh“, 162,69 Eur už perforatorių „Makita“, 70,95 Eur už siurblį „IET“ (1vnt.), t. y. iš viso 6 337,53 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovei UAB iš atsakovų R. K. ir A. K. priteisė po 115,20 Eur žyminio mokesčio ir po 47,50 Eur advokato pagalbos išlaidų.

11Teismas priešieškinį tenkino visiškai. Atsakovams R. K. ir A. K. iš ieškovės UAB „Densva“ priteisė 1 021,78 Eur skolos už pastatui tiektą elektros energiją, dujas, draudimo išlaidas, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, 37,01 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo grąžinti gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą, nerūdijančiojo plieno vonią), sprendė, kad šis turtas priklauso nuosavybės teise ieškovei ir yra jai grąžintinas (CK 4.95 str.). Teismas nustatė, kad ieškovė kaip šio turto savininkė šį turtą valdė, juo naudojosi bei disponavo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ji nėra šio turto savininkė (CK 4.37 str.). Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad šis turtas nuosavybės teise priklauso jiems ar kitiems asmenims, nors šią aplinkybę privalėjo įrodyti kaip savo atsikirtimų į ieškinį pagrindą (CPK 178 str.).

13Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų už negrąžintas materialines vertybes (vandens valymo filtrus (6 vnt.) – 1 297,71 Eur, gręžinio automatizavimo bloką – 630,79 Eur, dujinį katilą „Duval“ su šilumokaičiu – 1 146,01 Eur, dujinį katilą „Protherm Gepard“ – 1 573,50 Eur, oro šildytuvus „Wolf“ su temperatūros davikliu ir valdymu – 1 311,07 Eur) pirmosios instancijos teismo vertimu yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas nustatė, kad atsakovai teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo šiam reikalavimui, neneigė šio turto priklausomybės nuosavybės teise ieškovei, tik nurodė, kad šie daiktai yra atsakovams priklausančio pastato, kitų įrenginių dalys, todėl negali būti atskirti be atitinkamos žalos padarymo atsakovų turtui. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie galimą žalos dydį, kuri galėtų atsirasti pastate išmontavus minėtą įrangą, todėl laikė, kad sumontuodama šią įrangą ieškovė patalpų panaudos sutarties 4.2.1. punkto reikalavimų nepažeidė.

14Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų už negrąžintas materialines vertybes (akumuliatorinį suktuvą „Bosh“ – 144,81 Eur, perforatorių „Makita“ –162,69 Eur, siurblį „IET“ (1vnt.) – 70,95 Eur) pirmosios instancijos teismo vertinimu yra pagrįstas ir tenkintinas. Nors atsakovai teigė, kad nutraukus panaudos sutartį ir perėmus patalpas iš ieškovės šio turto nebuvo rasta, tačiau iš šio turto įsigijimo bei valdymo dokumentų – garantinių, techninių talonų, sąskaitų faktūrų (t. 1, b. l. 38, 39–40, 41, 42, 43) teismas nustatė, kad šį turtą ieškovė buvo įsigijusi ir jį valdė nuosavybės teise (CK 4.37 str.). Be to, kilus ginčui dėl materialinių vertybių grąžinimo atsakovai įvairiais būdais vengė jas grąžinti, dalį reikalaujamų materialinių vertybių atsakovai grąžino ieškovei jau vykstant bylos teisminiam nagrinėjimui, todėl šiuo atveju teismas nematė pagrindo netikėti ieškovės teiginiais apie minėto turto buvimą atsakovui priklausančiose gamybinėse patalpose. Teismas konstatavo, jog atsakovų teiginiai, kad patalpų panaudos nutraukimo dieną ieškovės nurodyto turto atsakovų patalpose nebuvo, nepagrįsti.

15Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti už negrąžintas materialines vertybes (57 vnt. „IBC“ konteinerių (1 kubinio metro tūrio) 4 086,13 Eur) yra nepagrįstas. Teismas iš ieškovės pateiktų trijų PVM sąskaitų faktūrų kopijų nustatė, kad ieškovė galbūt iš pardavėjo UAB „Toverta“ įsigijo 40 vnt. „IBC“ konteinerių (t. 1 tomas, b. l. 44, 45, 46), iš kito pardavėjo – UAB „Chimpekas“ pagal dvi PVM sąskaitas faktūras – 30 vnt. konteinerių, kurių pavadinimas nėra nurodytas (t. 1, b. l. 47, 48). Teismo vertinimu, ieškovės pateiktomis PVM sąskaitų faktūrų kopijomis negalima remtis kaip leistinais įrodymas, nes jos nėra pasirašytos konteinerių pirkėjo ir pardavėjų (CPK 177 str. 3 d.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš pardavėjo UAB „Chimpekas“ pagal dvi PVM sąskaitas faktūras įsigijo 30 vnt. būtent „IBC“ tipo konteinerių, kurių įsigijimo kainos skiriasi lyginant su įsigytais iš pardavėjo UAB „Toverta“. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad už visus minėtus konteinerius atsiskaitė su jų pardavėjais. Byloje nėra ir kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad patalpų panaudos sutarties nutraukimo dieną ieškovė turėjo atsakovų patalpose tokį konteinerių kiekį, kokį nurodo ieškinyje.

16Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų už negrąžintas materialines vertybes (46 kubinius metrus skystų organinių trąšų „Raskila“ – 59 951,34 Eur) yra nepagrįstas. Nors ieškovė pateikė įrodymus apie trąšų „Raskila“ pardavimą vartotojams bei žaliavinio biohumoso įsigijimą (t. 1 b. l. 109–113), tačiau, teismo vertinimu, tai nėra įrodymai, patikimai patvirtinantys, kad patalpų panaudos sutarties nutraukimo dieną ieškovė turėjo atsakovų patalpose tokį trąšų kiekį, kokį nurodo ieškinyje. Teismas nesirėmė 2015-01-30 bendrovės „Ceres“ pažyma dėl atsakovo patalpose rasto augalų auginimo stimuliatoriaus „Raskila“ atsargų kiekio, nes šioje pažymoje nurodyta, kad nėra žinoma, kuriam iš verslo partnerių jos priklauso (t. 2, b. l. 76). Priimdamas sprendimą teismas negali remtis prielaidomis dėl bylos aplinkybių (CPK 263 str.).

17Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio pagrįstumo, pažymėjo, kad jis pagrįstas byloje pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 117–200, t. 2, b. l. 1–26). Nors ieškovė teismui pateikė išrašus iš banko teigdama, kad su atsakovais pagal patalpų panaudos sutartį yra atsiskaičiusi, tačiau teismo posėdžio metu šalys iš esmės pripažino, jog tai buvo per klaidą pervestos sumos ne už patalpų panaudą, o už patalpų nuomą, kaip tai ir yra nurodyta minėtuose išrašuose (t. 2, b. l. 77–78). Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad ji neturėtų atsakovams mokėti išlaidų, susijusių su žemės, draudimo ir kitomis išlaidomis yra nepagrįsti, nes minėtos patalpų panaudos sutarties 3.1. punkte numatyta, kad panaudos gavėjas įsipareigoja apmokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusias su pastato eksploatacija bei išlaikymu.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Ieškovė UAB „Densva“ apeliaciniame skunde teismo prašo: 1) Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovams priteisti iš jų už negrąžintus ieškovei konteinerius bei negrąžintą skystą trąšą „Raskila“ bei dalį, kuria teismas tenkino atsakovų priešieškinį, panaikinti; 2) tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl priteisimo už negrąžintus konteinerius bei skystą trąšą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų 3 700,65 Eur už 48 vnt. konteinerių; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų 40 401,99 Eur už 31 vnt. kubinį metrą trąšos „Raskila“; 5) atsakovų priešieškinį ieškovei atmesti; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 7) kitą Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas, nustatęs bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų už negrąžintas materialines vertybes – konteinerius – negali būti tenkinamas. Nei Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis, nei Pridėtinės vertės mokesčio 80 str., kuriame įtvirtinti PVM sąskaitos faktūros rekvizitai, tarp privalomų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų neįtvirtina reikalavimo, kad sąskaita faktūra būtų pasirašyta. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovė įsigijo konteinerius, vertino kaip neleistinus įrodymus. UAB „Toverta“ ir UAB „Chimpekas“ į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis–faktūromis įformino įvykusį konteinerių tiekimą ieškovei. O tai patvirtina, kad ieškovė gamybiniame pastate šiuos konteinerius naudojo skystų trąšų gamybai (jų laikymui).
  2. Skystoms trąšoms sandėliuoti buvo reikalingi konteineriai, kurių įsigijimą ieškovė įrodė 2012-06-04 PVM sąskaita faktūra Nr. TOV-02815, 2012-07-04 PVM sąskaita faktūra Nr. TOV-02919, 2013-05-29 PVM sąskaita faktūra Nr. TOV-04196, 2014-02-25 PVM sąskaita faktūra CHI 005801, 2014-03-21 PVM sąskaita faktūra CHI 005841. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl atlyginimo sumokėjimo už negrąžintus konteinerius, ėmė mažiausią vieno konteinerio vertę – 266,2 Lt, todėl atsakovai ir turi grąžinti 3 700,65 Eur.
  3. Nesutiktina su teismo argumentais, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi už konteinerius su UAB „Tverta“ ir UAB „Chimpekas“. Kartu su apeliaciniu skundu teikiamas 2015-10-28 pranešimas, taip pat išrašai iš banko sąskaitų, patvirtinantys, kad ieškovė su bendrovėmis yra atsiskaičiusi. Be to, atsiskaitymo faktas nėra reikšmingas šioje byloje ir nepaneigia ieškovės teisės reikalauti grąžinti konteinerius.
  4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų už negrąžintas materialines vertybes – skystas organines trąšas „Raskila“ - yra nepagrįstas. Teismas sprendime nurodė, kad nesiremia bendrovės „CERES“ pažyma dėl atsakovų patalpose rasto augalų auginimo stimuliatoriaus „Raskila“ atsargų kiekio, nes joje nurodyta, jog nėra žinoma, kuriam iš verslo partnerių jos priklauso. Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog, iki panaudos sutarties su ieškove nutraukimo, atsakovo bendrovė UAB „Raskila“ trąšų gamybos minėtose patalpose nevykdė. Taigi atsakovai patys pripažino, kad UAB „Raskila“ skystų trąšų 2014-05-27 nebuvo ir negalėjo būti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė visiškai įrodė, jog turi mažiausiai 40 401,99 Eur reikalavimo teisę į atsakovus už 31 kub. m. skystų trąšų „Raskila“.
  5. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas atsakovų priešieškinis. Pirma, į bylą pateikti išrašai pavirtina, kad ieškovė atsakovams yra pervedusi 12 000 Lt, 4 500 Lt, 1 500 Lt, dėl to ginčo nėra. Atsakovai šios sumos nėra grąžinę, taip pat nėra pateikę įrodymų, kad šią sumą iš ieškovės turėjo teisę gauti. Jokių kitų teisinių santykių, išskyrus panaudos teisinius santykius, tarp ieškovės ir atsakovų, teismas nenustatė. Dėl to minėtos sumos negali būti vertinamos kitaip, kaip ieškovės mokėjimai atsakovams, kuriais yra aiškus pagrindas dengti avansu išlaidas ir mokesčius pagal panaudos sutartį. Antra, teismas nepagrįstai konstatavo, kad panaudos sutarties 3.1 p. nuostata apima ir žemės mokestį; trečia, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų pateikti įrodymai įrodo jų prašomą iš ieškovės priteisti skolą. Iš atsakovų pridėtų įrodymų matyti, kad ieškovė mokėjo atsakovams pagal jų pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir tokias atsakovų pateiktas sąskaitas yra visiškai apmokėjusi; ketvirta, atsakovai nepateikė nei vienos pretenzijos, kad per panaudos terminą būtų kreipęsi į ieškovę dėl sąskaitų neapmokėjimo; penkta, atsakovų pateiktos sąskaitos–faktūros, išrašytos kitų asmenų R. K., niekaip neįrodo, ieškovės skolos atsakovams; šešta, teismas neatliko PVM sąskaitų faktūrų analizės.

20Atsakovai, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teismo prašo: 1) Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų negrąžintus ieškovei konteinerius bei negrąžintą trąšą „Raskila“, bei sprendimo dalį, kuria teismas tenkino atsakovų priešieškinį – palikti nepakeistą; 2) nepriimti naujai pateiktų ieškovės įrodymų; 3) priimti atsakovų pateikiamus naujus įrodymus; 4) iškviesti liudytojus M. J., J. Ž.. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad patalpose sumontavo šildymo bei trąšų gamybos įrangą; atsakovai ieškovei perdavė tvarkingas patalpas. Panaudos sutarties 2.2 p. ieškovė patvirtino, kad ji neturi jokių pretenzijų dėl pastato būklės. Ieškovė pažeidė panaudos sutarties 4.2.1 p. Nepagrįstu laikytinas ir ieškovės argumentas, kad ji patalpose sumontavo gamybos įrangą, nes nerūdijančiojo plieno termosas ir vonia buvo įsigyti dar iki panaudos sutarties sudarymo.
  2. Nesutiktina su ieškovės ir teismo argumentais, neva atsakovai įvairiais būdais vengė ieškovei grąžinti jai priklausančias materialines vertybes. Šie atsakovų argumentai plačiau išdėstyti apeliaciniame skunde.
  3. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, išskyrus šalių nepasirašytas PVM sąskaitų faktūrų kopijas, jog konteineriai buvo atsakovams priklausančiame pastate panaudos sutarties nutraukimo dieną.
  4. Nesutiktina su ieškovės reikalavimu dėl piniginių lėšų priteisimo už IBC konteinerius. Netgi darant prielaidą, kad apeliantė per visą veiklos laikotarpį (3 metus) nepardavė nė vieno IBC konteinerio su trąšomis, ieškovė kreipimosi į teismą su ieškiniu dieną galėjo disponuoti ne daugiau kaip 37 IBC konteineriais. Savo ruožtu, teismo prašė priteisti 53.
  5. Dėl ieškovės prašymo priteisti pinigines lėšas už skystas trąšas „Raskila”, atsakovai pažymi, kad ieškovė neturi jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, kada ir kokį kiekį trąšų ieškovė pagamino ir kur jį laikė. Nesant įmonėje buhalterinės apskaitos registrų, teismas negali tiksliai nustatyti, ar apeliantės reikalavimai pagrįsti ir tų reikalavimų pagrįstumo apimties. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi reikalavimo teisę į 46 kubinius metrus skystų trąšų, o apeliaciniame skunde nurodo, kad turi teisę mažiausiai į 31 kubinius metrus skystų trąšų. Taigi, visiškai neaišku, kokiais duomenimis vadovaujantis, atsirado prašymas dėl 31 kubinių metrų trąšų.
  6. Atsakovai nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais dėl priešieškinio nepagrįstumo. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, kad apeliantės minima suma buvo pervesta klaidingai, tačiau abi šalys taip pat patvirtino, kad atsakovai pinigus ieškovei yra grąžinę. Ieškovė teisme neprašė šių pinigų įskaityti kaip dalies skolos grąžinimo. Jei apeliantė mano, kad atsakovė yra skoninga apeliantei, ji turėtų su atskiru reikalavimu kreiptis dėl skolos priteisimo. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, sietinus su priešieškinio reikalavimais, bei priėmė teisingą sprendimą, o ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

21Atsakovai apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria: atsakovai įpareigoti ieškovei grąžinti UAB „Densva“ priklausantį turtą – trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą ir nerūdijančiojo plieno vonią – 4547,03 Eur vertės); solidariai iš atsakovų priteista 1 297,71 Eur už vandens valymo filtrus (6 vnt.), 630,79 Eur už gręžinio automatizavimo bloką, 1 146,01 Eur už dujinį katilą „Duval“ su šilumokaičiu, 1 573,50 Eur už dujinį katilą „Protherm Gepard“, 1 311,07 Eur už oro šildytuvus „Wolf“ su temperatūros davikliu ir valdymu, 144,81 Eur už akumuliatorinį suktuvą „Bosh“, 162,69 Eur už perforatorių „Makita“, 70,95 Eur už siurblį „IET“ (1vnt.), t. y. iš viso 6 337,53 Eur. Likusią dalį sprendimo prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nesutiktina su teismo išvadomis, kad atsakovai įvairiais būdais vengė ieškovei grąžinti materialines vertybes. Atsakovai nesutiko tik su dalies materialinių vertybių grąžinimu, kurių perdavimas būtų padaręs žalą patalpoms arba prašomi daiktai nepriklausė ieškovei. Nors apeliantai teismui pateikė įrodymus apie tai, kad į gamybines patalpas buvo įsilaužta, teismas šio fakto netyrė, dėl to galbūt padarė klaidingą išvadą, jog atsakovai, neva nesilaikydami sutarties sąlygų be įspėjimo nutraukė panaudos sutartį, nebendradarbiavo su ieškove ir antstoliu, neįsileido į gamybines patalpas, pakeitė durų užraktus, neperdavė ieškovei priklausančio turto ir kt.
  2. Nesutiktina su teismo sprendimo motyvais, kurių pagrindu ieškovei grąžinta gamybos įranga (nerūdijančiojo plieno termosas, nerūdijančiojo plieno vonia). Norint tapti turto savininku, reikalinga jį įsigyti arba pateikti dokumentus, patvirtinančius nekilnojamojo daikto susiformavimo teisėtumą. Ieškovei įrodinėjant daikto priklausomybę nuosavybės teise, nepateikiant jokių įrodymų apie šio daikto įsigijimą, įtraukimą į įmonės turto aprašus, o teismui priteisus šį turtą ieškovei, pažeidžiamos imperatyvios įstatymo nuostatos. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturi jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių minėtų daiktų įsigijimą. Nerūdijančiojo plieno termosas ir vonia įsigyti dar iki panaudos sutarties sudarymo bendromis apeliantų ir ieškovės akcininko D. A. lėšomis, todėl UAB „Densva“ neturi reikalavimo teisės į šią įrangą.
  3. Nesutiktina su teismo motyvais, kuriais ieškovei iš atsakovų priteistos šios materialinės vertybės – vandens valymo filtrai (6 vnt.), gręžinio automatizavimo blokas, dujinis katilas „Duval“ su šilumokaičiu, dujinis katilas „Protherm Gepard“, oro šildytuvas „Wolf“ su temperatūros davikliu ir valdymu. Pirma, tai nėra kilnojamieji daiktai, kuriuos galima atskirti be žalos pastatui padarymo. Šildymo sistemos pakeitimas buvo vykdomas panaudos gavėjo noru ir iniciatyva; pastatas buvo gerai apšildomas ir kietu kuru. Apeliantai neturi galimybės grąžinti ieškovės prašomų vandens valymo filtrų ir gręžinio automatizavimo bloko, šie įrenginiai yra neatskiriama pastato aprūpinimo vandeniu dalis. Visi atlikti pakeitimai – naujos automatikos ir vandens filtrų sumontavimas buvo atliekamas ieškovės iniciatyva, vykdomos veiklos gerinimui. Antra, ieškovė, reikšdama reikalavimą grąžinti pastate sumontuotus šildymo ir vandens tiekimo sistemos įrenginius, siekia pabloginti pastato būklę. Pagal teisinį reglamentavimą (CK 6.629 str. 1 d.), bei panaudos sutarties nuostatas (7 p.), jokie patalpų pakeitimai, kurie negali būti atskiriami be žalos patalpoms padarymo, ieškovei negali būti grąžinti, nes jų išmontavimas nulemtų esminį patalpų pablogėjimą. Trečia, ieškovė, negavusi panaudos davėjų sutikimo, keitė pastato konstrukcijas. Nors atsakovai dėl to nereiškė pretenzijų, akivaizdu, kad ieškovė prisiėmė riziką ir teismas negalėjo priteisti prisiimtų ieškovė rizika nuostolių. Penkta, neaišku, kodėl teismas priteisė kompensaciją pinigais daiktų įsigijimo kainomis, jų vertė yra sumažėjusi dėl ieškovės vykdytos veiklos. Šešta, teismas, priteisdamas kompensaciją už dujinį katilą „Protherm Gepard“, rėmėsi ieškovės pateikta sąmata už atliktus darbus Nr. 2 (4 049 Lt), kurioje į bendrą sumą už katilą įtrauktas ir katilo programavimas.
  4. Nesutiktina su teismo sprendimu ieškovams grąžinti materialines vertybes – akumuliatorinį suktuvą BOSH, perforatorių MAKITA, siurblį IET, nes panaudos sutarties nutraukimo metu šių daiktų patalpose nebuvo. Dokumentai, patvirtinantys šių daiktų įsigijimą, nepatvirtina, kad šie daiktai buvo atsakovams priklausančiose patalpose panaudos sutarties nutraukimo dieną.

22Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą teismo prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kurią atsakovai prašo panaikinti, palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atsakovai nurodo neteisingas panaudos sutarties nutraukimo aplinkybes, taip pat nepagrįstai teigia, jog ieškovė nemokėdavo eksploatacinių mokesčių už patalpas. Bylos medžiaga ir atsakovų elgesys patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė panaudos sutartį. Sutiktina su teismo išvada, kad atsakovai trukdė nustatyti patalpose buvusių materialinių vertybių kiekį, neįsileido į gamybines patalpas, pakeitė užraktus.
  2. Atsakovai nepagrįstai nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jų ieškovei negrąžintas materialines vertybes – vandens valymo filtrus, gręžinio automatizavimo bloką, dujinį katilą „Duval“ su šilumokaičiu, dujinį katilą „Protherm Gepard“, oro šildytuvus „Wolf“ su temperatūros davikliu ir valdymu. Ieškovė pateikė įrodymus dėl minėtų daiktų įsigijimo, atsakovai jų neginčijo. Kaip teisingai pažymėjo teismas, atsakovai neneigė šio turto priklausomybės, ieškovei nepateikė jokių įrodymų apie galimą žalos dydį, kuris galėtų atsirasti pastate išmontavus minėtą įrangą. Net jeigu atsakovai būtų įrodę, kad šių daiktų be žalos suteiktam panaudai daiktui atskirti negalima, vis tiek jie privalėtų padengti minėtas sumas kaip ieškovės išlaidas daikto pagerinimui (CK 6.501 str.). Atsakovai leido ieškovei atlikti patalpų gerinimo darbus, niekada jokių pretenzijų dėl to neteikė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini, ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. Pažymėtina, kad ieškovės sumontuotą įrangą šiuo metu naudoja patys atsakovai.
  3. Atsakovai kvestionuodami teismo iš jų priteistas sumas už išvardytus, ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus, nenurodo, koks dydis, jų nuomone, būtų teisingas. Atsakovai nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovės ieškinyje nurodytos bei teismo sprendime konstatuotos daiktų vertės būtų mažesnės nei teismas nustatė. Tokie įrodymai nepateikti ir kartu su apeliaciniu skundu.
  4. Atsakovai, nesutikdami su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteisti nerūdijančiojo plieno termosas ir nerūdijančiojo plieno vonia, bei teigdami, kad ši įranga įsigyta atsakovų ir ieškovės akcininko D. A. lėšomis iki panaudos sutarties sudarymo, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
  5. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad PVM sąskaitos faktūros tik patvirtina, jog materialinės vertybės (akumuliatorinis suktuvas Bosh, perforatorius MAKITA, siurblys IET), buvo įsigytos, bet ne jų faktinį buvimą panaudos sutarties nutraukimo metu. Šie argumentai yra nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad nutraukus panaudos sutartį, buvo pakeisti užraktai. Atsakovai nesudarė turto apyrašo, nekvietė antstolio tam, kad būtų surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, negrąžino ieškovei turto. Tik iškėlus bylą dėl daiktų išreikalavimo, atsakovai grąžino dalį daiktų.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo perduoti turtą ir piniginių sumų priteisimo tenkintas iš dalies, o atsakovų priešieškinis tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).

25Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, jog ieškovė UAB „Densva“ (toliau – ieškovė) ir atsakovai R. K. ir A. K. (toliau kartu – atsakovai) 2011-03-01 sudarė gamybinio pastato panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis) (t. 1, b. l. 6-8), pagal ją panaudos davėjas (atsakovai) įsipareigojo neatlygintinai perduoti panaudai 224,73 kv. m. gamybos, pramonės paskirties gamybinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. ( - ), esantį kitos paskirties 0,2700 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), adresas ( - ) (toliau – pastatas), panaudos gavėjui (ieškovei) neterminuotam laikotarpiui, o panaudos davėjas įsipareigojo šį pastatą priimti (Panaudos sutarties 1 p., 2.1 p.). 2014 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu (t. 1, b. l. 9) panaudos sutartis panaudos davėjų iniciatyva vienašališkai nutraukta. Ginčo dėl panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo, jo atitikimo panaudos sutarties 9 p. įtvirtintoms sąlygoms ir terminams, nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisakys ir nevertins tų šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų ir faktinių bylos aplinkybių, kurios iš esmės sietinos su panaudos sutarties vykdymo tinkamumu ir nutraukimo teisėtumu.

26Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovus perduoti šį ieškovei priklausantį turtą, likusį pastate, nutraukus panaudos sutartį: 1) šildytuvą CHANGER; 2) šildytuvą SIMENS; 3) kompresorių; 4) vandens valymo filtrus (6 vnt.); 5) gręžinio automatizavimo bloką; 6) dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu; 7) dujinį katilą Protherm Gepard; 8) oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.); 9) rankinius hidraulinius vežimėlius (2 vnt.); 10) trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą, nerūdijančiojo plieno vonią); 11) aukšto plovimo įrangą BOSH; 12) akumuliatorinį suktuvą BOSH; 13) perforatorių MAKITA; 14) siurblius IET (3 vnt.); 15) siurblį nešvariam vandeniui; 16) 60 vnt. IBC konteinerių (1 kub. m. tūrio),iš jų 49 su trąšomis „Raskila“; 17) elektrines svarstykles. Atsakovai sutiko su ieškovės reikalavimu grąžinti šildytuvą CHANGER, šildytuvą SIMENS, kompresorių, rankinius hidraulinius vežimėlius (2 vnt.), aukšto plovimo įrangą BOSH, elektrines svarstykles, tačiau nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl vandens valymo filtrų (6 vnt.), gręžinio automatizavimo bloko, dujinio katilo DUVAL su šilumokaičiu, dujinio katilo Protherm Gepard, oro šildytuvų WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.), nurodydamas, kad šių daiktų negalima atskirti be žalos pastatui padarymo, o akumuliatoriaus suktuvo BOSH, perforatoriaus MAKITA, siurblio IET (1 vnt.), 60 vnt. IBC konteinerių (1 kub. m. tūrio), iš jų 49 su trąša „Raskila“ nebuvo patalpose. Atsakovai nesutiko, kad trąšų gamybos įranga (nerūdijančiojo plieno termosas ir nerūdijančiojo plieno vonia) buvo įsigyta ir sumontuota ieškovės.

27Atsižvelgiant į atsakovų atsiliepimą, pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei priklausantį turtą: 1) šildytuvą CHANGER (14,48 Eur); 2) šildytuvą SIMENS (14,48 Eur); 3) kompresorių (289,62 Eur); 4) rankinius hidraulinius vežimėlius (2 vnt.) (318,58 Eur); 5) aukšto plovimo įrangą BOSH (191,48 Eur); 6) siurblius IET (2 vnt.) (141,9 Eur); 7) siurblį nešvariam vandeniui (173,29 Eur); 8) 7 vnt. IBC konteinerių (476,71 Eur), iš jų 3 vnt. su trąšomis „Raskila“ (3 909,87 Eur); 9) elektrines svarstykles (101,36 Eur); 10) trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosas, nerūdijančiojo plieno vonia) (4 547,03 Eur). Taip pat priteisti iš atsakovų ieškovei 1 297,71 Eur už vandens valymo filtrus (6 vnt.), 630,79 Eur už gręžinio automatizavimo bloką, 1 146,01 Eur už dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu, 1 573,5 Eur už dujinį katilą Protherm Gepard, 1 311,07 Eur už oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.), 144,81 Eur už akumuliatorinį suktuvą BOSH, 162,69 Eur už perforatorių MAKITA, 70,95 Eur už siurblį IET 1 vnt., 4 086,13 Eur už 60 vnt. IBC konteinerių, 59 951,34 Eur už 46 kub. m skystų organinių trąšų „Raskila“.

28Atsakovams grąžinus dalį daiktų ieškovei, ji, patikslinusi ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovus ieškovei perduoti pastate likusią trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą, nerūdijančiojo plieno vonią) (vertė 4 547,03 Eur), taip pat priteisti už vandens valymo filtrus (6 vnt.) 1 297,71 Eur, už gręžinio automatizavimo bloką 630,79 Eur, už dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu 1 146,01 Eur, už dujinį katilą Protherm Gepard 1 573,5 Eur, už oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.) 1 311,07 Eur, už akumuliatorinį suktuvą BOSH 144,81 Eur, už perforatorių MAKITA 162,69 Eur, už siurblį IET (1 vnt.) 70,95 Eur, už 53 vnt. IBC konteinerių 4 086,13 Eur, už 46 kub. m skystų trąšų „Raskila“ 59 951,34 Eur.

29Atsakovai pateikė priešieškinį, juo teismo prašė iš ieškovės priteisti 3 528,01 Lt (1 021,78 Eur) skolos už panaudos sutartimi perduotam pastatui suteiktas komunalines paslaugas ir kitas su pastato eksploatacija bei išlaikymu susijusias išlaidas, 127,8 Lt (37,01 Eur) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

30Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinį tenkino visiškai, o ieškinį tenkino iš dalies – atsakovus įpareigojo grąžinti ieškovei priklausantį turtą – trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą, nerūdijančiojo plieno vonią), vertė 4 547,03 Eur, taip pat solidariai iš atsakovų ieškovei priteisė 1 297,71 Eur už vandens valymo filtrus (6 vnt.), 630,79 Eur už gręžinio automatizavimo bloką, 1 146,01 Eur už dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu, 1 573,5 Eur už dujinį katilą Protherm Gepard, 1 311,07 Eur už oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.), 144,81 Eur už akumuliatorinį suktuvą BOSH, 162,69 Eur už perforatorių MAKITA, 70,95 Eur už siurblį IET (1 vnt.), iš viso už 6 337,53 Eur.

31Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė ieškovė ir atsakovai atitinkamai dėl tų sprendimo dalių panaikinimo, kuriomis tenkintas priešieškinis bei netenkinti likę ieškinio reikalavimai (ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai) taip ieškinio dalis dėl įpareigojimo grąžinti ieškovei priklausantį turtą – trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą, nerūdijančiojo plieno vonią) bei piniginių sumų priteisimą už vandens valymo filtrus (6 vnt.), gręžinio automatizavimo bloką, dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu, dujinį katilą Protherm Gepard, oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.), akumuliatorinį suktuvą BOSH, perforatorių MAKITA, siurblį IET (1 vnt.) (atsakovų apeliacinio skundo reikalavimai).

32Dėl liudytojų apklausos

33Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo iškviesti liudytojais M. J. ir J. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų apklausa apeliacinės instancijos teisme tiesiogiai koreliuoja su žodiniu bylos nagrinėjimu. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovai tinkamai nepagrindė (neįrodė) aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinybę, todėl prašymas kviesti liudytojus atmestinas.

34Dėl atsakovų apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

35Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jie įpareigoti ieškovei grąžinti trąšų gamybos įrangą bei priteistos piniginės sumos už vandens valymo filtrus (6 vnt.), gręžinio automatizavimo bloką, dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu, dujinį katilą Protherm Gepard, oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.), akumuliatorinį suktuvą BOSH, perforatorių MAKITA, siurblį IET (1 vnt.).

36Dėl įpareigojimo perduoti trąšų gamybos įrangą

37Atsakovų teigimu, trąšų gamybos įranga (nerūdijančiojo plieno termosas, nerūdijančiojo plieno vonia) ieškovei nepriklausė nuosavybės teise, nes ji nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų nerūdijančiojo plieno termoso ir vonios įsigijimą. Prašoma grąžinti trąšų gamybos įranga buvo įsigyta dar iki panaudos sutarties sudarymo bendromis atsakovų ir ieškovės akcininko D. A. lėšomis.

38Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigodamas atsakovus grąžinti ieškovei trąšų gamybos įrangą, nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teisę į trąšų gamybos liniją, šis turtas laikytinas ieškovės nuosavybe, nustačius, kad šį turtą ieškovė valdė, juo naudojosi ir disponavo vykdant ūkinę – komercinę veiklą, o atsakovai teigdami, kad tai jų turtas – nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, taip pat byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Atsakovų nuomone, ieškovei nepateikus buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių šių daiktų įsigijimą nuosavybėn, jie negali būti pripažįstami ieškovės nuosavybe. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, pažymi, kad pirma, atsakovai, pabrėždami PVM sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų ir kt. rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuosavybės teisę į tam tikrus daiktus, svarbą, patys nepateikia trąšų gamybos įrangos įsigijimą patvirtinančių buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų (CPK 178 str.). Antra, nors buhalterinės apskaitos dokumentai reikšmingi sprendžiant dėl nuosavybės teises į tam tikrus daiktus, tačiau tai nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė ir vienintelis pagrindas sprendžiant dėl nuosavybės teisės į tam tikrus daiktus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog panaudos sutarties pagrindu perduotose naudotis patalpose ieškovė sumontavo įvairią šilumos ir gamybos įrangą bei vykdė trąšų gamybos veiklą. Duomenų, pagrindžiančių faktą, kad iki tol minėtose patalpose būtų vykdoma panaši veikla byloje nėra. Priešingai, iš 2015-09-10 teismo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 91-96) bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovai tik po panaudos sutarties nutraukimo patalpose pradėjo vykdyti trąšų gamybos veiklą (apytiksliai 2014 m. rugsėjo mėn.). Be to, atsakovai, perleisdami pagal sudarytą panaudos sutartį patalpas naudoti ieškovei, nesudarė kartu patalpose esančių ir perduotinų daiktų sąrašo, sutartyje tik nurodyta, kad ji kartu yra ir patalpų priėmimo-perdavimo aktas (2.1 p.), tačiau nekonkretizuotas patalpose galbūt buvęs turtas, tarp jo ir trąšų gamybos įranga. Be to, ir nutraukus panaudos sutartį nebuvo tinkamai įforminti patalpose buvę daiktai. Byloje nesant rašytinių įrodymų apie trąšų gamybos įrangos priklausomybę vienai iš šalių, teisėjų kolegija remiasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei motyvais, konstatuodamas, kad jie yra pakankamas pagrindas spręsti, jog trąšų gamybos įranga (nerūdijančiojo plieno termosas, nerūdijančiojo plieno vonia) yra ieškovės nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovus perduoti šį turtą ieškovei (CPK 185 str.).

39Dėl piniginių sumų priteisimo už kitą turtą

40Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovų solidariai ieškovei priteisė 6 337,53 Eur už: 1) vandens valymo filtrus (6 vnt., vertė 1297,71 Eur), 2) gręžinio automatizavimo bloką (vertė 630,79 Eur), 3) dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu (vertė 1146,01 Eur), 4) dujinį katilą Protherm Gepard (vertė 1573,5 Eur), 5) oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt. vertė 1311,07 Eur), 6) akumuliatorinį suktuvą BOSH (vertė 144,81 Eur), 7) perforatorių MAKITA (vertė 162,69 Eur), 8) siurblį IET (1 vnt., vertė 70,95 Eur).

41Dėl 1-5 punktuose nurodytų daiktų priteisimo

42Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 1-5 punktuose nurodyti daiktai jai priklauso nuosavybės teise, t. y. vandens filtrų (6 vnt.) įsigijimą patvirtina 2012-07-11 PVM sąskaita-faktūra RO Nr. 3167, 2012-11-20 PVM sąskaita-faktūra RO Nr. 3518, 2013-05-02 PVM sąskaita-faktūra RO Nr. 3968, 2013-07-24 PVM sąskaita-faktūra RO Nr. 4208; gręžinio automatizavimo bloko įsigijimą įrodo 2013-12-20 PVM sąskaita-faktūra AS Nr. 1137; dujinio katilo DUVAL su šilumokaičiu įsigijimą įrodo 2013-04-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. NRD 1204, 2013-04-10 PVM sąskaita-faktūra NRD Nr. 1196; dujinio katilo Protherm GEPARD įsigijimą įrodo 2012 m. ieškovės ir UAB „Kasada“ sudarytas lapkričio mėnesio aktas ir priedas su medžiagų pavadinimais bei kainomis; oro šildytuvo WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu įsigijimą - 2012-12-05 PVM sąskaita-faktūra AAA-14000752610, 2014-01-27 PVM sąskaita-faktūra AAA-14000756448, 2014-02-24 PVM sąskaita-faktūra AAA-14000759739.

43Pažymėtina, kad atsakovai su teismo sprendimu priteisti 1-5 punktuose nurodytą turtą nesutiko tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme, teigiant, kad šio turto neįmanoma atskirti be žalos padarymo pastatui, o teismo argumentai, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie galimą žalos dydį, kuri atsirastų išmontavus minėtą įrangą, ir šiuo pagrindu konstatavus, kad panaudos sutarties 4.2.1 p. reikalavimai nepažeisti, nepagrįsti. Taigi, atsakovai iš esmės nekvestionavo šio turto priklausomybės nuosavybės teise ieškovei. Šią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nesant tarp šalių ginčo dėl minėtų daiktų priklausymo ieškovei, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovų ieškovei priteistų sumų už šiuos daiktus pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo.

44Atsakovai procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, apeliaciniame skunde) teigia, kad pastato šildymo sistemos įrenginiai (du dujiniai katilai su šilumokaičiais ir du oro šildytuvai su temperatūros davikliu ir valdymu) buvo sumontuoti išmontavus pastate buvusią ir puikiai veikusią dviejų kieto kuro katilų orinę šildymo sistemą ir nugriovus mūrinį kaminą, t. y. iki tol buvusią kieto kuro šildymo sistemą ir dujinę šildymo sistemą. Aplinkybę, kad buvo nugriautas senas šildymo aparatas, kaminas, neneigė ir ieškovė. Atsakovų teigimu, šildymo sistemos pakeitimas buvo vykdomas panaudos gavėjo noru ir iniciatyva, siekiant pastatą pritaikyti savo reikmėms. Atsakovai taip pat nurodė, kad pastatas turėjo gręžinio automatizavimo sistemą iki panaudos sutarties sudarymo, o visi atlikti pakeitimai – naujos automatikos ir vandens filtrų sumontavimas buvo atliekamas ieškovės iniciatyva, savo vykdomos veiklos gerinimui. Atsakovų nuomone, minėtų daiktų grąžinimas pablogintų pastato būklę, taip kartu pažeidžiant Panaudos sutarties 4.2.1 p. nuostatą, taip pat CK 6.629 str. 1 d.

45Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pradiniu ieškiniu ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovus grąžinti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus, tarp jų ir aukščiau nurodytus daiktus. Tačiau atsižvelgiant į atsakovų atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad prašomų grąžinti daiktų negalima išmontuoti be žalos pastatui padarymo, ieškovė ieškinio reikalavimus pakeitė prašydama iš atsakovų priteisti atitinkamas pinigų sumas už minėtas materialines vertybes. Taigi iš esmės nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama dėl panaudos gavėjo teisių į lėšų už įmontuotus daiktus priteisimą (kompensavimą), nutraukus panaudos sutartį.

46CK 6.629 str. 2 d. įtvirtinta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikoma ir CK 6.501 str. nuostata. Pagal ją tuo atveju, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal šį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: pirma, nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; antra, nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; trečia, nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; ketvirta, įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016). Sprendžiant dėl šių sąlygų viseto egzistavimo konkrečiu atveju svarbu aiškinti šalių nuomos sutartį, nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus (CK 6.193 str. 1 d.).

47Panaudos sutarties 1.3 p. įtvirtinta, kad pastato paskirtis – sandėliavimas, ūkinė-gamybinė veikla. Panaudos sutarties 2.2 p. panaudos gavėjas patvirtino, kad panaudos sutarties pasirašymo momentu jis turėjo galimybę ir sąlygas tinkamai įvertinti pastato būklę, įvertinti galimybę pastato pritaikymą veiklai ir neturi jokių pretenzijų dėl pastato būklės. Šalys taip pat sulygo, kad panaudos davėjas nėra atsakingas dėl to, jeigu panaudos gavėjas negalės tinkamai naudoti šio pastato savo veiklai, negalės gauti atitinkamų leidimų.

48Panaudos sutarties 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su pastato remontu, pakeitimais ir pagerinimais. Panaudos gavėjas įsipareigojo be atskiro raštiško panaudos davėjo sutikimo neatlikti pastato rekonstrukcijos, pertvarkymo ar kapitalinio remonto darbų (nekeisti laikančių konstrukcijų, negriauti ar nestatyti naujų pertvarų, nekeisti langų, durų, stogo, grindų dangos, lubų, neįrenginėti įrangos, kurią išmontavus pastatui būtų padaryta žala) (4.2.1 p.).

49Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų priteisdamas už negrąžintas materialines vertybes (1 297,71 Eur už vandens valymo filtrus (6 vnt.), 630,79 Eur už gręžinio automatizavimo bloką, 1 146,01 Eur už dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu, 1 573,5 Eur už dujinį katilą Protherm Gepard, 1 311,07 Eur už oro šildytuvus Wolf su temperatūros davikliu ir valdymu) nenustatinėjo kasacinio teismo praktikoje išskiriamų sąlygų dėl daikto pagerinimo išlaidų priteisimo, neaptarė jas pagrindžiančių įrodymų. Ieškinį tenkino remdamasis vien aplinkybe, jog ginčo dėl šių daiktų priklausomybės ieškovei byloje nėra, o atsakovai nepagrindė galimos žalos dydžio, kuri galėtų atsirasti pastate išmontavus minėtą įrangą, todėl laikė, kad panaudos sutarties 4.2.1 p. pažeistas nebuvo.

50Teismai, vertindami teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą buvimą, turi nustatyti dėl kokių atliktų darbų, kaip pagerintas objektas, atskirti, kurie darbai pagerino patalpas, o kurie vykdyti dėl to, kad nuomininkas (šiuo atveju panaudos gavėjas) galėtų vykdyti savo veiklą. Pagal teismų praktiką, sprendžiant ar daiktas buvo pagerintas, ar pritaikytas veiklai vykdyti, reikia išsiaiškinti, kokios būklės jos perduotos kitam nuomininkui (šiuo atveju kitam panaudos gavėjui) ir ar šis naudojosi tais pačiais įrengimais ir gavo iš to naudą, ar patalpas įrengė iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-500/2011).

51Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (panaudos gavėja) patalpose vykdė trąšų gamybos veiklą, taip pat sumontavo įvairią šilumos, vandens tiekimo ir gamybos įrangą. Atsakovai apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo konstatuotą faktą dėl gamybos įrangos sumontavimo, tačiau ginčo dėl šilumos ir vandens įrangos montavimo nėra, t. y. atsakovai nurodo, kad ieškovė keitė pastato konstrukcijas (nugriovė kaminą), vykdė rekonstrukcijas (sumontavo/pakeitė šildymo ir vandens tiekimo sistemas). Šiuos teiginius iš esmės patvirtina ir pačios ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti pinigų sumas už vandens valymo filtrus, gręžinio automatizavimo bloką, dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu, dujinį katilą Protherm Gepard, oro šildytuvus Wolf su temperatūros davikliu ir valdymu, t. y. įrenginius, susijusius su šildymo bei vandens sistemomis. Teismo posėdžio metu abi šalys pripažino, kad pastate egzistavo tiek šildymo, tiek vandens tiekimo sistema (prieštaravimų buvo tik dėl jų traktavimo, tinkamumo naudoti ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nauja įranga įmontuota vietoje senos, taip pat atsižvelgiant į jų paskirtį (laikytina, kad vandens sistemos ir šildymas reikalingas vykdant ne tik trąšų gamybos veiklą) teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio darbai laikytini pastato pagerinimu, o ne pastato pritaikymu veiklai vykdyti. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog panaudos sutartis sudaryta 2011 m. kovo 1 d., o PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios minėtų daiktų įsigijimą ieškovės nuosavybėn išrašytos 2012, 2013 m. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovė pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 1, b. l. 104-107) nurodė, kad neturint galimybės grąžinti minėtų daiktų, priteistina pinigų suma, nes tokiu būdu pastatas yra pagerinamas.

52Viena iš būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (šiuo atveju – panaudos davėjo) leidimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jos gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 str.). Įstatymas taip pat nenustato leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016).

53Panaudos sutarties 4.2.1 p. įtvirtinta, kad be atskiro raštiško panaudos davėjo sutikimo neatlikti pastato rekonstrukcijos, pertvarkymo ar kapitalinio remonto darbų (nekeisti laikančių konstrukcijų, negriauti ar nestatyti naujų pertvarų, nekeisti langų, durų, stogo, grindų dangos, lubų, neįrenginėti įrangos, kurią išmontavus pastatui būtų padaryta žala). Ieškovė, prašydama teismo priteisti atitinkamas pinigų sumas už sumontuotus įrenginius, taip pat teigdama, kad atsakovai leido ieškovei atlikti patalpų pagerinimo darbus, nepateikė raštiško atsakovų sutikimo, leidžiančio atlikti šiuos pastato pagerinimus (CPK 178 str.). Teismas, įvertinęs šias nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo gautas raštiškas sutikimas montuoti įrenginius, kuriuos atskyrus būtų padaryta žala pastatui (šiuo atveju darbus, kurie laikytini pastato pagerinimu), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. K. dirbo pas ieškovę, todėl matė visus atliekamus darbus, tam neprieštaravo, nesiėmė jokių proporcingų veiksmų siekiant uždrausti (neleisti) atlikti pastato pagerinimų, laikytina, kad ieškovė buvo gavusi atsakovų sutikimą tokiems veiksmams atlikti. Kitoks susiklosčiusios situacijos aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu R. K. iš esmės neneigė aplinkybės, kad matė ir žinojo apie atliekamus darbus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė pastato pagerinimus (šildymo ir vandens sistemų įrengimą) atliko turėdama atsakovų sutikimą.

54Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016). Atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kad atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Ieškovė prašė už vandens valymo filtrus (6 vnt.) priteisti 1 297,71 Eur, už gręžinio automatizavimo bloką 630,79 Eur, už dujinį katilą DUVAL su šilumokaičiu 1 146,01 Eur, už dujinį katilą Protherm Gepard 1 573,5 Eur, už oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu (2 vnt.) 1 311,07 Eur, šias sumas grįsdamas įsigijimo dokumentais (t. 1, b. l. 24 – 35) ir juose nurodytomis kainomis, kurios atitinka ieškovės ieškinyje prašomas ir teismo priteistas sumas. Pažymėtina, kad atsakovai neįrodinėja, jog daiktų, kuriais buvo pagerintas pastatas įsigijimo kainos buvo per didelės. Atsakovai teigia, kad priteista suma už atitinkamas vertybes turi būti mažinama dėl jų nusidėvėjimo, taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė sumas ne tik už daiktus, bet ir už jų programavimo darbus (konkrečiai – už dujinio katilo Protherm Gepard). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos pastato pagerinimui teismo pagrįstai priteistos, jos yra pagrįstos PVM sąskaitomis faktūromis. Nagrinėjamu atveju pagerinimo darbai apima ne tik pačių daiktų įsigijimą, bet ir jų įmontavimą, veikimą, todėl sutikti su apeliantų argumentais, jog teismas be pagrindo priteisė ne tik už dujinį katilą Protherm Gepard, bet ir už jo programavimo darbus, laikytini nepagrįstais. Tai, kad ieškovė kurį laiką naudojosi patalpomis, kuriose jau buvo atlikti pagerinimai, taip pat neturi reikšmės sprendžiant piniginės sumos už pastato pagerinimą priteisimo, nes ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė pinigines sumas, kurias išleido atlikdama pastato pagerinimo darbus, jos, teismo vertinimu, atitinka pagrįstumo, realumo ir protingumo kriterijus, patalpose atliktais pagerinimais šiuo metu naudojasi ir atsakovai. Be to, atsakovai apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindžia kaip ir kokiu būdu turėtų būti mažinama priteista suma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovų sumas už ginčo objektus, nesiaiškino CK 6.501 str. įtvirtintų ir teismų praktikoje išplėtotų sąlygų, būtinų priteisiant sumas už atliktus pastato pagerinimo darbus, tačiau pagrįstai solidariai iš atsakovų ieškovei priteisė 1 297,71 Eur už vandens valymo filtrus (6 vnt.), 630,79 Eur už gręžinio automatizavimo bloką, 1 146,01 Eur už dujinį katilą „Duval“ su šilumokaičiu, 1 573,5 Eur už dujinį katilą „Protherm Gepard“, 1 311,07 Eur už oro šildytuvus WOLF su temperatūros davikliu ir valdymu, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

55Dėl daiktų, kurių atsakovai nesutinka grąžinti nurodydami, kad jų nebuvo patalpose

56Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovų ieškovei solidariai priteista 144,81 Eur už akumuliatorinį suktuvą BOSH; 162,69 Eur už perforatorių MAKITA; 70,95 Eur už siurblį IET (1 vnt.), nurodo, kad jų perimant patalpas, jose nebuvo. Tais pačiais argumentais buvo grindžiamas ir atsiliepimas į ieškovės ieškinį dėl konteinerių ir organinių trąšų „Raskila“ priteisimo.

57Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad akumuliatorinio suktuvo BOSH įsigijimą įrodo elektroninio įrankio garantinis talonas, perforatoriaus MAKITA įsigijimą iš UAB „Ermitažas“ įrodo techninis talonas bei 2013-10-23 PVM sąskaita faktūra; siurblių IET įsigijimą iš AB „Lytagra“ įrodo 2014-03-04 PVM sąskaita-faktūra SF-F170 Nr. 055880, 2013-12-14 SF-SI Nr. 040083, 2014-02-27 SF-F170 Nr. 055839. Klausimas dėl ieškovės nuosavybės teisės į šiuos daiktus byloje nekilo, t. y. atsakovai su teismo sprendimu priteisti minėtą nurodytą turtą nesutinka, nurodydami, kad šio turto apskritai patalpose nebuvo, todėl nėra ką grąžinti. Atsakovų vertinimu, PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios minėtų daiktų įsigijimą, neįrodo, jog minėti daiktai buvo patalpose. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad šios materialinės vertybės buvo apeliantams priklausančiame pastate, tačiau šios pareigos neįvykdė. Be to, nurodytos materialinės vertybės nėra susijusios su trąšų gamyba, ieškovė turėjo ir kitas patalpas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo šiais skundo argumentais naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

58Nors atsakovai teisingai nurodo, kad pagal CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pateikė visus galimus ir jos dispozicijoje esančius įrodymus, patvirtinančius minėtų daiktų įsigijimą, kitų duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog minėti daiktai buvo patalpose, pateikimas yra (buvo) apsunkintas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė buvo pasitelkusi antstolį dėl turto atgavimo iš atsakovams nuosavybės teise priklausančių patalpų, tačiau jis į patalpas neturėjo galimybės patekti. Šias aplinkybes patvirtina antstolio R. K. 2014-11-17 siūlymas dėl neteisminio bendradarbiavimo, taip pat 2014-11-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Savo ruožtu atsakovai, perimdami patalpas, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų užfiksuotas pastate esantis turtas. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai ieškovei ilgą laiką negrąžino net tų daiktų, kurių priklausomybės ieškovei neginčijo. Bylos duomenys patvirtina, kad panaudos sutartis nutraukta 2014-08-20, ieškinys teisme pateiktas 2014-12-23, daiktai (šildytuvas CHANGER, šildytuvas SIMENS, kompresorius, rankinis hidraulinis vežimėlis (2 vnt.), aukšto plovimo įranga BOSH, 2 vnt. siurblių IET, siurblys nešvariam vandeniui, 7 vnt. IBC konteinerių, iš jų 3 su trąša „Raskila“, elektroninės svarstyklės) pagal priėmimo-perdavimo aktą grąžinti tik 2015-04-14.

59Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad šios materialinės vertybės (akumuliatorinis suktuvas BOSH, perforatorius MAKITA, siurblys IET) nėra susijusios su trąšų gamyba. Ši aplinkybė dar kartą paneigia jų buvimo patalpose faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas yra prieštaringas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir pačių atsakovų veiksmams, todėl juo remtis kaip pagrindu siekiant panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tenkinta ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl piniginių sumų už šiuos daiktus priteisimo, negalima. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovus grąžinti 3 vienetus siurblių IET, o pareiškime dėl dalies ieškinio atsisakymo nurodyta, kad atsakovai grąžino 2 IET siurblius, buvusius patalpose. Be to, byloje nebuvo įrodinėjama, kurie iš ieškiniu prašomų grąžinti daiktų (jų verčių) buvo naudojami trąšų gamyboje, kurie ne. Šios aplinkybės iš dalies paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog minėtų daiktų patalpose nebuvo, vien dėl to, kad jie nėra susiję su trąšų gamyba. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovų priteisė pinigines sumas už akumuliatorinį suktuvą BOSH; perforatorių MAKITA, siurblį IET (1 vnt.).

60Dėl ieškovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

61Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas atsakovų priešieškinis bei atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl piniginių sumų priteisimo už konteinerius ir trąšas „Raskila“.

62Dėl piniginių sumų už konteinerius ir trąšas „Raskila“ priteisimo

63Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsisakė tenkini ieškinio reikalavimą dėl 4 086,13 Eur priteisimo už 57 vnt. IBC konteinerių bei 59 951,34 Eur priteisimo už 46 kub. m skystų organinių trąšų „Raskila“, nurodydamas, kad ieškovė tinkamai nepagrindė šio ieškinio reikalavimo.

64Ieškovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Toverta“ ir UAB „Chimpekas“ rašytinius patvirtinimus. Jais ieškovė įrodinėja aplinkybę apie konteinerių įsigijimą iš minėtų įmonių. Atsakovai nesutinka su naujų įrodymų pridėjimu prie bylos, nurodo, kad ieškovė turėjo visas galimybes šiuos naujus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikia papildomus įrodymus (fotonuotraukas, pagrindžiančias faktą, kad IBC konteineris buvo sugadintas bei naudojamas kaip suslėgto oro talpa; 2013-04-12 sąskaitos faktūros patvirtintą kopiją; 2013-11-29 invoice serija T Nr. 20131119 patvirtintą nuorašą; 2014-11-09 susirašinėjimo elektroniniu paštu su UAB „Aurtolaikas“ atstovu dėl parduoto vieno IBC konteinerio su trąša UAB „Autolaikas“ patvirtintą nuorašą; 2014-05-14 Invoice serijos T Nr. 20140514 patvirtintą nuorašą; 2014-06-02 judėjimo sertifikato patvirtintą nuorašą), prašo juos pridėti prie bylos. Jais įrodinėja, jog didžiąją dalį prašomų priteisti konteinerių ieškovė yra realizavusi. Pagal CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi šalių pateikti nauji įrodymai, be to, laikytina, kad šalys turėjo galimybę dėl pridedamų įrodymų pasisakyti, todėl jie pridedami prie bylos ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

65Vienas iš motyvų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti aukščiau nurodytus ieškovės ieškinio reikalavimus, tas, jog, teismo vertinimu, pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina konteinerių įsigijimo fakto, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už konteinerius buvo atsiskaityta. Taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog prašomų priteisti trąšų (piniginiu ekvivalentu) atitinkamas kiekis buvo patalpose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundų argumentus, taip pat bylos medžiagą, susiklosčiusią faktinę situaciją, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl konteinerių ir trąšų bei jų kiekio buvimo patalpose, nutraukus panaudos sutartį, perkėlė ieškovei. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nutraukė panaudos sutartį, sudarytą su ieškove, ir ši, po panaudos sutarties nutraukimo neturėjo galimybių patekti į pastatą. Duomenų, kad atsakovai, nutraukdami sutartį, būtų ėmęsi veiksmų konstatuoti faktinę situaciją, t. y. esamų daiktų patalpose rūšį ir kiekį, nėra; atsakovai neįsileido ieškovės kviesto antstolio, tačiau taip pat jo nekvietė ir savo iniciatyva, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką. Atsakovų nurodomos aplinkybės, jog panaudos gavėjas tinkamai nevykdė panaudos sutarties išlaikyti ir saugoti patalpas, kilus ginčui dėl turto, buvusio patalpose po panaudos sutarties nutraukimo, nėra reikšmingos ir nepateisina atsakovų nerūpestingo elgesio nesiimant veiksmų konstatuoti patalpose esančių daiktų. Dėl to laikytina, kad būtent atsakovai turi pagrįsti, jog patalpose po panaudos sutarties nutraukimo nebuvo ieškovės prašomo priteisti atitinkamo kiekio konteinerių ir trąšų (CPK 178 str.).

66Ieškovės naujai pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad su UAB „Toverta“ pagal PVM sąskaitas faktūras TOV-02815, TOV-02919, TOV-04196, taip pat su UAB „Chimpekas“ pagal sąskaitas faktūras CHI 005801 ir CHI 005841 buvo atsiskaityta. Vadovaujantis PVM sąskaitomis faktūromis preziumuotina, kad ieškovė ir UAB „Toverta“ ir UAB „Chimpekas“ įsigijo 76 konteinerius. Pradiniu ieškiniu ieškovė teismo prašė atsakovus įpareigoti grąžinti 60 vnt. IBC tipo konteinerių, atsakovei grąžinus 7 konteinerius, ieškinio reikalavimas buvo sumažintas ir atitinkamai iš atsakovų prašyta priteisti 4 086,13 Eur už 53 vnt. IBC konteinerių. Pirmosios instancijos teismui sprendimu atsisakius tenkinti šiuos ieškovės reikalavimus, apeliaciniu skundu ieškovė teismo prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovei iš atsakovų priteisti 3 700,65 Eur už 48 vnt. konteinerius. Įvertinus atsakovų kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais tvirtinama, kad dalis konteinerių buvo realizuota, darytina išvada, kad ieškovė atsakovų patalpose galėjo turėti 48 konteinerius (CPK 185 str.), t. y. laikytina, kad atsakovai neįrodė, kad tokio kiekio konteinerių patalpose nebuvo ir / ar negalėjo būti. Ieškovė prašo už 48 konteinerius priteisti 3 700,65 Eur, t. y. už vienetą – 77,09 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad ši suma atitinka konteinerių įsigijimo kainą, todėl yra priteistina.

67Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl organinių trąšų „Raskila“ konstatuoja, kad atsakovai leistinais įrodymais neįrodė, kad ieškovės prašomo priteisti trąšų kiekio (31 kub. m.) nebuvo ir / ar negalėjo būti patalpose. Atsakovų atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas ieškovės pareiga buhalterinės apskaitos dokumentais įrodyti kada ir kokį kiekį trąšų apeliantė pagamino, kur jį laikė, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga, kad ieškovės prašomo priteisti trąšų kiekio (31 kub. m.) nebuvo, tenka atsakovams, bet ne ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė CERES pažyma, nurodydamas, kad iš jos nėra aišku, kuriam iš verslo partnerių priklauso rasti 36 kub. m. trąšų, tačiau pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, kad trąšų gamybos veiklą pradėjo vykdyti 2014 m. rugsėjo mėn., todėl, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad šis trąšų kiekis priklausė ieškovei, o ne atsakovei. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai, nepaneigia aplinkybės, jog panaudos sutarties nutraukimo dieną patalpose galėjo būti 31 kub. m. trąšos „Raskila“. Ieškovė teismo prašo už 31 kub. m trąšų priteisti 40 401,99 Eur, t. y. po 1 303,29 Eur už 1 kub. m. Atsakovai prašomos priteisti kainos nekvestionuoja, teismo vertinimu ji atitinka trąšos pardavimo kainas, pagal byloje esančias sąskaitas (pvz., t. 2, b. l. 145, 146 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neįrodė, jog panaudos sutarties nutraukimo metu patalpose nebuvo ir / ar negalėjo būti 31 kub. m trąšos „Raskila“, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 40 401,99 Eur už trąšas „Raskila“ ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 3 700,65 Eur už 48 vnt. konteinerių bei 40 401,99 Eur už 31 kub. m trąšų.

68Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl piniginių sumų iš atsakovų priteisimo už konteinerius ir trąšas naikintina.

69Dėl atsakovų priešieškinio

70Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino atsakovų priešieškinį, iš ieškovės atsakovams priteisdamas 1 021,78 Eur skolą už pastatui tiektą elektros energiją, dujas, draudimo išlaidas, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, 37,01 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį motyvuodama tuo, jog pirma, ji atsakovams yra pervedusi 5 213,16 Eur ir atsakovai šios sumos jai nėra grąžinę, todėl ši suma yra pagrindas avansu dengti išlaidas ir mokesčius pagal panaudos sutartį, antra, teismas nepagrindė savo išvados, kodėl priteistos ir pastato draudimo išlaidos bei žemės mokestis. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su piniginių sumų (iš viso 5 213,16 Eur) pervedimu atsakovui R. K. buvo detaliai nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo posėdyje. Jame pati ieškovė nurodė, kad ši pinigų suma pervesta pagal ieškovės ir atsakovo raštu nesudarytą nuomos sutartį. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančių sąskaitų išrašuose nurodyta mokėjimo paskirtis. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatė jokių kitų teisinių santykių, apart panaudos teisinių santykių, siejusių šalis, taip pat nevertino, kad atsakovų skola ieškovei viršija atsakovų priešieškiniu prašomą priteisti sumą. Šie argumentai apeliacinės instancijos teismo atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl įpareigojimo grąžinti daiktus ir / arba sumų už atitinkamus daiktus priteisimo, nutraukus panaudos sutartį, taip pat dėl piniginių sumų pagal panaudos sutarties 3.1 p. priteisimo, bet ne pagal kitus galbūt šalis siejusius teisinius santykius, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčą nagrinėti ieškinio ir priešieškinio ribose ir neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti aplinkybių, nesusijusių su šalių pareikštais reikalavimais ir jais apibrėžtomis ribomis. Pažymėtina, kad ieškovei neužkertamas kelias ginti galbūt pažeistas jos teises ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovų pagal atliktus pavedimus. Šią savo teisę pirmojo teismo posėdžio metu pabrėžė ir ieškovės atstovas, nurodydamas, kad gražiuoju negrąžinus minėtų sumų, neatmetama galimybė kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu.

71Sprendžiant, ar teismas pagrįstai priteisė visą atsakovų prašomą sumą pagal panaudos sutartį (1 021,78 Eur), kurią sudaro mokėjimai už tiektą elektros energiją, tiektas dujas, pastato draudimą, žemės mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, svarbus panaudos sutarties 3.1 p. nuostatos aiškinimas, kurioje šalys sulygo, jog panaudos gavėjas (ieškovė) įsipareigojo apmokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusias su pastato eksploatacija bei išlaikymu. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio pagrindo, kodėl, jo manymu, piniginės sumos už pastato draudimą ir žemės mokestį patenka į panaudos sutarties 3.1 p. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors panaudos sutarties 3.1 p. nedetalizuota, kokios išlaidos patenka į patalpų eksploatavimo ir patalpų išlaikymo sąvoką, tačiau atsižvelgiant į panaudos sutarties esmę (neatlygintinas naudojimasis daiktu), laikytina, kad atsakovai, perduodami naudotis pastatu už tai negaudami jokios naudos, pagrįstai tikėjosi nepatirti ir jokių papildomų išlaidų, susijusių su šiuo objektu. Pagal CPK 185 str. 1 d., teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovės teiginiai, jog ji neturėtų atsakovams mokėti išlaidų, susijusių su žemės, draudimo ir kitomis išlaidomis yra nepagrįsti, nes minėtos patalpų panaudos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad panaudos gavėjas įsipareigoja apmokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusias su pastato eksploatacija bei išlaikymu, nenurodė loginės ir šios išvados pagrįstumą patvirtinančios sekos, nereiškia, kad jis neįvertino panaudos sutarties sąlygos (3.1 p.), šalių santykių ir kitų svarbių bylos aplinkybių. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad apeliantas nesikreipė su pretenzijom dėl sąskaitų neapmokėjimo, nepaneigia jo teisės reikalauti skolos pagal sutartį. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų pateikti įrodymai patvirtina jų prašomą iš ieškovės priteisti skolą, taip pat, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad ieškovė jų nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Savo ruožtu atsakovai pateikė sąskaitas-faktūras (panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu), išrašus iš bankų sąskaitų, kurių visuma patvirtina skolos susidarymą. Byloje nustatyta, kad panaudos sutartis sudaryta 2011-03-01, o nutraukta 2014-08-20. Byloje pateiktos sąskaitos už elektrą ir šildymą patenka į panaudos sutarties galiojimo laikotarpį. Iš atsakovų pridėtų įrodymų matyti, kad laikotarpyje nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. už elektros energiją išrašytos sąskaitos sudarė 2 960,87 Lt sumą, o už dujas, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. – 4070,15 Lt. Atsakovo pridėti banko išrašai patvirtina, jog ieškovė yra sumokėjusi tik dalį pinigų pagal panaudos sutarties 3.1 p. Ieškovė priešingų įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra padengusi įsiskolinimą nepateikė (CPK 178 str.). Remiantis tuo, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų priešieškinį tenkino.

72Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai atskleidė bylos esmę, netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir klausimas dėl piniginių sumų priteisimo už konteinerius ir trąšas išspręstinas iš esmės ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiant 3 700,65 Eur už 48 vnt. konteinerių bei 40 401,99 Eur už 31 kub. m trąšų (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

73Dėl bylinėjimosi išlaidų

74Pagal CPK 93 str. 5 d. tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

75CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos).

76Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas: 1 942 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą ir 700,88 Eur advokato pagalbai. Iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkintas 68,26 proc., todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 804 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 902 Eur iš kiekvieno atsakovo).

77Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 32 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis už priešieškinio padavimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų priešieškinis tenkintinas visiškai apimtimi (šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas), atsakovams iš ieškovės priteistina 32 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

78Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 355 Eur išlaidų už žyminį mokestį, taip pat 968 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (605 Eur už apeliacinį skundą, 363 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą), pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas tenkino 97,65 proc. ieškovės apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 93, 98 str. reikalavimus, taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2 253,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

79Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, perskirstomos ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 8 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, 5 Eur valstybei priteisiant iš ieškovės UAB „Densva“ (t. 2, b. l. 58, CPK 92, 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str.). Kadangi atsakovams lygiomis dalimis tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis (4 Eur (po 2 Eur)) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), tai šios išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

80Atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 190 Eur išlaidų už žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas netenkintas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

81Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

82Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

83Ieškinį tenkinti iš dalies.

84Įpareigoti atsakovus R. K. ir A. K. grąžinti ieškovei UAB „Densva“ priklausantį turtą – trąšų gamybos įrangą (nerūdijančiojo plieno termosą, nerūdijančiojo plieno vonią), 4 547,03 Eur vertės.

85Priteisti solidariai iš atsakovų R. K. (a. k. ( - ) ir A. K. (a. k. ( - ) ieškovei UAB „Densva“ (į. k. 300069490) 1 297,71 Eur už vandens valymo filtrus (6 vnt.), 630,79 Eur už gręžinio automatizavimo bloką, 1 146,01 Eur už dujinį katilą „Duval“ su šilumokaičiu, 1 573,5 Eur už dujinį katilą „Protherm Gepard“, 1 311,07 Eur už oro šildytuvus „Wolf“ su temperatūros davikliu ir valdymu, 144,81 Eur už akumuliatorinį suktuvą „Bosh“, 162,69 Eur už perforatorių „Makita“, 70,95 Eur už siurblį „IET“ (1 vnt.), 3 700,65 Eur už 48 konteinerius, 40 401,99 Eur už trąšas „Raskila“, iš viso 50 440,17 Eur.

86Kitą ieškinio dalį atmesti.

87Priteisti ieškovei UAB „Densva“ iš atsakovų R. K. ir A. K. lygiomis dalimis 1 804 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 2 253,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

88Priešieškinį tenkinti visiškai.

89Priteisti atsakovams R. K. ir A. K. iš ieškovės UAB „Densva“ 1 021,78 Eur skolos už pastatui tiektą elektros energiją, dujas, draudimo išlaidas, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, 37,01 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

90Priteisti iš ieškovės UAB „Densva“ valstybei 5 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė UAB „Densva“ patikslinusi ieškinio reikalavimus teismo prašė... 5. Ieškovė nurodė, kad 2011-03-01 su atsakovais sudarė gamybinio pastato,... 6. Atsakovai R. K. ir A. K. nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad su... 7. Atsakovai teismui pateikė priešieškinį, juo prašė: 1) priteisti iš... 8. Ieškovė teismo prašė atsakovų priešieškinį dėl 1 021,78 Eur skolos už... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Šaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės... 11. Teismas priešieškinį tenkino visiškai. Atsakovams R. K. ir A. K. iš... 12. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo grąžinti gamybos įrangą... 13. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų už negrąžintas materialines... 14. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų už negrąžintas materialines... 15. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti už... 16. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų už... 17. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio pagrįstumo, pažymėjo, kad jis... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Ieškovė UAB „Densva“ apeliaciniame skunde teismo prašo: 1) Šiaulių... 20. Atsakovai, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teismo prašo: 1)... 21. Atsakovai apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 22. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą teismo prašo Šiaulių... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 25. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, jog ieškovė UAB „Densva“... 26. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama... 27. Atsižvelgiant į atsakovų atsiliepimą, pareiškimu dėl ieškinio dalyko... 28. Atsakovams grąžinus dalį daiktų ieškovei, ji, patikslinusi ieškinio... 29. Atsakovai pateikė priešieškinį, juo teismo prašė iš ieškovės priteisti... 30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinį tenkino... 31. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė... 32. Dėl liudytojų apklausos... 33. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo iškviesti... 34. Dėl atsakovų apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo... 35. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 36. Dėl įpareigojimo perduoti trąšų gamybos įrangą... 37. Atsakovų teigimu, trąšų gamybos įranga (nerūdijančiojo plieno termosas,... 38. Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigodamas atsakovus grąžinti... 39. Dėl piniginių sumų priteisimo už kitą turtą... 40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovų solidariai... 41. Dėl 1-5 punktuose nurodytų daiktų priteisimo... 42. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius,... 43. Pažymėtina, kad atsakovai su teismo sprendimu priteisti 1-5 punktuose... 44. Atsakovai procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, apeliaciniame... 45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pradiniu ieškiniu ieškovė... 46. CK 6.629 str. 2 d. įtvirtinta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu... 47. Panaudos sutarties 1.3 p. įtvirtinta, kad pastato paskirtis –... 48. Panaudos sutarties 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su pastato... 49. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų priteisdamas už... 50. Teismai, vertindami teisės į pagerinimo išlaidų atlyginimą buvimą, turi... 51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (panaudos gavėja) patalpose... 52. Viena iš būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų... 53. Panaudos sutarties 4.2.1 p. įtvirtinta, kad be atskiro raštiško panaudos... 54. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje... 55. Dėl daiktų, kurių atsakovai nesutinka grąžinti nurodydami, kad jų nebuvo... 56. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš... 57. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad akumuliatorinio... 58. Nors atsakovai teisingai nurodo, kad pagal CPK 178 str. įtvirtintą... 59. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad šios materialinės vertybės... 60. Dėl ieškovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo... 61. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria... 62. Dėl piniginių sumų už konteinerius ir trąšas „Raskila“ priteisimo... 63. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsisakė tenkini ieškinio... 64. Ieškovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, kartu su apeliaciniu skundu... 65. Vienas iš motyvų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė... 66. Ieškovės naujai pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad su UAB... 67. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl organinių trąšų... 68. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės... 69. Dėl atsakovų priešieškinio... 70. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino atsakovų priešieškinį, iš... 71. Sprendžiant, ar teismas pagrįstai priteisė visą atsakovų prašomą sumą... 72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 74. Pagal CPK 93 str. 5 d. tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 75. CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 76. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos... 77. Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 32 Eur bylinėjimosi išlaidas,... 78. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 355 Eur išlaidų už... 79. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas,... 80. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 190 Eur išlaidų už... 81. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 82. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti iš... 83. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 84. Įpareigoti atsakovus R. K. ir A. K. grąžinti ieškovei UAB „Densva“... 85. Priteisti solidariai iš atsakovų R. K. (a. k. ( - ) ir A. K. (a. k. ( - )... 86. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 87. Priteisti ieškovei UAB „Densva“ iš atsakovų R. K. ir A. K. lygiomis... 88. Priešieškinį tenkinti visiškai.... 89. Priteisti atsakovams R. K. ir A. K. iš ieškovės UAB „Densva“ 1 021,78... 90. Priteisti iš ieškovės UAB „Densva“ valstybei 5 Eur už procesinių...